Sprando skausmas, pereinantis į galvą: kaip gydyti?

Sprando skausmas, pereinantis į galvą, gali pasireikšti maudimu pakaušyje, spaudimu smilkiniuose ar kaklo sustingimu. Kartais jis sustiprėja sukant galvą. Simptomus gali sukelti raumenų įtampa, kaklo struktūrų sutrikimai arba tam tikros galvos skausmo rūšys. Jei nėra pavojingų požymių, dažnai padeda švelnūs judesiai, šilti ar šalti kompresai ir tinkamai vartojami vaistai nuo skausmo. Vis dėlto gydymas priklauso nuo priežasties. Staigus neįprastai stiprus skausmas ar nauji neurologiniai simptomai reikalauja skubaus medicininio įvertinimo.

Kaip sumažinti sprando skausmą, pereinantį į galvą, namuose?

Jeigu sprando skausmas atsirado palaipsniui, nėra stiprus ir nepasireiškia kitų nerimą keliančių simptomų, pirmiausia galima išbandyti paprastas savipagalbos priemones. Jų tikslas – sumažinti raumenų įtampą, palengvinti skausmą ir išsaugoti kaklo judrumą.

Svarbu visiškai neapriboti kaklo judesių, tačiau vengti tų, kurie stiprina skausmą. Ilgai nejudant sustingimas gali didėti, todėl kasdienę veiklą verta tęsti tiek, kiek leidžia savijauta.

Esant nesudėtingam sprando skausmui, gali padėti šios priemonės:

• Trumpalaikis fizinio krūvio sumažinimas. Reikėtų laikinai atsisakyti sunkių daiktų kilnojimo, intensyvių kaklo judesių ir kitų veiksmų, stiprinančių skausmą.
• Švelnūs kaklo judesiai. Lėtas galvos sukimas ir nedidelės amplitudės judesiai gali padėti sumažinti sustingimą.
• Darbo krūvio koregavimas. Svarbu reguliariai keisti kūno padėtį ir daryti trumpas pertraukas, ypač ilgai dirbant prie kompiuterio.
• Patogi miego padėtis. Jei ryte sustingęs sprandas, verta įvertinti, ar pagalvė nepernelyg aukšta ir ar kaklas miegant patogiai atremtas.

Jeigu skausmas atsirado po traumos, staiga tapo labai stiprus arba yra susijęs su galūnių silpnumu, savarankiškas gydymas neturėtų atidėti medicininės pagalbos.

Ar padeda šilti ir šalti kompresai?

Esant kaklo sustingimui ar raumenų įtampai galima išbandyti šiltą kompresą. Per rankšluostį pridėtą šilumos šaltinį ant sprando galima laikyti apie 15–20 minučių.

Šaltas kompresas taip pat gali trumpam sumažinti skausmą. Jį, apvyniotą audiniu, galima laikyti maždaug 5 minutes. Rinktis verta tą priemonę, kuri geriau palengvina savijautą.

Kompresų negalima dėti tiesiai ant odos. Jei sutrikęs odos jautrumas arba kraujotaka, prieš juos naudojant reikėtų pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

Kokie vaistai gali sumažinti sprando ir galvos skausmą?

Esant nesudėtingam sprando skausmui, trumpalaikiam simptomų malšinimui gali būti vartojamas paracetamolis arba nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas. Kai kuriais atvejais gali padėti vietiškai naudojamas ibuprofeno gelis.

Paracetamolis gali mažinti skausmą, tačiau neturi reikšmingo priešuždegiminio poveikio. Ibuprofenas gali mažinti skausmą ir uždegimą, bet tinka ne visiems.

Ibuprofenas ir kiti nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo netinka visiems, ypač sergant skrandžio opalige, tam tikromis inkstų ligomis ar vartojant kai kuriuos kraujo krešėjimą veikiančius vaistus. Nėštumo metu dėl vaistų būtina pasitarti su gydytoju. Paracetamolio perdozavimas gali sunkiai pažeisti kepenis.

Vaistus būtina vartoti pagal pakuotės lapelyje nurodytas instrukcijas. Jei skausmas nepraeina arba vaistų reikia dažnai, svarbu nustatyti jo priežastį, nes ilgalaikis skausmą malšinančių vaistų vartojimas gali sukelti nepageidaujamų reiškinių, o kai kuriais atvejais ir vaistų perteklinio vartojimo sukeltą galvos skausmą.

Kodėl sprando skausmas plinta į galvą?

