Pneumonija: kas tai, simptomai, gydymas

Pneumonija, dar vadinama plaučių uždegimu, yra infekcija, pažeidžianti vieną arba abu plaučius. Jos metu smulkios oro pūslelės plaučiuose gali prisipildyti skysčio ar pūlių, todėl tampa sunkiau kvėpuoti, atsiranda kosulys, karščiavimas, silpnumas ar krūtinės skausmas.

Pneumoniją gali sukelti bakterijos, virusai arba rečiau grybeliai. Ligos eiga gali būti labai skirtinga: vieniems žmonėms ji primena stipresnį peršalimą, kitiems greitai sukelia dusulį, aukštą temperatūrą ir poreikį gydytis ligoninėje.

Gydymas priklauso nuo pneumonijos priežasties, sunkumo, žmogaus amžiaus ir bendros sveikatos būklės. Lengvesnė pneumonija kartais gydoma namuose, tačiau sunkesniais atvejais gali prireikti deguonies, intraveninių vaistų ar stebėjimo ligoninėje.

Pneumonijos esmė

Pneumonija prasideda tada, kai infekcija sukelia uždegimą plaučių audinyje. Dėl uždegimo oro pūslelėse kaupiasi skystis, gleivės ar pūliai, todėl deguoniui sunkiau patekti į kraują. Būtent todėl sergant pneumonija gali atsirasti dusulys, greitesnis kvėpavimas, nuovargis ir spaudimo ar skausmo jausmas krūtinėje.

Svarbu suprasti, kad pneumonija nėra vien tik „stiprus kosulys“. Tai plaučių infekcija, kuri kai kuriems žmonėms gali progresuoti greitai, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, sergantiems lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis ir žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi.

Bakterinė, virusinė ir grybelinė pneumonija

Bakterinė pneumonija dažnai būna ryškesnė: gali prasidėti aukštesne temperatūra, šaltkrėčiu, produktyviu kosuliu, krūtinės skausmu ir stipresniu bendru silpnumu. Viena dažniausių bakterinės pneumonijos priežasčių yra pneumokokinė infekcija.

Virusinė pneumonija gali išsivystyti po gripo, COVID-19, RSV ar kitų kvėpavimo takų virusų. Ji kartais prasideda palaipsniui, su sloga, gerklės skausmu, sausu kosuliu, karščiavimu ar raumenų skausmais. Grybelinė pneumonija pasitaiko rečiau ir dažniau siejama su nusilpusia imunine sistema arba tam tikromis aplinkos sąlygomis.

Pirmieji pneumonijos požymiai

Pneumonija gali prasidėti panašiai kaip peršalimas ar bronchitas, todėl pradžioje ją ne visada lengva atpažinti. Įtarimą turėtų kelti kosulys, kuris stiprėja, karščiavimas, šaltkrėtis, didėjantis silpnumas, dusulys ar skausmas krūtinėje kvėpuojant.

Gydytojo įvertinimas ypač svarbus, jei žmogui sunku kvėpuoti, temperatūra išlieka aukšta, kosulys tampa produktyvus su gelsvais, žalsvais ar kraujingais skrepliais, o bendra savijauta blogėja. Vyresniems žmonėms pneumonija kartais pasireiškia ne aukšta temperatūra, o sumišimu, mieguistumu, apetito sumažėjimu ar staigiu nusilpimu.

Pneumonijos simptomai suaugusiesiems

Suaugusiesiems pneumonija dažniausiai pasireiškia kosuliu, karščiavimu, šaltkrėčiu, dusuliu ir bendru silpnumu. Kosulys gali būti sausas arba su skrepliais, o kvėpuojant ar kosint gali skaudėti krūtinę.

Būdingi simptomai:

• karščiavimas arba šaltkrėtis;
• kosulys su skrepliais arba be jų;
• dusulys;
• krūtinės skausmas kvėpuojant;
• stiprus nuovargis;
• prakaitavimas;
• greitesnis kvėpavimas;
• sumažėjęs apetitas.

