Ar paukščių gripas pavojingas žmonėms? 

Paukščių gripas žmonėms gali būti pavojingas, tačiau užsikrėtimo atvejai išlieka reti. Dauguma žmonių nėra reguliariai veikiami tokio viruso kiekio, kurio reikėtų infekcijai atsirasti. Didžiausias pavojus kyla artimai ir be apsaugos kontaktuojant su sergančiais ar nugaišusiais paukščiais, kitais užsikrėtusiais gyvūnais arba jų išskyromis užteršta aplinka. 2026 m. Europos vertinime rizika plačiajai visuomenei išliko maža, o su užsikrėtusiais gyvūnais dirbantiems ar dažnai kontaktuojantiems žmonėms – maža arba vidutinė.

Paukščių gripo infekcija žmogui gali pasireikšti lengvu akių uždegimu ar įprastą gripą primenančiais simptomais, tačiau kai kurie viruso potipiai gali sukelti sunkų plaučių uždegimą, kvėpavimo nepakankamumą ir mirtį. Šiuo metu nėra nustatyta, kad Europoje cirkuliuojantis H5N1 virusas būtų įgijęs gebėjimą nuolat ir lengvai plisti tarp žmonių. Vis dėlto gripo virusai nuolat kinta, todėl žmonių ir gyvūnų užsikrėtimo atvejai atidžiai stebimi. Kasdienėje aplinkoje svarbiausia ne panikuoti, o neliesti sergančių ar nugaišusių paukščių ir apie juos pranešti atsakingoms tarnyboms.

Kas yra paukščių gripas

Paukščių gripas yra infekcija, kurią sukelia tarp laukinių ir naminių paukščių plintantys A tipo gripo virusai. Jie skirstomi į skirtingus potipius pagal viruso paviršiuje esančius baltymus, todėl vartojami tokie pavadinimai kaip H5N1, H5N6, H7N9 ar H9N2. Pastaraisiais metais daugiausia dėmesio skiriama H5N1 potipiui, kuris plačiai cirkuliuoja tarp laukinių paukščių ir sukelia protrūkius paukštynuose. Retais atvejais šis virusas gali užkrėsti žinduolius ir žmones.

Sąvokos „labai patogeniškas“ ir „mažai patogeniškas“ pirmiausia apibūdina tai, kokio sunkumo ligą virusas sukelia naminiams paukščiams. Jos tiesiogiai neparodo, kaip sunkiai sirgs užsikrėtęs žmogus. Labai patogeniškas paukščių gripo virusas paukščių ūkiuose gali plisti greitai ir sukelti didelį gaištamumą. Laukiniai vandens paukščiai kartais gali nešioti virusą neatrodydami sunkiai sergantys, todėl vien iš paukščio išvaizdos patikimai nustatyti infekcijos negalima.

Kaip žmonės gali užsikrėsti paukščių gripu

Žmogus gali užsikrėsti, kai pakankamas viruso kiekis patenka į akis, nosį, burną arba yra įkvepiamas. Tai dažniausiai nutinka ilgai ir artimai kontaktuojant su užsikrėtusiais gyvūnais be pirštinių, kvėpavimo takų bei akių apsaugos. Virusas gali būti sergančių paukščių seilėse, kvėpavimo takų išskyrose, išmatose, plunksnose ir ant užterštų paviršių. Atsitiktinis sveiko paukščio stebėjimas lauke savaime nelaikomas didelės rizikos kontaktu.

Kontaktas su sergančiais ar nugaišusiais paukščiais

Didžiausią pavojų kelia sergančių ar nugaišusių paukščių rinkimas, nešimas, skerdimas, pešimas ir jų gaišenų tvarkymas be apsaugos priemonių. Rizika taip pat didėja valant užkrėstas paukštides, tvarkant kraiką ar plaunant išskyromis užterštą inventorių. Virusas gali patekti į akis nuo užterštų rankų arba į kvėpavimo takus kartu su dulkėmis ir smulkiais lašeliais. Dėl šios priežasties nugaišusio laukinio paukščio nereikėtų liesti net naudojant paprastą servetėlę ar ploną maišelį.

