Plaučių uždegimas nėštumo metu: kaip atpažinti pirmuosius simptomus ir išvengti komplikacijų?

Dalinkitės:

Plaučių uždegimas, arba pneumonija, yra plaučių audinio infekcija, kurią dažniausiai sukelia bakterijos arba virusai. Nėštumo metu į kosulį, karščiavimą ir stiprėjantį dusulį reikėtų žiūrėti atidžiau, nes dėl natūralių kvėpavimo, širdies ir imuninės sistemos pokyčių kai kurios kvėpavimo takų infekcijos gali būti sunkesnės. Anksti nustatyta pneumonija dažniausiai gali būti sėkmingai gydoma, tačiau delsimas didina kvėpavimo nepakankamumo, sepsio ir kitų komplikacijų riziką. Svarbiausia nebandyti pagal simptomus savarankiškai nustatyti, ar infekcija bakterinė, ar virusinė, ir kreiptis medicininės pagalbos, kai kosulį lydi karščiavimas, krūtinės skausmas ar neįprastas dusulys.

Turinys

Pneumonija nėštumo metu savaime nereiškia, kad nėštumas baigsis komplikacijomis. Rizika daugiausia priklauso nuo infekcijos sunkumo, jos sukėlėjo, nėščiosios sveikatos būklės ir nuo to, kaip greitai pradedamas tinkamas gydymas. Didesnę riziką gali turėti astma, širdies ar plaučių ligomis sergančios, rūkančios ar nusilpusio imuniteto nėščiosios. Sunkesnės infekcijos atveju svarbu stebėti ne tik motinos kvėpavimą, bet ir vaisiaus būklę.

Pirmieji plaučių uždegimo požymiai nėštumo metu

Pneumonija dažnai prasideda panašiai kaip kita kvėpavimo takų infekcija. Gali atsirasti naujas arba stiprėjantis kosulys, karščiavimas, šaltkrėtis, nuovargis, galvos ir raumenų skausmai. Ligai pažeidus plaučius, dažniau pasireiškia dusulys, padažnėjęs kvėpavimas ir skausmas ar diskomfortas krūtinėje, ypač giliai įkvepiant arba kosint. Kosulys gali būti sausas arba su skrepliais, todėl jų nebuvimas pneumonijos neatmeta.

Nėštumo metu atpažinti ankstyvus simptomus kartais sunkiau, nes nuovargis ir lengvas oro trūkumo pojūtis gali pasireikšti ir sveikos nėštumo eigos metu. Didėjant gimdai keičiasi diafragmos padėtis, o organizmui reikia daugiau deguonies, todėl tam tikras kvėpavimo pojūčio pasikeitimas gali būti fiziologinis. Vis dėlto naujai atsiradęs arba ryškiai stiprėjantis dusulys kartu su kosuliu, temperatūra, krūtinės skausmu ar ryškiu silpnumu neturėtų būti aiškinamas vien nėštumu. Tokiais atvejais reikalingas medicininis įvertinimas.

Pavojaus ženklai, kai medicininės pagalbos delsti negalima

Skubiai kreiptis į gydymo įstaigą reikia, jeigu darosi sunku kvėpuoti ramybės metu, nepavyksta pasakyti viso sakinio nepritrūkus oro arba atsiranda ryškus krūtinės skausmas. Pavojingi požymiai taip pat yra sumišimas, alpimas, melsvos ar pilkšvos lūpos, labai stiprus silpnumas ir greitai blogėjanti bendra būklė. Skubaus įvertinimo reikia ir tada, kai aukšta temperatūra neslūgsta, nepavyksta gerti skysčių arba nuolat vemiama. Esant sunkiam kvėpavimo sutrikimui, sąmonės pokyčiams ar staigiam būklės blogėjimui reikia skambinti 112.

Nėštumo metu papildomai svarbu stebėti akušerinius simptomus. Sumažėję vaisiaus judesiai, kraujavimas, vaisiaus vandenų tekėjimas ar reguliarūs skausmingi gimdos susitraukimai yra priežastis skubiai susisiekti su nėštumą prižiūrinčia gydymo įstaiga. Vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu ryškus dusulys gali būti susijęs ne tik su pneumonija, bet ir su plaučių embolija, širdies liga ar kitomis skubiomis būklėmis. Todėl nėščiosios kvėpavimo sutrikimas visada vertinamas kartu su visais kitais simptomais, o ne vien kaip galimas plaučių uždegimas.

