Vaikų sinusitas: kokių simptomų negalima ignoruoti?

Dalinkitės:

Vaikų sinusitas – tai nosies ir prienosinių ančių gleivinės uždegimas, dažniausiai prasidedantis kartu su virusine kvėpavimo takų infekcija. Įprasto peršalimo metu nosies gleivinė ir sinusai taip pat paburksta, todėl pirmosiomis ligos dienomis atskirti peršalimą nuo bakterinio sinusito dažnai neįmanoma. Didesnį įtarimą kelia sloga ir dieninis kosulys, kurie ilgiau nei 10 dienų nepagerėja, būklės pablogėjimas po pradinio pagerėjimo arba kelias dienas išliekanti aukšta temperatūra kartu su tirštomis nosies išskyromis. Ypatingo dėmesio reikia, jeigu atsiranda patinimas aplink akis, regėjimo sutrikimai, labai stiprus galvos skausmas, vėmimas ar neįprastas mieguistumas, nes tai gali būti retos, bet pavojingos sinusito komplikacijos.

Turinys

Sinusitu gali sirgti ir maži vaikai, nors jų prienosiniai ančiai dar nėra visiškai išsivystę. Jaunesniems vaikams simptomai dažnai būna mažiau specifiški, todėl vietoje aiškaus veido skausmo gali vyrauti užsitęsusi sloga, kosulys, dirglumas ir prastesnis apetitas. Vyresnis vaikas jau gali tiksliau nurodyti spaudimą ar skausmą skruostų, kaktos, nosies ar dantų srityje. Vertinant galimą sinusitą svarbiausia yra ne viena išskyros spalva ar vienas simptomas, o visa ligos eiga.

Sinusitas po užsitęsusios slogos

Didžioji dalis vaikų slogų prasideda dėl virusų ir praeina be antibiotikų. Peršalus gleivinė paburksta, sinusų angos susiaurėja, o sinusų viduje gali kauptis sekretas. Daugeliu atvejų organizmui įveikus virusinę infekciją patinimas sumažėja ir sinusai vėl pradeda normaliai drenuotis. Bakterinis sinusitas gali išsivystyti tada, kai simptomai užsitęsia arba po pagerėjimo vėl reikšmingai sustiprėja.

Pediatrijoje bakterinis sinusitas dažniausiai įtariamas pagal tris ligos eigos scenarijus. Pirmasis – sloga, nosies užgulimas ar dieninis kosulys ilgiau nei 10 dienų be aiškaus pagerėjimo. Antrasis – vaikas jau pradėjo sveikti po virusinės infekcijos, tačiau maždaug po 5–6 dienų ar vėliau vėl pablogėjo, atsirado nauja temperatūra ar sustiprėjo kosulys ir nosies simptomai. Trečiasis – iš karto sunki ligos pradžia, kai bent tris dienas išlieka apie 39 °C ar aukštesnė temperatūra kartu su pūlingomis nosies išskyromis.

Sinusito ir paprasto peršalimo skirtumai

Peršalus vaikui gali būti užgulta nosis, čiaudulys, kosulys, sumažėjęs apetitas ir išskyros iš nosies. Pirmosiomis dienomis skaidrios išskyros gali tapti gelsvos ar žalios, tačiau vien jų spalvos pasikeitimas nereiškia, kad atsirado bakterinė infekcija. Daug svarbiau stebėti, ar vaikas palaipsniui sveiksta. Jeigu praėjus daugiau nei 10 dienų simptomai nė kiek negerėja arba jau pradėjusi gerėti būklė vėl blogėja, sinusito tikimybė tampa didesnė.

Vyresni vaikai gali skųstis spaudimu arba skausmu veido srityje, galvos skausmu, nemaloniu jausmu pasilenkus ar skausmu viršutinių dantų srityje. Taip pat gali atsirasti nemalonus burnos kvapas ir sekretas, tekantis ryklės užpakaline sienele. Mažesni vaikai šių pojūčių dažnai negali apibūdinti, todėl tėvai pirmiausia pastebi kosulį, nosies užgulimą, prastesnį miegą ar irzlumą. Dėl to vienodo „tipinio“ sinusito vaizdo visoms amžiaus grupėms nėra.

