Smegenų infarktas – priežastys, simptomai ir gydymas

Smegenų infarktas, dar vadinamas išeminiu insultu, ištinka tada, kai dalis smegenų nebegauna pakankamai kraujo ir deguonies. Dažniausiai kraujotaką užblokuoja krešulys. Dėl to smegenų ląstelės greitai pažeidžiamos, o žmogui gali sutrikti kalba, judėjimas, regėjimas, pusiausvyra ar sąmonė.

Tai skubi medicininė būklė. Įtarus smegenų infarktą, reikia nedelsiant skambinti 112. Gydymo galimybės priklauso nuo laiko, simptomų pradžios, kraujagyslės užsikimšimo vietos ir bendros paciento būklės.

Kas yra smegenų infarktas

Smegenų infarktas yra išeminio insulto forma, atsirandanti užsikimšus smegenų arterijai. Tokiu atveju kraujas nebegali pasiekti tam tikros smegenų dalies, todėl ji negauna pakankamai deguonies. Be deguonies nervinės ląstelės pradeda žūti, o žmogui sutrinka tos funkcijos, už kurias atsakinga pažeista smegenų sritis.

Išeminis insultas skiriasi nuo hemoraginio insulto tuo, kad pirmuoju atveju kraujagyslė užsikemša, o antruoju – plyšta ir kraujas išsilieja į smegenis arba aplinkinius audinius. Abiem atvejais būtina skubi medicininė pagalba, nes delsimas gali didinti ilgalaikio smegenų pažeidimo, negalios ar gyvybei pavojingų komplikacijų riziką.

„Paprastai tariant: laikas yra smegenys.“ – dr. Camilo R. Gomez, neurologas. Ši citata dažnai vartojama insulto medicinoje, nes kiekviena uždelsta minutė gali didinti smegenų pažeidimo riziką.

Smegenų infarkto priežastys

Dažniausia smegenų infarkto priežastis yra kraujo krešulys. Jis gali susidaryti smegenis maitinančioje kraujagyslėje arba atkeliavęs iš širdies, kaklo kraujagyslių ar kitų kraujotakos sistemos vietų.

Kraujagyslių užsikimšimą dažnai lemia aterosklerozė. Jos metu arterijų sienelėse kaupiasi riebalinės sankaupos, kraujagyslės siaurėja, o kraujas teka sunkiau. Krešulių riziką taip pat didina prieširdžių virpėjimas, širdies vožtuvų ligos, ilgalaikis aukštas kraujospūdis ir kraujo krešėjimo sutrikimai.

Rizikos veiksniai

Smegenų infarkto riziką didina būklės, kurios pažeidžia kraujagysles arba skatina krešulių susidarymą. Vienas reikšmingiausių veiksnių yra aukštas kraujospūdis. Jis ilgainiui silpnina kraujagyslių sieneles, skatina jų standėjimą ir didina insulto tikimybę.

Kiti dažni rizikos veiksniai yra padidėjęs cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, širdies ritmo sutrikimai ir nesaikingas alkoholio vartojimas. Rizika taip pat didėja vyresniame amžiuje arba kai šeimoje yra buvę insulto atvejų.

Smegenų infarkto simptomai

Smegenų infarkto požymiai dažniausiai prasideda staiga. Jie gali būti ryškūs arba iš pradžių atrodyti nestiprūs, tačiau net trumpalaikis pagerėjimas nėra priežastis atidėti medicininę pagalbą.

Dažniausi požymiai:

• vienos veido pusės, rankos ar kojos nusilpimas;
• neaiški kalba, sutrikęs supratimas, regėjimas ar pusiausvyra;
• staigus stiprus galvos skausmas, sumišimas ar sąmonės sutrikimas.

Vienam žmogui gali nusvirti lūpos kampas, kitam tapti sunku pakelti ranką, išlaikyti daiktą ar eiti tiesiai. Kalba gali tapti nerišli, sulėtėjusi, žmogus gali nesuprasti paprastų sakinių arba nesugebėti atsakyti.

Skubi pagalba ir pirmieji veiksmai

Įtarus smegenų infarktą, reikia skambinti 112. Kai kurie gydymo metodai veiksmingiausi tik per pirmąsias valandas nuo simptomų pradžios, todėl delsimas gali sumažinti gydymo galimybes.

Pirmieji veiksmai:

• skambinti 112;
• įsidėmėti arba užrašyti simptomų pradžios laiką;
• neduoti maisto, gėrimų ar vaistų be medikų nurodymo.