Užkrėsta aplinka ir kiti gyvūnai

Užsikrėsti galima ne tik tiesiogiai palietus paukštį, bet ir kontaktuojant su jo išskyromis užterštu vandeniu, pašaru, kraiku, avalyne, drabužiais ar įrankiais. Paukščių gripo virusų aptinkama ir kai kuriems žinduoliams, todėl reikėtų vengti kontakto su neįprastai besielgiančiais ar nugaišusiais laukiniais gyvūnais. Šunų ir kačių negalima leisti prie paukščių gaišenų ar lesinti žalia paukštiena, kurios kilmė ir saugumas neaiškūs. Gyvūnui palietus gaišeną, dėl tolesnių veiksmų reikėtų pasitarti su veterinarijos gydytoju.

Ar paukščių gripas plinta tarp žmonių

Dabartiniai paukščių gripo virusai nėra gerai prisitaikę nuolat plisti tarp žmonių. Pasaulyje registruojami pavieniai žmonių užsikrėtimo atvejai dažniausiai būna susiję su tiesioginiu kontaktu su užkrėstais paukščiais, galvijais ar jų aplinka. Nuo 2025 m. rugpjūčio iki 2026 m. birželio pradžios už JAV ribų buvo pranešta apie 12 H5N1 infekcijų žmonėms, tačiau nė vienu iš šių atvejų nenustatytas plitimas nuo žmogaus žmogui. Nuolatinio ir lengvo H5N1 perdavimo bendruomenėse iki šiol neužfiksuota.

Vis dėlto paukščių gripo plitimas tarp gyvūnų yra atidžiai stebimas, nes gripo virusai gali mutuoti arba apsikeisti genetine medžiaga su kitais gripo virusais. Tokie pokyčiai teoriškai galėtų padėti virusui geriau prisitaikyti prie žmogaus kvėpavimo takų. Infekcinių ligų gydytojas dr. Robert H. Hopkins Jr. pataria: „Išlikite budrūs, bet nepanikuokite.“ Dabartinė rizika visuomenei yra maža, tačiau ankstyvas neįprastų atvejų nustatymas yra svarbus siekiant pastebėti galimus viruso savybių pokyčius.

Paukščių gripo simptomai žmonėms

Paukščių gripo simptomai gali būti panašūs į sezoninio gripo požymius. Gali pasireikšti karščiavimas ar karščiavimo pojūtis, kosulys, gerklės skausmas, sloga, galvos ir raumenų skausmai bei nuovargis. Kai kuriems žmonėms atsiranda akių paraudimas, ašarojimas, skausmas ar išskyros, būdingi konjunktyvitui. Naujausiuose su gyvūnų poveikiu susijusiuose H5 infekcijos atvejuose akių uždegimas buvo vienas dažniausiai nustatytų požymių.

Sunkesnė liga gali sukelti aukštą temperatūrą, dusulį, pasunkėjusį kvėpavimą, plaučių uždegimą, sąmonės pokyčius ar traukulius. Pykinimas, vėmimas ir viduriavimas pasitaiko rečiau, tačiau taip pat yra galimi. Simptomai dažniausiai prasideda maždaug per 2–7 dienas po užsikrėtimo, nors atskirais atvejais laikotarpis gali būti ilgesnis. Po rizikingo kontakto sveikatą rekomenduojama stebėti 10 dienų nuo paskutinės galimos ekspozicijos.

Žmonės, kuriems kyla didžiausia rizika

Plačiajai visuomenei paukščių gripo rizika yra maža, nes dauguma žmonių neturi artimo kontakto su infekuotais gyvūnais. Didesnė rizika kyla paukštininkystės ūkių darbuotojams, veterinarijos specialistams, protrūkių likvidavimo komandų nariams ir žmonėms, laikantiems naminius paukščius. Medžiotojai, laukinių gyvūnų globėjai ir laboratorijų darbuotojai taip pat gali susidurti su užkrėstais audiniais ar išskyromis. Rizika ypač padidėja, kai nenaudojamos rekomenduojamos asmens apsaugos priemonės.

Užsikrėtus sunkesnių komplikacijų rizika gali būti didesnė vyresniems žmonėms, nėščiosioms, mažiems vaikams ir lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, kaip ir kitų gripo infekcijų atveju. Vis dėlto žmonių H5N1 atvejų skaičius yra ribotas, todėl duomenų apie individualius sunkios ligos rizikos veiksnius turima mažiau nei apie sezoninį gripą. Kiekvienas žmogus, kuriam po kontakto su galimai užsikrėtusiu gyvūnu atsirado simptomų, turėtų būti įvertintas nepriklausomai nuo amžiaus ar ankstesnės sveikatos.