Kosulys sergant vaikų sinusitu

Kosulys vaikams yra vienas svarbiausių simptomų, todėl sinusitas nebūtinai pasireiškia ryškiu veido skausmu. Sinusuose ir nosies ertmėje susikaupusios išskyros gali tekėti į ryklę ir dirginti kosulio receptorius. Kosulys gali būti stipresnis naktį, gulint arba rytais, tačiau bakterinio sinusito diagnostikai reikšmingas ir užsitęsęs dieninis kosulys. Jei kosulys ir sloga ilgiau nei 10 dienų nesilpnėja, vaiką verta parodyti gydytojui.

Vien užsitęsusio kosulio nepakanka sinusitui diagnozuoti. Vaikų kosulį taip pat gali sukelti kelios viena po kitos einančios virusinės infekcijos, astma, alerginis rinitas, kokliušas, refliuksas ir kitos būklės. Todėl gydytojui svarbu žinoti ne tik kosulio trukmę, bet ir jo pobūdį, nosies simptomus, temperatūrą bei tai, ar tarp ligos dienų buvo aiškus pagerėjimas. Kvėpavimo pasunkėjimas, švokštimas ar ryškiai padažnėjęs kvėpavimas nėra požymiai, kuriuos reikėtų aiškinti vien sinusitu.

Akių srities simptomai, kurių negalima ignoruoti

Prienosiniai ančiai anatomiškai yra labai arti akiduobių, todėl retais atvejais bakterinė infekcija gali išplisti į aplink akis esančius audinius. Nerimą kelia ne vien nežymūs patamsėję paakiai ryte, o ryškus arba didėjantis vienos ar abiejų akių vokų patinimas ir paraudimas, kuris išlieka visą dieną. Taip pat svarbūs skausmas aplink akį, skausmas judinant akį, išverstakumas ar negalėjimas normaliai judinti akies. Tokie simptomai turi būti vertinami skubiai, nes gali rodyti preseptalinį ar orbitalinį celiulitą ir kitas infekcijos komplikacijas.

Regėjimo pablogėjimas, dvejinimasis akyse ar vaiko skundas, kad viena akimi mato prasčiau, yra dar svarbesni pavojaus signalai. Tokiu atveju nereikėtų laukti planinės šeimos gydytojo konsultacijos po kelių dienų. Infekcijai išplitus už sinusų ribų gali prireikti skubaus vaizdinio tyrimo, antibiotikų į veną ir specialistų gydymo ligoninėje. Nors tokios komplikacijos yra retos, būtent ankstyvas jų atpažinimas padeda išvengti regėjimui ar sveikatai pavojingų padarinių.

Galvos skausmas ir neurologiniai pavojaus ženklai

Galvos ar veido skausmas gali lydėti sinusitą, ypač vyresniems vaikams, tačiau labai stiprus, nuolat stiprėjantis ar neįprastas galvos skausmas vertinamas kitaip. Dar svarbiau, jei kartu atsiranda pasikartojantis vėmimas, sprando skausmas ar sustingimas, šviesos baimė, sutrikusi sąmonė arba ryškus mieguistumas. Vaikas gali tapti neįprastai irzlus, sunkiai pažadinamas ar elgtis visiškai kitaip nei sergant įprasta sloga. Šie simptomai gali rodyti infekcijos plitimą į kaukolės vidų ir reikalauja skubaus medicininio įvertinimo.

Sunkios intrakranijinės sinusito komplikacijos, tokios kaip meningitas, smegenų pūlinys ar kitos infekcijos, vaikams pasitaiko retai. Tačiau jų negalima atmesti vien todėl, kad prieš tai vaikas sirgo, atrodytų, paprasta sloga. Ypač svarbus yra aiškus būklės pasikeitimas, kai po kelių dienų įprastų nosies simptomų atsiranda labai stiprus galvos skausmas ar neurologiniai požymiai. Tokiu atveju reikalinga skubi pagalba, o ne papildomas gydymas namuose nuo slogos.

