Ar sinusitas yra užkrečiamas?

Dalinkitės:

Sinusitas dažnai prasideda panašiai kaip įprastas peršalimas: užgula nosį, atsiranda sloga, spaudimas veido srityje, galvos skausmas ar kosulys. Dėl šių simptomų žmonėms neretai kyla klausimas, ar sergant sinusitu galima užkrėsti kitus šeimos narius, kolegas ar vaikus.

Turinys

Pats sinusitas dažniausiai nėra tiesiogiai užkrečiamas. Užkrečiamas gali būti virusas, kuris sukėlė peršalimą ar kitą viršutinių kvėpavimo takų infekciją, o vėliau prisidėjo prie sinusų uždegimo. Tai reiškia, kad žmogus gali perduoti kitam asmeniui virusą, tačiau ne patį sinusitą kaip atskirą ligą.

Kaip yra sakiusi šeimos gydytoja Clarissa Ortiz, MD: „Dažniausia sinusų infekcijos priežastis yra virusas, tačiau ją taip pat gali sukelti bakterijos, grybeliai, svetimkūnis ar aplinkos veiksniai, pavyzdžiui, alergenai.“ Todėl vertinant, ar sinusitas gali būti susijęs su užkrečiamumu, svarbiausia suprasti jo priežastį.

Sinusitas dažnai prasideda nuo peršalimo

Peršalimo metu virusas sukelia nosies gleivinės uždegimą. Gleivinė paburksta, nosis užsikemša, o gleivės sunkiau pasišalina. Kai sutrinka normalus gleivių nutekėjimas iš sinusų, juose gali pradėti kauptis sekretas, atsirasti spaudimas, skausmas ir uždegimas.

Dėl to sinusitas dažnai atrodo kaip užkrečiama liga, nes simptomai prasideda po kontakto su sloguojančiu ar kosinčiu žmogumi. Vis dėlto tokiu atveju žmogus dažniausiai užsikrečia kvėpavimo takų virusu, o sinusitas išsivysto tik vėliau ir ne visiems.

Vienam žmogui tas pats virusas gali sukelti tik trumpą slogą, kitam – stipresnį nosies užgulimą, o trečiam – užsitęsusį sinusų uždegimą. Tam įtakos gali turėti imuninė sistema, alergijos, nosies pertvaros ypatumai, rūkymas, sausas oras ar polinkis į pasikartojančias kvėpavimo takų infekcijas.

Užkrečiamas gali būti virusas, o ne pats sinusitas

Sergant virusinės kilmės sinusitu, aplinkiniams pavojingiausias ne pats sinusų uždegimas, o virusas, kuris sukėlė ligos pradžią. Jis gali plisti kosint, čiaudint, kalbant iš arti, liečiant paviršius neplautomis rankomis ar dalijantis indais ūmios infekcijos metu.

Jeigu kitas žmogus užsikrečia šiuo virusu, jam nebūtinai išsivystys sinusitas. Dažniau gali pasireikšti paprastas peršalimas: sloga, gerklės perštėjimas, čiaudulys, kosulys ar bendras silpnumas. Sinusitas atsiranda tik tada, kai dėl uždegimo ir gleivinės paburkimo sutrinka sinusų ventiliacija bei gleivių pasišalinimas.

Todėl tiksliausia sakyti, kad sinusitas nėra perduodamas tiesiogiai nuo žmogaus žmogui. Plisti gali infekcija, kuri kai kuriems žmonėms vėliau sudaro sąlygas sinusų uždegimui.

Skirtingos sinusito rūšys plinta nevienodai

Sinusito užkrečiamumas priklauso nuo jo kilmės. Virusinis sinusitas gali būti susijęs su užkrečiama kvėpavimo takų infekcija, bakterinis dažniausiai išsivysto kaip komplikacija, o alerginis ir lėtinis sinusitas paprastai nėra užkrečiami.

