Skrandžio skausmas, plintantis į krūtinę: ką tai gali reikšti?

Skausmas viršutinėje pilvo dalyje, kuris jaučiamas ir krūtinėje, gali būti susijęs su refliuksu, skrandžio ar stemplės ligomis, tulžies pūslės problemomis ir kitais virškinimo sistemos sutrikimais. Tačiau panašiai gali pasireikšti ir širdies išemija ar miokardo infarktas, nes širdies skausmas nebūtinai apsiriboja krūtinės ląsta – jis gali būti jaučiamas viršutinėje pilvo dalyje ir priminti nevirškinimą ar rėmenį. Dėl to naujo, stipraus ar neaiškios kilmės krūtinės skausmo nereikėtų automatiškai priskirti skrandžiui. Ypač skubiai vertinti reikia skausmą, kurį lydi dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, silpnumas arba plitimas į ranką, nugarą, kaklą ar žandikaulį.

Skausmo pobūdis gali suteikti užuominų apie jo kilmę, tačiau patikimos diagnozės vien pagal pojūtį nustatyti negalima. Refliuksui dažniau būdingas deginimas už krūtinkaulio po valgio, rūgštus skonis burnoje ir simptomų stiprėjimas atsigulus ar pasilenkus. Širdies išemijai dažniau apibūdinamas spaudimas, veržimas, sunkumas ar maudimas, ypač fizinio krūvio metu, tačiau infarktas gali pasireikšti ir deginimu, pykinimu ar „skrandžio problemą“ primenančiu diskomfortu. Net medikams pagal simptomų aprašymą ne visada įmanoma patikimai atskirti rėmenį nuo širdies problemos, todėl esant abejonių saugiau pasirinkti medicininį įvertinimą.

Skausmo vieta ne visada parodo jo tikrąją kilmę

Viršutinė pilvo dalis, mediciniškai vadinama epigastriumu, yra tiesiai po krūtinkauliu, todėl šioje srityje kylantį diskomfortą žmogui ne visada lengva tiksliai lokalizuoti. Skausmą gali sukelti skrandis, stemplė, tulžies pūslė, kasa, krūtinės sienos struktūros, plaučiai ar širdis. Be to, kai kurios vidaus organų ligos sukelia atspindėtą skausmą, kai problema yra vienoje vietoje, o pojūtis jaučiamas kitoje. Dėl šios priežasties svarbu vertinti ne tik klausimą „kur skauda“, bet ir kada skausmas prasidėjo, kas jį provokuoja bei kokie kiti simptomai atsirado kartu.

Viršutinės pilvo dalies ir krūtinės skausmo persidengimas

Stemplė eina per krūtinės ląstą labai arti širdies, todėl stemplės ir širdies kilmės skausmas gali būti jaučiamas panašioje vietoje. Rūgščiam skrandžio turiniui patekus į stemplę gali atsirasti deginantis skausmas už krūtinkaulio, o kartais kartu jaučiamas diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje. Kita vertus, širdies išemijos simptomai gali būti jaučiami ne tik krūtinėje, bet ir viršutinėje pilvo dalyje. Šiuolaikinėse krūtinės skausmo gairėse viršutinės pilvo dalies skausmas kartu su dusuliu, nuovargiu ar kitais simptomais taip pat vertinamas kaip galimas širdies išemijos atitikmuo.

Plintantis ir atspindėtas skausmas

Skausmas gali plisti dėl bendrų nervinių kelių, kuriais vidaus organai perduoda signalus į centrinę nervų sistemą. Dėl to tulžies pūslės priepuolio skausmas kartais jaučiamas ne tik dešinėje viršutinėje pilvo dalyje, bet ir peties ar kitose viršutinės kūno dalies srityse. Širdies skausmas gali plisti į vieną ar abi rankas, nugarą, kaklą, žandikaulį ar skrandžio sritį. Pats skausmo plitimo faktas nenurodo vienos konkrečios diagnozės, tačiau naujas plintantis krūtinės skausmas visada vertinamas atidžiau.

