Skausmas ir gumbas pažastyje: priežastys ir pavojaus ženklai

Dalinkitės:

Skausmingas ar neskausmingas gumbas pažastyje dažniausiai atsiranda dėl padidėjusio limfmazgio, odos ar plauko folikulo uždegimo, cistos arba kito gerybinio poodinio darinio. Rečiau pažasties gumbas gali būti susijęs su krūties liga, limfoma ar kitu piktybiniu procesu. Vien pagal tai, ar gumbas skauda, yra minkštas arba juda po oda, patikimai nustatyti jo priežasties negalima. Didesnio dėmesio reikia naujam, didėjančiam, kietam, nejudriam arba kelias savaites neišnykstančiam gumbui.

Turinys

Skausmas dažniau pasireiškia esant uždegimui, infekcijai arba odos pažeidimui, tačiau ši taisyklė nėra absoliuti. Reaktyvus limfmazgis gali būti jautrus, pūlinys – labai skausmingas, o lipoma dažniausiai visai neskauda. Piktybiniai limfmazgiai neretai būna neskausmingi, tačiau vien skausmo buvimas vėžio neatmeta. Dėl šios priežasties svarbiausia vertinti gumbo trukmę, augimą, konsistenciją ir kitus kartu atsiradusius simptomus.

Padidėję pažasties limfmazgiai

Pažastyje yra daug limfmazgių, kurie priklauso imuninei sistemai ir padeda filtruoti limfą bei reaguoti į infekcijas. Infekcija yra dažniausia limfmazgių padidėjimo priežastis, todėl gumbas pažastyje gali atsirasti persirgus virusine infekcija arba dėl bakterinio uždegimo rankos, pažasties ar aplinkinių audinių srityje. Reaktyvūs limfmazgiai gali būti jautrūs, šiek tiek skausmingi ir padidėti gana greitai. Infekcijai praėjus jie paprastai palaipsniui mažėja, nors tai nebūtinai įvyksta tą pačią dieną, kai išnyksta kiti simptomai.

Limfmazgių padidėjimą gali sukelti ne tik vietinė infekcija, bet ir kai kurios sisteminės virusinės, autoimuninės ar kitos ligos. Jeigu padidėję limfmazgiai jaučiami ne tik pažastyje, bet ir kakle, kirkšnyse ar kitose srityse, gydytojas vertins platesnį galimų priežasčių ratą. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į kartu pasireiškiantį ilgalaikį karščiavimą, stiprų naktinį prakaitavimą, nepaaiškinamą svorio kritimą ar užsitęsusį nuovargį. Tokie požymiai savaime nereiškia limfomos, tačiau yra pakankama priežastis kreiptis medicininio įvertinimo.

Gumbas po skutimosi ir odos uždegimas

Pažasties oda nuolat veikiama trinties, prakaito, skutimosi ir kosmetikos priemonių, todėl šioje vietoje gana dažnai vystosi paviršiniai uždegimai. Plauko folikului užsikimšus ar uždegus gali atsirasti mažas raudonas, jautrus gumbelis, kartais turintis pūlingą viršūnėlę. Panašiai gali atrodyti įaugęs plaukelis, ypač netrukus po skutimosi ar depiliacijos. Tokie gumbeliai dažniausiai yra paviršiuje ir kartu matomas aiškus odos paraudimas ar sudirginimas.

Jeigu infekcija išplinta giliau, gali susiformuoti pūlinys – skausminga pūlių sankaupa. Pažeista vieta gali būti karšta, paraudusi, didėti ir pulsuoti, o kartais pakyla kūno temperatūra. Pūlinio nereikėtų spausti ar badyti namuose, nes infekcija gali išplisti į aplinkinius audinius. Didelį, stipriai skausmingą, progresuojantį ar su karščiavimu susijusį darinį turi įvertinti gydytojas.