Kol atvyksta medikai, žmogų reikėtų paguldyti saugioje padėtyje, stebėti kvėpavimą ir sąmonę. Jei žmogus vemia, sunkiai ryja arba yra labai apsnūdęs, maistas ir skysčiai gali sukelti užspringimą.

„Neabejotina, kad kuo ilgiau atidedamas gydymas, tuo mažesnė tikimybė, kad jis bus sėkmingas.“ – dr. Camilo R. Gomez, neurologas.

Smegenų infarkto diagnostika

Smegenų infarktas diagnozuojamas ligoninėje. Gydytojai įvertina simptomus, jų pradžios laiką, neurologinę būklę ir atlieka tyrimus. Pirmiausia tikrinama kalba, veido simetrija, rankų ir kojų jėga, jutimai, koordinacija, regėjimas ir sąmonė.

Kompiuterinė tomografija padeda atskirti išeminį insultą nuo kraujavimo į smegenis. Magnetinis rezonansas gali tiksliau parodyti pažeistą smegenų sritį. Kraujagyslių tyrimai padeda nustatyti susiaurėjimus ar užsikimšimus, o širdies tyrimai gali parodyti ritmo sutrikimus, dėl kurių galėjo susidaryti krešulys.

Gydymo būdai

Smegenų infarkto gydymas priklauso nuo paciento būklės, simptomų pradžios laiko, kraujagyslės užsikimšimo vietos ir tyrimų rezultatų. Pagrindinis tikslas – atkurti kraujotaką ir sumažinti smegenų pažeidimą.

Trombolizė yra gydymas vaistais, tirpdančiais krešulį. Ji taikoma tik tam tikrais atvejais ir tik įsitikinus, kad nėra kraujavimo į smegenis. Mechaninė trombektomija gali būti atliekama užsikimšus stambiai smegenų kraujagyslei, kai krešulys pašalinamas specialiais instrumentais.

Po ūmaus gydymo dažnai skiriami vaistai, mažinantys naujų krešulių riziką. Kartu gydomas aukštas kraujospūdis, cholesterolio padidėjimas, cukrinis diabetas, širdies ritmo sutrikimai ir kitos ligos, galinčios padidinti pakartotinio insulto tikimybę.

Kaip reaguoti pastebėjus smegenų infarkto požymius

Atsigavimas ir reabilitacija

Atsigavimas po smegenų infarkto priklauso nuo pažeistos smegenų srities, insulto sunkumo, gydymo greičio, amžiaus, bendros sveikatos ir reabilitacijos. Vieniems pacientams funkcijos atsistato greičiau, kitiems prireikia ilgesnio gydymo ir kasdienės pagalbos.

Reabilitacijos metu gali būti lavinama eisena, rankų ir kojų jėga, pusiausvyra, kalba, rijimas, dėmesys, atmintis ir savarankiškumas. Kineziterapija, ergoterapija, logopedo pagalba ir psichologinė parama padeda mažinti ilgalaikes pasekmes ir gerinti gyvenimo kokybę.

Smegenų infarkto prevencija

Smegenų infarkto riziką galima mažinti kontroliuojant kraujospūdį, cholesterolį, gliukozės kiekį kraujyje ir širdies ritmo sutrikimus. Paskirtus vaistus reikia vartoti taip, kaip nurodė gydytojas, net jei savijauta yra gera.

Kraujagyslėms palankesnė mityba remiasi daržovėmis, vaisiais, viso grūdo produktais, ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, riešutais ir mažesniu druskos, cukraus bei sočiųjų riebalų kiekiu. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti sveikesnį kūno svorį, gerina kraujotaką ir mažina kraujospūdį.

Rūkymo atsisakymas yra vienas veiksmingiausių kraujagyslių apsaugos žingsnių. Alkoholio ribojimas taip pat mažina kraujospūdžio, širdies ritmo sutrikimų ir kraujagyslių pažeidimo riziką.

DUK (dažniausiai užduodami klausimai)

Šaltiniai:

CDC – Signs and Symptoms of Stroke
ttps://www.cdc.gov/stroke/signs-symptoms/index.html

American Stroke Association – Risk Factors for Stroke
https://www.stroke.org/en/help-and-support/resource-library/lets-talk-about-stroke/risk-factors

CDC – Stroke
https://www.cdc.gov/stroke/index.html