Virškinimo sistemos priežastys

Virškinimo sistemos ligos yra dažna deginimo ar skausmo viršutinėje pilvo ir krūtinės dalyje priežastis. Dažniausiai kalbama apie gastroezofaginį refliuksą, tačiau panašų diskomfortą gali sukelti stemplės spazmai, gastritas, pepsinė opa, diafragminė išvarža ar tulžies pūslės problemos. Kasos uždegimas dažniau sukelia stiprų viršutinės pilvo dalies skausmą, plintantį į nugarą, tačiau esant labai stipriam neaiškiam skausmui diagnozės namuose nustatinėti nereikėtų. Svarbu ir tai, kad virškinimo ligos buvimas anksčiau neapsaugo nuo širdies ligos atsiradimo tuo pačiu metu.

Rūgštinis refliuksas ir rėmuo

Gastroezofaginio refliukso metu skrandžio turinys grįžta į stemplę ir dirgina jos gleivinę. Tipiškas simptomas yra deginimas už krūtinkaulio, kuris gali prasidėti viršutinėje pilvo dalyje ir kilti aukštyn link gerklės. Dažnai kartu jaučiamas rūgštus ar kartus skonis burnoje, atsirūgimas arba nedidelio skrandžio turinio kiekio grįžimas į burną. Simptomai dažnai sustiprėja po valgio, atsigulus arba pasilenkus.

Gastritas ir skrandžio opa

Gastritas ir gastropatija gali sukelti skausmą arba diskomfortą viršutinėje pilvo dalyje, pykinimą, ankstyvą sotumą ir pilnumo pojūtį po valgio. Pepsinė opa taip pat dažniausiai pasireiškia viršutinės pilvo dalies skausmu ar diskomfortu, o dažniausios jos priežastys yra Helicobacter pylori infekcija ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas. Šios ligos nėra tipiškiausia tikro krūtinės skausmo priežastis, todėl stipraus skausmo už krūtinkaulio nereikėtų automatiškai aiškinti opa ar gastritu. Juodos deguto spalvos išmatos, vėmimas krauju ar į kavos tirščius panašiu turiniu gali rodyti kraujavimą iš virškinimo trakto ir reikalauja skubaus medicininio įvertinimo.

Stemplės spazmai ir diafragminė išvarža

Stemplės raumenų spazmai gali sukelti intensyvų krūtinės skausmą, kuris kartais labai primena širdies skausmą. Diafragminė išvarža atsiranda tuomet, kai dalis skrandžio per diafragmos angą pasislenka aukščiau į krūtinės ląstą, o ši būklė gali skatinti gastroezofaginį refliuksą. Galimi deginimas, atsirūgimas, rijimo sunkumas ar diskomfortas po valgio. Vis dėlto pirmą kartą atsiradus stipriam krūtinės skausmui pirmiausia svarbu atmesti pavojingas priežastis, o ne savarankiškai nuspręsti, kad kaltas stemplės spazmas.

Kasos ir tulžies pūslės ligos

Ūminis pankreatitas dažniausiai sukelia stiprų viršutinės pilvo dalies skausmą, kuris gali plisti į nugarą ir būti lydimas pykinimo, vėmimo, karščiavimo ar padažnėjusio pulso. Tulžies pūslės priepuoliui dažniau būdingas intensyvus skausmas viršutinėje dešinėje arba vidurinėje pilvo dalyje, neretai prasidedantis po sotaus ar riebaus maisto. Kartu gali pasireikšti pykinimas ir vėmimas, o skausmas kartais plinta į peties ar kitas viršutinės kūno dalies sritis. Kelias valandas trunkantis stiprus pilvo skausmas, karščiavimas, gelta ar nuolatinis vėmimas turėtų būti įvertinti gydytojo skubiai.

Širdies skausmas, kurį galima palaikyti skrandžio problema

Miokardo infarktas ne visada prasideda klasikiniu staigiu ir nepakeliamu krūtinės skausmu. Kai kuriems žmonėms pirmieji simptomai būna sunkumas ar deginimas krūtinėje, pykinimas, nevirškinimą primenantis pojūtis, skrandžio srities skausmas, neįprastas nuovargis arba dusulys. Tai ypač svarbu žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu, vyresniems žmonėms ir moterims, kurioms kartu su krūtinės diskomfortu dažniau pasireiškia pykinimas, dusulys ar nugaros ir žandikaulio skausmas. Todėl frazė „man tik skrandį skauda“ pati savaime neleidžia saugiai atmesti širdies problemos.