Sinusito rūšis	Ar gali būti užkrečiama?	Ką svarbu žinoti
Virusinis sinusitas	Gali būti susijęs su užkrečiama infekcija	Plinta ne pats sinusitas, o jį sukėlęs kvėpavimo takų virusas
Bakterinis sinusitas	Dažniausiai ne	Dažnai išsivysto po užsitęsusio uždegimo ar virusinės infekcijos
Alerginis sinusitas	Ne	Jį sukelia alergenai, o ne žmogaus perduodama infekcija
Lėtinis sinusitas	Ne	Dažniausiai susijęs su ilgalaikiu uždegimu, polipais, alergijomis ar nosies anatomija

Ši lentelė padeda suprasti pagrindinę taisyklę: užkrečiamumą lemia ne vien sinusito pavadinimas, o jo priežastis. Jei sinusitą sukėlė virusas, žmogus kurį laiką gali platinti virusinę infekciją. Jei sinusitas susijęs su alergija, bakterine komplikacija ar lėtiniu uždegimu, jis paprastai neplinta tarp žmonių.

Virusinis sinusitas ir užkrečiamumo rizika

Virusinis sinusitas dažniausiai prasideda kartu su peršalimu arba netrukus po jo. Tokiu metu aplinkiniams gali plisti kvėpavimo takų virusas, ypač pirmosiomis ligos dienomis, kai žmogus sloguoja, čiaudi, kosėja, jaučia gerklės perštėjimą ar karščiuoja.

Užsikrėtusiam žmogui nebūtinai išsivystys sinusitas. Dažniausiai pasireiškia įprasti peršalimo simptomai, o sinusų uždegimas atsiranda tik tada, kai dėl gleivinės paburkimo sutrinka sinusų ventiliacija ir gleivių pasišalinimas. Gydytojas Aaron Fletcher, MD, aiškindamas sinusų infekcijų plitimą, yra pabrėžęs: „Pati sinusų infekcija nėra užkrečiama, bet ją sukėlęs virusas gali būti perduodamas kitiems žmonėms.“

Bakterinis sinusitas dažniausiai neplinta tarp žmonių

Bakterinis sinusitas dažnai išsivysto kaip komplikacija po užsitęsusios virusinės infekcijos. Kai nosies gleivinė ilgiau būna paburkusi, sinusai blogiau ventiliuojasi, o gleivės sunkiau pasišalina, susidaro palankesnės sąlygos bakterijoms daugintis.

Dėl to bakterinis sinusitas paprastai nelaikomas užkrečiama liga. Gelsvos ar žalsvos išskyros iš nosies ne visada reiškia bakterinę infekciją, o antibiotikai reikalingi ne kiekvienu atveju. Juos turėtų skirti gydytojas, įvertinęs simptomų trukmę, eigą, stiprumą ir bendrą paciento būklę.

Alerginis sinusitas nėra užkrečiamas

Alerginis sinusitas susijęs su imuninės sistemos reakcija į alergenus, pavyzdžiui, žiedadulkes, namų dulkių erkutes, pelėsį ar gyvūnų pleiskanas. Tokiu atveju nosies gleivinė paburksta ne dėl žmogaus perduotos infekcijos, o dėl organizmo reakcijos į aplinkos dirgiklius.

Alerginiai simptomai kartais primena infekciją: bėga nosis, ji užgula, atsiranda čiaudulys, spaudimas veido srityje ar sekreto tekėjimas į ryklę. Vis dėlto alerginis sinusitas neplinta tarp žmonių, todėl svarbiausia ne izoliacija, o alergenų nustatymas ir tinkamas gydymas.

Lėtinis sinusitas ir pasikartojantys simptomai

Lėtinis sinusitas paprastai nėra užkrečiamas. Jis siejamas su ilgalaikiu nosies ir sinusų gleivinės uždegimu, nosies polipais, alergijomis, pasikartojančiomis infekcijomis, nosies pertvaros iškrypimu ar kitais veiksniais, kurie trukdo normaliai sinusų ventiliacijai.

Ši būklė gali tęstis savaites ar mėnesius, o simptomai dažnai būna mažiau ūmūs, bet varginantys: nuolatinis nosies užgulimas, spaudimas veide, pablogėjusi uoslė, tirštas sekretas ar kosulys dėl gleivių tekėjimo į ryklę. Jei sinusitas kartojasi kelis kartus per metus arba nepraeina nepaisant įprastų priemonių, reikalingas gydytojo įvertinimas.

Užkrečiamumas priklauso nuo ligos pradžios

Didžiausia rizika užkrėsti kitus būna tada, kai sinusito simptomai prasideda kartu su aktyviu peršalimu. Tokiu metu žmogus gali platinti kvėpavimo takų virusą, ypač jei karščiuoja, dažnai kosėja, čiaudi ar turi gausią slogą.

