Hemorojus: kas tai, tipai, simptomai, gydymas

Hemorojus yra išangės ir tiesiosios žarnos srityje esančių kraujagyslinių darinių padidėjimas arba uždegimas. Šie dariniai natūraliai yra kiekvieno žmogaus organizme, tačiau problemų atsiranda tada, kai jie išburksta, ima kraujuoti, niežėti, skaudėti ar iškrenta į išorę.

Hemorojus gali būti vidinis arba išorinis, o simptomų stiprumas priklauso nuo jo tipo ir ligos eigos. Vieniems žmonėms pasireiškia tik nedidelis diskomfortas ar kraujas ant tualetinio popieriaus, kitiems atsiranda skausmas, mazgeliai, tempimo jausmas ar pasikartojantys paūmėjimai.

Kaip atsiranda hemorojus

Hemorojus dažniausiai atsiranda tada, kai padidėja spaudimas tiesiosios žarnos ir išangės kraujagyslėms. Taip gali nutikti dėl vidurių užkietėjimo, ilgo stanginimosi, sėdimo gyvenimo būdo, nėštumo ar dažnai pasikartojančio sunkaus fizinio krūvio.

Padidėjus spaudimui, kraujagysliniai dariniai gali išburkti, tapti jautrūs ir pradėti kelti simptomus. Ilgainiui hemorojus gali kartotis, ypač jei nepakeičiami tuštinimosi, mitybos ar judėjimo įpročiai.

Vidinis ir išorinis hemorojus

Vidinis hemorojus susidaro tiesiosios žarnos viduje, todėl iš pradžių gali nesukelti skausmo. Dažniausias jo požymis yra ryškiai raudonas kraujas tuštinantis arba kraujas ant tualetinio popieriaus.

Išorinis hemorojus atsiranda po oda aplink išangę. Jis dažniau sukelia skausmą, niežėjimą, patinimą ar apčiuopiamą mazgelį. Jei išoriniame mazge susidaro krešulys, skausmas gali būti staigus ir stiprus.

Hemorojaus laipsniai ir ligos eiga

Vidinis hemorojus dažnai skirstomas į laipsnius pagal tai, ar hemorojiniai mazgai iškrenta į išorę ir ar grįžta atgal. Lengvesniais atvejais žmogus gali pastebėti tik kraujavimą tuštinantis, o vėliau gali atsirasti iškritimo, tempimo ar nepilno pasituštinimo jausmas.

Kuo labiau pažengęs hemorojus, tuo dažniau simptomai kartojasi ir tuo didesnė tikimybė, kad vien gyvenimo būdo pokyčių nepakaks. Tokiais atvejais gali prireikti gydytojo apžiūros ir procedūrinio gydymo.

Dažniausi hemorojaus simptomai

Hemorojaus simptomai priklauso nuo to, ar hemorojus yra vidinis, ar išorinis. Vidinis hemorojus dažniau kraujuoja, o išorinis dažniau sukelia skausmą, niežėjimą ar patinimą aplink išangę.

Dažniausi simptomai:

• ryškiai raudonas kraujas tuštinantis;
• kraujas ant tualetinio popieriaus;
• niežėjimas ar dirginimas išangės srityje;
• skausmas arba jautrumas;
• patinimas ar apčiuopiamas mazgelis;
• gleivių išsiskyrimas;
• nepilno pasituštinimo jausmas.

Kraujavimas ne visada reiškia hemorojų, todėl jo nereikėtų ignoruoti. Jei kraujas kartojasi, jo daugėja arba kartu atsiranda svorio kritimas, pilvo skausmas ar pakitęs tuštinimasis, būtina kreiptis į gydytoją.

Kraujavimas tuštinantis ir kiti nerimą keliantys požymiai

Ryškiai raudonas kraujas tuštinantis dažnai siejamas su hemorojumi, tačiau tai nėra vienintelė galima priežastis. Kraujavimą gali sukelti ir išangės įplėša, žarnyno uždegimas, polipai ar kitos virškinamojo trakto ligos.