Krūtinės angina ir miokardo infarktas

Krūtinės angina atsiranda tuomet, kai širdies raumuo laikinai negauna pakankamai deguonies dėl sumažėjusios kraujotakos vainikinėmis arterijomis. Skausmas gali būti jaučiamas kaip spaudimas, sunkumas, veržimas ar maudimas, o dažnai jį išprovokuoja fizinis krūvis ar emocinis stresas. Miokardo infarkto metu kraujotaka širdies raumens dalyje sutrinka ilgiau, todėl audinys pradeda būti pažeidžiamas ir reikalingas skubus gydymas. Infarkto skausmas gali būti panašus į anginą, tačiau dažnai būna intensyvesnis, trunka ilgiau arba atsiranda ramybės metu.

Spaudimas, deginimas ir sunkumas krūtinėje

Širdies problemos ne visada sukelia „aštrų“ skausmą. Dažnas apibūdinimas yra spaudimas, gniaužimas, pilnumas ar sunkumas krūtinės centre, tačiau kai kurie žmonės pojūtį apibūdina kaip deginimą arba stiprų nevirškinimą. Skausmas gali atsirasti krūtinėje ir plisti į ranką, kaklą, žandikaulį, nugarą ar viršutinę pilvo dalį. Jei toks simptomas naujas, progresuoja ar atsiranda fizinio krūvio metu, medicininio įvertinimo nereikėtų atidėlioti.

Pykinimas, prakaitavimas ir dusulys

Širdies priepuolį gali lydėti pykinimas, vėmimas, dusulys, galvos svaigimas, šaltas prakaitas arba neįprastas silpnumas. Šie simptomai yra ypač reikšmingi, kai pasireiškia kartu su krūtinės ar viršutinės pilvo dalies diskomfortu. Vien pykinimas paprastai nėra pakankamas infarkto požymis, tačiau simptomų derinys keičia situacijos riziką. Atsiradus tokiems simptomams nereikėtų bandyti kelias valandas stebėti, ar skrandžio vaistai išspręs problemą.

Netipiški širdies priepuolio simptomai

Kai kurių žmonių infarktas gali būti gana „tylus“ ir nesukelti labai stipraus krūtinės skausmo. Vyresni žmonės ir sergantieji cukriniu diabetu gali patirti mažiau tipiškus simptomus, o moterims kartu dažniau pasireiškia dusulys, pykinimas, nugaros ar žandikaulio skausmas ir neįprastas nuovargis. Intervencinė kardiologė dr. Laura Young pabrėžia: „Ignoruoti simptomus ar bandyti laukti, kol jie praeis, yra blogiausia, ką galite padaryti.“ Dėl to naujas nepaaiškinamas viršutinės pilvo dalies ir krūtinės diskomfortas rizikos grupėje turėtų būti vertinamas ypač atsargiai.

Kitos būklės, galinčios sukelti pilvo ir krūtinės skausmą

Virškinimo sistema ir širdis nėra vienintelės galimos skausmo priežastys. Krūtinės skausmą gali sukelti plaučių ir pleuros ligos, krūtinės sienos raumenų ar šonkaulių struktūrų pažeidimai, nerimo ir panikos epizodai. Retesnės, bet gyvybei pavojingos priežastys yra plaučių embolija ir aortos disekacija. Todėl staiga prasidėjęs stiprus skausmas visada turi būti vertinamas pagal visą simptomų visumą, o ne vien pagal žmogaus įsitikinimą, kad problema yra skrandyje.

Plaučių ir pleuros ligos

Pleuritas, pneumonija ir kitos plaučių ligos gali sukelti krūtinės skausmą, kuris stiprėja giliai įkvepiant ar kosint. Plaučių embolija dažnai pasireiškia staigiu nepaaiškinamu dusuliu, krūtinės skausmu, kuris gali stiprėti kvėpuojant, greitu pulsu, svaigimu ar alpimu. Riziką didina nesena operacija, ilgas nejudrumas, aktyvus vėžys, nėštumas ir kitos trombozę skatinančios būklės. Įtariant plaučių emboliją reikalinga skubi medicinos pagalba.