Namie geriau likti, jei pasireiškia šie požymiai:

karščiavimas;
ryškus silpnumas;
dažnas kosulys ar čiaudulys;
gausi sloga;
bloga bendra savijauta.

Jei temperatūros nėra, savijauta gera, o likę simptomai yra tik užgulusi nosis ar spaudimas veido srityje, grįžimas į darbą, mokyklą ar darželį dažniausiai priklauso nuo bendros būklės. Vis dėlto aktyvios slogos ar kosulio metu verta vengti artimo kontakto su kūdikiais, vyresnio amžiaus žmonėmis ir silpnesnį imunitetą turinčiais asmenimis.

Sinusito simptomai, kurie padeda atpažinti būklę

Sinusitas dažniausiai pasireiškia ne vien sloga, o nosies užgulimo, spaudimo ir uždegimo požymių deriniu. Žmogus gali jausti spaudimą kaktoje, skruostuose, aplink akis ar viršutinių dantų srityje, o skausmas kartais sustiprėja lenkiantis į priekį.

Dažniausi sinusitui būdingi simptomai:

užgulusi nosis;
tirštos išskyros iš nosies;
spaudimas ar skausmas veido srityje;
susilpnėjusi uoslė;
galvos skausmas;
kosulys dėl sekreto tekėjimo į ryklę;
nuovargis.

Peršalimas ir sinusitas gali atrodyti panašiai

Pirmosiomis dienomis sinusitą sunku atskirti nuo įprasto peršalimo, nes abiem atvejais gali būti sloga, nosies užgulimas, čiaudulys, gerklės perštėjimas ar kosulys. Skirtumas dažniau išryškėja pagal simptomų eigą: peršalimas dažniausiai palaipsniui lengvėja, o sinusitas gali užsitęsti, stiprėti arba sugrįžti po laikino pagerėjimo.

Įtarimą dėl sinusito sustiprina spaudimas veide, skausmas sinusų srityje, užsitęsęs nosies užgulimas ir tirštesnis sekretas. Vis dėlto vien gleivių spalva nėra patikimas būdas nustatyti, ar infekcija bakterinė, todėl gydymo nereikėtų rinktis vien pagal išskyrų spalvą.

Gydymas priklauso nuo sinusito priežasties

Virusinės kilmės sinusitas dažniausiai gydomas lengvinant simptomus. Gali padėti pakankamas skysčių vartojimas, poilsis, patalpų drėkinimas, nosies plovimas fiziologiniu tirpalu ir tinkamas skausmo ar temperatūros mažinimas pagal vaistų vartojimo instrukcijas. Tokiu atveju antibiotikai neveikia ligos priežasties, nes virusų jie nenaikina.

Bakterinio sinusito atveju gydytojas gali skirti antibiotikų, tačiau ne kiekviena užsitęsusi sloga reiškia, kad jų reikia. Alerginio sinusito gydymas dažniausiai nukreiptas į alergenų vengimą, nosies gleivinės uždegimo mažinimą ir individualiai parinktus vaistus nuo alergijos.

Antibiotikai neparodo, kad sinusitas buvo užkrečiamas

Antibiotikų paskyrimas reiškia, kad gydytojas įvertino bakterinės infekcijos tikimybę arba komplikacijų riziką, bet tai nereiškia, kad sinusitas buvo lengvai perduodamas kitiems žmonėms. Bakterinis sinusitas dažniausiai išsivysto žmogaus organizme dėl užsitęsusio gleivinės paburkimo ir sutrikusio sekreto nutekėjimo.

Svarbu nevartoti antibiotikų savarankiškai ar „profilaktiškai“. Netinkamas antibiotikų vartojimas gali didinti atsparumo antibiotikams riziką, sukelti šalutinių poveikių ir nepadėti, jei ligą sukėlė virusas.

Kreipimasis į gydytoją užsitęsus simptomams

Į gydytoją verta kreiptis, jei simptomai nepraeina ilgiau nei 10 dienų, būklė blogėja po laikino pagerėjimo, atsiranda stiprus veido ar dantų srities skausmas, aukšta temperatūra arba sinusito epizodai kartojasi kelis kartus per metus. Gydytojo konsultacija ypač svarbi vaikams, nėščiosioms, vyresnio amžiaus žmonėms ir silpnesnį imunitetą turintiems asmenims.

