Kaip gydomas bronchitas? Vaistai, gydymas namuose ir sveikimo trukmė

Bronchito gydymas priklauso nuo ligos formos, simptomų sunkumo ir bendros žmogaus sveikatos būklės. Ūminis bronchitas dažniausiai gydomas palengvinant simptomus, nes jį paprastai sukelia virusai, o liga praeina savaime per kelias savaites. Gydymo metu svarbu ilsėtis, vartoti pakankamai skysčių ir prireikus naudoti tinkamus vaistus nuo karščiavimo ar varginančio kosulio. Antibiotikai daugeliu atvejų nereikalingi, o lėtinio bronchito gydymui gali būti būtini ilgalaikiai vaistai ir gyvenimo būdo pokyčiai.

Kokie vaistai vartojami bronchitui gydyti?

Vaistai nuo bronchito parenkami atsižvelgiant į vyraujančius simptomus ir jų intensyvumą. Sergant nekomplikuotu ūminiu bronchitu, vaistai dažniausiai vartojami simptomams palengvinti, nes liga paprastai praeina savaime, organizmui įveikus infekciją.

Vaistai nuo karščiavimo ir skausmo

Jeigu bronchitą lydi karščiavimas, galvos, raumenų ar krūtinės skausmas dėl dažno kosėjimo, gali būti vartojamas paracetamolis arba ibuprofenas. Šie vaistai padeda sumažinti diskomfortą, tačiau neturi tiesioginio poveikio bronchito trukmei.

Paracetamolis, vartojamas tinkamomis dozėmis, paprastai yra gerai toleruojamas, tačiau per didelės jo dozės gali pažeisti kepenis. Ibuprofenas priklauso nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo ir gali būti netinkamas sergant tam tikromis inkstų, skrandžio ar širdies ir kraujagyslių ligomis.

Karščiavimą mažinančių vaistų nebūtina vartoti vien dėl nedidelio temperatūros pakilimo, jeigu bendra savijauta gera. Vaisto pasirinkimą ir dozę reikia derinti su amžiumi, sveikatos būkle bei kitais vartojamais preparatais.

Vaistai nuo sauso ir drėgno kosulio

Kosulys yra natūralus kvėpavimo takų apsauginis refleksas, padedantis pašalinti gleives ir dirgiklius. Todėl ne kiekvieną kosulį reikia slopinti.

Esant sausam, varginančiam kosuliui, ypač trukdančiam miegoti, suaugusiesiems kartais gali būti svarstomi kosulį slopinantys preparatai, pavyzdžiui, turintys dekstrometorfano. Vis dėlto tyrimų duomenys apie jų veiksmingumą sergant ūminiu bronchitu yra riboti. Tokie vaistai netinka visiems, gali sąveikauti su kitais preparatais, todėl prieš vartojimą būtina įvertinti kontraindikacijas.

Drėgnas kosulys padeda pašalinti bronchuose susikaupusias gleives. Kai kurių atsikosėjimą lengvinančių preparatų, pavyzdžiui, guaifenezino, nauda gali būti nedidelė. Tuo tarpu mukolitikų, tokių kaip acetilcisteinas ar karbocisteinas, NICE nerekomenduoja įprastam ūminio bronchito kosuliui gydyti, nes jų klinikinė nauda nepakankamai įrodyta.

Bronchus plečiantys vaistai ir inhaliuojami preparatai

Bronchus plečiantys vaistai, tokie kaip salbutamolis, atpalaiduoja kvėpavimo takų raumenis ir palengvina oro patekimą į plaučius. Tačiau sergant įprastu ūminiu bronchitu jie nėra rekomenduojami rutiniškai.

Šie preparatai gali būti reikalingi, jei žmogus kartu serga bronchine astma ar kita kvėpavimo takų liga, kuriai būdingas bronchų susiaurėjimas. Vien kosulys ar švokštimas savaime nereiškia, kad būtina pradėti gydymą inhaliatoriais.

Geriamieji ir inhaliuojamieji kortikosteroidai taip pat neskiriami įprastam nekomplikuotam ūminiam bronchitui gydyti, jeigu nėra kitų medicininių indikacijų.

Pagrindinės vaistų grupės, vartojamos sergant bronchitu

Svarbu: didesnis vartojamų vaistų skaičius nereiškia greitesnio pasveikimo. Nereikalingas kelių preparatų derinimas gali padidinti nepageidaujamų reakcijų riziką.

Kada bronchitui gydyti reikalingi antibiotikai?

Antibiotikai daugeliu ūminio bronchito atvejų nereikalingi, nes dažniausia ligos priežastis yra virusinė infekcija. Antibiotikai veikia bakterijas, tačiau neveikia virusų, todėl negali pašalinti virusinio bronchito priežasties.