Krūtinės sienos, šonkaulių ir raumenų skausmas

Krūtinės sienos skausmas dažniau sustiprėja atliekant tam tikrus judesius, giliai kvėpuojant arba paspaudus konkrečią skaudamą vietą. Jis gali atsirasti po fizinio darbo, intensyvaus sporto, kosulio ar nedidelės traumos. Tokia skausmo eiga dažniau rodo raumenų ir kaulų sistemos problemą nei miokardo išemiją. Vis dėlto naują krūtinės skausmą savarankiškai diagnozuoti kaip „patemptą raumenį“ saugu tik tada, kai pavojingesnės priežastys jau tinkamai įvertintos.

Nerimo ir panikos epizodai

Panikos priepuolis gali sukelti krūtinės spaudimą ar skausmą, padažnėjusį širdies plakimą, prakaitavimą, galvos svaigimą, oro trūkumo pojūtį ir pykinimą. Šie simptomai iš tiesų gali būti labai panašūs į širdies ligos požymius. Dėl to pirmą kartą patiriamo stipraus krūtinės skausmo nereikėtų automatiškai priskirti stresui ar panikai, ypač jei žmogus turi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Nerimo diagnozė tampa saugesnė tik įvertinus, ar nėra kitos medicininės priežasties.

Pavojaus ženklai, kurių negalima ignoruoti

Kai skausmas persikelia iš viršutinės pilvo dalies į krūtinę arba sunku suprasti, kur jis iš tikrųjų prasidėjo, svarbiausia atpažinti simptomus, galinčius rodyti skubią būklę. Miokardo infarktas, plaučių embolija ir aortos disekacija yra skirtingos ligos, tačiau visoms joms svarbus greitas medicininis įvertinimas. Lietuvoje staiga iškilus grėsmei sveikatai ar gyvybei greitoji medicinos pagalba kviečiama numeriu 112. Esant įtarimui dėl širdies priepuolio nereikėtų pačiam vairuoti į ligoninę, jei galima iškviesti skubią pagalbą.

Skambinti 112 arba nedelsiant kreiptis skubios pagalbos reikia, jei:

• naujas spaudžiantis, veržiantis ar stiprus deginantis skausmas krūtinėje nepraeina arba stiprėja;
• skausmas plinta į vieną ar abi rankas, nugarą, kaklą, žandikaulį ar viršutinę pilvo dalį;
• kartu atsiranda dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, vėmimas, stiprus silpnumas ar svaigimas;
• žmogus alpsta, tampa sumišęs arba sunkiai kvėpuoja;
• skausmas prasideda staiga ir yra neįprastai stiprus, ypač jei plinta į nugarą;
• atsiranda staigus dusulys ir skausmas, stiprėjantis kvėpuojant, ypač po operacijos ar ilgo nejudrumo;
• skausmas atrodo kaip „rėmuo“ ar „skrandžio sutrikimas“, tačiau yra neįprastas, stipresnis nei anksčiau arba kartu pasireiškia širdies priepuoliui būdingi simptomai.

Kardiologė dr. Leslie Cho pabrėžia: „Infarkto atveju iš tiesų svarbi kiekviena minutė.“ Ji taip pat ragina neignoruoti progresuojančio krūtinės spaudimo, dusulio ar pykinimo. Infarkto metu greitesnis gydymas gali sumažinti pažeidžiamo širdies raumens plotą ir komplikacijų tikimybę. Todėl abejojant, ar simptomus sukėlė skrandis, ar širdis, saugesnis sprendimas yra skubus medicininis įvertinimas.

Skrandžio ir krūtinės skausmo požymių palyginimas

Atskiri simptomai gali padėti orientuotis, tačiau nė vienas lentelėje pateiktas požymis nėra pakankamas diagnozei nustatyti namuose. Pavyzdžiui, skausmas po valgio labiau būdingas refliuksui ar tulžies pūslės problemai, tačiau širdies priepuolis taip pat gali prasidėti netrukus po valgio. Lygiai taip pat deginantis skausmo pobūdis neatmeta širdies ligos. Lentelę reikėtų naudoti kaip orientacinę informaciją, o esant pavojaus ženklams – ne kaip priežastį atidėti pagalbą.