Kaklo viršutinės dalies ir galvos skausmo signalai iš dalies perduodami bendrais nerviniais keliais. Todėl kaklo raumenų, sąnarių ar kitų audinių dirginimas kartais juntamas ne tik sprande, bet ir pakaušyje, smilkiniuose ar kitose galvos srityse.

Tai vadinama atspindėtu skausmu. Tačiau kaklo skausmas ne visada sukelia galvos skausmą – kartais abu simptomai yra tos pačios ligos požymiai.

Sprando raumenų įtampa. Ilgas sėdėjimas, nepatogi kaklo padėtis, pasikartojantys judesiai ir emocinė įtampa gali didinti kaklo bei pečių juostos raumenų jautrumą. Skausmas dažniausiai būna maudžiantis, susijęs su sustingimu, o kartais juntamas ir pakaušyje.

Kaklo kilmės (cervikogeninis) galvos skausmas. Tai galvos skausmas, kurio šaltinis yra kaklinės stuburo dalies struktūrose. Jis dažnai prasideda sprande arba pakaušyje ir plinta į vieną galvos pusę. Skausmą gali sustiprinti tam tikri kaklo judesiai, taip pat gali būti sumažėjęs kaklo judrumas.

Pakaušio neuralgija. Ši būklė atsiranda dirginant pakaušio nervus. Skausmas paprastai būna aštrus, duriantis, šaudantis arba primenantis elektros smūgį. Jis gali plisti nuo viršutinės kaklo dalies į pakaušį ar viršugalvį.

Kaklinės stuburo dalies pakitimai. Tarpslankstelinių diskų, sąnarių ar kitų kaklo struktūrų pakitimai kartais sukelia skausmą, sustingimą ir nervų dirginimo simptomus. Tačiau rentgenogramose ar magnetinio rezonanso tyrimuose nustatomi amžiniai stuburo pakitimai ne visada yra skausmo priežastis.

Įtampos tipo galvos skausmas ir migrena. Įtampos tipo galvos skausmas dažniausiai sukelia abipusį spaudimo ar veržimo pojūtį. Migrenos metu taip pat gali skaudėti kaklą ir sprandą, nors pirminė problema nėra kaklinėje stuburo dalyje.

Neurologė dr. Rashmi Halker Singh iš „Mayo Clinic“ apie migreną yra pasakiusi: „Kaklo skausmas yra labai dažnas migrenos simptomas. Iš tiesų jis pasitaiko gerokai dažniau nei pykinimas.“ (Išversta iš anglų kalbos.)

Taigi vien kaklo skausmas dar nereiškia, kad galvos skausmo priežastis yra kaklinėje stuburo dalyje.

Kaip pagal simptomus atskirti galimas priežastis?

Lentelėje pateikti orientaciniai požymiai. Skirtingos būklės gali sukelti panašius simptomus, todėl vien pagal skausmo vietą ar pobūdį patikimai nustatyti diagnozės negalima.

Kokie pratimai padeda sumažinti sprando ir galvos skausmą?

Švelnūs kaklo judrumo pratimai gali sumažinti sustingimą ir padėti išlaikyti judesių amplitudę. Jie labiausiai tinka nesudėtingam skausmui, susijusiam su raumenų įtampa ar ilgu buvimu vienoje padėtyje.

Pratimus reikėtų atlikti lėtai, be staigių judesių, nebandant per jėgą padidinti kaklo judesių amplitudės. Lengvas tempimo pojūtis gali būti normalus, tačiau pratimas neturėtų sukelti stipraus skausmo.

Smakro atitraukimas atgal

Atsisėskite tiesiai, atpalaiduokite pečius ir žiūrėkite priešais save. Lėtai atitraukite smakrą atgal, tarsi norėtumėte padaryti nedidelę pagurklio raukšlę. Galvos nereikia lenkti žemyn ar užversti aukštyn.

Išlaikykite padėtį apie 3–5 sekundes, tada atsipalaiduokite. Pradėkite nuo 5 pakartojimų. Jeigu pratimas nesukelia nemalonių pojūčių, pakartojimų skaičių galima palaipsniui didinti.

Šis pratimas lavina kaklo judesių kontrolę. Jo poveikis skausmui priklauso nuo individualios būklės.

Lėti kaklo pasukimai į šonus

Sėdėdami arba stovėdami tiesiai, lėtai pasukite galvą į dešinę tiek, kiek patogu. Kelias sekundes išlaikykite padėtį ir grįžkite į pradinę padėtį. Tą patį pakartokite į kairę.

