Virusinis plaučių uždegimas: simptomai, priežastys, gydymas

Virusinis plaučių uždegimas (virusinė pneumonija) – virusų sukelta plaučių infekcija. Dažniausi požymiai yra kosulys, karščiavimas, dusulys, nuovargis ir krūtinės skausmas. Liga kartais prasideda kaip įprasta kvėpavimo takų infekcija, tačiau plaučiuose prasidėjęs uždegimas gali apsunkinti kvėpavimą.

Gydymas priklauso nuo sukėlėjo, ligos sunkumo ir paciento sveikatos būklės. Lengvesniais atvejais dažniausiai taikomas simptomus lengvinantis gydymas, o kai kurioms infekcijoms skiriami antivirusiniai vaistai. Sunkiais atvejais gali prireikti gydymo ligoninėje. Antibiotikai veikia bakterijas, bet ne virusus.

Kas yra virusinis plaučių uždegimas?

Virusinė pneumonija gali apimti vieną arba abu plaučius. Uždegimas pažeidžia smulkiąsias plaučių struktūras, kuriose vyksta deguonies ir anglies dioksido apykaita.

Plaučiuose yra milijonai smulkių oro pūslelių, vadinamų alveolėmis. Per jų sieneles į kraują patenka deguonis, o iš kraujo pašalinamas anglies dioksidas. Sergant pneumonija alveolėse ir aplinkiniuose audiniuose vystosi uždegimas, gali kauptis skystis ir uždegiminės ląstelės. Dėl šių pokyčių organizmui gali būti sunkiau gauti pakankamai deguonies.

Virusinė pneumonija gali būti lengva, vidutinio sunkumo arba sunki. Kai kuriems žmonėms ji primena stipresnę kvėpavimo takų infekciją, tačiau kitiems sukelia ryškų dusulį ir kvėpavimo nepakankamumą. Ligos eiga priklauso nuo sukėlėjo, amžiaus, imuninės sistemos būklės ir gretutinių ligų.

Kuo virusinis plaučių uždegimas skiriasi nuo bakterinio?

Pagrindinis skirtumas – ligą sukeliantis mikroorganizmas. Virusinę pneumoniją sukelia virusai, o bakterinę – bakterijos. Šis skirtumas svarbus parenkant gydymą, tačiau vien pagal simptomus patikimai nustatyti infekcijos kilmės dažniausiai neįmanoma.

Svarbu: nei skreplių spalva, nei karščiavimo stiprumas, nei kosulio pobūdis atskirai neleidžia patikimai nustatyti, ar pneumonija virusinė, ar bakterinė. Kai kuriais atvejais abi infekcijos pasireiškia vienu metu.

Kokie yra virusinio plaučių uždegimo simptomai?

Virusinio plaučių uždegimo simptomai gali vystytis palaipsniui arba atsirasti gana greitai. Iš pradžių dažnai pasireiškia gerklės skausmas, sloga, bendras negalavimas ar kiti virusinei infekcijai būdingi požymiai. Infekcijai pažeidus plaučius gali atsirasti stipresnis kosulys ir kvėpavimo sutrikimai.

Dažniausi virusinio plaučių uždegimo simptomai:

Kosulys. Gali būti sausas, dirginantis arba su skrepliais. Kartais išlieka ir išnykus kitiems simptomams.

Karščiavimas ir šaltkrėtis. Temperatūra gali pakilti virš 38 °C, tačiau kai kuriems pacientams būna nedidelė arba normali.

Dusulys. Kvėpavimas gali pasunkėti fizinio krūvio metu, o sunkesniais atvejais – ir ramybėje.

Krūtinės skausmas. Kartais sustiprėja giliai įkvepiant arba kosint.

Bendras silpnumas ir nuovargis. Gali pasireikšti stiprus nuovargis ir sumažėti fizinis pajėgumas.

Padažnėjęs kvėpavimas. Organizmas bando kompensuoti sutrikusį deguonies patekimą į kraują.

Galvos, raumenų skausmas ir apetito sumažėjimas. Šie požymiai dažnai susiję su pačia virusine infekcija.

Kai kuriems žmonėms taip pat pasireiškia pykinimas, vėmimas ar viduriavimas. Simptomų derinys priklauso nuo konkretaus viruso ir organizmo reakcijos.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į blogėjančią savijautą. Jei iš pradžių buvę peršalimo ar gripo simptomai stiprėja, atsiranda dusulys, skausmas krūtinėje arba pasidaro sunku atlikti įprastą fizinę veiklą, būtinas gydytojo įvertinimas.