Paukščių gripo diagnostika ir gydymas

Vien pagal simptomus paukščių gripo atskirti nuo sezoninio gripo, COVID-19 ar kitų kvėpavimo takų infekcijų negalima. Gydytojui labai svarbu pasakyti apie kontaktą su sergančiais ar nugaišusiais paukščiais, kitais gyvūnais arba užteršta aplinka. Diagnozei patvirtinti atliekami specializuoti laboratoriniai tyrimai, naudojant iš nosiaryklės, gerklės ar kitų kvėpavimo takų paimtą mėginį. Jeigu pagrindinis simptomas yra konjunktyvitas, gali būti paimtas ir akies junginės tepinėlis.

Žmogus, kuriam po rizikingo kontakto pasireiškė akių paraudimas ar kvėpavimo takų simptomai, prieš atvykdamas į gydymo įstaigą turėtų su ja susisiekti telefonu. Taip darbuotojai gali iš anksto pasiruošti saugiai apžiūrai ir organizuoti reikalingus tyrimus. Laukiant medicininio įvertinimo reikėtų riboti artimus kontaktus su kitais žmonėmis ir laikytis gydytojo nurodymų. Įprasti namuose atliekami greitieji gripo testai negali patikimai patvirtinti ar paneigti paukščių gripo.

Antivirusinių vaistų reikšmė

Įtariama arba patvirtinta paukščių gripo infekcija gydoma antivirusiniais vaistais. Dažniausiai rekomenduojamas oseltamiviras, kurį svarbu pradėti vartoti kuo anksčiau. Esant pagrįstam įtarimui, gydymas neturėtų būti atidėtas vien laukiant galutinio laboratorinio atsakymo. Sunkiai sergantiems žmonėms gali prireikti hospitalizacijos, deguonies terapijos ir kitų gyvybines funkcijas palaikančių priemonių.

Antivirusinių vaistų nereikėtų vartoti savarankiškai ar dalytis anksčiau likusiais preparatais. Po reikšmingo neapsaugoto kontakto gydytojas arba visuomenės sveikatos specialistas tam tikrais atvejais gali rekomenduoti profilaktinį antivirusinį gydymą. Sprendimas priklauso nuo kontakto pobūdžio, gyvūnui nustatyto viruso ir naudotų apsaugos priemonių. Antibiotikai paukščių gripo viruso neveikia ir skiriami tik tuomet, kai nustatoma bakterinė komplikacija.

Galimos ligos komplikacijos

Sunkus paukščių gripas gali sukelti virusinį plaučių uždegimą ir ūminį kvėpavimo nepakankamumą. Taip pat galimi sepsis, septinis šokas, ūminis inkstų pažeidimas ir kelių organų funkcijos nepakankamumas. Retais atvejais pažeidžiama nervų sistema, todėl gali atsirasti encefalitas, sąmonės sutrikimas ar traukuliai. Sunkiausia ligos eiga gali baigtis mirtimi.

Ligos sunkumas priklauso nuo konkretaus viruso, užsikrėtimo būdo, viruso kiekio ir žmogaus sveikatos būklės. Dalis pastaraisiais metais nustatytų su profesiniu gyvūnų poveikiu susijusių H5 infekcijų buvo lengvos ir pasireiškė daugiausia akių uždegimu. Tai nepaneigia sunkių infekcijų galimybės, nes kitose šalyse ir ankstesniais laikotarpiais registruota sunkių H5N1 atvejų. Dėl šios priežasties po rizikingo kontakto negalima ignoruoti net iš pradžių nestiprių simptomų.

Ką daryti po kontakto su sergančiu paukščiu

Atsitiktinai palietus sergantį ar nugaišusį paukštį, pirmiausia reikėtų neliesti akių, nosies ir burnos. Rankas bei kitas atviras odos vietas būtina kruopščiai nuplauti vandeniu ir muilu, o užterštus drabužius nusivilkti ir išskalbti. Nereikėtų paukščio nešti namo, mesti į bendrą atliekų konteinerį ar užkasti negavus atsakingos tarnybos nurodymų. Apie rastus sergančius ar nugaišusius paukščius Lietuvoje galima pranešti telefonu 1879 arba +370 5 242 0108.

Po tiesioginio kontakto rekomenduojama:

• užsirašyti kontakto datą, aplinkybes ir tai, ar buvo naudotos pirštinės, kaukė bei akių apsauga;
• 10 dienų stebėti, ar neatsiranda akių paraudimo, karščiavimo, kosulio, gerklės skausmo ar pasunkėjusio kvėpavimo;
• atsiradus simptomų telefonu kreiptis į gydytoją ir iš karto paminėti kontaktą su galimai užsikrėtusiu paukščiu.