Kai kuriems žmonėms simptomai vystosi palaipsniui, todėl pneumonija iš pradžių gali atrodyti kaip užsitęsęs peršalimas. Jei savijauta blogėja, kosulys stiprėja, atsiranda dusulys ar krūtinės skausmas, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Pneumonijos simptomai vaikams ir vyresniame amžiuje

Vaikams pneumonija gali pasireikšti karščiavimu, kosuliu, padažnėjusiu kvėpavimu, švokštimu, vangumu, prastesniu apetitu ar atsisakymu gerti skysčius. Mažesni vaikai ne visada moka pasakyti, kad jiems sunku kvėpuoti, todėl svarbu stebėti kvėpavimo dažnį, įtraukiamus tarpšonkaulinius tarpus, pamėlusias lūpas ar neįprastą mieguistumą.

Vyresnio amžiaus žmonėms pneumonija kartais būna mažiau tipiška. Temperatūra gali būti neaukšta arba jos visai nebūti, o pirmieji požymiai gali būti staigus silpnumas, sumišimas, mieguistumas, griuvimai, apetito sumažėjimas ar pablogėjusi lėtinės ligos kontrolė.

Dėl netipinių simptomų vaikams ir senjorams pneumonija gali būti pastebėta vėliau. Todėl šioms grupėms svarbu greičiau kreiptis į medikus, jei atsiranda kvėpavimo pasunkėjimas, vangumas ar staigus bendros būklės pablogėjimas.

Pneumonijos ir bronchito skirtumai

Bronchitas dažniausiai pažeidžia bronchus – kvėpavimo takus, kuriais oras keliauja į plaučius. Pneumonija pažeidžia plaučių audinį ir oro pūsleles, todėl dažniau sukelia ryškesnį dusulį, krūtinės skausmą, aukštesnę temperatūrą ir stipresnį bendrą silpnumą.

Abi būklės gali sukelti kosulį ir skrepliavimą, todėl vien pagal kosulį jų patikimai atskirti neįmanoma. Jei simptomai sunkėja, karščiavimas nepraeina, atsiranda dusulys ar skausmas krūtinėje, gali prireikti gydytojo apžiūros, plaučių klausymo ir, kai reikia, krūtinės ląstos rentgeno tyrimo.

Lengva, vidutinė ir sunki pneumonija

Pneumonijos sunkumas priklauso ne tik nuo kosulio ar temperatūros. Vertinama, kaip žmogus kvėpuoja, ar pakanka deguonies, kokia bendra būklė, ar yra gretutinių ligų ir ar žmogus gali saugiai gydytis namuose.

Lengvesnė pneumonija gali būti gydoma ambulatoriškai, jei žmogus kvėpuoja pakankamai gerai, gali gerti skysčius, vartoti paskirtus vaistus ir jo būklė nėra blogėjanti. Sunkesnė eiga įtariama, kai atsiranda dusulys ramybėje, labai greitas kvėpavimas, sumišimas, krūtinės skausmas, mėlynuojančios lūpos ar ryškus silpnumas.

Pneumonijos diagnostika

Pneumonija diagnozuojama įvertinus simptomus, išklausius plaučius ir prireikus atlikus papildomus tyrimus. Gydytojas gali pastebėti pakitusį kvėpavimo garsą, karkalus ar kitus požymius, rodančius plaučių uždegimą.

Dažniausiai gali būti atliekamas krūtinės ląstos rentgeno tyrimas, kraujo tyrimai, deguonies kiekio kraujyje matavimas, o kai kuriais atvejais – skreplių tyrimas. Tyrimų apimtis priklauso nuo ligos sunkumo, amžiaus, gretutinių ligų ir to, ar gydymas pradedamas namuose, ar ligoninėje.

Pneumonijos gydymas namuose

Lengvesnė pneumonija kai kuriais atvejais gydoma namuose, tačiau gydymo planą turi parinkti gydytojas. Namuose svarbu laikytis paskirto gydymo, ilsėtis, gerti pakankamai skysčių ir stebėti, ar būklė neblogėja.

Karščiavimui ar skausmui mažinti gali būti vartojami gydytojo ar vaistininko rekomenduoti vaistai. Kosulio slopinti savarankiškai nereikėtų, jei jis padeda pašalinti skreplius. Jei atsiranda dusulys, stiprus silpnumas, sumišimas, krūtinės skausmas ar temperatūra nemažėja, reikalingas pakartotinis medicininis įvertinimas.

