Mikoplazminis plaučių uždegimas: simptomai, priežastys ir gydymas

Dalinkitės:

Mikoplazminis plaučių uždegimas – bakterijos Mycoplasma pneumoniae sukeliama kvėpavimo takų infekcija. Liga dažniausiai prasideda palaipsniui: atsiranda gerklės perštėjimas, nuovargis, galvos skausmas, nedidelis karščiavimas ir vis stiprėjantis kosulys. Daliai žmonių simptomai būna palyginti lengvi, todėl jie gali tęsti kasdienę veiklą net sirgdami pneumonija.

Turinys

Infekcija dažnesnė tarp mokyklinio amžiaus vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų, tačiau ja gali susirgti bet kokio amžiaus žmogus. Nors ligos eiga dažnai nėra sunki, užsitęsęs kosulys, dusulys, aukšta temperatūra ar blogėjanti savijauta turi būti įvertinti gydytojo.

Mikoplazminio plaučių uždegimo ypatumai

Mycoplasma pneumoniae gali sukelti gerklės, trachėjos, bronchų ir plaučių infekciją. Daugeliu atvejų pasireiškia tracheobronchitas, primenantis užsitęsusį peršalimą, o tik daliai užsikrėtusių žmonių išsivysto plaučių uždegimas. Simptomai dažnai būna silpnesni nei sergant įprasta bakterine pneumonija.

Lengvesnė mikoplazminė pneumonija kartais vadinama „vaikščiojančiu plaučių uždegimu“, nes žmogus gali jaustis pakankamai gerai, kad nesilaikytų lovos režimo. „Tai labiau šnekamosios kalbos terminas nei tiksli medicininė diagnozė“, – Matthew Ellman. Lengva savijauta nepaneigia plaučių uždegimo, todėl vertinama ne tik temperatūra, bet ir kvėpavimas, kosulio trukmė bei bendra būklė.

Mycoplasma pneumoniae bakterija ir infekcijos plitimas

Mycoplasma pneumoniae yra labai maža bakterija, neturinti ląstelės sienelės. Ji prisitvirtina prie kvėpavimo takų gleivinės ląstelių, sutrikdo natūralų gleivių pašalinimą ir sukelia uždegiminę reakciją. Ląstelės sienelės nebuvimas lemia ir gydymo ypatumus, nes penicilinai bei kiti į sienelę veikiantys antibiotikai šios bakterijos nenaikina.

Infekcija plinta per kvėpavimo takų lašelius, kurie į aplinką patenka kosint ar čiaudint. Dažniausiai užsikrečiama po ilgesnio ir artimo kontakto, todėl protrūkiai gali kilti šeimose, mokyklose, bendrabučiuose, slaugos įstaigose ir kitose vietose, kur žmonės ilgai būna kartu. Trumpas prasilenkimas su sergančiu žmogumi paprastai kelia mažesnę riziką.

Mikoplazminio plaučių uždegimo simptomai

Liga dažniausiai prasideda pamažu. Pirmosiomis dienomis gali varginti nuovargis, gerklės skausmas, galvos skausmas ir nedidelė temperatūra. Vėliau kosulys stiprėja, tampa varginantis ir gali trukti kelias savaites. Taip pat galimi šaltkrėtis, raumenų skausmas, sumažėjęs apetitas ir bendras silpnumas.

Išsivysčius pneumonijai gali atsirasti dusulys, švokštimas, spaudimas ar skausmas krūtinėje, ypač kosint ir giliai įkvepiant. Aukšta temperatūra nėra būtinas mikoplazminės infekcijos požymis – plaučių uždegimas gali būti nustatytas ir žmogui, kuris karščiuoja nežymiai.

Būdingi kosulio požymiai

Kosulys dažniausiai prasideda kaip sausas ir dirginantis. Jis stiprėja palaipsniui, gali kartotis ilgais priepuoliais, trukdyti miegoti ir sukelti krūtinės ar pilvo raumenų skausmą. Vėliau gali atsirasti nedidelis kiekis skreplių, tačiau jie paprastai nebūna kraujingi.