Skubios medicininės pagalbos reikia, jei atsiranda tinimas aplink akis, regėjimo sutrikimai, labai stiprus neįprastas galvos skausmas, kaklo sustingimas, sumišimas, sąmonės sutrikimas ar neurologiniai simptomai. Tokie požymiai reti, bet gali rodyti rimtas komplikacijas.

Kas padeda sumažinti infekcijos plitimą

Jei sinusito simptomai prasidėjo kartu su peršalimu, verta elgtis taip, tarsi žmogus kurį laiką galėtų platinti kvėpavimo takų virusą. Tai ypač svarbu pirmosiomis ligos dienomis, kai yra aktyvi sloga, kosulys, čiaudulys ar karščiavimas.

Infekcijos plitimo riziką mažina:

rankų plovimas muilu ir vandeniu;
kosėjimas ar čiaudėjimas į servetėlę arba alkūnės linkį;
dažnesnis patalpų vėdinimas;
atskira gertuvė, puodelis ar rankšluostis ūmios infekcijos metu;
artimo kontakto ribojimas, kai yra karščiavimas ar stiprus kosulys.

Dažniausios klaidos sergant sinusitu

Viena dažniausių klaidų yra manyti, kad bet koks sinusitas yra užkrečiamas. Iš tikrųjų aplinkiniams gali plisti kvėpavimo takų virusas, o ne pats sinusų uždegimas. Taip pat klaidinga manyti, kad žalios ar gelsvos išskyros visada reiškia bakterinę infekciją.

Dar viena rizika – savarankiškas antibiotikų vartojimas arba per ilgas nosies gleivinę sutraukiančių purškalų naudojimas. Jei simptomai stiprėja, ilgai nepraeina ar kartojasi, saugiau kreiptis į gydytoją, o ne ilgai gydytis vien namų priemonėmis.

Sinusitas ir užkrečiamumas kasdienėse situacijose

Sinusitas dažniausiai nėra tiesiogiai užkrečiamas. Aplinkiniams gali plisti ne pats sinusų uždegimas, o virusas, kuris sukėlė peršalimą ar kitą viršutinių kvėpavimo takų infekciją.

Bakterinis, alerginis ir lėtinis sinusitas paprastai neplinta nuo žmogaus žmogui. Jei yra karščiavimas, aktyvi sloga, kosulys ar čiaudulys, verta saugoti aplinkinius, o simptomams užsitęsus ar stiprėjant – kreiptis į gydytoją.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar galima užsikrėsti sinusitu nuo kito žmogaus?

Dažniausiai užsikrečiama ne sinusitu, o virusu, kuris gali sukelti peršalimą. Kai kuriems žmonėms po tokios infekcijos vėliau išsivysto sinusitas.

Kiek laiko žmogus gali būti užkrečiamas?

Užkrečiamumas priklauso nuo virusinės infekcijos. Didesnė rizika būna pirmosiomis ligos dienomis, kai yra sloga, kosulys, čiaudulys ar karščiavimas.

Ar bakterinis sinusitas yra užkrečiamas?

Bakterinis sinusitas dažniausiai nėra užkrečiamas. Jis paprastai išsivysto kaip užsitęsusio uždegimo ar virusinės infekcijos komplikacija.

Ar alerginis sinusitas gali plisti tarp žmonių?

Ne. Alerginį sinusitą sukelia organizmo reakcija į alergenus, o ne virusai ar bakterijos, perduodami kitiems žmonėms.

Ar su sinusitu galima eiti į darbą, mokyklą ar darželį?

Jei yra karščiavimas, stipri sloga, kosulys ar bloga savijauta, geriau likti namuose. Jei temperatūros nėra, o savijauta gera, sprendimas priklauso nuo simptomų stiprumo ir aplinkinių apsaugos.

Ar žalios išskyros iš nosies reiškia bakterinį sinusitą?

Nebūtinai. Gleivių spalva gali keistis ir sergant virusine infekcija, todėl vien pagal ją bakterinio sinusito nustatyti negalima.

Kada dėl sinusito reikia kreiptis į gydytoją?

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei simptomai nepraeina ilgiau nei 10 dienų, stiprėja, kartojasi arba atsiranda aukšta temperatūra, stiprus veido skausmas, tinimas aplink akis ar regėjimo sutrikimai.