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei kraujavimas kartojasi, jo daugėja, išmatos tampa labai tamsios, atsiranda pilvo skausmas, silpnumas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar pakinta įprastas tuštinimosi ritmas.

Kaip teigia gastroenterologas dr. Brian E. Lacy: „Bet koks kraujavimas iš tiesiosios žarnos turėtų būti įvertintas, ypač jei jis kartojasi arba atsiranda kartu su kitais simptomais.“ Tai padeda neapsiriboti prielaida, kad kraujavimą visada sukelia hemorojus.

Kodėl atsiranda hemorojus

Hemorojus dažniausiai susijęs su padidėjusiu spaudimu išangės ir tiesiosios žarnos srityje. Šį spaudimą didina stanginimasis, vidurių užkietėjimas, ilgas sėdėjimas tualete, nėštumas, antsvoris ar sunkus fizinis krūvis.

Įtakos turi ir mažas skaidulų kiekis mityboje, nepakankamas skysčių vartojimas bei sėdimas gyvenimo būdas. Kai tuštinimasis tampa sunkus ar nereguliarus, hemorojaus simptomai gali kartotis dažniau.

Rizikos veiksniai: nuo vidurių užkietėjimo iki nėštumo

Hemorojaus riziką didina veiksniai, kurie apkrauna tiesiosios žarnos ir išangės kraujagysles. Dažniausiai tai vidurių užkietėjimas, ilgas stanginimasis, sėdimas darbas, mažas fizinis aktyvumas ir antsvoris.

Nėštumo metu hemorojus taip pat pasitaiko dažniau, nes didėja spaudimas dubens kraujagyslėms, o hormoniniai pokyčiai gali lėtinti žarnyno veiklą. Rizika didėja ir vyresniame amžiuje, kai audiniai tampa silpnesni, o simptomai gali kartotis lengviau.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei kraujuojama iš tiesiosios žarnos, simptomai kartojasi arba skausmas stiprėja. Konsultacija ypač svarbi tada, kai kraujavimą lydi pilvo skausmas, svorio kritimas, silpnumas, karščiavimas ar pakitęs tuštinimasis.

Skubiau kreiptis reikėtų ir tada, kai prie išangės atsiranda labai skausmingas, kietas mazgelis. Tai gali būti trombuotas išorinis hemorojus, kuriam kartais reikia greitesnio gydytojo įvertinimo.

Kaip nustatomas hemorojus

Hemorojus nustatomas įvertinus simptomus ir atlikus apžiūrą. Gydytojas gali apžiūrėti išangės sritį, atlikti tiesiosios žarnos tyrimą pirštu arba, jei reikia, paskirti papildomus tyrimus.

Papildomas ištyrimas ypač svarbus, kai yra kraujavimas, pakitęs tuštinimasis, pilvo skausmas ar kiti nerimą keliantys požymiai. Tokiais atvejais reikia įsitikinti, kad simptomų nesukelia kita žarnyno liga.

Gydymas namuose ir gyvenimo būdo keitimas

Lengvesniais atvejais hemorojaus simptomus gali sumažinti gyvenimo būdo pokyčiai. Svarbiausia minkštinti išmatas, vengti stanginimosi ir trumpinti laiką, praleidžiamą tualete.

Rekomenduojama valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto, gerti pakankamai skysčių ir reguliariai judėti. Šiltos sėdimosios vonelės gali sumažinti diskomfortą, tačiau jei kraujavimas ar skausmas kartojasi, reikalinga gydytojo konsultacija.

Vaistai, žvakutės, tepalai ir kitos vietinės priemonės

Hemorojaus simptomams mažinti gali būti naudojami tepalai, žvakutės, kremai ar kitos vietinės priemonės. Jos gali padėti sumažinti niežėjimą, dirginimą, patinimą ar skausmą, tačiau dažniausiai veikia tik simptomus, o ne pagrindinę priežastį.

