Leukemija: priežastys, simptomai ir gydymas

Dalinkitės:

Leukemija – tai kraujo ir kaulų čiulpų vėžys. Ji prasideda, kai kraujodaros ląstelės pakinta ir ima daugintis nekontroliuojamai. Tokios ląstelės trukdo gamintis sveikoms kraujo ląstelėms, todėl žmogus gali jausti nuovargį, dažniau sirgti infekcijomis, lengviau kraujuoti ar pastebėti mėlynes ant kūno.

Leukemija gali vystytis greitai arba lėtai. Nuo ligos tipo priklauso simptomai, gydymo eiga ir prognozė. Kai kurios formos pasireiškia staigiai ir reikalauja skubaus gydymo, kitos ilgą laiką gali nesukelti aiškių požymių ir būti nustatomos tik atlikus kraujo tyrimą.

Ilgalaikis nuovargis, neaiškus karščiavimas, naktinis prakaitavimas, svorio kritimas, dažnos infekcijos, kraujavimas ar mėlynės be aiškios priežasties nebūtinai reiškia leukemiją. Tačiau tokie simptomai neturėtų būti ignoruojami, ypač jei jie kartojasi ar stiprėja.

Kas yra leukemija?

Leukemija prasideda kaulų čiulpuose – audinyje, kuriame gaminamos kraujo ląstelės. Sveikame organizme kraujo ląstelės bręsta, atlieka savo funkcijas ir natūraliai atsinaujina. Sergant leukemija, dalis ląstelių pakinta, dauginasi per greitai ir nebeatlieka įprastos funkcijos.

Dėl šio proceso kraujyje gali sumažėti sveikų eritrocitų, leukocitų ir trombocitų. Kai trūksta eritrocitų, žmogus gali jausti silpnumą, dusulį, greičiau pavargti. Kai sumažėja trombocitų, lengviau atsiranda mėlynių ar kraujavimas. Kai trūksta normaliai veikiančių leukocitų, organizmui sunkiau kovoti su infekcijomis.

Kaip leukemija paveikia kraują ir kaulų čiulpus?

Kaulų čiulpai gamina ląsteles, reikalingas deguonies pernešimui, apsaugai nuo infekcijų ir kraujo krešėjimui. Sergant leukemija, juose kaupiasi pakitusios ląstelės. Jos užima vietą, kurios reikia sveikoms ląstelėms, todėl sutrinka normali kraujo gamyba.

Dėl to leukemijos požymiai dažnai susiję su kraujo funkcijų sutrikimu. Žmogus gali jaustis išsekęs, dažniau sirgti, pastebėti kraujavimą, mėlynes, blyškumą ar kaulų skausmą.

Pagrindiniai leukemijos tipai

Leukemija skirstoma pagal ligos eigą ir ląstelių kilmę. Ūminė leukemija vystosi greičiau, o lėtinė – lėčiau. Limfocitinė leukemija prasideda iš limfoidinių ląstelių, mieloidinė – iš mieloidinių ląstelių.

Leukemijos tipas	Kas būdinga?	Kam dažniau nustatoma?
Ūminė limfoblastinė leukemija	Vystosi greitai, prasideda iš limfoidinių ląstelių	Dažniau vaikams, bet gali sirgti ir suaugusieji
Ūminė mieloidinė leukemija	Vystosi greitai, prasideda iš mieloidinių ląstelių	Dažniau suaugusiesiems
Lėtinė limfocitinė leukemija	Dažnai progresuoja lėtai ir ilgai nesukelia simptomų	Dažniau vyresnio amžiaus žmonėms
Lėtinė mieloidinė leukemija	Dažnai susijusi su specifiniu genetiniu pokyčiu kraujo ląstelėse	Dažniau suaugusiesiems

Kuo skiriasi ūminė ir lėtinė leukemija?

Ūminė leukemija progresuoja greitai. Kraujyje ir kaulų čiulpuose daugėja nebrandžių ląstelių, kurios neatlieka normalios funkcijos. Simptomai gali atsirasti per kelias savaites ar mėnesius, todėl gydymas paprastai pradedamas nedelsiant.

Lėtinė leukemija vystosi lėčiau. Kai kurie žmonės ilgą laiką nejaučia ryškių simptomų. Tokia leukemija kartais nustatoma atsitiktinai, atlikus įprastą kraujo tyrimą.