Požymiai, dažniau būdingi refliuksui

Refliuksui būdingi gana tipiški simptomų ryšiai su valgymu ir kūno padėtimi. Vis dėlto tai nėra absoliutus būdas atskirti refliuksą nuo širdies ligos, nes abi būklės gali sukelti deginantį diskomfortą už krūtinkaulio. Jeigu žmogus daugelį metų patiria vienodus gydytojo įvertintus refliukso simptomus, jų pasikartojimas labiau tikėtina turi tą pačią priežastį nei visiškai naujas pojūtis. Naujas, gerokai stipresnis ar kitaip pasireiškiantis skausmas turėtų būti vertinamas iš naujo.

Deginimas už krūtinkaulio po valgio

Rėmuo paprastai jaučiamas kaip deginantis skausmas krūtinės centre už krūtinkaulio. Jis dažnai prasideda pavalgius, ypač jei po didesnio valgio žmogus greitai atsigula ar pasilenkia. Riebus, aštrus ar kitas individualiai simptomus provokuojantis maistas kai kuriems žmonėms gali sustiprinti refliuksą. Tačiau vien faktas, kad simptomas prasidėjo po valgio, nėra pakankamas širdies priežasčiai atmesti.

Rūgštus skonis ir skrandžio turinio atpylimas

Rūgštaus ar kartaus skysčio patekimas į burną ir regurgitacija daug labiau būdingi gastroezofaginiam refliuksui nei širdies ligai. Taip pat gali pasireikšti atsirūgimas, kosulys, užkimimas ar rijimo diskomfortas. Šių simptomų buvimas gali padėti gydytojui įtarti virškinimo sistemos kilmę. Tačiau jei kartu atsiranda stiprus krūtinės spaudimas, dusulys ar šaltas prakaitas, reikėtų vadovautis pavojingesnės būklės atmetimo principu.

Simptomų sustiprėjimas gulint ar pasilenkus

Gulint skrandžio turiniui lengviau patekti į stemplę, todėl refliukso simptomai dažnai sustiprėja naktį ar atsigulus po valgio. Pasilenkimas taip pat gali paskatinti rūgštaus turinio judėjimą aukštyn. Žmogui, kuriam dažnai pasireiškia naktinis rėmuo, gali padėti nevalgyti paskutinėmis valandomis prieš gulantis ir individualiai koreguoti kitus provokuojančius veiksnius. Vis dėlto kartotinis krūtinės skausmas turėtų būti bent kartą tinkamai įvertintas, ypač esant širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniams.

Skausmo priežasties nustatymas

Tyrimai parenkami ne pagal vieną simptomą, o pagal žmogaus amžių, ligos istoriją, širdies ir kraujagyslių riziką, skausmo pobūdį ir lydinčius simptomus. Ūmaus krūtinės skausmo atveju pirmiausia siekiama kuo greičiau atmesti gyvybei pavojingas širdies, kraujagyslių ir plaučių ligas. Tik tada, kai šios priežastys tampa mažai tikėtinos, išsamiau vertinamos virškinimo sistemos ir kitos neširdinės priežastys. Toks eiliškumas svarbus todėl, kad pavėluotas infarkto, plaučių embolijos ar aortos disekacijos gydymas gali turėti sunkių pasekmių.

Elektrokardiograma ir širdies pažeidimo žymenys

Įtariant ūminį koronarinį sindromą atliekama elektrokardiograma, kuri padeda nustatyti širdies elektrinės veiklos pokyčius. Kraujo tyrimuose svarbus didelio jautrumo širdies troponinas – baltymas, kurio koncentracija gali padidėti pažeidus širdies raumenį. Vienas tyrimas ne visada iš karto pateikia galutinį atsakymą, todėl priklausomai nuo simptomų pradžios ir pradinio rezultato troponinas gali būti kartojamas. Rezultatai visada vertinami kartu su simptomais, EKG ir kitais klinikiniais duomenimis.