Pasikartojantys skausmingi gumbai ir hidradenitas

Jeigu pažastyse nuolat atsiranda gilūs, skausmingi, į pūlinius panašūs gumbai, reikėtų pagalvoti apie hidradenitą, dar vadinamą pūlingu hidradenitu. Tai lėtinė uždegiminė odos liga, dažniausiai pažeidžianti vietas, kuriose oda liečiasi su oda, įskaitant pažastis, kirkšnis ir sritį po krūtimis. Pažeidimai gali kuriam laikui išnykti ir vėl atsirasti toje pačioje arba greta esančioje vietoje. Ligai progresuojant gali susidaryti pūliniai, poodiniai kanalai ir randai.

Hidradenitas nėra paprastas spuogas, todėl nuolatinis gumbų spaudymas problemos neišsprendžia. Pažeidimai gali būti gilūs ir labai skausmingi, o uždegimo kartojimasis ilgainiui gali pažeisti odą bei riboti rankos judesius dėl randėjimo. Anksti pradėtas dermatologo parinktas gydymas gali padėti sumažinti paūmėjimų dažnį ir ligos progresavimą. Jeigu gumbai pažastyse kartojasi, pūliuoja ar palieka randus, verta kreiptis į dermatologą net ir tada, kai tarp paūmėjimų oda atrodo geriau.

Cistos ir lipomos pažasties srityje

Po oda gali susiformuoti cista – aiškiau apčiuopiamas darinys, kurio viduje kaupiasi skystis ar kita medžiaga. Cista gali ilgą laiką nesukelti simptomų, tačiau jai uždegus atsiranda skausmas, paraudimas, karštis ar patinimas. Tokiais atvejais ją gali būti sunku atskirti nuo pūlinio vien pagal išvaizdą. Didėjančią, nuolat uždegiminę arba diagnozės požiūriu neaiškią cistą turėtų apžiūrėti gydytojas.

Lipoma yra gerybinis riebalinio audinio darinys, kuris paprastai auga lėtai. Ji dažniausiai jaučiama kaip minkštas ar tamprus, šiek tiek po oda judantis ir neskausmingas gumbas. Lipomoms dažniausiai gydymo nereikia, tačiau naujo darinio nereikėtų savarankiškai pavadinti lipoma vien pagal jo konsistenciją. Jeigu gumbas tampa kietas, nejudrus, skausmingas arba pradeda greitai didėti, jį reikia įvertinti mediciniškai.

Pažasties gumbas ir krūties pokyčiai

Pažasties limfmazgiai surenka dalį limfos iš krūties audinio, todėl kai kurios krūties ligos gali pasireikšti pažasties limfmazgio padidėjimu. Krūties vėžio ląstelės gali išplisti į pažasties limfmazgius, tačiau svarbu pabrėžti, kad dauguma padidėjusių limfmazgių atsiranda ne dėl vėžio. Vis dėlto naujas gumbas pažastyje, ypač kartu su nauju krūties dariniu, odos įdubimu, krūties formos pokyčiu, spenelio įtraukimu ar kraujingomis išskyromis, turi būti įvertintas gydytojo. Ši rekomendacija taikoma ne tik moterims, nes krūties vėžiu gali sirgti ir vyrai.

Cleveland Clinic krūtų chirurgė onkologė dr. Stephanie Valente pabrėžia: „Bet kokį neįprastą odos pokytį, gumbą ar darinį reikia įvertinti, net jei neseniai atlikta mamograma buvo normali.“ Tai svarbu todėl, kad ankstesnis normalus profilaktinio tyrimo rezultatas nepanaikina poreikio ištirti naujai atsiradusį simptomą. Pats gumbas dar nereiškia piktybinės ligos, tačiau vien apčiuopiant patikimai nustatyti jo kilmės negalima. Atsižvelgiant į situaciją gydytojas gali skirti ultragarsinį tyrimą, mamografiją ar kitą ištyrimą.