Ar virusinis plaučių uždegimas gali būti be temperatūros?

Taip, virusinė pneumonija gali pasireikšti be karščiavimo. Temperatūros nebuvimas neatmeta plaučių uždegimo, ypač vyresnio amžiaus, imuniteto sutrikimų turintiems arba tam tikrus vaistus vartojantiems žmonėms.

Tokiais atvejais ryškiausi simptomai gali būti kosulys, neįprastas silpnumas, padažnėjęs kvėpavimas, dusulys ar pablogėjusi bendra būklė. Todėl vertinant galimą pneumoniją svarbu atsižvelgti ne vien į kūno temperatūrą.

Kaip virusinis plaučių uždegimas pasireiškia vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms?

Vaikų virusinės pneumonijos požymiai priklauso nuo amžiaus. Kūdikiams ir mažiems vaikams gali padažnėti kvėpavimas, būti sunku maitintis, atsirasti neįprastas mieguistumas ar dirglumas. Sunkėjant kvėpavimui gali įdubti tarpšonkauliniai tarpai arba sritis po šonkauliais.

Vyresnio amžiaus žmonėms plaučių uždegimas kartais pasireiškia mažiau būdingai. Vietoj aukšto karščiavimo gali atsirasti staigus silpnumas, apetito praradimas, sumažėjęs aktyvumas ar naujai prasidėjęs sumišimas.

Šių grupių pacientams būklė gali pablogėti greičiau, todėl nauji kvėpavimo sutrikimai ar ryškūs elgesio ir savijautos pokyčiai neturėtų būti ignoruojami.

Kas sukelia virusinį plaučių uždegimą?

Virusinį plaučių uždegimą sukelia virusai, galintys pažeisti apatinius kvėpavimo takus ir plaučių audinį. Ne kiekvienas užsikrėtęs žmogus suserga pneumonija: daugeliu atvejų infekcija apsiriboja nosimi, gerkle ar bronchais.

Svarbiausi virusinės pneumonijos sukėlėjai yra gripo A ir B virusai, SARS-CoV-2, respiracinis sincitinis virusas (RSV), žmogaus metapneumovirusas, paragripo virusai ir rinovirusai. Rečiau pneumoniją sukelia adenovirusai bei kai kurie kiti virusai.

Gripo virusai gali sukelti pirminę virusinę pneumoniją arba sudaryti sąlygas antrinei bakterinei infekcijai. SARS-CoV-2 kai kuriems pacientams pažeidžia plaučius ir sukelia COVID-19 pneumoniją. RSV ypač svarbus kūdikiams ir vyresnio amžiaus žmonėms, nors sunkiai susirgti gali ir kitų amžiaus grupių pacientai.

Kaip užsikrečiama virusais, galinčiais sukelti plaučių uždegimą?

Virusai dažniausiai plinta per kvėpavimo takų daleles, kurias užsikrėtęs žmogus išskiria kvėpuodamas, kalbėdamas, kosėdamas ar čiaudėdamas. Užsikrėtimo tikimybė didėja ilgiau būnant arti sergančio žmogaus, ypač prastai vėdinamose patalpose.

Kai kurie virusai taip pat gali būti perduodami per užterštas rankas ar paviršius, vėliau palietus akis, nosį arba burną.

Užsikrėtimas virusu dar nereiškia, kad išsivystys plaučių uždegimas. Pneumonija atsiranda tuomet, kai infekcija pažeidžia plaučių audinį ir sukelia uždegiminę reakciją.

Kam gresia didžiausia sunkios ligos rizika?

Virusine pneumonija gali susirgti bet kuris žmogus, tačiau sunkios ligos tikimybė didesnė tam tikroms grupėms.

Didesnė rizika būdinga kūdikiams ir mažiems vaikams, 65 metų bei vyresniems asmenims, nėščiosioms, žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, taip pat sergantiesiems lėtinėmis širdies, plaučių, inkstų ar kitomis reikšmingomis ligomis.

Rūkymas, blogai kontroliuojamas cukrinis diabetas ir kai kurios kitos sveikatos būklės taip pat gali didinti komplikacijų tikimybę.

Kaip diagnozuojamas virusinis plaučių uždegimas?