Simptomų sunkumo įvertinimas

Tėvams svarbu vertinti ne vien temperatūros skaičių ar išskyrų spalvą, bet bendrą vaiko būklę. Gerai geriantis, žaidžiantis ir palaipsniui sveikstantis vaikas su kelių dienų sloga dažniausiai gali būti stebimas namuose. Gydytojo konsultacijos reikia, kai ligos eiga neatitinka įprasto pagerėjimo, o skubi pagalba – atsiradus akių, neurologiniams ar labai sunkios bendros būklės požymiams. Toliau pateikta lentelė padeda orientuotis, tačiau nepakeičia individualaus medicininio įvertinimo.

Vaiko būklė	Būdingi požymiai	Rekomenduojamas veiksmas
Galima stebėti namuose	Sloga ir kosulys trunka kelias dienas, vaikas geria, yra gana aktyvus, simptomai palaipsniui silpnėja	Skysčiai, poilsis, fiziologinis nosies tirpalas ir savijautos stebėjimas
Reikalinga gydytojo konsultacija	Simptomai ilgiau nei 10 dienų negerėja, po pagerėjimo vėl pablogėja arba kelias dienas laikosi aukšta temperatūra su tirštomis išskyromis	Kreiptis į šeimos gydytoją ar pediatrą
Reikalingas skubus įvertinimas	Ryškus akies ar voko patinimas, akies skausmas, skausmas judinant akį, regėjimo pokyčiai	Nedelsiant kreiptis į skubiosios pagalbos skyrių
Reikalinga skubi medicinos pagalba	Labai stiprus galvos skausmas, nuolatinis vėmimas, sprando sustingimas, sumišimas, sunku pažadinti vaiką, traukuliai	Skambinti 112 arba nedelsiant vykti į skubiosios pagalbos skyrių

Sinusito diagnozė vaikui

Ūminis bakterinis sinusitas vaikams dažniausiai diagnozuojamas pagal simptomus ir jų trukmę. Gydytojas išsiaiškina, kiek dienų vaikas serga, ar prieš pablogėjimą buvo pagerėjimas, kiek laiko laikosi temperatūra ir ar yra dieninis kosulys, veido skausmas arba kiti simptomai. Apžiūros metu vertinama nosies gleivinė, gerklė, ausys, veido ir akių sritis bei bendra vaiko būklė. Įprastam nekomplikuotam sinusitui patvirtinti kompiuterinės tomografijos ar rentgeno tyrimų paprastai nereikia.

Vaizdiniai tyrimai tampa svarbesni tada, kai įtariamas infekcijos išplitimas į akiduobę ar kaukolės vidų arba kai ligos eiga yra neįprasta. Kompiuterinė tomografija nėra skiriama vien todėl, kad vaikas ilgiau sloguoja, nes jos rezultatai ne visada leidžia patikimai atskirti virusinį uždegimą nuo bakterinio. Tokia atsargi taktika taip pat padeda išvengti nereikalingos jonizuojančiosios spinduliuotės. Tyrimo poreikį gydytojas sprendžia pagal klinikinę situaciją ir pavojaus ženklus.

Vaikų sinusito gydymas

Ne kiekvienam vaikui, kuriam skauda sinusus ar ilgiau teka nosis, reikalingi antibiotikai. Didelę dalį ūminių nosies ir sinusų uždegimų sukelia virusai, kurių antibiotikai neveikia. Esant užsitęsusiems, tačiau nesunkiems simptomams, gydytojas kai kuriais atvejais gali pasirinkti dar kelias dienas stebėti vaiko būklę. Jeigu per šį laiką nepagerėja arba simptomai blogėja, gali būti pradedamas antibakterinis gydymas.

Rinologas dr. Troy Woodard pabrėžia: „Svarbu prisiminti, kad sergant peršalimu ar kitomis virusinėmis infekcijomis antibiotikai nepadės pasijusti geriau greičiau.“ Nereikalingas antibiotikų vartojimas gali sukelti nepageidaujamų reakcijų ir prisidėti prie bakterijų atsparumo antibiotikams. Kai gydytojas nustato bakterinį sinusitą ir paskiria antibiotiką, vaistą reikia vartoti tiksliai taip, kaip paskirta. Jei pradėjus gydymą per 2–3 dienas būklė negerėja arba blogėja, reikėtų dar kartą kreiptis į gydytoją.