Pradėkite nuo 5 pasukimų į kiekvieną pusę. Judėkite sklandžiai ir nesistenkite per jėgą pasukti galvos toliau.

Pečių juostos atpalaidavimas

Atsisėskite tiesiai ir nuleiskite rankas palei kūną. Lėtai pakelkite pečius link ausų, trumpai išlaikykite padėtį ir atsipalaidavę nuleiskite. Judesį pakartokite 8–10 kartų.

Šis judesys skirtas pečių juostos įtampai sumažinti.

Nurodyti pakartojimų skaičiai yra orientaciniai. Jeigu atliekant pratimus sustiprėja galvos skausmas, atsiranda svaigimas, rankų tirpimas ar kiti neįprasti simptomai, pratimus reikia nutraukti. Po kaklo traumos arba esant neurologiniams simptomams, pratimų tinkamumą pirmiausia turi įvertinti sveikatos priežiūros specialistas.

Kaip gydomas sprando skausmas, kai namų priemonės nepadeda?

Jeigu sprando skausmas nuolat kartojasi, trukdo miegoti, dirbti arba nepagerėja taikant savipagalbos priemones, reikalingas išsamesnis įvertinimas. Gydymo metodas parenkamas atsižvelgiant į nustatytą priežastį, simptomų trukmę ir jų poveikį kasdieniam gyvenimui.

Kineziterapeutas įvertina kaklo judrumą, raumenų jėgą ir simptomus provokuojančius judesius. Pagal tai sudaroma individuali pratimų programa. Kineziterapija gali būti naudinga, ypač esant kaklo kilmės galvos skausmui.

Masažas ir minkštųjų audinių terapija kai kuriems žmonėms gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą, ypač kai juntama ryški raumenų įtampa. Tačiau vien masažas nepašalina visų galimų skausmo priežasčių. Manualinės terapijos metodus reikėtų taikyti tik įvertinus paciento būklę, o staigių, stiprių kaklo manipuliacijų nereikėtų atlikti savarankiškai.

Jei nereceptiniai vaistai nepadeda, gydytojas, įvertinęs diagnozę ir kitus vartojamus vaistus, gali koreguoti gydymą. Esant tam tikram nervų kilmės skausmui kartais skiriami specialūs receptiniai vaistai.

Kai nustatoma pakaušio neuralgija arba tam tikros kaklo kilmės galvos skausmo formos, specialistas kartais gali svarstyti nervų blokadas – procedūras, kurių metu prie atitinkamo nervo suleidžiama vietinio anestetiko, kartais kartu su kitu vaistu. Jos taikomos tik esant medicininėms indikacijoms.

Operacinis gydymas reikalingas retai ir paprastai svarstomas tik tada, kai nustatoma konkreti struktūrinė problema, pavyzdžiui, reikšmingas nervinių struktūrų spaudimas, ir yra atitinkamų indikacijų.

Kada sprando ir galvos skausmas gali būti pavojingas?

Nors dažniausiai sprando skausmas nėra pavojingos ligos požymis, kai kuriais atvejais kartu pasireiškiantis galvos skausmas gali rodyti būklę, kuriai reikalinga skubi medicininė pagalba.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį į staigų, neįprastai stiprų skausmą, neurologinių funkcijų sutrikimus ir infekcijos požymius.

Staigus, neįprastas ir stiprus galvos ar kaklo skausmas, net jei nėra kitų ryškių simptomų, kartais gali būti susijęs su kraujagyslės pažeidimu, pavyzdžiui, kaklo arterijos disekacija. Tokį skausmą būtina skubiai įvertinti.

Taip pat svarbu žinoti, kad meningitas gali pasireikšti galvos skausmu, karščiavimu, sprando sustingimu ir kitais simptomais. Ne visi šie požymiai būtinai atsiranda vienu metu, todėl esant įtarimui negalima laukti, kol pasireikš visi simptomai.

Kaip diagnozuojama sprando skausmo, plintančio į galvą, priežastis?

Skausmo priežastis pirmiausia aiškinamasi aptarus simptomus ir atlikus fizinę apžiūrą. Gydytojas klausia, kada skausmas prasidėjo, kur jis stipriausias, kaip plinta, kiek trunka ir ar keičiasi judinant kaklą.