Remiantis medicininėmis rekomendacijomis, antibiotikai iš esmės nepagerina bendros nekomplikuotu ūminiu bronchitu sergančių žmonių būklės, o vidutinė kosulio trukmė sumažėja tik maždaug puse dienos. Be to, antibiotikai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų, tokių kaip viduriavimas, pykinimas ar alergija.

JAV pulmonologas dr. Jonathan Stoever, dirbantis „Confluence Health“, Amerikos medicinos asociacijos publikacijoje pažymėjo:

„Antibiotikai bronchitui gydyti reikalingi retai.“

Citata išversta iš anglų kalbos.

Kokiais atvejais gydytojas gali skirti antibiotikus?

Antibiotikų poreikis svarstomas individualiai, jeigu žmogaus būklė sunki, yra didesnė komplikacijų rizika arba nustatoma kita bakterinė liga, kuriai reikalingas toks gydymas.

Pavyzdžiui, antibiotikai gali būti būtini diagnozavus bakterinį plaučių uždegimą ar kokliušą. Gydytojas taip pat gali svarstyti jų skyrimą labai sunkiai sergantiems žmonėms arba pacientams, turintiems reikšmingų komplikacijų rizikos veiksnių.

Spręsdamas dėl antibiotikų skyrimo, gydytojas vertina bendrą paciento būklę, kūno temperatūrą, kvėpavimo dažnį, kraujo įsotinimą deguonimi, plaučių klausymo metu nustatytus pakitimus, gretutines ligas ir simptomų eigą. 

Geltoni ar žali skrepliai savaime nėra bakterinės infekcijos įrodymas. Tokia jų spalva gali atsirasti ir sergant virusiniu bronchitu, nes uždegimo metu kvėpavimo takuose kaupiasi imuninės sistemos ląstelės.

Antibiotikų nereikėtų vartoti savarankiškai, naudoti nuo ankstesnės ligos likusių tablečių ar nutraukti gydytojo paskirto kurso nepasitarus. Netinkamas jų vartojimas didina antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimo riziką.

Kaip gydyti bronchitą namuose?

Nekomplikuotą ūminį bronchitą dažniausiai galima gydyti namuose, jeigu žmogus kvėpuoja normaliai, bendra būklė nėra sunki ir neatsiranda pavojingų simptomų. Gydantis namuose svarbu sumažinti kvėpavimo takų dirginimą, vartoti pakankamai skysčių ir leisti organizmui atsigauti.

Kas padeda sumažinti kosulį ir bronchų dirginimą?

Poilsis. Pirmosiomis ligos dienomis rekomenduojama sumažinti fizinį krūvį ir pakankamai miegoti. Nebūtina visą laiką gulėti lovoje, jeigu savijauta leidžia judėti, tačiau intensyvią veiklą reikėtų atidėti.

Pakankamas skysčių vartojimas. Vanduo, arbata ar sultinys padeda išvengti dehidratacijos. Šilti gėrimai gali sumažinti gerklės dirginimą ir laikinai palengvinti kosulį. Papildomai vartoti labai didelį skysčių kiekį nėra būtina, o sergant kai kuriomis širdies ar inkstų ligomis jų kiekį gali reikėti riboti.

Medus. Nedidelis medaus kiekis gali palengvinti ūminį kosulį, ypač vakare. Tyrimai rodo galimą trumpalaikę naudą, nors įrodymai nėra vienareikšmiai. Medaus negalima duoti jaunesniems nei 12 mėnesių kūdikiams dėl kūdikių botulizmo rizikos.

Tinkamas patalpų oras. Reguliarus vėdinimas ir tabako dūmų bei kitų dirgiklių vengimas gali sumažinti kvėpavimo takų dirginimą. Jeigu patalpų oras labai sausas, galima naudoti švarų oro drėkintuvą. Svarbu jį reguliariai valyti, nes užterštuose įrenginiuose gali daugintis mikroorganizmai.

Jeigu kosulį papildomai dirgina iš nosies į ryklę tekančios gleivės, simptomus gali palengvinti nosies plovimas fiziologiniu tirpalu.

Ar inhaliacijos ir garų procedūros padeda?

Inhaliacijų nauda priklauso nuo naudojamos priemonės ir gydymo tikslo. Paprastas fiziologinis tirpalas kai kuriems žmonėms gali padėti sudrėkinti kvėpavimo takus, tačiau nėra pakankamai patikimų įrodymų, kad jo inhaliacijos sutrumpintų ūminio bronchito trukmę.