Leukemijos priežastys ir rizikos veiksniai

Leukemija atsiranda dėl genetinių pokyčių kraujodaros ląstelėse. Šie pokyčiai lemia, kad ląstelės pradeda daugintis nekontroliuojamai ir trikdo normalią kraujo gamybą. Dažnai vienos aiškios priežasties nustatyti nepavyksta.

Leukemijos riziką gali didinti ankstesnis gydymas chemoterapija ar spinduline terapija, didelės jonizuojančiosios spinduliuotės dozės, kai kurių cheminių medžiagų poveikis, tam tikri genetiniai sindromai, kai kurios kraujo ligos, rūkymas, vyresnis amžius ir šeiminis polinkis. Rizikos veiksnys nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs. Leukemija gali atsirasti ir neturint jokių žinomų rizikos veiksnių.

Kaip yra sakęs Memorial Sloan Kettering hematologas ir onkologas dr. Aaron D. Goldberg, kalbėdamas apie ūminės mieloidinės leukemijos gydymo pažangą: „Mūsų ilgalaikis tikslas – suteikti veiksmingesnį ir mažiau toksišką gydymą žmonėms, sergantiems ūmine mieloidine leukemija.“

Leukemijos simptomai

Leukemijos simptomai priklauso nuo ligos tipo, progresavimo greičio ir nuo to, kiek sveikų kraujo ląstelių lieka kraujyje. Dažniausiai jie atsiranda dėl mažakraujystės, silpnesnės imuninės apsaugos arba sumažėjusio trombocitų kiekio.

Dažniausi leukemijos simptomai:

ilgalaikis nuovargis, silpnumas, blyškumas, dusulys fizinio krūvio metu, dažnos ar ilgai nepraeinančios infekcijos, karščiavimas be aiškios priežasties, naktinis prakaitavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas;
lengvai atsirandančios mėlynės, kraujavimas iš nosies ar dantenų, smulkūs raudoni taškeliai odoje, padidėję limfmazgiai, kaulų ar sąnarių skausmas, pilnumo jausmas pilve.

Šie požymiai gali pasireikšti ir dėl kitų ligų, todėl vien pagal simptomus leukemija nenustatoma. Diagnozei patvirtinti reikalingi kraujo ir kiti gydytojo paskirti tyrimai.

Leukemijos simptomai vaikams

Vaikams leukemija gali priminti užsitęsusią infekciją ar bendrą nusilpimą. Vaikas gali greičiau pavargti, tapti vangesnis, dažniau karščiuoti, skųstis kaulų ar kojų skausmais. Taip pat gali atsirasti blyškumas, mėlynės, kraujavimas iš nosies, padidėję limfmazgiai, prastesnis apetitas ar svorio kritimas.

Gydytojo apžiūra reikalinga, jei tokie požymiai nepraeina, kartojasi arba stiprėja. Ypač tada, kai keli simptomai pasireiškia vienu metu.

Leukemijos simptomai suaugusiesiems

Suaugusiesiems leukemijos požymiai gali atsirasti staiga arba ryškėti pamažu. Sergant ūmine leukemija, savijauta dažniau blogėja greičiau: atsiranda stiprus nuovargis, karščiavimas, infekcijos, kraujavimas ar mėlynės. Lėtinė leukemija kurį laiką gali nesukelti aiškių nusiskundimų, todėl kartais aptinkama tik atlikus kraujo tyrimą.

Dažniausi suaugusiųjų simptomai yra ilgalaikis nuovargis, naktinis prakaitavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, dažnesnės infekcijos, padidėję limfmazgiai, kraujavimas ar mėlynės be aiškios priežasties. Kai padidėja blužnis, gali atsirasti spaudimo ar pilnumo jausmas kairėje pilvo pusėje.

Leukemijos diagnostika

Leukemijos diagnostika prasideda nuo gydytojo apžiūros ir kraujo tyrimų. Gydytojas įvertina simptomus, odos ir gleivinių būklę, limfmazgius, pilvą, galimus kraujavimo ar infekcijos požymius. Vien pagal nusiskundimus leukemija nenustatoma, nes panašiai gali pasireikšti ir mažakraujystė, infekcijos, imuninės ar kitos kraujo ligos.