Karščiavimui, galvos ar veido skausmui gali būti naudojamas vaikui tinkamas paracetamolio arba ibuprofeno preparatas, atsižvelgiant į amžių, svorį, kontraindikacijas ir preparato instrukciją. Aspirino vaikams negalima duoti, nebent dėl specifinės medicininės priežasties jį paskyrė gydytojas. Vaistų dozės neturėtų būti parenkamos pagal suaugusiųjų preparatus ar kito vaiko anksčiau vartotą dozę. Jeigu kyla abejonių, tinkamą vaistą ir dozę reikėtų aptarti su gydytoju arba vaistininku.

Saugus simptomų palengvinimas namuose

Fiziologinis druskos tirpalas gali padėti sudrėkinti nosies gleivinę, suskystinti sekretą ir palengvinti nosies išvalymą. Kūdikiams ir mažiems vaikams gali būti naudojami fiziologinio tirpalo lašai ar purškalas, o sekretas, kai reikia, atsargiai pašalinamas tam pritaikytu aspiratoriumi. Vyresni vaikai, mokantys tinkamai atlikti procedūrą, gali naudoti nosies plovimo sistemas, jeigu jas rekomenduoja gydytojas ar vaistininkas. Procedūra neturi būti atliekama per jėgą ar naudojant neaiškios sudėties naminius tirpalus.

Nosies plovimui skirtą tirpalą ruošiant namuose negalima naudoti tiesiai iš čiaupo paimto vandens. CDC ir FDA rekomenduoja naudoti distiliuotą, sterilų arba prieš tai užvirintą ir atvėsintą vandenį, nes įprastame vandentiekio vandenyje gali būti mikroorganizmų, kurie nėra pavojingi jį geriant, tačiau gali būti pavojingi patekę į nosies ertmę. Nosies plovimo įrenginį taip pat reikia valyti pagal gamintojo instrukciją. Mažam vaikui nosies plovimo priemonę geriausia pasirinkti pasitarus su sveikatos priežiūros specialistu.

Pakankamas skysčių vartojimas, poilsis ir nerūkoma namų aplinka taip pat padeda vaikui lengviau toleruoti ligą. Sausas oras gali sustiprinti nosies gleivinės dirginimą, todėl prireikus galima naudoti tinkamai valomą šalto rūko drėkintuvą. Kombinuotų vaistų nuo peršalimo ar nosies užgulimo mažiems vaikams nereikėtų duoti savarankiškai, nes kai kurie jų gali sukelti reikšmingą nepageidaujamą poveikį. Vaistų pasirinkimą būtina derinti pagal vaiko amžių ir konkretaus preparato vartojimo instrukciją.

Pasikartojantis ar užsitęsęs sinusitas

Jeigu nosies užgulimas, išskyros, kosulys ar kiti sinusito požymiai tęsiasi daugelį savaičių arba nuolat kartojasi, svarbu ieškoti ne vien naujos infekcijos. Lėtinį nosies ir sinusų uždegimą gali palaikyti alerginis rinitas, padidėję adenoidai, astma, tabako dūmų poveikis ir anatominės nosies problemos. Retais atvejais pasikartojančios sunkios infekcijos gali būti susijusios su cistine fibroze, pirminės blakstienėlių funkcijos sutrikimais ar imuninės sistemos problemomis. Tokiose situacijose nuolatiniai trumpi antibiotikų kursai neišsprendžia pagrindinės priežasties.

Vaikų otorinolaringologo konsultacija ypač naudinga, kai sinusų problemos kartojasi kelis kartus per metus, simptomai tampa lėtiniai arba ankstesnis gydymas nepadeda. Specialistas gali įvertinti nosies anatomiją, adenoidus, gleivinę ir prireikus atlikti nosies endoskopiją. Vienpusiai simptomai, pavyzdžiui, nuolatinis vienos šnervės užgulimas, nemalonaus kvapo išskyros ar pasikartojantis vienpusis kraujavimas, taip pat vertinami atidžiau. Mažiems vaikams tokius simptomus kartais gali sukelti ir nosyje įstrigęs svetimkūnis.