Virusinės pneumonijos diagnostika prasideda nuo simptomų, ligos eigos ir sveikatos būklės įvertinimo. Gydytojas išklauso plaučius, įvertina kvėpavimo dažnį, širdies susitraukimų dažnį, temperatūrą ir kitus požymius.

Kadangi virusinės ir bakterinės pneumonijos simptomai gali būti panašūs, diagnozei patikslinti kartais reikia papildomų tyrimų.

Vienas tyrimas paprastai negali patikimai nustatyti visos ligos priežasties. Padidėjęs CRB nereiškia, kad infekcija būtinai bakterinė, o teigiamas viruso testas savaime neįrodo, kad virusas sukėlė plaučių uždegimą.

Rentgenogramoje matomi pakitimai gali patvirtinti pneumonijos įtarimą, tačiau dažniausiai neleidžia tiksliai atskirti virusinio uždegimo nuo bakterinio.

Kompiuterinė tomografija paprastai nėra pirmasis tyrimas. Ji gali būti reikalinga sudėtingais atvejais, kai įtariamos komplikacijos arba diagnozė išlieka neaiški.

Kaip gydomas virusinis plaučių uždegimas?

Virusinio plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo sukėlėjo, ligos sunkumo, deguonies įsotinimo kraujyje ir individualių paciento rizikos veiksnių. Lengvesniais atvejais gydymas skirtas simptomams palengvinti ir organizmo sveikimui palaikyti. Kai kurių virusų sukeltoms infekcijoms yra specifinių antivirusinių vaistų.

Įtarus pneumoniją, būtina gydytojo apžiūra: vien pagal kosulį, karščiavimą ar savarankiškai vartojamų vaistų poveikį ligos sunkumo nustatyti negalima.

Kada skiriami antivirusiniai vaistai?

Antivirusiniai vaistai skiriami ne visais virusinės pneumonijos atvejais. Jų pasirinkimas priklauso nuo nustatyto arba stipriai įtariamo viruso ir paciento būklės.

Sergant gripu, tam tikrais atvejais gali būti skiriamas oseltamiviras ar kiti prieš gripo virusą veikiantys preparatai. Jie veiksmingiausi pradėti vartoti anksti, tačiau sunkios ligos ar hospitalizacijos atveju gali būti naudingi ir gydymą pradėjus vėliau.

Kai kuriems COVID-19 pacientams, ypač turintiems sunkios ligos rizikos veiksnių, gali būti skiriami specifiniai antivirusiniai vaistai. Daliai pacientų, kuriems dėl COVID-19 pneumonijos reikalingas papildomas deguonis, gydymo įstaigoje taip pat gali būti taikomas priešuždegiminis gydymas.

Daugeliui kitų kvėpavimo takų virusų nėra įprastai skiriamų specifinių antivirusinių vaistų. Tokiais atvejais pagrindinis gydymo tikslas – palaikyti kvėpavimo funkciją ir kontroliuoti simptomus.

Ar virusinis plaučių uždegimas gydomas antibiotikais?

Antibiotikai tiesiogiai neveikia virusų, todėl vien virusinei infekcijai gydyti nėra skiriami. Tačiau jei gydytojas įtaria arba nustato kartu pasireiškusią bakterinę infekciją, antibiotikai gali būti reikalingi.

Sprendimas skirti antibiotikų priklauso nuo ligos sunkumo, klinikinių požymių ir tyrimų rezultatų. Jeigu iš pradžių pneumonijos sukėlėjas neaiškus, gydytojas gali pradėti gydymą antibiotikais, o gavęs daugiau informacijos jį peržiūrėti.

„Mayo Clinic“ infekcinių ligų specialistas dr. Gregory Poland, kalbėdamas apie antibiotikų vartojimą sergant virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, pabrėžė:

„Nenorime skirti antibiotikų virusinei viršutinių kvėpavimo takų infekcijai. Ilgainiui žmogus paprastai pasveiksta pats. Tačiau jei atsiranda komplikacijų, situacija gali būti kitokia, todėl antibiotikus turime vartoti apgalvotai.“

Citata išversta iš anglų kalbos.

Be reikalo vartojami antibiotikai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų ir skatinti bakterijų atsparumą. Jų nereikėtų pradėti vartoti savarankiškai net tada, kai kosulys stiprus arba skrepliai gelsvi ar žalsvi.

Ką galima daryti sveikstant namuose?