Šilto dušo drėgnas oras kartais laikinai palengvina užgulimo pojūtį, tačiau garų procedūros neišgydo bronchito. Nerekomenduojama kvėpuoti virš dubens su verdančiu vandeniu, nes tokios procedūros gali sukelti sunkius odos ir kvėpavimo takų nudegimus, ypač vaikams.

Vaistų inhaliacijos naudojant purkštuvą turi būti atliekamos tik pagal medicinines indikacijas. Į inhaliatorių negalima pilti eterinių aliejų ar savarankiškai paruoštų mišinių.

Ko nereikėtų daryti sergant bronchitu?

Sveikimo laikotarpiu būtina vengti aktyvaus ir pasyvaus rūkymo, elektroninių cigarečių aerozolio, stiprių kvapų bei kitų kvėpavimo takus dirginančių medžiagų.

Nereikėtų vartoti antibiotikų profilaktiškai, savarankiškai pradėti hormoninių preparatų ar vienu metu naudoti kelių panašios sudėties vaistų nuo peršalimo. Tokie deriniai gali lemti veikliųjų medžiagų perdozavimą.

Jeigu simptomai stiprėja, nereikėtų bandyti jų slopinti vis didesnėmis vaistų dozėmis. Blogėjanti būklė gali reikšti, kad reikalinga pakartotinė medicininė apžiūra.

Kaip gydomas lėtinis bronchitas?

Lėtinio bronchito gydymas skiriasi nuo ūminio, nes ši būklė susijusi su ilgalaikiu bronchų dirginimu ir uždegimu. Lėtinis bronchitas tradiciškai apibūdinamas kaip kosulys su skrepliais, trunkantis bent tris mėnesius per metus dvejus metus iš eilės, kai atmestos kitos galimos tokio kosulio priežastys.

Lėtinis bronchitas dažnai pasitaiko žmonėms, sergantiems lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), tačiau ne kiekvienas lėtinio bronchito atvejis reiškia, kad žmogus serga LOPL. Šiai ligai nustatyti būtina įvertinti kvėpavimo funkciją, dažniausiai atliekant spirometriją.

Svarbiausia gydymo priemonė rūkantiems žmonėms yra visiškas rūkymo nutraukimas. Tai padeda sumažinti nuolatinį bronchų dirginimą ir, esant LOPL, lėtinti plaučių funkcijos blogėjimą.

Jeigu nustatoma LOPL, gydytojas gali skirti ilgai veikiančių bronchus plečiančių vaistų. Kai kuriems pacientams, atsižvelgiant į paūmėjimų dažnį ir kitus klinikinius rodiklius, gali būti reikalingi papildomi inhaliuojamieji vaistai, įskaitant kortikosteroidus.

Gydymą taip pat gali papildyti:

• Plaučių reabilitacija, apimanti fizinį aktyvumą, kvėpavimo funkcijos gerinimą ir paciento mokymą.
• Skiepijimas nuo gripo, pneumokokinės infekcijos ir kitų kvėpavimo takų infekcijų pagal individualias rekomendacijas.
• Kvėpavimo takus dirginančių medžiagų poveikio mažinimas.
• Gretutinių ligų kontrolė ir reguliarus plaučių funkcijos vertinimas.

Lėtinio bronchito paūmėjimą gali rodyti staiga sustiprėjęs kosulys, padidėjęs skreplių kiekis ar ryškesnis dusulys. Tokiais atvejais gydymas parenkamas individualiai, o antibiotikų ar sisteminių kortikosteroidų poreikis priklauso nuo nustatytos ligos ir paūmėjimo požymių.

Kaip gydomas bronchitas vaikams?

Vaikų ūminio bronchito gydymas dažniausiai taip pat orientuotas į simptomų palengvinimą. Svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą, poilsį ir stebėti kvėpavimą bei bendrą savijautą.

Karščiuojančiam ar skausmą jaučiančiam vaikui gali būti skiriamas paracetamolis arba, jei leidžia amžius ir sveikatos būklė, ibuprofenas. Vaistų dozės apskaičiuojamos pagal vaiko svorį ir preparato vartojimo instrukciją. Aspirino vaikams ir paaugliams, sergantiems virusine infekcija, vartoti negalima dėl Reye sindromo rizikos.