Kosulys gali išlikti ir tada, kai temperatūra jau normali, o bendra savijauta pagerėjusi. Taip nutinka dėl užsitęsusio kvėpavimo takų gleivinės dirginimo. Vien kosulio trukmė neparodo, ar bakterija vis dar aktyvi, todėl antibiotikų negalima savarankiškai pratęsti arba kartoti.

Mikoplazminė pneumonija vaikams ir suaugusiesiems

Mokyklinio amžiaus vaikams ir paaugliams dažnai pasireiškia palaipsniui stiprėjantis kosulys, nuovargis, galvos skausmas, karščiavimas ir gerklės skausmas. Vaikas gali atrodyti gana aktyvus, nors plaučių rentgenogramoje jau matomi pneumonijai būdingi pokyčiai.

Jaunesniems nei penkerių metų vaikams simptomai gali būti kitokie. Jiems dažniau pasireiškia sloga, čiaudulys, švokštimas, vėmimas, viduriavimas ar ašarojimas, o plaučių uždegimas išsivysto ne visada. Suaugusiesiems ryškesni gali būti krūtinės skausmas, dusulys ir ilgai trunkantis nuovargis.

Ligos inkubacinis laikotarpis ir eiga

Nuo užsikrėtimo iki pirmųjų simptomų dažniausiai praeina 1–4 savaitės. Dėl ilgo inkubacinio laikotarpio gali būti sunku nustatyti, nuo ko ir kada žmogus užsikrėtė. Šeimoje ar kolektyve nauji ligos atvejai gali pasirodyti praėjus kelioms savaitėms po pirmojo susirgimo.

Lengvos infekcijos simptomai dažnai sumažėja per 2–3 savaites, tačiau kosulys ir energijos stoka gali tęstis ilgiau. „Ji nėra tokia sunki, kad visiškai išsekintų, tačiau užsitęsia ir gali kelti diskomfortą“, – Thomas Murray. Sunkesnės pneumonijos eiga priklauso nuo amžiaus, gretutinių ligų, imuninės sistemos ir gydymo pradžios.

Mikoplazminės pneumonijos ir kitų kvėpavimo takų infekcijų palyginimas

Požymis	Galima reikšmė	Rekomenduojamas veiksmas
Palaipsniui stiprėjantis sausas kosulys ir nedidelė temperatūra	Galima mikoplazminė ar kita netipinė kvėpavimo takų infekcija	Stebėti būklę, o simptomams užsitęsus kreiptis į gydytoją
Staigi pradžia, aukšta temperatūra, ryškus silpnumas ir raumenų skausmai	Dažniau būdinga gripui ar kitai ūminei virusinei infekcijai	Ilsėtis ir kreiptis dėl įvertinimo, jei būklė sunki
Aukšta temperatūra, šaltkrėtis, produktyvus kosulys ir stiprus krūtinės skausmas	Galima įprasta bakterinė pneumonija	Reikalinga gydytojo apžiūra
Priepuolinis kosulys su oro trūkumu ar vėmimu	Galimas kokliušas ar kita kvėpavimo takų liga	Kreiptis dėl diagnostinių tyrimų
Dusulys, pamėlusios lūpos, sumišimas ar labai sunki savijauta	Galimas sunkus plaučių uždegimas ir deguonies trūkumas	Nedelsiant kviesti skubiąją pagalbą

Pagal simptomus patikimai nustatyti konkretaus sukėlėjo dažniausiai neįmanoma. Mikoplazminė pneumonija gali būti panaši į gripą, COVID-19, kokliušą, virusinį bronchitą ar kitų bakterijų sukeltą plaučių uždegimą. Diagnozę padeda patikslinti apžiūra, deguonies kiekio matavimas, rentgenograma ir laboratoriniai tyrimai.