Vienas svarbiausių pradinių tyrimų yra bendras kraujo tyrimas. Jis parodo eritrocitų, leukocitų ir trombocitų kiekį. Sergant leukemija, šie rodikliai gali būti pakitę skirtingai: leukocitų gali būti per daug arba per mažai, trombocitų kiekis gali sumažėti, o eritrocitų trūkumas gali rodyti mažakraujystę.

Kraujo ir kaulų čiulpų tyrimai

Jeigu kraujo tyrimai rodo kraujodaros sutrikimą, pacientas siunčiamas hematologo konsultacijai. Toliau gali būti atliekamas kraujo tepinėlis, biocheminiai kraujo tyrimai, krešėjimo rodikliai ir kiti tyrimai, padedantys įvertinti bendrą organizmo būklę.

Kaulų čiulpų tyrimas atliekamas tada, kai reikia patikslinti diagnozę. Jis parodo, kokios ląstelės kaupiasi kaulų čiulpuose, kiek jų yra ir ar jos turi leukemijai būdingų požymių. Genetiniai ir molekuliniai tyrimai padeda nustatyti tikslesnį ligos tipą, įvertinti atkryčio riziką ir parinkti gydymo kryptį.

Leukemijos gydymas

Leukemijos gydymas priklauso nuo ligos tipo, eigos, tyrimų rezultatų ir paciento sveikatos būklės. Ūminės formos dažniausiai pradedamos gydyti nedelsiant, nes liga gali greitai progresuoti. Kai kurios lėtinės formos, jei jos nesukelia simptomų ir kraujo rodikliai išlieka stabilūs, gali būti kurį laiką stebimos.

Gydymo tikslas – sumažinti leukeminių ląstelių kiekį, atkurti normalią kraujodarą, pasiekti remisiją ir sumažinti ligos atsinaujinimo riziką. Gydymo planas gali apimti kelis metodus, todėl pacientą dažniausiai prižiūri hematologų ir kitų specialistų komanda.

Chemoterapija

Chemoterapija dažniausiai taikoma sergant ūminėmis leukemijos formomis. Šie vaistai veikia greitai besidauginančias ląsteles, todėl padeda naikinti leukemines ląsteles kraujyje ir kaulų čiulpuose.

Kadangi chemoterapija gali paveikti ir sveikas greitai atsinaujinančias ląsteles, gydymo metu galimas nuovargis, pykinimas, plaukų slinkimas, burnos gleivinės pažeidimai, didesnė infekcijų ar kraujavimo rizika. Dalis šių reiškinių yra laikini ir kontroliuojami papildomu gydymu.

Taikinių terapija

Taikinių terapija veikia konkrečius leukeminių ląstelių pokyčius, kurie padeda joms augti ir išlikti. Ji skiriama tada, kai tyrimai parodo gydymui tinkamą genetinį ar molekulinį taikinį.

Šis gydymas gali būti taikomas vienas arba derinamas su kitais metodais. Kai kurioms leukemijos formoms taikinių terapija leidžia ilgiau kontroliuoti ligą ir sumažinti intensyvesnio gydymo poreikį.

Imunoterapija

Imunoterapija padeda imuninei sistemai atpažinti leukemines ląsteles ir jas naikinti. Ji gali būti taikoma tam tikroms leukemijos formoms, kai ligos ląstelės turi gydymui tinkamų savybių.

Šis metodas parenkamas ne visiems pacientams. Sprendimas priklauso nuo leukemijos tipo, tyrimų rezultatų, ankstesnio gydymo ir bendros paciento būklės.

Spindulinė terapija

Spindulinė terapija leukemijai taikoma rečiau, nes ši liga dažniausiai paveikia kraują ir kaulų čiulpus, o ne vieną aiškiai apribotą kūno vietą. Ji gali būti naudojama tada, kai reikia paveikti konkrečią sritį arba pasiruošti kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijai.

Gydymo poreikį vertina specialistų komanda, atsižvelgdama į leukemijos formą, ligos išplitimą ir bendrą paciento būklę.

Kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija

Kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija gali būti svarstoma po intensyvaus gydymo, kai reikia atkurti kraujodarą arba sumažinti ligos atkryčio riziką. Priklausomai nuo situacijos, gali būti naudojamos paties paciento arba donoro ląstelės.

Tai sudėtingas gydymo metodas, todėl jis tinka ne visiems. Prieš priimant sprendimą įvertinama ligos rizika, paciento amžius, bendra sveikatos būklė, galimos komplikacijos ir tikėtina nauda.