Šių priemonių nereikėtų naudoti ilgai be gydytojo rekomendacijos. Jei kraujavimas kartojasi, mazgai didėja ar skausmas stiprėja, vien vietinių priemonių gali nepakakti.

Procedūrinis hemorojaus gydymas

Jei simptomai kartojasi arba hemorojus labiau pažengęs, gali būti taikomas procedūrinis gydymas. Vienas dažniausių būdų yra hemorojaus mazgų ligavimas guminiais žiedais, kai sumažinamas kraujo pritekėjimas į mazgą ir jis palaipsniui sunyksta.

Taip pat gali būti taikomos kitos procedūros, pavyzdžiui, skleroterapija ar koaguliacija. Gydymo būdas parenkamas pagal hemorojaus tipą, laipsnį, simptomus ir bendrą paciento būklę.

Operacinis gydymas ir kada jo prireikia

Operacinis hemorojaus gydymas svarstomas tada, kai kiti gydymo būdai nepadeda, hemorojus yra pažengęs arba simptomai stipriai blogina gyvenimo kokybę. Operacijos gali prireikti ir tais atvejais, kai hemorojiniai mazgai nuolat iškrenta, kraujuoja ar sukelia pasikartojantį skausmą.

Gydymo metodas parenkamas individualiai, įvertinus hemorojaus tipą, laipsnį ir paciento būklę. Daugeliu atvejų pirmiausia taikomi konservatyvūs ar mažiau invaziniai metodai, o operacija pasirenkama tik tada, kai jų nepakanka.

Mityba, skaidulos ir tuštinimosi įpročiai

Mityba turi didelę reikšmę hemorojaus kontrolei, nes kietos išmatos ir stanginimasis dažnai sustiprina simptomus. Reikėtų valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto: daržovių, vaisių, ankštinių produktų, pilno grūdo kruopų ir duonos.

Taip pat svarbu gerti pakankamai skysčių ir neatidėlioti tuštinimosi, kai atsiranda noras. Ilgas sėdėjimas tualete, skaitymas ar naudojimasis telefonu gali didinti spaudimą išangės srityje, todėl šio įpročio geriau vengti.

Hemorojaus paūmėjimų prevencija

Hemorojaus paūmėjimų prevencija remiasi kasdieniais įpročiais. Svarbiausia vengti vidurių užkietėjimo, ilgo stanginimosi ir ilgo sėdėjimo tualete, nes tai didina spaudimą išangės srityje.

Reguliarus judėjimas, pakankamas skysčių vartojimas ir skaidulų turinti mityba padeda palaikyti minkštesnes išmatas. Jei simptomai kartojasi nepaisant šių priemonių, reikėtų pasitarti su gydytoju dėl tolimesnio gydymo.

Kuo hemorojus gali būti painiojamas

Hemorojus gali priminti kitas išangės ar žarnyno ligas, todėl vien pagal simptomus tiksliai nustatyti priežastį ne visada įmanoma. Kraujavimą, skausmą ar niežėjimą gali sukelti išangės įplėša, odos sudirgimas, uždegiminės žarnyno ligos, polipai ar kitos būklės.

Jei kraujavimas kartojasi, simptomai nepraeina arba atsiranda pilvo skausmas, svorio kritimas ar pakitęs tuštinimasis, nereikėtų visko priskirti hemorojui. Tokiais atvejais reikalinga gydytojo apžiūra.

Hemorojus nėra tik laikinas diskomfortas

Hemorojus dažnai pagerėja sumažinus vidurių užkietėjimą, stanginimąsi ir spaudimą išangės srityje. Dėl to vien tepalai ar žvakutės ne visada išsprendžia problemą, jei nekeičiami tuštinimosi, mitybos ir judėjimo įpročiai.

Jei kraujavimas, skausmas ar mazgai kartojasi, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tinkamai parinktas gydymas padeda ne tik sumažinti simptomus, bet ir išvengti dažnų paūmėjimų.

DUK (dažniausiai užduodami klausimai)

Šaltiniai: