Blauzdos ir pakinklio skausmas: priežastys, simptomai ir gydymas

Blauzdos ir pakinklio skausmas gali atsirasti dėl raumenų patempimo, sausgyslių pažeidimo, kelio sąnario ligų arba kraujotakos sutrikimų. Skausmas gali būti maudžiantis, tempiantis, duriantis ar pulsuojantis, sustiprėti vaikštant, lenkiant koją arba pasireikšti net ramybės būsenoje. Nors dažnai šie simptomai susiję su fiziniu krūviu ir laikinais minkštųjų audinių pažeidimais, kartais jie gali įspėti apie rimtesnes ligas, įskaitant giliųjų venų trombozę. Skausmo vieta, pobūdis ir papildomi simptomai padeda įvertinti galimas priežastis bei pasirinkti tinkamą gydymą.

Svarbu. Staiga patinus ir pradėjus skaudėti vieną koją, reikia skubaus medicininio įvertinimo. Jeigu atsiranda dusulys, krūtinės skausmas ar koja staiga tampa šalta ir blyški, skambinkite 112.

Kodėl skauda blauzdą ir pakinklį?

Pakinklis – užpakalinė kelio sritis, kurioje yra raumenų sausgyslių, nervų ir kraujagyslių. Šių struktūrų pažeidimai gali sukelti skausmą už kelio, kartais plintantį į blauzdą ar šlaunį.

Blauzdos raumenų patempimas

Blauzdos raumenų patempimas įvyksta, kai dėl per didelio krūvio pažeidžiamos raumenų skaidulos. Tai dažna sportinė trauma, ypač bėgant, šokinėjant, staiga keičiant judėjimo kryptį arba intensyviai atsispiriant pėda.

Patempimo metu gali būti jaučiamas staigus, aštrus skausmas blauzdoje, kartais primenantis smūgį į koją. Vėliau gali atsirasti patinimas, kraujosruva, raumens jautrumas ir sunkumas atsistoti ant pirštų galų. Lengvesniais atvejais skausmas stiprėja tik atliekant tam tikrus judesius.

Pakinklio sausgyslių pažeidimai

Pakinklio srityje tvirtinasi kelių raumenų sausgyslės, tarp jų ir užpakalinės šlaunies raumenų sausgyslės. Dėl pasikartojančio fizinio krūvio arba staigių judesių šios struktūros gali būti sudirgintos ar pažeistos.

Dėl pasikartojančio krūvio gali išsivystyti tendinopatija – skausmu ir sumažėjusia apkrovos tolerancija pasireiškiantis sausgyslės sutrikimas. Ji ne visada reiškia aktyvų uždegimą.

Skausmas dažniausiai sustiprėja bėgant, lipant laiptais, tiesiant arba lenkiant koją prieš pasipriešinimą. Pažeista vieta gali būti skausminga liečiant, o po fizinio krūvio kartais jaučiamas sustingimas.

Beikerio cista

Beikerio cista – tai sąnarinio skysčio prisipildęs darinys užpakalinėje kelio dalyje. Ji dažnai susidaro dėl padidėjusio sąnarinio skysčio kiekio, susijusio su kelio osteoartritu, menisko pažeidimu arba uždegiminėmis sąnarių ligomis.

Būdingiausias požymis yra minkštas guzelis arba patinimas pakinklyje. Taip pat gali pasireikšti tempimo pojūtis, kelio sustingimas ir skausmas lenkiant koją. Nedidelė cista kartais nesukelia jokių simptomų.

Plyšus cistai, sąnarinis skystis gali pasklisti į blauzdos audinius ir sukelti staigų skausmą, patinimą ar odos spalvos pokyčius. Tokie simptomai gali priminti giliųjų venų trombozę, todėl būtinas skubus medicininis įvertinimas.

JAV „Mayo Clinic“ ortopedijos chirurgė dr. Diane Dahm pabrėžia:

„Gydant Beikerio cistą, svarbiausia išsiaiškinti, kas vyksta sąnario viduje ir galėjo lemti jos atsiradimą.“

Kelio sąnario ir menisko pažeidimai

Skausmą pakinklyje gali sukelti kelio sąnario osteoartritas, menisko plyšimas arba kiti sąnario pažeidimai. Tokiais atvejais skausmas gali būti juntamas ne tik už kelio, bet ir jo šonuose ar priekinėje dalyje.

Menisko pažeidimui būdingas skausmas sukant ar pritūpiant, kartais pasireiškia kelio strigimas, traškėjimas ar patinimas. Sergant osteoartritu dažniau vargina sustingimas po poilsio ir skausmas ilgiau vaikštant. Tačiau vien pagal šiuos požymius konkretaus pažeidimo nustatyti negalima.

Giliųjų venų trombozė

Giliųjų venų trombozė – būklė, kai giliojoje venoje susidaro kraujo krešulys. Dažniausiai pažeidžiamos kojos venos, todėl gali skaudėti blauzdą, pakinklį arba šlaunį.

Trombozei būdingas vienos kojos patinimas, pulsuojantis ar tempiantis skausmas, odos paraudimas arba patamsėjimas. Pažeista galūnė taip pat gali būti šiltesnė už kitą. Vis dėlto trombozė kartais pasireiškia be ryškių išorinių požymių.

Riziką didina ilgas nejudrumas, neseniai atliktos operacijos, buvę trombozės epizodai, nėštumas, estrogenų turinčių hormoninių preparatų vartojimas ir kai kurios onkologinės ligos.

Įtariant trombozę, medicininės pagalbos reikia kreiptis nedelsiant, nes krešulys gali patekti į plaučių kraujagysles ir sukelti plaučių emboliją.

Periferinių arterijų liga

Periferinių arterijų liga išsivysto, kai dėl aterosklerozės susiaurėja kojų arterijos ir sumažėja kraujo pritekėjimas į raumenis.

Vienas būdingiausių simptomų – blauzdos skausmas vaikštant, kuris sumažėja arba išnyksta sustojus ir kelias minutes pailsėjus. Šis reiškinys vadinamas protarpiniu šlubavimu.

Ligai progresuojant gali atsirasti pėdų šalimas, odos spalvos pokyčiai, sunkiai gyjančios žaizdos ar skausmas ramybės būsenoje. Reguliariai vaikštant pasireiškiančio blauzdos skausmo nereikėtų laikyti įprastu senėjimo požymiu. Šį simptomą turėtų įvertinti gydytojas.

Nervų dirginimas ir kitos priežastys

Blauzdos skausmą kartais sukelia ne pačios kojos audinių pažeidimai, o nervų dirginimas. Pavyzdžiui, juosmens srityje spaudžiamas nervas gali sukelti skausmą, plintantį per sėdmenį ir šlaunį į blauzdą.

Nervinės kilmės skausmui dažniau būdingas deginimas, dilgčiojimas, tirpimas arba elektros srovę primenantis pojūtis. Blauzdos mėšlungis, priešingai, pasireiškia staigiu, skausmingu ir nevalingu raumens susitraukimu.

Lentelėje pateikti požymiai padeda atskirti galimas priežastis, tačiau nėra pakankami diagnozei nustatyti.

Kokie simptomai būdingi blauzdos ir pakinklio skausmui?

Blauzdos ir pakinklio skausmo simptomai priklauso nuo pažeistos struktūros, skausmo atsiradimo aplinkybių ir ligos eigos. Vertinant simptomus svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, kur skauda, bet ir į tai, kada skausmas atsiranda, kiek trunka ir kas jį sustiprina.

Skausmas už kelio lenkiant ar tiesiant koją

Pakinklio skausmą lenkiant koją gali sukelti Beikerio cista, menisko pažeidimas arba sudirgusios sausgyslės. Didesnė cista gali mechaniškai riboti kelio judesius, todėl atsiranda tempimo ir spaudimo pojūtis.

Skausmas tiesiant koją kartais susijęs su užpakalinės šlaunies raumenų arba jų sausgyslių įtempimu. Jeigu kartu pasireiškia kelio strigimas, ryškus patinimas ar negalėjimas jo visiškai ištiesti, reikalinga gydytojo apžiūra.

Blauzdos skausmas vaikštant arba po fizinio krūvio

Po intensyvesnės treniruotės atsiradęs abiejų blauzdų raumenų maudimas dažnai susijęs su neįprastu fiziniu krūviu. Toks skausmas paprastai palaipsniui silpnėja atsistatant raumenims.

Jeigu skauda vieną konkrečią vietą, ypač po staigaus judesio, galima raumens trauma. Tuo tarpu reguliariai vaikštant atsirandantis skausmas, kuris greitai praeina sustojus, gali būti susijęs su nepakankama arterine kraujotaka.

Skausmas ramybės būsenoje arba naktį

Naktį atsirandantį staigų ir trumpalaikį skausmą gali sukelti blauzdos mėšlungis. Jam būdingas stiprus raumens susitraukimas, po kurio jautrumas kartais išlieka kelias valandas.

Nuolatinis, stiprėjantis skausmas ramybės būsenoje reikalauja atidesnio įvertinimo. Ypač svarbu neatidėlioti konsultacijos, jeigu kartu pastebimas pėdos šalimas, spalvos pokyčiai arba negyjančios žaizdos, nes tai gali rodyti reikšmingą kraujotakos sutrikimą.

Patinimas, paraudimas ir tirpimas

Patinimas gali atsirasti dėl traumos, sąnarinio skysčio sankaupos arba veninės kraujotakos sutrikimo. Nedidelis patinimas po aiškios traumos nebūtinai rodo pavojingą būklę, tačiau staiga patinusi viena koja, ypač be aiškios priežasties, turi būti įvertinta skubiai.

Tirpimas ir dilgčiojimas gali rodyti nervo dirginimą, bet staigus jutimo sutrikimas kartu su šalta, blyškia ar labai skausminga koja gali būti ūmaus kraujotakos sutrikimo požymis.

Kada blauzdos ar pakinklio skausmas gali būti pavojingas?

Nors dauguma lengvų raumenų ir sausgyslių pažeidimų nėra pavojingi gyvybei, kai kurie simptomai gali rodyti giliųjų venų trombozę, ūmų arterinės kraujotakos sutrikimą, sunkią traumą ar infekciją.

Skambinti 112 būtina, jeigu kartu su kojos skausmu ar patinimu atsiranda staigus dusulys, krūtinės skausmas, alpimas arba kraujo atkosėjimas. Tai gali būti plaučių embolijos simptomai. Neatidėliotina pagalba taip pat reikalinga, jeigu koja staiga tampa labai skausminga, šalta, išblykšta, nutirpsta ar susilpnėja jos judesiai.

Tą pačią dieną būtina kreiptis skubaus medicininio įvertinimo, jeigu be aiškios priežasties patinsta viena blauzda, ją skauda, oda tampa šiltesnė arba pakinta jos spalva. Tokiu atveju svarbu atmesti giliųjų venų trombozę. Skubi apžiūra taip pat reikalinga, jeigu po traumos neįmanoma priminti kojos, pastebima sąnario deformacija, sparčiai didėja patinimas arba atsiranda karščiavimas kartu su karštu, skausmingu sąnariu.

Planinė šeimos gydytojo konsultacija rekomenduojama, kai skausmas kartojasi, trukdo kasdienei veiklai arba nepraeina taikant tinkamas savipagalbos priemones.

Šiuos skubios pagalbos požymius nurodo NHS rekomendacijos dėl giliųjų venų trombozės ir galūnių traumų.

Kaip nustatoma blauzdos ir pakinklio skausmo priežastis?

Diagnostika prasideda nuo simptomų ir ligos istorijos įvertinimo. Gydytojas išsiaiškina, kada atsirado skausmas, ar prieš tai buvo trauma, kokie judesiai jį sustiprina ir ar yra papildomų simptomų.

Apžiūros metu gali būti vertinamas patinimas, odos temperatūra, kelio judesių amplitudė, raumenų jėga, jutimai ir pėdos kraujotaka. Prireikus skiriami papildomi tyrimai, kurių pasirinkimas priklauso nuo įtariamos priežasties.

Įtariant giliųjų venų trombozę, diagnostikos eiga turi būti parenkama pagal klinikinę tikimybę. Tarptautinėse NICE rekomendacijose numatomas Wells skalės naudojimas ir, atsižvelgiant į rezultatą, D-dimerų tyrimas bei venų ultragarsinis ištyrimas.

Padidėjusi D-dimerų koncentracija savaime nepatvirtina trombozės, nes šis rodiklis gali padidėti ir dėl kitų priežasčių.

Kaip gydomas blauzdos ir pakinklio skausmas?

Blauzdos ir pakinklio skausmo gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Nėra vieno gydymo metodo, kuris būtų tinkamas visoms būklėms. Raumenų patempimui dažniausiai taikomos konservatyvios priemonės ir laipsniškas fizinio aktyvumo atkūrimas, o kraujagyslių ligoms gali reikėti specifinių vaistų ar intervencijų.

Poilsis, šaldymas ir fizinio krūvio koregavimas

Esant lengvam raumenų patempimui, pirmąsias 48–72 valandas rekomenduojama sumažinti skausmą provokuojantį krūvį ir apsaugoti pažeistą vietą nuo pakartotinės traumos.

Šaltą kompresą, suvyniotą į rankšluostį, galima laikyti ant skaudamos vietos iki 20 minučių kas 2–3 valandas, jeigu tai padeda sumažinti skausmą ir patinimą. Ledas neturėtų būti dedamas tiesiai ant odos.

Laikant koją šiek tiek pakeltą taip pat galima sumažinti po traumos atsiradusį patinimą. Kompresinis tvarstis kai kuriais atvejais gali padėti, tačiau jis neturi būti per stiprus. Įtariant kraujagyslių sutrikimą, savarankiškai pradėti kompresijos nereikėtų.

Visiškas nejudrumas paprastai nėra būtinas ilgą laiką. Kai skausmas pradeda mažėti, naudinga palaipsniui grįžti prie neskausmingų judesių, kad neatsirastų sąnario sustingimas ir raumenų silpnumas.

Vaistai nuo skausmo ir uždegimo

Trumpalaikiam raumenų ar sąnarių skausmui malšinti gali būti vartojamas paracetamolis arba, kai tinka pagal sveikatos būklę, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo netinka visiems. Jie gali didinti virškinamojo trakto kraujavimo riziką, pabloginti inkstų funkciją ir sąveikauti su kitais vaistais, ypač kraujo krešėjimą slopinančiais preparatais.

Vaistų pasirinkimą būtina aptarti su gydytoju ar vaistininku, jeigu yra skrandžio opaligė, inkstų arba širdies liga, vartojami antikoaguliantai ar pacientė yra nėščia.

Nuskausminamieji palengvina simptomus, tačiau nepašalina visų galimų skausmo priežasčių.

Kineziterapija ir gydomieji pratimai

Kineziterapija ypač svarbi atsigaunant po raumenų patempimų, sausgyslių pažeidimų ir dalies kelio sąnario ligų.

Individualiai parinkta programa gali apimti sąnario judrumo atkūrimą, laipsnišką raumenų stiprinimą, pusiausvyros lavinimą ir fizinio krūvio tolerancijos gerinimą.

Gydant sausgyslių tendinopatiją dažnai svarbu palaipsniui didinti gydomąjį fizinį krūvį. Vien pasyvus poilsis ne visada užtikrina ilgalaikį pagerėjimą. Pratimų intensyvumas turi būti derinamas prie simptomų, o po didesnių traumų – prie audinių gijimo stadijos.

Specifinis gydymas pagal nustatytą priežastį

Beikerio cista. Nedidelė, simptomų nesukelianti cista dažnai nereikalauja specialaus gydymo. Jeigu cista susijusi su osteoartritu arba menisko pažeidimu, svarbu gydyti pagrindinę sąnario problemą. Kai kuriais atvejais gali būti atliekama skysčio aspiracija, skiriama injekcija į sąnarį arba svarstomas operacinis gydymas.

JAV „Duke Health“ sporto medicinos specialistas dr. Jeff Bytomski teigia:

„Tokiais atvejais siekiame gydyti pirminį pažeidimą ar ligą, o ne sutelkti dėmesį vien į pačią cistą.“

Giliųjų venų trombozė. Patvirtinus diagnozę, dažniausiai skiriami antikoaguliantai – vaistai, mažinantys krešulių didėjimo ir naujų krešulių susidarymo riziką. Gydymo trukmė priklauso nuo trombozės aplinkybių ir individualios kraujavimo rizikos. Vien masažais, šaldymu ar pratimais trombozė negydoma.

Periferinių arterijų liga. Gydymas apima širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių kontrolę, rūkymo nutraukimą, struktūruotą fizinio aktyvumo programą ir gydytojo paskirtus vaistus. Sunkesniais atvejais gali prireikti kraujotaką atkuriančių procedūrų arba operacijos.

Menisko ir kitų kelio struktūrų pažeidimai. Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, gali pakakti kineziterapijos ir krūvio koregavimo, tačiau kai kuriais atvejais reikalinga ortopedo traumatologo konsultacija ir operacinis gydymas.

Ką galima daryti namuose, kai skauda blauzdą ar pakinklį?

Savipagalba tinkama tik tada, kai skausmas yra lengvas, jo priežastis tikėtina susijusi su fiziniu krūviu ir nėra pavojingų simptomų.

Venkite judesių, kurie didina skausmą. Lengvas vaikščiojimas dažniausiai galimas tiek, kiek leidžia simptomai; prie didesnio krūvio grįžkite palaipsniui.

Po ūmaus raumenų pažeidimo pirmąsias porą dienų nerekomenduojamas intensyvus masažas ir stiprus šildymas, nes tai gali padidinti kraujavimą į audinius ar patinimą.

Jeigu staiga skauda ir patinsta viena blauzda, masažuoti ar intensyviai mankštinti kojos negalima, kol neatmesta trombozė. Tokiu atveju būtina medicininė apžiūra.

Kiek laiko trunka gijimas?

Gijimo trukmė priklauso nuo pažeidimo pobūdžio ir sunkumo.

Lengvas raumenų patempimas, remiantis NHS rekomendacijomis, dažniausiai pastebimai pagerėja per pirmąsias dvi savaites. Tačiau visiškas atsistatymas ir grįžimas prie intensyvaus sporto gali užtrukti ilgiau, o sunkesni pažeidimai gali gyti kelis mėnesius.

Sausgyslių tendinopatijos gydymas taip pat gali trukti kelis mėnesius, ypač jeigu skausmas jau ilgą laiką kartojasi. Beikerio cistos simptomai kartais sumažėja savaime, tačiau cista gali išlikti ilgiau, jei nepašalinama ją sukėlusi kelio sąnario problema.

Sergant kraujagyslių ligomis, gydymo trukmė ir simptomų kontrolė priklauso nuo ligos sunkumo. Šios būklės neturėtų būti laikomos įprastu raumenų patempimu.

Jeigu skausmas po traumos nemažėja, stiprėja arba pradeda riboti įprastą judėjimą, reikalinga pakartotinė gydytojo konsultacija.

Kaip išvengti pasikartojančio blauzdos ir pakinklio skausmo?

Raumenų ir sausgyslių pažeidimų riziką galima sumažinti tinkamai planuojant fizinį aktyvumą ir gerinant raumenų pasirengimą apkrovoms.

Svarbu reguliariai stiprinti blauzdos, užpakalinės šlaunies ir kitus apatinių galūnių raumenis. Fizinio krūvio didinimas turi būti laipsniškas, ypač po ilgesnės pertraukos, ligos ar ankstesnės traumos.

Prieš intensyvias treniruotes rekomenduojamas dinaminis apšilimas, o fizinio aktyvumo programoje svarbu numatyti pakankamai laiko atsistatymui. Jeigu skausmas atsiranda atliekant konkretų pratimą, būtina įvertinti judesio techniką ir apkrovą.

Tinkama avalynė gali padėti sumažinti kai kurias mechanines apkrovas, tačiau vien avalynės pakeitimas neišsprendžia visų raumenų ar sąnarių problemų.

Kraujagyslių ligų prevencijai ypač svarbu nerūkyti, kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolio koncentraciją ir cukrinį diabetą. Po operacijų ar ilgesnio nejudrumo laikotarpiais trombozės prevencijos priemones reikia taikyti pagal gydytojo rekomendacijas.

Reguliarus judėjimas, tinkamas fizinis pasirengimas ir laiku atliekamas pasikartojančio skausmo ištyrimas padeda sumažinti ilgalaikių judėjimo sutrikimų riziką.

Šaltiniai:

1. NHS (National Health Service) – Baker’s cyst: https://www.nhs.uk/conditions/bakers-cyst/

2. NHS (National Health Service) – Deep vein thrombosis (DVT): https://www.nhs.uk/conditions/deep-vein-thrombosis-dvt/