Būklė	Galimi požymiai	Rekomenduojamas veiksmas
Lengva kvėpavimo takų infekcija	Nestiprus kosulys, sloga, gerklės skausmas, nėra dusulio, bendra būklė patenkinama	Stebėti savijautą, ilsėtis ir susisiekti su gydytoju, jei simptomai stiprėja
Reikalinga gydytojo konsultacija	Karščiavimas, stiprėjantis kosulys, skrepliai, neįprastas nuovargis, dusulys fizinio krūvio metu ar skausmas krūtinėje	Kreiptis į šeimos gydytoją ar nėštumą prižiūrintį specialistą
Reikalingas skubus įvertinimas	Dusulys ramybėje, sunku kalbėti dėl oro trūkumo, stiprus krūtinės skausmas, alpimas, sumišimas, ryškus silpnumas	Nedelsiant vykti į skubiosios pagalbos skyrių
Galima gyvybei pavojinga būklė	Sunkus kvėpavimo sutrikimas, sąmonės sutrikimas, melsvos lūpos ar labai greitas būklės blogėjimas	Skambinti 112

Plaučių uždegimą sukeliančios infekcijos

Bakterinę pneumoniją gali sukelti įvairios bakterijos, tarp jų Streptococcus pneumoniae ir kiti kvėpavimo takų sukėlėjai. Bakterinė infekcija gali prasidėti staigiu karščiavimu, šaltkrėčiu, kosuliu ir pablogėjusia bendra savijauta, tačiau simptomų pobūdis neleidžia patikimai nustatyti konkretaus sukėlėjo. Kai kurios bakterinės pneumonijos formos gali prasidėti lėčiau ir pasireikšti sausu, ilgiau trunkančiu kosuliu. Todėl antibiotikai pasirenkami ne pagal vieną simptomą, o gydytojui įvertinus visą klinikinę situaciją.

Virusinį plaučių uždegimą gali sukelti gripas, COVID-19, RSV ir kiti kvėpavimo takų virusai. Nėštumo metu gripas yra ypač svarbus, nes nėščiosios turi didesnę sunkios gripo eigos ir hospitalizacijos riziką, o viena iš galimų gripo komplikacijų yra pneumonija. Virusinės infekcijos taip pat gali sudaryti sąlygas prisidėti antrinei bakterinei infekcijai, kai jau pradėjusi gerėti savijauta vėl pablogėja, pakyla temperatūra ar sustiprėja kosulys. ACOG rekomenduoja nėščiosioms, kurioms įtariamas gripas, antivirusinį gydymą pradėti kuo anksčiau ir nelaukti laboratorinio patvirtinimo, jei klinikinė situacija atitinka gripo infekciją.

Kodėl nėštumo metu infekcija vertinama atidžiau

Nėštumas keičia kvėpavimo, kraujotakos ir imuninės sistemos veiklą. Didėjant deguonies poreikiui, sunkesnė plaučių infekcija gali greičiau paveikti motinos aprūpinimą deguonimi ir kartu sumažinti vaisiui prieinamo deguonies kiekį. Dėl šios priežasties gydytojui svarbus ne tik kosulio intensyvumas ar temperatūra, bet ir kvėpavimo dažnis, kraujospūdis, pulsas bei deguonies saturacija. Jei būklė sunkesnė, šie rodikliai stebimi gydymo įstaigoje.

Mayo Clinic akušeris-ginekologas dr. Thomas Howell Jr. pabrėžia: „Jeigu esate nėščia, rizika sunkiau sirgti gripu, COVID-19 ar kita plaučių kvėpavimo sistemos liga dėl įvairių fiziologinių priežasčių yra gerokai didesnė.“ Tai nereiškia, kad kiekviena nėščiosios kvėpavimo takų infekcija taps sunkia, tačiau paaiškina, kodėl nereikėtų ilgai ignoruoti progresuojančio dusulio ar aukštos temperatūros. Ankstyva konsultacija ypač svarbi sergant astma, cukriniu diabetu, širdies liga ar esant kitoms būklėms, kurios gali apsunkinti infekcijos eigą. Riziką taip pat gali didinti rūkymas ir nusilpusi imuninė sistema.

Plaučių uždegimo nustatymas nėščiajai

Diagnozė pradedama nuo simptomų ir bendros būklės įvertinimo. Gydytojas paklauso plaučių stetoskopu, išmatuoja temperatūrą, pulsą, kvėpavimo dažnį ir deguonies saturaciją. Atsižvelgiant į ligos sunkumą gali būti skiriami bendras kraujo tyrimas, C reaktyviojo baltymo tyrimas, kraujo pasėliai, skreplių ar virusų tyrimai. Lengvais atvejais ne visų tyrimų reikia, o sunkesnės pneumonijos atveju ištyrimas paprastai būna išsamesnis.