Gumbo savybės ir galimos priežastys

Nėra vienos gumbo savybės, kuri patikimai patvirtintų arba paneigtų rimtą ligą. Minkštas ir judrus darinys dažniau būna gerybinis, tačiau tai nėra diagnozė, o kietas gumbas ne visada reiškia vėžį. Infekcijai dažniau būdingas skausmas, paraudimas ir vietinė šiluma, o limfomos atveju padidėję limfmazgiai dažnai būna neskausmingi. Todėl lentelėje pateikti požymiai turėtų būti vertinami kaip orientaciniai, o ne kaip būdas diagnozuoti ligą namuose.

Gumbo požymiai	Dažnesnės galimos priežastys	Rekomenduojamas veiksmas
Skausmingas, paraudęs ir karštas	Folikulitas, įaugęs plaukelis, pūlinys ar kita infekcija	Stebėti nedidelį paviršinį pažeidimą, tačiau didėjant ar karščiuojant kreiptis į gydytoją
Jautrus gumbas po infekcijos	Reaktyviai padidėjęs limfmazgis	Stebėti mažėjimą sveikstant; neišnykstant ar didėjant pasitikrinti
Minkštas, lėtai augantis ir judrus	Lipoma ar kitas gerybinis poodinis darinys	Naują gumbą parodyti gydytojui, ypač jei jis pradeda keistis
Pasikartojantys gilūs skausmingi mazgai ir randai	Hidradenitas	Kreiptis į dermatologą
Kietas, nejudrus arba nuolat didėjantis	Reikalinga atmesti piktybinį ar kitą rimtesnį procesą	Neatidėlioti gydytojo konsultacijos
Neskausmingas limfmazgis su naktiniu prakaitavimu ar svorio kritimu	Reikalinga atmesti limfomą ir kitas sistemines ligas	Kreiptis į gydytoją artimiausiu metu
Gumbas kartu su naujais krūties ar spenelio pokyčiais	Galima krūties liga	Reikalingas krūties ir pažasties ištyrimas

Limfmazgio padidėjimas po vakcinacijos

Po kai kurių vakcinų gali laikinai padidėti limfmazgiai toje pačioje pusėje, į kurios ranką buvo suleista vakcina. Šis reiškinys ypač gerai aprašytas po COVID-19 vakcinacijos, kai pažasties limfmazgiai gali padidėti dėl imuninės sistemos reakcijos. Toks limfmazgio pokytis nebūtinai reiškia ligą ir gali išlikti ilgiau nei kiti po vakcinacijos pasireiškiantys simptomai. Atliekant krūties vaizdinius tyrimus svarbu pasakyti, kada ir į kurią ranką buvo suleista vakcina.

Vakcinacija neturėtų tapti automatiniu paaiškinimu bet kokiam pažasties gumbui. Jeigu limfmazgis toliau didėja, nepraeina, atsirado prieš vakcinaciją arba kartu pastebimi krūties pokyčiai, reikalingas gydytojo įvertinimas. Profilaktinės mamografijos vien dėl neseniai atliktos vakcinacijos atidėti nerekomenduojama. Gydytojas ar radiologas, žinodamas vakcinacijos aplinkybes, gali tinkamai įvertinti limfmazgių pokyčius.

Pavojaus ženklai

Gydytojo konsultacijos nereikėtų atidėlioti, jeigu gumbas atsirado be aiškios priežasties, nuolat didėja, tampa kietas arba nejuda po oda. MD Anderson rekomenduoja kreiptis į gydytoją, jeigu neaiškios kilmės limfmazgiai didėja arba nepagerėja maždaug per dvi savaites. Taip pat svarbūs nepaaiškinamas svorio kritimas, pasikartojantis karščiavimas, gausus naktinis prakaitavimas ir stiprus ilgalaikis nuovargis. Šių simptomų derinys nėra vėžio diagnozė, tačiau reikalauja ištyrimo.