Didesnę sunkios ligos riziką turintys žmonės

Didesnė komplikacijų rizika kyla sergantiesiems astma ar kitomis lėtinėmis plaučių ligomis, nusilpusios imuninės sistemos žmonėms ir tiems, kurie dar neatsigavo po ankstesnės kvėpavimo takų infekcijos. Sunkesnė eiga taip pat galima kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir pacientams, turintiems sunkių širdies ar kitų lėtinių ligų.

Sergant astma mikoplazminė infekcija gali išprovokuoti švokštimą, dusulį ar stipresnį priepuolį. Tokiems pacientams gydytojo įvertinimas reikalingas anksčiau, ypač jei įprasti inhaliuojamieji vaistai padeda silpniau arba juos tenka vartoti dažniau.

Mikoplazminio plaučių uždegimo diagnostika

Gydytojas įvertina simptomų trukmę, temperatūrą, kvėpavimo dažnį, širdies ritmą ir deguonies kiekį kraujyje. Klausant plaučių gali būti girdimas švokštimas, karkalai ar susilpnėjęs kvėpavimas, tačiau kai kurių pacientų plaučių garsai būna menkai pakitę.

Krūtinės ląstos rentgenograma atliekama ne kiekvienam kosinčiam žmogui. Ji dažniau reikalinga įtariant pneumoniją, esant dusuliui, sumažėjusiam deguonies kiekiui, užsitęsusiai ligai arba neaiškiai diagnozei. Rentgeno nuotraukoje mikoplazminė pneumonija dažnai atrodo kaip išplitę, nevienodi pokyčiai, bet vien pagal vaizdą sukėlėjo nustatyti negalima.

PGR, kraujo tyrimai ir plaučių rentgenograma

Tiksliausias praktikoje naudojamas laboratorinis metodas yra nukleorūgščių amplifikacijos tyrimas, dažnai vadinamas PGR. Mėginys paprastai imamas iš nosiaryklės arba gerklės. Tyrimo rezultatas vertinamas kartu su simptomais, nes bakterijos genetinė medžiaga kvėpavimo takuose gali būti aptinkama ir ne visais atvejais reikšti aktyvią pneumoniją.

Antikūnų tyrimai iš kraujo yra mažiau tikslūs ankstyvoje ligos stadijoje. Kartais reikia palyginti du skirtingu metu paimtus kraujo mėginius, todėl toks metodas ne visada tinka greitam gydymo sprendimui. Bakterijos pasėlis atliekamas retai, nes jos auginimas sudėtingas ir gali trukti kelias savaites.

Mikoplazminio plaučių uždegimo gydymas antibiotikais

Lengva viršutinių kvėpavimo takų mikoplazminė infekcija gali praeiti savaime. Nustačius arba pagrįstai įtarus mikoplazmų sukeltą pneumoniją, dažniausiai skiriami antibiotikai. Vaisto pasirinkimas priklauso nuo paciento amžiaus, nėštumo, alergijų, gretutinių ligų ir vietinių atsparumo duomenų.

Vaikams ir suaugusiesiems dažnai pasirenkami makrolidų grupės antibiotikai. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems tam tikrais atvejais gali būti skiriamas doksiciklinas, o fluorochinolonai dažniausiai paliekami suaugusiesiems. Konkretaus preparato, dozės ir vartojimo trukmės negalima pasirinkti savarankiškai.

Antibiotikų pasirinkimas ir atsparumas gydymui

Amoksicilinas, penicilinas, cefalosporinai ir kiti beta laktaminiai antibiotikai veikia bakterijų ląstelės sienelę. Kadangi Mycoplasma pneumoniae tokios sienelės neturi, vien šie vaistai mikoplazminės infekcijos negydo. Vis dėlto gydytojas gali juos skirti, kai neatmetama kita bakterinė pneumonija arba galimas kelių sukėlėjų derinys.

Kai kurios mikoplazmų padermės yra atsparios makrolidams. Jei po kelių gydymo dienų temperatūra nemažėja, stiprėja dusulys arba bendra būklė blogėja, reikalingas pakartotinis įvertinimas. Tai nebūtinai reiškia atsparumą – galėjo būti nustatyta netiksli diagnozė, išsivystyti komplikacija arba ligą sukelti kitas mikroorganizmas.