Pneumonijai patvirtinti gali būti reikalinga krūtinės ląstos rentgenograma. Nėštumas savaime nėra priežastis atsisakyti mediciniškai būtino rentgeno tyrimo, nes diagnostinėmis dozėmis vaisiui tenkanti spinduliuotė yra daug mažesnė už dozes, siejamas su vaisiaus pažeidimu. ACOG pabrėžia, kad mediciniškai reikalingas tyrimas neturėtų būti atidėtas vien dėl nėštumo, jei diagnozės nenustatymas galėtų pabloginti motinos būklę. Tyrimas atliekamas pagal radiacinės saugos principus, naudojant tik tiek spinduliuotės, kiek būtina diagnostinei informacijai gauti.

Plaučių uždegimo gydymas nėštumo metu

Bakterinė pneumonija gydoma antibiotikais, tačiau konkretų preparatą parenka gydytojas. Pasirinkimas priklauso nuo infekcijos sunkumo, tikėtino sukėlėjo, alergijų, nėštumo laikotarpio ir kitų vartojamų vaistų. Nėštumo metu gali būti vartojami tam tikri penicilinų, cefalosporinų ir kitų grupių antibiotikai, kai jų nauda yra pagrįsta, todėl infekcijos palikti negydomos dėl vien baimės vartoti vaistus nereikėtų. Savarankiškai pradėti namuose likusių antibiotikų arba nutraukti paskirtą kursą anksčiau taip pat negalima.

Virusinės pneumonijos gydymas priklauso nuo jos sukėlėjo ir sunkumo. Įtariant gripą nėštumo metu antivirusinis gydymas rekomenduojamas pradėti kuo greičiau, idealiu atveju per pirmąsias 48 valandas, tačiau naudos gali būti ir pradėjus vėliau, ypač sergant sunkiai. Antibiotikai gripo ar kitos grynai virusinės infekcijos negydo, tačiau jų gali prireikti, jei prisideda bakterinė pneumonija. Sunkios infekcijos atveju ligoninėje gali būti skiriamas papildomas deguonis, intraveniniai skysčiai ir kitas palaikomasis gydymas.

Karščiavimui ir skausmui nėštumo metu pirmojo pasirinkimo vaistu įprastai laikomas paracetamolis, vartojamas rekomenduojama doze ir tik tiek laiko, kiek reikia. Nėštumo metu nereikėtų savarankiškai vartoti kelių kombinuotų peršalimo preparatų, nes juose gali būti pasikartojančių veikliųjų medžiagų arba nėštumui netinkamų komponentų. Ibuprofeno ir kitų nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas nėštumo metu turi papildomų apribojimų, ypač vėlesniais nėštumo etapais. Todėl bet kokį naują vaistą nuo kosulio, temperatūros ar peršalimo saugiausia derinti su gydytoju arba vaistininku.

Galimos komplikacijos motinai ir vaisiui

Sunki pneumonija gali sukelti deguonies trūkumą, skysčio kaupimąsi aplink plaučius, plaučių pūlinį, sepsį arba ūminį kvėpavimo nepakankamumą. Didžiausia rizika kyla tada, kai infekcija sparčiai progresuoja, gydymas pradedamas pavėluotai arba nėščioji jau turi kitų sveikatos sutrikimų. Tokiais atvejais gali būti reikalingas gydymas ligoninėje, o sunkiausiomis aplinkybėmis – intensyviosios terapijos skyriuje. Anksti pastebėtas deguonies saturacijos mažėjimas ir būklės blogėjimas leidžia gydymą sustiprinti dar prieš išsivystant sunkiausiam kvėpavimo nepakankamumui.

Tyrimuose pneumonija nėštumo metu siejama su didesne priešlaikinio gimdymo ir mažesnio naujagimio gimimo svorio rizika, nors individuali rizika labai priklauso nuo ligos sunkumo ir kitų veiksnių. Tai nereiškia, kad pneumoniją persirgusi nėščioji būtinai pagimdys anksčiau. Dauguma tinkamai gydomų moterų pasveiksta, tačiau sunkesnės infekcijos metu gydytojai gali dažniau vertinti vaisiaus būklę ir gimdos veiklą. Motinos kvėpavimo stabilizavimas yra svarbiausias būdas apsaugoti ir vaisių.

Sveikimas po pneumonijos

Pneumonijos simptomai paprastai neišnyksta visi vienu metu. Karščiavimas ir stipriausia bloga savijauta gali sumažėti pirmiausia, tačiau kosulys, dusulys fizinio krūvio metu ir nuovargis gali išlikti kelias savaites. Sveikstant svarbu pakankamai ilsėtis, gerti skysčių ir fizinį aktyvumą didinti palaipsniui pagal savijautą. Nėštumo metu nereikėtų skubėti grįžti prie ankstesnio krūvio vien todėl, kad temperatūra jau normali.