Onkologas ortopedas dr. Nathan Mesko pažymi: „Dauguma gumbų pasirodo esantys nepavojingi, tačiau visada protinga juos patikrinti.“ Naujas gumbas neturėtų būti ignoruojamas vien todėl, kad neskauda, nes skausmas nėra patikimas būdas atskirti gerybinį darinį nuo piktybinio. Vertinti taip pat reikia greitą gumbo augimą, kraujavimą, odos pažeidimą ar kelias savaites išliekantį patinimą. Ankstyvas įvertinimas leidžia greičiau nustatyti tiek lengvai gydomą uždegimą, tiek retesnę rimtą ligą.

Skausmingas, paraudęs ir karštas gumbas

Ryškiai paraudęs, karštas ir skausmingas gumbas dažniausiai verčia įtarti aktyvų uždegimą arba infekciją. Jeigu pažeidimas greitai didėja, iš jo teka pūliai arba kartu pakyla temperatūra, gali būti susiformavęs pūlinys. Nedidelė infekcija kartais pagerėja taikant vietinę priežiūrą, tačiau dideliam pūliniui gali reikėti gydytojo atliekamo drenavimo ir tam tikrais atvejais antibiotikų. Pūlinio ar gilios cistos nereikėtų savarankiškai pradurti adata ar spausti.

Skubiau kreiptis reikia, jeigu paraudimas sparčiai plinta, skausmas ryškiai stiprėja, atsiranda aukšta temperatūra, šaltkrėtis ar stiprus bendras silpnumas. Didesnė komplikacijų rizika gali būti sergant cukriniu diabetu, vartojant imunitetą slopinančius vaistus ar turint kitų imuninę sistemą veikiančių ligų. Tokiais atvejais nereikėtų ilgai bandyti gydytis tik kompresais. Gydytojas turi įvertinti, ar infekcija apsiriboja oda, ar jau pažeidė gilesnius audinius.

Pažasties gumbo ištyrimas

Pirmiausia gydytojas apžiūri ir apčiuopia pažastį, įvertindamas gumbo dydį, skausmingumą, paslankumą, odos pokyčius ir kitus limfmazgius. Svarbu pasakyti, kada gumbas atsirado, ar jis didėja, ar neseniai buvo infekcija, odos pažeidimas, vakcina ar trauma. Prireikus apžiūrimos krūtys, krūtinės ląsta ir ranka, nes pažasties limfmazgiai gali reaguoti į šių sričių pokyčius. Kartu gydytojas įvertina tokius bendruosius simptomus kaip karščiavimas, naktinis prakaitavimas ir kūno svorio mažėjimas.

Ultragarsinis tyrimas dažnai padeda nustatyti, ar darinys yra limfmazgis, cista, lipoma ar kitas audinių pokytis, taip pat įvertinti jo vidinę struktūrą. Jeigu yra krūties simptomų, gali būti skiriamas krūties ultragarsas, mamografija ar kitas gydytojo parinktas vaizdinis tyrimas. Kraujo tyrimai naudingi, kai įtariama infekcija, kraujo liga ar sisteminis uždegimas. Kai darinio kilmė išlieka neaiški arba vaizdas kelia įtarimų, galutinei diagnozei gali būti reikalinga biopsija.

Gydymas pagal nustatytą priežastį

Reaktyviai dėl infekcijos padidėję limfmazgiai dažniausiai mažėja gydant arba savaime praeinant pagrindinei ligai. Antibiotikai skiriami tik bakterinei infekcijai, todėl vien padidėjęs limfmazgis nėra pakankama priežastis pradėti juos vartoti. Pūliniui gali būti reikalingas drenavimas, o pasikartojančiam hidradenitui – ilgalaikis dermatologo parinktas gydymas. Lipomos ir kiti patvirtinti gerybiniai dariniai dažnai tik stebimi, jei neauga ir nesukelia simptomų.

Jeigu biopsija patvirtina piktybinę ligą, gydymas priklauso nuo konkrečios diagnozės ir ligos išplitimo. Krūties vėžio atveju pažasties limfmazgių būklė gali turėti reikšmės ligos stadijai ir gydymo pasirinkimui. Limfoma gydoma kitaip nei krūties vėžys, todėl vien padidėjusio limfmazgio negalima gydyti nežinant diagnozės. Tikslus ištyrimas yra svarbesnis už bandymą pasirinkti gydymą pagal gumbo išvaizdą.