Jaunesniems nei šešerių metų vaikams nerekomenduojama savarankiškai duoti nereceptinių kombinuotų vaistų nuo kosulio ir peršalimo. Jie gali sukelti reikšmingą nepageidaujamą poveikį, o nauda dažnai nepakankamai įrodyta. Vyresniems vaikams šių preparatų vartojimą taip pat reikėtų aptarti su sveikatos priežiūros specialistu. Skirtingiems vaistams nuo kosulio taikomi nevienodi amžiaus apribojimai, todėl prieš juos duodant vaikui būtina patikrinti preparato vartojimo instrukciją ir pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Vaikui pasireiškus švokštimui, dažnam kvėpavimui ar dusuliui, reikalinga gydytojo apžiūra. Mažiems vaikams panašius simptomus gali sukelti ne tik bronchitas, bet ir bronchiolitas – smulkiųjų kvėpavimo takų uždegimas, kuriam taikomos kitokios priežiūros rekomendacijos.

Kūdikiai ir maži vaikai greičiau netenka skysčių, todėl būtina stebėti, ar jie pakankamai geria, šlapinasi ir išlieka įprastai aktyvūs. Jei jaunesnio nei trijų mėnesių kūdikio kūno temperatūra siekia 38 °C ar daugiau, būtina skubi medicininė apžiūra.

Kiek laiko trunka bronchito gydymas?

Nekomplikuoto ūminio bronchito simptomai dažniausiai pradeda silpnėti per vieną ar dvi savaites, tačiau kosulys gali tęstis ilgiau. Pagal medicinines rekomendacijas ūminis kosulys paprastai praeina per tris ar keturias savaites, net ir nevartojant antibiotikų.

Taip yra todėl, kad po infekcijos bronchų gleivinė kurį laiką gali išlikti jautri. Kosulį tuomet gali išprovokuoti šaltas oras, fizinis krūvis ar stipresnis įkvėpimas, nors aktyvi infekcija jau slopsta.

Orientacinė sveikimo eiga sergant ūminiu bronchitu

Pateikti laikotarpiai yra orientaciniai. Sveikimas gali užtrukti ilgiau vyresnio amžiaus žmonėms, rūkantiems asmenims ir sergantiesiems lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis.

Į įprastą veiklą galima grįžti palaipsniui, kai bendra savijauta gerėja. Esant kvėpavimo takų infekcijos požymiams, rekomenduojama likti namuose, kol simptomai bent parą gerėja ir nebekarščiuojama nevartojant temperatūrą mažinančių vaistų. Grįžus į įprastą aplinką dar kelias dienas svarbu mažinti infekcijos perdavimo kitiems riziką.

Intensyvų sportą reikėtų atnaujinti tik tada, kai nebevargina karščiavimas, ryškus silpnumas ar dusulys. Fizinį krūvį rekomenduojama didinti palaipsniui.

Kada sergant bronchitu būtina kreiptis į gydytoją?

Nors ūminis bronchitas dažniausiai praeina be komplikacijų, kai kurie simptomai gali rodyti plaučių uždegimą, kvėpavimo nepakankamumą ar kitą sveikatos sutrikimą.

Skubios medicininės pagalbos reikia, jeigu pasireiškia stiprus dusulys, žmogui sunku kalbėti dėl oro trūkumo, pamėlsta lūpos, atsiranda sumišimas, sąmonės sutrikimas arba stiprus, nepraeinantis krūtinės skausmas. Tokiais atvejais reikia skambinti 112.

Nedelsiant kreiptis į gydytoją reikia, jeigu kosint pasirodo kraujo, atsiranda naujas ar stiprėjantis dusulys, žmogus labai nusilpsta, o vaikui pastebimas neįprastai greitas kvėpavimas, krūtinės ląstos įtraukimas kvėpuojant arba skysčių trūkumo požymiai.

Gydytojo konsultacija taip pat reikalinga, jei karščiavimas užsitęsia ilgiau nei penkias dienas, temperatūra yra labai aukšta, būklė po pradinio pagerėjimo vėl pablogėja arba kosulys tęsiasi ilgiau nei tris ar keturias savaites.

Vyresnio amžiaus žmonėms, nėščiosioms, sergantiesiems širdies ar plaučių ligomis ir žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, medicininio įvertinimo gali reikėti anksčiau.

Gydytojas įvertina kvėpavimo dažnį, plaučių garsus, deguonies kiekį kraujyje ir bendrą būklę. Jei įtariamas plaučių uždegimas ar kita liga, gali būti atliekamas krūtinės ląstos rentgenologinis tyrimas arba papildomi tyrimai. Nekomplikuoto bronchito atveju rentgeno nuotraukos ir kraujo tyrimų dažniausiai nereikia.

Šaltiniai

1. NICE (National Institute for Health and Care Excellence). Cough (acute): antimicrobial prescribing – NG120.
2. CDC (Centers for Disease Control and Prevention). Chest Cold (Acute Bronchitis) Basics.