Jeigu pradėjus gydymą temperatūra nesumažėja, kosulys ar dusulys stiprėja arba bendra būklė negerėja, reikalingas pakartotinis gydytojo įvertinimas. Gali reikėti patikrinti, ar antibiotikas veikia, ar nėra pleuros skysčio, kito sukėlėjo ar visiškai kitos diagnozės. Užsitęsęs nuovargis po pneumonijos gali būti normalios sveikimo eigos dalis, tačiau kartu atsiradęs naujas dusulys ar skausmas krūtinėje neturėtų būti ignoruojamas. Nėščiajai papildomai svarbu tęsti įprastą nėštumo priežiūrą ir pranešti specialistui apie persirgtą sunkią infekciją.

Plaučių uždegimo komplikacijų prevencija

Viena svarbiausių prevencijos priemonių nėštumo metu yra sezoninė gripo vakcina. Lietuvoje nėščiosios priklauso rizikos grupei ir nuo sezoninio gripo skiepijamos valstybės lėšomis. Vakcinacija mažina sunkios gripo infekcijos riziką, o gripas gali komplikuotis pneumonija. Nėštumo metu naudojama inaktyvuota gripo vakcina, o skiepijimo laiką galima suderinti su šeimos gydytoju ar nėštumą prižiūrinčiu specialistu.

ACOG gydytojas dr. Neil S. Silverman pabrėžia: „Dešimtmečius kaupti duomenys pagrindžia ilgalaikę rekomendaciją skiepytis nuo sezoninio gripo nėštumo metu.“ Nėščiosios apsauga nuo kvėpavimo takų infekcijų neapsiriboja vien vakcinacija. Svarbu reguliariai plauti rankas, vengti artimo kontakto su aiškiai sergančiais žmonėmis, kosint ir čiaudint laikytis kvėpavimo higienos bei nerūkyti. Sergant astma ar kita lėtine plaučių liga taip pat svarbu tęsti gydytojo paskirtą kontrolinį gydymą, nes gerai kontroliuojama pagrindinė liga mažina papildomą kvėpavimo komplikacijų riziką.

Pneumokokinė vakcina nėra rutiniškai reikalinga kiekvienai sveikai nėščiajai vien dėl nėštumo. Jos poreikis priklauso nuo amžiaus, ankstesnės vakcinacijos ir papildomų ligų ar rizikos veiksnių, todėl sprendimas priimamas individualiai. Taip pat nėra maisto papildo, vitamino ar žolelių preparato, kuris patikimai apsaugotų nuo pneumonijos. Didžiausią naudą suteikia infekcijų prevencija, nerūkymas, lėtinių ligų kontrolė ir savalaikis kreipimasis atsiradus pavojaus ženklams.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar plaučių uždegimas pavojingas nėštumo metu?

Pneumonija nėštumo metu gali būti sunkesnė, tačiau dauguma laiku gydomų moterų pasveiksta. Rizika priklauso nuo infekcijos sunkumo ir kitų ligų. Ypač svarbu stebėti kvėpavimą ir bendrą būklę. Stiprėjant dusuliui reikia kreiptis nedelsiant.

Ar plaučių uždegimas gali pakenkti vaisiui?

Lengva ir tinkamai gydoma infekcija dažniausiai nesukelia tiesioginės žalos vaisiui. Sunkios pneumonijos metu pavojų gali kelti motinos deguonies trūkumas ir stiprus uždegimas. Liga taip pat siejama su didesne priešlaikinio gimdymo rizika. Todėl svarbus ankstyvas gydymas.

Ar nėštumo metu galima atlikti plaučių rentgenogramą?

Taip, jei tyrimas mediciniškai reikalingas. Krūtinės ląstos rentgeno metu vaisiui tenkanti radiacijos dozė yra labai maža. Negydomos sunkios ligos rizika gali būti didesnė nei diagnostinio tyrimo rizika. Tyrimo būtinumą įvertina gydytojas.

Ar nėščiosioms galima vartoti antibiotikus nuo pneumonijos?

Taip, nėštumo metu galima vartoti tam tikrus antibiotikus. Preparatas parenkamas pagal infekciją, nėštumo laikotarpį ir individualią būklę. Savarankiškai antibiotikų rinktis negalima. Bakterinės pneumonijos palikti negydomos taip pat nereikėtų.

Kada kosulys gali reikšti plaučių uždegimą?

Įtarimą didina kosulys kartu su karščiavimu, dusuliu ar krūtinės skausmu. Nerimą kelia ir ryškiai blogėjanti savijauta. Vien kosulys pneumonijos nepatvirtina. Diagnozę nustato gydytojas.

Kada dėl dusulio nėštumo metu reikia vykti į ligoninę?

Skubiai kreiptis reikia, jei dusulys atsiranda ramybėje arba greitai stiprėja. Pavojingi požymiai yra krūtinės skausmas, alpimas ir sunkumas kalbėti dėl oro trūkumo. Staiga labai pablogėjus būklei reikia skambinti 112. Dusulio nereikėtų automatiškai priskirti nėštumui.