Jeigu gydytojas nustato, kad virusinę pneumoniją saugu gydyti namuose, svarbu pakankamai ilsėtis, gerti skysčių, vengti rūkymo ir stebėti savijautą. Karščiavimui ar skausmui mažinti gali būti vartojami paracetamolis arba ibuprofenas, jei nėra kontraindikacijų ir laikomasi vaisto vartojimo instrukcijos.

Vaistai nuo kosulio reikalingi ne visada, nes kosulys padeda pašalinti kvėpavimo takuose susikaupusias gleives. Ypač atsargiai juos reikia rinktis vaikams.

Savavališkai vartoti antibiotikų, sisteminių kortikosteroidų ar antivirusinių vaistų nerekomenduojama. Šių preparatų nauda priklauso nuo konkrečios klinikinės situacijos.

Jei simptomai stiprėja, atsiranda dusulys arba nepavyksta išgerti pakankamai skysčių, reikia pakartotinai kreiptis į gydytoją.

Kada reikalingas gydymas ligoninėje?

Gydymo ligoninėje gali prireikti, kai sumažėja deguonies įsotinimas kraujyje, labai pasunkėja kvėpavimas, sutrinka sąmonė, nepavyksta vartoti skysčių ar atsiranda kitų sunkios ligos požymių.

Ligoninėje gali būti skiriamas deguonis, skysčiai į veną, reikalingi vaistai ir stebimi gyvybiniai rodikliai. Sunkaus kvėpavimo nepakankamumo atveju kartais tenka taikyti kvėpavimo palaikymą naudojant kaukę arba dirbtinę plaučių ventiliaciją.

Sprendimas hospitalizuoti priimamas atsižvelgiant ne vien į diagnozę, bet ir į bendrą paciento būklę, gretutines ligas bei komplikacijų riziką.

Kada dėl virusinio plaučių uždegimo būtina kreiptis į gydytoją?

Gydytojo konsultacija reikalinga, kai įtariamas plaučių uždegimas, ypač jei kosulį ir karščiavimą lydi dusulys, krūtinės skausmas arba neįprastai didelis silpnumas. Didesnės rizikos grupių žmonėms patartina kreiptis anksčiau, nes sunki infekcija ne visada prasideda ryškiais simptomais.

Skubios medicininės pagalbos reikia, kai atsiranda požymių, galinčių rodyti kvėpavimo nepakankamumą ar kitą pavojingą komplikaciją.

Jeigu ramybės būsenoje pulsoksimetras pakartotinai rodo 92 % ar mažesnį deguonies įsotinimą (SpO₂), reikia nedelsiant kreiptis skubios medicininės pagalbos. Kai kuriems lėtinėmis plaučių ligomis sergantiems žmonėms gali būti nustatytos individualios tikslinės ribos. Rodmenis būtina vertinti kartu su simptomais ir laikytis gydytojo rekomendacijų.

Esant stipriam dusuliui, sąmonės sutrikimui ar kitiems pavojingiems simptomams reikia skambinti 112, net jei pulsoksimetras rodo normalų deguonies įsotinimą. Prietaiso rodmenys gali būti netikslūs.

Kiek laiko trunka virusinis plaučių uždegimas?

Ligos trukmė priklauso nuo viruso, uždegimo sunkumo, amžiaus ir gretutinių ligų. Lengvesniais atvejais savijauta gali pradėti gerėti per kelias dienas, bet visiškas pasveikimas dažnai trunka kelias savaites.

Kosulys, nuovargis ir sumažėjęs fizinis pajėgumas gali išlikti ilgiau nei karščiavimas ar kiti ūmūs simptomai. Todėl net pagerėjus savijautai prie įprastos veiklos rekomenduojama grįžti palaipsniui.

Po sunkios pneumonijos, ypač gydytos ligoninėje, sveikimas kartais užtrunka kelis mėnesius. Užsitęsę ar stiprėjantys simptomai yra priežastis pasikonsultuoti su gydytoju.

Kaip suprasti, kad plaučių uždegimas praeina?

Palankią sveikimo eigą dažniausiai rodo palaipsniui mažėjantis karščiavimas, lengvėjantis kvėpavimas, silpnėjantis kosulys ir gerėjanti bendra savijauta.

Kasdienę veiklą galima didinti tada, kai ji nesukelia ryškaus dusulio ar išsekimo.

Jei po pradinio pagerėjimo temperatūra vėl pakyla, sustiprėja kosulys ar dusulys, būtina pakartotinai kreiptis į gydytoją. Tokia eiga gali rodyti komplikaciją, įskaitant antrinę bakterinę infekciją.