Komplikacijų prevencija ir ankstyvas jų atpažinimas

Sunkių sinusito komplikacijų vaikams pasitaiko retai, tačiau tėvams svarbu žinoti požymius, kurių nereikėtų stebėti kelias dienas namuose. Vaikų otorinolaringologė dr. Sei Yeon Chung pabrėžia: „Užsitęsę, sunkūs ar neįprasti simptomai gali rodyti kitas pagrindines sveikatos problemas.“ Tai ypač aktualu, kai vaiko simptomai staiga pakeičia pobūdį arba atsiranda požymių, kurių įprasto peršalimo metu nebuvo. Tokiais atvejais ankstyvas pakartotinis įvertinimas gali būti svarbesnis už bandymą dar kelias dienas tęsti tą patį gydymą namuose.

Infekcijos plitimą į akiduobę gali rodyti nuolatinis akies voko patinimas, paraudimas, skausmas, regėjimo pokyčiai ar akies judesių sutrikimas. Infekcijai išplitus į kaukolės vidų gali atsirasti stiprus nepraeinantis galvos skausmas, vėmimas, šviesos baimė, sprando sustingimas, sumišimas ar kiti neurologiniai simptomai. Šiais atvejais laukti, kol baigsis paskirtas gydymas ar savaime nukris temperatūra, nereikėtų. Vaiką turi skubiai įvertinti medikai, o esant sąmonės sutrikimui, traukuliams ar greitai blogėjančiai būklei reikia skambinti 112.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Kiek dienų trunkanti sloga gali rodyti sinusitą?

Bakterinį sinusitą galima įtarti, kai sloga ar kosulys ilgiau nei 10 dienų negerėja. Svarbi ne vien simptomų trukmė, bet ir jų eiga. Sinusitą gali rodyti ir pablogėjimas po pradinio pagerėjimo. Diagnozę patvirtina gydytojas.

Ar žalios išskyros visada reiškia bakterinį sinusitą?

Ne, žalios ar geltonos išskyros gali atsirasti ir sergant virusine infekcija. Vien gleivių spalva neparodo, ar reikalingi antibiotikai. Svarbi simptomų trukmė ir bendra vaiko būklė. Vertinti reikia visą ligos eigą.

Ar vaikų sinusitą visada reikia gydyti antibiotikais?

Ne, daugumą ūminių sinusų uždegimų sukelia virusai. Antibiotikai skiriami įtariant arba nustačius bakterinę infekciją. Lengvesniais atvejais gydytojas gali pasirinkti trumpą stebėjimą. Antibiotikų savarankiškai pradėti nereikėtų.

Kada dėl patinusios akies reikia skubios pagalbos?

Skubiai vertinti reikia ryškų ar didėjantį patinimą aplink akį. Ypač svarbūs skausmas judinant akį ir regėjimo pokyčiai. Nerimą kelia ir išverstakumas ar akių judesių sutrikimas. Tokiais atvejais reikia vykti į skubiosios pagalbos skyrių.

Ar sinusitu gali sirgti maži vaikai?

Taip, sinusitu gali sirgti ir maži vaikai. Jų simptomai dažnai būna mažiau specifiški nei vyresnių vaikų. Dažniau pastebima užsitęsusi sloga, kosulys ir irzlumas. Įvertinant svarbiausia stebėti ligos trukmę ir eigą.

Kada dėl pasikartojančio sinusito kreiptis į LOR gydytoją?

Konsultacija naudinga, jei sinusitas dažnai kartojasi arba simptomai tampa lėtiniai. LOR gydytojas gali įvertinti adenoidus, alergijas ir nosies anatomiją. Taip pat svarbūs nuolatiniai vienpusiai nosies simptomai. Išsamesnis ištyrimas padeda nustatyti pagrindinę problemos priežastį.