Gydymas antibiotikais ir kitais vaistais

Pneumonijos gydymas priklauso nuo to, kas ją sukėlė. Jei įtariama bakterinė pneumonija, gydytojas gali skirti antibiotikus. Juos svarbu vartoti tiksliai taip, kaip paskirta, net jei savijauta pagerėja anksčiau, nes per anksti nutrauktas gydymas gali būti neveiksmingas.

Virusinės pneumonijos atveju antibiotikai paprastai neveikia, todėl gydymas dažniau orientuotas į simptomų kontrolę, skysčių vartojimą, poilsį ir, kai reikia, antivirusinius vaistus. Grybelinė pneumonija gydoma priešgrybeliniais vaistais, tačiau ji pasitaiko rečiau ir dažniau siejama su nusilpusia imunine sistema.

Vaistai nuo temperatūros ar skausmo gali padėti palengvinti savijautą, tačiau jie nepakeičia pagrindinio gydymo. Kosulio vaistus reikėtų vartoti atsargiai, ypač jei kosulys padeda pašalinti skreplius. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligos priežasties, sunkumo, amžiaus ir bendros sveikatos būklės.

Gydymas ligoninėje

Gydymo ligoninėje gali prireikti, jei žmogui trūksta deguonies, sunku kvėpuoti, krenta kraujospūdis, pasireiškia sumišimas, stiprus silpnumas ar nepavyksta saugiai gydytis namuose. Didesnė rizika taip pat būdinga kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis širdies, plaučių ar imuninės sistemos ligomis.

Ligoninėje gali būti skiriamas deguonis, intraveniniai antibiotikai ar kiti vaistai, skysčiai į veną ir nuolatinė būklės stebėsena. Tikslas yra suvaldyti infekciją, palaikyti kvėpavimą ir sumažinti komplikacijų riziką.

Atsigavimas po pneumonijos

Atsigavimas po pneumonijos dažnai vyksta palaipsniui. Temperatūra ir stipriausi simptomai gali sumažėti per kelias dienas ar savaites, tačiau nuovargis, silpnesnė fizinė ištvermė ir kosulys gali užsitęsti ilgiau. Mayo Clinic pažymi, kad dauguma simptomų gali palengvėti per kelias dienas ar savaites, bet nuovargis kartais išlieka mėnesį ar ilgiau.

Grįžti prie įprasto aktyvumo reikėtų palaipsniui. Kol išlieka dusulys, silpnumas ar karščiavimas, intensyvaus fizinio krūvio geriau vengti. Jei po pradėto gydymo savijauta blogėja, atsiranda naujas karščiavimas, stiprėja dusulys ar krūtinės skausmas, reikalingas pakartotinis gydytojo įvertinimas.

Galimos pneumonijos komplikacijos

Pneumonija dažniausiai praeina taikant tinkamą gydymą, tačiau kai kuriais atvejais gali sukelti komplikacijų. Didesnė rizika kyla vyresnio amžiaus žmonėms, kūdikiams, nėščiosioms, sergantiems lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis ir žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi.

Galimos komplikacijos:

• skysčių kaupimasis aplink plaučius;
• pūlinys plaučiuose;
• kvėpavimo nepakankamumas;
• infekcijos išplitimas į kraują;
• lėtinių ligų paūmėjimas.

Komplikacijų riziką didina delsimas kreiptis pagalbos, netinkamas gydymas arba per anksti nutrauktas paskirtų vaistų vartojimas.

Pneumonijos prevencija

Pneumonijos riziką galima sumažinti stiprinant apsaugą nuo kvėpavimo takų infekcijų. Svarbios priemonės yra skiepai, rankų higiena, rūkymo atsisakymas, lėtinių ligų kontrolė ir vengimas artimo kontakto su sergančiais žmonėmis.

Skiepai gali padėti apsisaugoti nuo kai kurių pneumoniją sukeliančių infekcijų, pavyzdžiui, pneumokokinės infekcijos, gripo ar COVID-19. Dėl tinkamų skiepų verta pasitarti su gydytoju, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

DUK (dažniausiai užduodami klausimai)

Šaltiniai:

CDC – Pneumonia
https://www.cdc.gov/pneumonia/index.html

Mayo Clinic – Pneumonia: Symptoms and causes
https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/pneumonia/symptoms-causes/syc-20354204