Gydymo šalutinių reiškinių mažinimas

Leukemijos gydymas gali sukelti nuovargį, pykinimą, skausmą, burnos gleivinės pažeidimus, infekcijas ar didesnę kraujavimo riziką. Tokiais atvejais gydytojai gali skirti papildomą gydymą, kuris padeda sumažinti šiuos simptomus ir išvengti komplikacijų.

Pacientui gali prireikti kraujo komponentų perpylimų, antibiotikų, vaistų nuo pykinimo, skausmo ar uždegimo. Šios priemonės nepakeičia pagrindinio leukemijos gydymo, bet padeda jį tęsti saugiau ir lengviau toleruoti.

Remisija ir pasveikimo galimybės

Remisija reiškia, kad po gydymo leukemijos požymių tyrimuose neberandama arba jų lieka labai mažai. Tai nėra tas pats, kas automatiškas visiškas pasveikimas, nes liga kai kuriais atvejais gali atsinaujinti. Dėl to po gydymo reikalinga reguliari stebėsena.

Pasveikimo galimybės priklauso nuo leukemijos tipo, genetinių pakitimų, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir atsako į gydymą. Vaikų ūminė limfoblastinė leukemija šiandien dažnai gydoma sėkmingai, tačiau kai kurios suaugusiųjų leukemijos formos išlieka sudėtingesnės.

Gydymo pažanga leidžia vis tiksliau parinkti terapiją pagal ligos biologiją. Kaip yra sakęs amerikiečių hematologas ir onkologas dr. Hagop Kantarjian: „Per pastaruosius kelis dešimtmečius leukemijos gydymas labai pasikeitė – nuo vien chemoterapijos pereita prie labiau individualizuoto gydymo.“

Leukemijos prognozė ir išgyvenamumas

Leukemijos prognozė negali būti vertinama vien pagal diagnozės pavadinimą. Tą patį leukemijos tipą turintys žmonės gali skirtingai reaguoti į gydymą, todėl prognozė aptariama individualiai su gydytoju hematologu.

Ūminės leukemijos atveju daug reikšmės turi tai, kaip greitai pasiekiama remisija ir kokie genetiniai pokyčiai nustatomi ligos ląstelėse. Lėtinės leukemijos atveju svarbu ligos aktyvumas, simptomai, kraujo rodikliai ir atsakas į vaistus.

Statistiniai išgyvenamumo rodikliai gali padėti suprasti bendrą ligos vaizdą, bet jie neparodo konkretaus žmogaus baigties. Jie remiasi didelėmis pacientų grupėmis, o ne individualia situacija.

Gyvenimas sergant leukemija ir po gydymo

Leukemija paveikia ne tik kraujo tyrimus, bet ir kasdienį gyvenimą. Gydymo metu gali keistis energijos lygis, apetitas, miegas, fizinis aktyvumas ir emocinė savijauta. Kai kuriems žmonėms reikia ilgesnių poilsio periodų, kiti gali išlaikyti dalį įprastos veiklos.

Po gydymo svarbi reguliari gydytojo priežiūra. Kontrolinių vizitų metu vertinami kraujo tyrimai, bendra savijauta, šalutiniai gydymo reiškiniai ir galimi ligos atsinaujinimo požymiai.

Grįžimas į įprastą ritmą dažnai vyksta palaipsniui. Tam gali prireikti mitybos, fizinio aktyvumo, psichologinės pagalbos ar reabilitacijos plano.

Leukemijos atkrytis

Atkrytis reiškia, kad liga atsinaujina po remisijos. Jis gali būti nustatomas pagal kraujo, kaulų čiulpų ar kitus tyrimus, kartais dar prieš atsirandant aiškiems simptomams.

Atkryčio gydymas priklauso nuo leukemijos tipo, ankstesnio gydymo, remisijos trukmės ir bendros paciento būklės. Kai kuriais atvejais taikoma kita vaistų schema, taikinių terapija, imunoterapija arba kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija.

Dėl atkryčio rizikos pacientai po gydymo nėra paliekami be stebėsenos. Reguliarūs vizitai padeda greičiau pastebėti pokyčius ir laiku priimti gydymo sprendimus.