Po intensyvaus neapsaugoto kontakto verta kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą nelaukiant simptomų, ypač jeigu paukščiui patvirtintas paukščių gripas. Gali būti įvertinta, ar reikalingas tyrimas, aktyvesnis sveikatos stebėjimas arba profilaktinis antivirusinis vaistas. Atsiradus dusuliui, sąmonės sutrikimui ar sparčiai blogėjant būklei, reikia skubios medicinos pagalbos.

Kaip apsisaugoti nuo paukščių gripo

Veiksmingiausia apsauga yra vengti kontakto su sergančiais, neįprastai besielgiančiais ar nugaišusiais paukščiais. Vaikams nereikėtų leisti jų liesti, o augintinius svarbu laikyti atokiau nuo gaišenų ir paukščių susibūrimo vietų, kuriose pastebėta daug nugaišusių gyvūnų. Laukinių paukščių nereikėtų parsinešti namo bandant juos gydyti savarankiškai. Apie neįprastą kelių paukščių gaišimą vienoje vietoje reikia pranešti veterinarijos tarnybai.

Žmonėms, kuriems dėl darbo būtina kontaktuoti su galimai užsikrėtusiais paukščiais, reikia tinkamų pirštinių, apsauginių drabužių, batų, respiratoriaus ir sandarios akių apsaugos. Nusiimant priemones svarbu neužteršti rankų, veido ir asmeninių drabužių. Po darbo būtina nusiplauti rankas, išvalyti avalynę bei dezinfekuoti naudotą inventorių pagal veterinarijos specialistų nurodymus. Paprasta medicininė kaukė nėra lygiavertė tinkamai parinktam respiratoriui, kai atliekami dulkes ar aerozolius sukeliantys darbai.

Ar saugu valgyti paukštieną ir kiaušinius

Tinkamai laikoma ir termiškai apdorota paukštiena bei kiaušiniai yra saugūs vartoti. Nėra duomenų, kad žmogus užsikrėstų valgydamas iki galo iškeptą ar išvirtą paukštieną bei kiaušinius. Paukštieną rekomenduojama kaitinti, kol jos vidaus temperatūra pasiekia maždaug 74 °C, o kiaušinius ruošti taip, kad baltymas ir trynys nebūtų žali. Negalima vartoti sergančių ar netikėtai nugaišusių paukščių mėsos.

Ruošiant maistą svarbu atskirti žalią paukštieną nuo jau pagamintų produktų, naudoti skirtingas pjaustymo lenteles ir nusiplauti rankas po sąlyčio su žalia mėsa. Žalios paukštienos nerekomenduojama plauti po tekančiu vandeniu, nes purslai gali užteršti virtuvės paviršius. Peiliai, indai ir stalviršiai turi būti kruopščiai nuplauti. Teritorijose, kuriose gyvūnams nustatytas H5N1, taip pat rekomenduojama nevartoti nepasterizuoto pieno ir jo produktų.

Ar sezoninė gripo vakcina apsaugo nuo paukščių gripo

Sezoninė gripo vakcina nėra sukurta H5N1 ar kitiems paukščių gripo virusams, todėl nuo jų tiesiogiai neapsaugo. Pasiskiepijęs žmogus vis tiek gali užsikrėsti paukščių gripu, jeigu patiria reikšmingą kontaktą su infekuotu gyvūnu. Dėl to vakcina nepakeičia pirštinių, akių apsaugos, respiratoriaus ir kitų biologinio saugumo priemonių. Plačiajai visuomenei įprastai skiriama sezoninė, o ne speciali H5 gripo vakcina.

Vis dėlto sezoninė vakcina rekomenduojama ir žmonėms, dirbantiems su paukščiais ar kitais galimai užsikrėtusiais gyvūnais. Ji sumažina sezoninio gripo riziką ir tikimybę tuo pačiu metu užsikrėsti sezoniniu bei paukščių gripo virusu. Tai svarbu ir todėl, kad abiejų infekcijų simptomai gali būti panašūs. Vakcinacija nuo sezoninio gripo taip pat mažina įprasto gripo komplikacijų, hospitalizavimo ir mirties riziką.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

European Centre for Disease Prevention and Control – Questions and answers on avian influenza https://www.ecdc.europa.eu/en/zoonotic-influenza/facts/faq-avian-influenza

Centers for Disease Control and Prevention – A (H5) Bird Flu: Current Situation https://www.cdc.gov/bird-flu/situation-summary/index.html