Pažasties priežiūra namuose

Jeigu po skutimosi atsirado mažas paviršinis ir aiškiai su oda susijęs gumbelis, kelioms dienoms galima vengti skutimo, trinties ir stipriai kvapnių kosmetikos priemonių. Šiltas, nekarštas kompresas gali padėti sumažinti kai kurių uždegiminių ar reaktyvių gumbų skausmą. Skausmui galima vartoti žmogui tinkamą nereceptinį analgetiką pagal preparato informacinį lapelį, jeigu nėra kontraindikacijų. Vis dėlto priežiūra namuose nėra tinkama strategija, jeigu gumbas didėja, išlieka, yra neaiškios kilmės arba kartu atsirado bendrų organizmo simptomų.

Gumbo nereikėtų nuolat spaudyti norint patikrinti, ar jis dar yra, nes taip galima papildomai sudirginti audinius ir apsunkinti pokyčių vertinimą. Negalima savarankiškai pradurti pūlinio, cistos ar hidradenito mazgo. Vartoti likusių antibiotikų ar tepti receptinių preparatų nenustačius priežasties taip pat nerekomenduojama. Praktinis būdas stebėti gumbą yra užsirašyti jo atsiradimo datą ir kreiptis į gydytoją, jeigu jis nemažėja arba atsiranda pavojaus ženklų.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar skausmingas gumbas pažastyje gali būti vėžys?

Taip, tačiau skausmas dažniau susijęs su uždegimu ar infekcija. Vien pagal skausmą vėžio atmesti negalima. Svarbus gumbo augimas, trukmė ir kiti simptomai. Išliekantį gumbą turėtų įvertinti gydytojas.

Kiek laiko gali būti padidėjęs limfmazgis pažastyje?

Po infekcijos limfmazgis gali mažėti palaipsniui. Jis nebūtinai išnyksta kartu su paskutiniu peršalimo simptomu. Jei neaiškios kilmės limfmazgis nemažėja maždaug dvi savaites ar didėja, verta kreiptis į gydytoją. Dar anksčiau reikia pasitikrinti atsiradus kitiems pavojaus ženklams.

Ar gumbas gali atsirasti po skutimosi?

Taip, po skutimosi gali uždegti plauko folikulas arba įaugti plaukelis. Dažniausiai kartu matomas paviršinis paraudimas ir jautrumas. Laikinai reikėtų vengti pakartotinio skutimo ir dirginimo. Didėjant ar pūliuojant pažeidimui reikia gydytojo konsultacijos.

Ar limfmazgis gali padidėti po skiepo?

Taip, po kai kurių vakcinų gali laikinai padidėti pažasties limfmazgiai. Dažniausiai pokytis atsiranda vakcinos suleidimo pusėje. Jei gumbas išlieka ar didėja, reikia pasitikrinti. Apie neseniai atliktą vakcinaciją verta informuoti gydytoją ar radiologą.

Kada dėl gumbo pažastyje kreiptis į gydytoją?

Kreiptis reikėtų, jei gumbas didėja, yra kietas ar nejudrus. Taip pat svarbu pasitikrinti, jei jis neišnyksta arba atsirado be aiškios priežasties. Konsultacijos reikia ir dėl naktinio prakaitavimo, karščiavimo ar neaiškaus svorio kritimo. Naujo krūties ar spenelio pokyčio taip pat nereikėtų ignoruoti.

Ar pažasties gumbas gali būti susijęs su krūties vėžiu?

Taip, krūties vėžys gali išplisti į pažasties limfmazgius. Vis dėlto dauguma padidėjusių limfmazgių nėra sukelti vėžio. Didesnį dėmesį reikia skirti kartu atsiradusiam krūties guzeliui, odos ar spenelio pokyčiams. Tokiu atveju reikalingas gydytojo įvertinimas.