Kokios galimos virusinio plaučių uždegimo komplikacijos?

Nors dauguma lengvesne virusine pneumonija sergančių žmonių pasveiksta, kai kuriais atvejais liga gali sukelti pavojingų komplikacijų.

Viena svarbiausių yra kvėpavimo nepakankamumas, kai plaučiai nebegali pakankamai aprūpinti organizmo deguonimi. Sunkiausiais atvejais gali išsivystyti ūminis respiracinio distreso sindromas (ARDS), kuriam būdingas išplitęs plaučių pažeidimas ir ryškus deguonies apykaitos sutrikimas.

Kita galima komplikacija – antrinė bakterinė pneumonija. Virusinė infekcija gali pažeisti kvėpavimo takų apsauginius mechanizmus, todėl bakterijoms tampa lengviau sukelti papildomą infekciją.

Esant sunkiai infekcijai taip pat gali pasireikšti sepsis, paūmėti lėtinės širdies ar plaučių ligos ir išlikti ilgalaikių kvėpavimo funkcijos sutrikimų.

Komplikacijų tikimybė nėra vienoda visiems pacientams. Ji ypač priklauso nuo pradinio ligos sunkumo, organizmo atsako ir kitų sveikatos sutrikimų.

Kaip atsigauti po virusinio plaučių uždegimo?

Po virusinio plaučių uždegimo įprastą fizinį aktyvumą reikėtų atnaujinti palaipsniui. Net ir išnykus karščiavimui fizinis krūvis kurį laiką gali varginti labiau nei įprastai.

Iš pradžių gali pakakti trumpų pasivaikščiojimų ir lengvos kasdienės veiklos. Jei judant atsiranda ryškus dusulys, svaigsta galva ar skauda krūtinę, krūvį reikia nutraukti ir kreiptis į gydytoją.

Sveikstant svarbu pakankamai miegoti, visavertiškai maitintis, vartoti pakankamai skysčių ir kontroliuoti lėtines ligas. Reikėtų vengti rūkymo ir tabako dūmų.

Ne kiekvienam pacientui po pneumonijos būtina kvėpavimo reabilitacija. Ji gali būti rekomenduojama po sunkios ligos, užsitęsus fizinio pajėgumo sumažėjimui ar išlikus kvėpavimo sutrikimams.

Pakartotiniai tyrimai taip pat reikalingi ne visada. Jų poreikis priklauso nuo simptomų išlikimo, amžiaus, rūkymo istorijos, kitų rizikos veiksnių ir gydytojo įvertinimo.

Kaip sumažinti virusinio plaučių uždegimo riziką?

Riziką susirgti virusine pneumonija padeda mažinti kvėpavimo takų infekcijų prevencija ir lėtinių ligų kontrolė.

Viena svarbiausių prevencijos priemonių – rekomenduojami skiepai. Vakcinacija nuo gripo ir COVID-19 gali sumažinti sunkios infekcijos bei su ja susijusių komplikacijų riziką. Tam tikroms amžiaus ar rizikos grupėms taip pat taikomos RSV profilaktikos priemonės, įskaitant vakcinas arba profilaktinius antikūnus.

Pneumokokinė vakcina neapsaugo tiesiogiai nuo virusų, tačiau padeda išvengti tam tikrų bakterinių infekcijų, kurios gali sukelti pneumoniją.

Infekcijų prevencijai taip pat svarbu reguliariai plauti rankas, vėdinti patalpas, vengti artimo kontakto su sergančiais žmonėmis ir laikytis kosėjimo bei čiaudėjimo higienos.

Sergant kvėpavimo takų infekcija vertėtų likti namuose, kol savijauta bent parą aiškiai gerėja ir nėra karščiavimo nevartojant temperatūrą mažinančių vaistų. Grįžus prie kasdienės veiklos dar kelias dienas naudinga vėdinti patalpas, prireikus dėvėti kaukę ir ypač saugoti didesnės rizikos žmones.

Šaltiniai

Centers for Disease Control and Prevention (CDC). About Pneumonia. https://www.cdc.gov/pneumonia/about/

Mayo Clinic News Network. Infectious Diseases A-Z: Resist taking unnecessary antibiotics. https://newsnetwork.mayoclinic.org/discussion/infectious-diseases-a-z-resist-taking-unnecessary-antibiotics/