Svarbu paminėti ir lydinčius simptomus: galvos svaigimą, regėjimo pokyčius, pykinimą, rankų ar kojų tirpimą bei silpnumą. Svaigimo nereikėtų automatiškai aiškinti sprando raumenų įtampa – jo priežastys gali būti įvairios.

Apžiūros metu gali būti vertinamas kaklo judrumas, raumenų jautrumas, neurologinės funkcijos, refleksai ir galūnių jėga. Šie duomenys padeda atskirti raumenų ir sąnarių sutrikimus nuo galimų nervų sistemos ligų.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) gali būti skiriama, kai įtariamas nervinių struktūrų spaudimas, nugaros smegenų pažeidimas ar kita būklė, kuriai nustatyti reikalingas išsamesnis vaizdinis tyrimas. Kompiuterinė tomografija (KT) ar kiti tyrimai pasirenkami pagal klinikinę situaciją.

Vis dėlto nesudėtingam sprando skausmui be pavojingų simptomų vaizdiniai tyrimai dažniausiai nėra būtini. Net ir radus stuburo pakitimų, būtina įvertinti, ar jie iš tiesų paaiškina paciento simptomus.

Pirmiausia verta kreiptis į šeimos gydytoją. Prireikus jis nukreips pas neurologą, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją ar kitą specialistą.

Kiek laiko gali trukti sprando skausmas, pereinantis į galvą?

Skausmo trukmė priklauso nuo jo priežasties. Nedidelis raumenų pertempimas ar dėl nepatogios padėties atsiradęs sprando sustingimas gali sumažėti per kelias dienas. Dauguma nesudėtingų kaklo skausmo atvejų palengvėja per kelias savaites.

Jei skausmas susijęs su nervų dirginimu ar kaklinės stuburo dalies sutrikimu, sveikimas gali užtrukti ilgiau. Simptomai kartais kartojasi, ypač jei išlieka juos provokuojantys veiksniai.

Kaklo kilmės galvos skausmas gali būti epizodinis arba užsitęsęs. Jo sumažėjimas dažnai priklauso nuo tinkamai parinkto gydymo ir kaklo funkcijos gerėjimo.

Jei per kelias savaites skausmas nemažėja, stiprėja ar kartojasi, reikėtų kreiptis į gydytoją. Atsiradus pavojingų požymių, pagalbos reikia nedelsiant.

Kaip išvengti pasikartojančio sprando ir galvos skausmo?

Sprando skausmo pasikartojimo riziką galima mažinti koreguojant kasdienius įpročius ir vengiant ilgalaikės vienodos kaklo apkrovos.

Dirbant kompiuteriu rekomenduojama ekraną laikyti patogiame aukštyje, o pečius – atpalaiduotus. Svarbu nesėdėti ilgą laiką visiškai nejudant. Reguliarios trumpos pertraukos, atsistojimas ir kūno padėties pakeitimas padeda sumažinti nuolatinę raumenų apkrovą.

Naudojantis telefonu verta jį pakelti arčiau akių lygio, kad nereikėtų ilgai laikyti galvos palenktos žemyn. Viena konkreti laikysena nėra visiems vienodai tinkama – svarbiausia, kad ji būtų patogi ir reguliariai keičiama.

Miegant rekomenduojama pasirinkti pagalvę, kuri tinkamai palaiko kaklą. Gulint ant šono galva turėtų išlikti maždaug vienoje linijoje su stuburu, o gulint ant nugaros kaklas neturėtų būti pernelyg sulenktas. Miegojimas ant pilvo kai kuriems žmonėms gali didinti kaklo diskomfortą dėl ilgalaikio galvos pasukimo į šoną.

Reguliarus fizinis aktyvumas ir kaklo bei pečių juostos raumenų stiprinimas gali padėti gerinti fizinę funkciją. Taip pat svarbu pakankamai miegoti ir valdyti stresą, nes emocinė įtampa bei miego stoka kai kuriems žmonėms prisideda prie pasikartojančių galvos skausmų.

Nuosekliai taikomi kasdieniai įpročiai gali mažinti dalį kaklo apkrovos, tačiau neapsaugo nuo visų galimų sprando ir galvos skausmo priežasčių.

Šaltiniai

NHS. „Neck pain“. https://www.nhs.uk/symptoms/neck-pain-and-stiff-neck/

American Migraine Foundation. „Neck Pain and Migraine“ (2022-01-27). https://americanmigrainefoundation.org/resource-library/neck-pain-migraine/