Kraujo tyrimai ir gydytojo apžiūra

Gydytojas įvertina kraujospūdį, pulsą, kvėpavimą, deguonies saturaciją, pilvo ir krūtinės jautrumą bei kitus objektyvius požymius. Atsižvelgiant į įtariamą priežastį gali būti atliekami bendrieji kraujo, kepenų, kasos fermentų ar kiti tyrimai. Jei įtariamas kraujavimas iš virškinimo trakto, svarbi informacija apie hemoglobino koncentraciją ir kraujavimo požymius. Tyrimų rinkinys nėra vienodas kiekvienam žmogui ir parenkamas pagal klinikinę situaciją.

Gastroskopija ir kiti virškinimo sistemos tyrimai

Jeigu širdies ir kitos skubios priežastys atmestos, o simptomai leidžia įtarti stemplės ar skrandžio ligą, gali būti reikalinga gastroskopija. Ji leidžia apžiūrėti stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną bei nustatyti ezofagitą, opą, kraujavimo šaltinį ar kitus pakitimus. Įtariant Helicobacter pylori infekciją gali būti atliekami kvėpavimo, išmatų ar kiti gydytojo parinkti tyrimai. Tulžies pūslės ligoms dažniau naudojamas ultragarsinis tyrimas, o kasos ar kitoms ūmioms būklėms prireikus taikomi papildomi vaizdiniai tyrimai.

Pasikartojantis skausmas ir tolesni veiksmai

Jeigu skausmas nėra ūmus ir pavojingos priežastys jau atmestos, tolesni veiksmai priklauso nuo nustatytos arba tikėtinos diagnozės. Pasikartojančio refliukso atveju gali būti koreguojamas valgymo režimas, kūno svoris, rūkymas, alkoholis ir gydytojo parinktas medikamentinis gydymas. Pasikartojantis fizinio krūvio metu atsirandantis spaudimas krūtinėje reikalauja širdies ir kraujagyslių sistemos įvertinimo net tada, jei ramybėje simptomas išnyksta. Žmogui nereikėtų mėnesiais savarankiškai kaitalioti „skrandžio vaistų“, jei tikroji skausmo priežastis nėra aiški.

Refliukso simptomų mažinimas

Refliukso simptomai kai kuriems žmonėms sumažėja valgant mažesnėmis porcijomis, neatsigulant iš karto po valgio ir vengiant individualiai aiškiai simptomus provokuojančių produktų. Svarbu nerūkyti, o jei simptomus blogina alkoholis, jo vartojimą sumažinti ar jo vengti. Esant antsvoriui ar nutukimui kūno masės mažinimas taip pat gali sumažinti refliukso simptomus. Jei simptomai kartojasi dažnai arba nereceptinės priemonės nepadeda, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kada reikalinga gastroenterologo konsultacija

Gastroenterologo vertinimas gali būti reikalingas, jei nuolat kartojasi viršutinės pilvo dalies skausmas, rėmuo, rijimo sutrikimas ar kiti virškinimo simptomai. Didesnio dėmesio reikalauja nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis vėmimas, rijimo sunkumas ar skausmas ryjant. Juodos išmatos, kraujas išmatose arba vėmimas krauju nėra simptomai planinei konsultacijai – tokiu atveju pagalbos reikia skubiau. Tolimesni tyrimai parenkami pagal simptomų pobūdį ir jų trukmę.

Kada reikalingas kardiologo įvertinimas

Kardiologo konsultacija ypač svarbi, jei krūtinės ar viršutinės pilvo dalies spaudimas kartojasi fizinio krūvio metu ir sumažėja pailsėjus. Riziką padidina rūkymas, padidėjęs kraujospūdis, aukštas cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, nutukimas ir ankstyvų širdies ligų šeiminė istorija. Tačiau šių rizikos veiksnių nebuvimas nereiškia, kad naują stiprų krūtinės skausmą galima ignoruoti. Ūmūs simptomai vertinami skubiai, o ne laukiant planinio vizito pas kardiologą.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

American Heart Association – Warning Signs of a Heart Attack https://www.heart.org/en/health-topics/heart-attack/warning-signs-of-a-heart-attack

American Heart Association – Heartburn or Heart Attack? https://www.heart.org/en/health-topics/heart-attack/angina-chest-pain/heartburn-or-heart-attack