Simptomų mažinimas ir gydymas namuose

Sveikstant reikia pakankamai ilsėtis ir gerti skysčių. Karščiavimui ar skausmui gali būti vartojamas paracetamolis arba ibuprofenas, jei šie vaistai konkrečiam žmogui tinka. Vaikams negalima duoti aspirino dėl retos, bet pavojingos Reye sindromo rizikos.

Kosulį slopinantys preparatai tinka ne visais atvejais, nes kosulys padeda pašalinti kvėpavimo takų sekretą. Prieš skiriant juos vaikui arba vartojant kartu su kitais vaistais verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Rūkymas ir elektroninių cigarečių garai dirgina kvėpavimo takus ir gali pailginti sveikimą.

Pasveikimo trukmė ir užsitęsęs kosulys

Pradėjus tinkamą gydymą temperatūra ir bendra savijauta dažnai pradeda gerėti per kelias dienas. Jei po 2–3 parų antibiotikų vartojimo būklė negerėja arba blogėja, reikia susisiekti su gydytoju. Vaisto negalima nutraukti anksčiau vien todėl, kad sumažėjo temperatūra.

Kosulys gali tęstis kelias savaites, o daliai žmonių – dar ilgiau. Fizinis krūvis turi būti didinamas palaipsniui, atsižvelgiant į kvėpavimą ir nuovargį. Užsitęsęs kosulys kartu su dusuliu, nauju karščiavimu, kraujingais skrepliais ar krūtinės skausmu turi būti įvertintas pakartotinai.

Galimos mikoplazminės infekcijos komplikacijos

Dažniausios sunkesnės komplikacijos susijusios su kvėpavimo sistema. Gali išsivystyti sunkus plaučių uždegimas, sumažėti deguonies kiekis kraujyje arba paūmėti astma. Retais atvejais gali būti reikalingas gydymas ligoninėje, deguonis ar intraveniniai skysčiai.

Infekcija taip pat gali paveikti kitus organus. Galimos odos ir gleivinių pūslės, hemolizinė anemija, smegenų uždegimas, inkstų veiklos sutrikimas, sąnarių skausmai ar uždegimas. Burnos, akių ar lytinių organų gleivinėje atsiradus skausmingoms žaizdoms ar pūslėms reikia kreiptis į gydytoją.

Kreipimasis į gydytoją ir skubios pagalbos požymiai

Gydytojo konsultacija reikalinga, kai kosulys užsitęsia, temperatūra nemažėja, atsiranda švokštimas, dusulys ar skausmas krūtinėje. Anksčiau kreiptis turėtų kūdikių ir mažų vaikų tėvai, nėščiosios, vyresnio amžiaus žmonės, nusilpusio imuniteto pacientai ir sergantieji lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis.

Skubioji pagalba reikalinga, jei žmogus sunkiai kvėpuoja, gaudo orą, negali ištarti viso sakinio, pamėlsta lūpos ar veidas, atsiranda sumišimas, stiprus mieguistumas arba sąmonės sutrikimas. Vaikui pavojų gali rodyti labai dažnas kvėpavimas, krūtinės ląstos įdubimas įkvepiant, vangumas, atsisakymas gerti ar sunkumas jį pažadinti.

Mikoplazminės infekcijos plitimo prevencija

Vakcinos, apsaugančios būtent nuo Mycoplasma pneumoniae, nėra. Užsikrėtimo riziką padeda mažinti rankų plovimas, kosėjimas ir čiaudėjimas į servetėlę arba sulenktą alkūnę, patalpų vėdinimas ir artimo kontakto su sergančiu žmogumi ribojimas.

Karščiuojant arba jaučiantis per silpnai įprastai veiklai reikėtų likti namuose. Kosint perpildytoje ar prastai vėdinamoje vietoje kaukė gali sumažinti kvėpavimo takų lašelių plitimą. Persirgus ilgalaikis imunitetas nesusidaro, todėl mikoplazmine infekcija galima užsikrėsti pakartotinai.