Leukemijos rizikos mažinimas

Daugeliu atvejų leukemijos išvengti neįmanoma, nes tiksli jos atsiradimo priežastis dažnai nėra žinoma. Vis dėlto kai kurie pasirinkimai gali sumažinti bendrą vėžio ir kraujodaros sistemos pažeidimų riziką.

Rizikos mažinimas siejamas su nerūkymu, nereikalingos radiacijos vengimu, saugiu darbu su cheminėmis medžiagomis ir atsakingu sveikatos stebėjimu po ankstesnio onkologinio gydymo. Žmonėms, kuriems nustatytos kraujo ligos ar paveldimi sindromai, gali būti reikalinga individuali gydytojo priežiūra.

Profilaktinių tyrimų, kurie patikimai užkirstų kelią leukemijai visiems žmonėms, nėra. Įprasti kraujo tyrimai gali padėti pastebėti kraujo rodiklių pokyčius, tačiau jie nepakeičia gydytojo vertinimo, jei atsiranda simptomų.

Ką svarbu žinoti apie leukemiją

Leukemija gali progresuoti greitai arba vystytis lėtai, todėl simptomai ne visada būna aiškūs iš karto. Įtarimą gali kelti ilgalaikis nuovargis, dažnos infekcijos, kraujavimas, mėlynės, karščiavimas ar nepaaiškinamas svorio kritimas.

Diagnozę patvirtina tyrimai, o gydymas parenkamas pagal leukemijos tipą ir paciento būklę. Jei simptomai užsitęsia, kartojasi ar stiprėja, reikėtų kreiptis į gydytoją.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar leukemija yra kraujo vėžys?

Taip, leukemija dažnai vadinama kraujo vėžiu. Tiksliau – tai kraujo ir kaulų čiulpų vėžys, nes liga prasideda kraujodaros sistemoje.

Kokie pirmieji leukemijos simptomai?

Pirmieji požymiai dažnai būna neaiškūs: nuovargis, silpnumas, blyškumas, dažnesnės infekcijos, karščiavimas, mėlynės ar kraujavimas. Tokie simptomai gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių, todėl reikalingi tyrimai.

Ar leukemija matoma kraujo tyrime?

Leukemija dažnai įtariama atlikus bendrą kraujo tyrimą, kai matomi leukocitų, eritrocitų ar trombocitų pakitimai. Diagnozei patvirtinti gali reikėti kraujo tepinėlio, kaulų čiulpų ir genetinių tyrimų.

Ar leukemija gali būti be simptomų?

Taip, kai kurios lėtinės leukemijos formos kurį laiką gali nesukelti aiškių simptomų. Tokiais atvejais liga kartais nustatoma atsitiktinai, atlikus kraujo tyrimą dėl kitų priežasčių.

Ar leukemija užkrečiama?

Ne, leukemija nėra užkrečiama. Ja negalima užsikrėsti kontaktuojant, kalbantis, apsikabinant, naudojantis tais pačiais indais ar būnant šalia sergančio žmogaus.

Kuo leukemija skiriasi nuo limfomos?

Abi ligos susijusios su kraujo ir imuninės sistemos ląstelėmis, tačiau leukemija dažniausiai prasideda kaulų čiulpuose ir kraujyje, o limfoma – limfinėje sistemoje, pavyzdžiui, limfmazgiuose. Jas atskirti padeda kraujo, kaulų čiulpų ir kiti tyrimai.

Kiek laiko gydoma leukemija?

Gydymo trukmė priklauso nuo leukemijos tipo ir pasirinkto gydymo plano. Ūminės leukemijos gydymas dažnai vyksta etapais ir gali trukti mėnesius ar ilgiau. Kai kurios lėtinės leukemijos formos gydomos ilgą laiką, kartais vaistus vartojant metų metus.

Ar leukemija gali atsinaujinti?

Taip, leukemija gali atsinaujinti po remisijos. Dėl šios priežasties po gydymo skiriami kontroliniai vizitai ir tyrimai.

Kada kreiptis į gydytoją dėl galimos leukemijos?

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei ilgai nepraeina nuovargis, karščiavimas, infekcijos, naktinis prakaitavimas, svorio kritimas, kraujavimas ar mėlynės be aiškios priežasties. Skubi pagalba reikalinga, jei būklė greitai blogėja, atsiranda stiprus kraujavimas, dusulys, labai aukšta temperatūra ar sąmonės sutrikimas.