Geriausios priemonės nuo karpų: kas padeda jas pašalinti? 

Karpos yra gerybinės odos išaugos, kurias dažniausiai sukelia žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipai, pažeidžiantys odą. Jos gali atsirasti ant rankų, pirštų, pėdų ir kitose kūno vietose, o jų paviršius dažnai būna šiurkštus ar grublėtas. Dalis karpų per laiką išnyksta savaime, nes imuninė sistemasuvaldo infekciją, tačiau tai gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Jei karpa skauda, plinta, trukdo kasdienėje veikloje arba kelia kosmetinį diskomfortą, galima pasirinkti aktyvų gydymą.

Dažniausiai rekomenduojamos priemonės nuo įprastų odos karpų yra salicilo rūgšties preparatai ir krioterapija, kai karpa šaldoma. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo karpos vietos, dydžio, skaičiaus, žmogaus amžiaus ir sveikatos būklės. Karpų gydymas paprastai nėra momentinis – net veiksmingoms priemonėms gali prireikti kelių savaičių ar kelių mėnesių. Be to, nė vienas gydymo metodas negarantuoja, kad karpa neatsinaujins.

Kodėl atsiranda karpos?

Paprastąsias ir padų karpas sukelia tam tikri žmogaus papilomos viruso tipai. Virusas lengviau patenka į odą per nedidelius įtrūkimus, įdrėskimus ar kitus odos barjero pažeidimus. Karpos gali plisti tiesioginio kontakto metu arba virusui patekus ant daiktų ir paviršių, tačiau ne kiekvienas kontaktas su ŽPV sukelia karpą. Individuali imuninės sistemos reakcija taip pat turi įtakos tam, ar karpa atsiras ir kiek laiko ji išliks.

Karpos ypač dažnos vaikams ir paaugliams, tačiau jų gali atsirasti bet kuriame amžiuje. Didesnė tikimybė užsikrėsti atsiranda dažnai liečiant pažeistą odą arba vaikštant basomis bendruose dušuose, baseinų persirengimo patalpose ir kitose drėgnose bendro naudojimo vietose. Karpų krapštymas, skutimas per jų paviršių ar kitoks traumavimas gali prisidėti prie viruso išplitimo į aplinkinę odą. Todėl svarbi ne tik pati karpos šalinimo priemonė, bet ir tinkama odos priežiūra gydymo metu.

Dažniausios karpų rūšys

Paprastosios karpos dažniausiai atsiranda ant rankų ir pirštų. Jos paprastai yra kietos, aiškių ribų, šiurkščiu paviršiumi, o karpoje kartais matomi smulkūs tamsūs taškeliai – trombuotos kraujagyslės. Padų karpos formuojasi pėdos apačioje ir dėl kūno svorio spaudimo gali augti į gilesnius odos sluoksnius. Dėl to vaikštant jos kartais sukelia skausmą ir gali būti supainiojamos su nuospaudomis.

Plokščiosios karpos yra mažesnės ir lygesnės, jų dažnai atsiranda daugiau vienu metu. Siūlinės karpos paprastai yra pailgos ir gali formuotis veido srityje, tačiau tokių darinių savarankiškai gydyti rūgštimis nereikėtų. Atskirą grupę sudaro lytinių organų karpos, kurioms netinka įprastoms rankų ar pėdų karpoms skirti nereceptiniai preparatai. Pastebėjus darinių genitalijų srityje reikėtų kreiptis į gydytoją, kad būtų patvirtinta diagnozė ir parinktas tinkamas gydymas.

Salicilo rūgštis nuo karpų

Salicilo rūgštis yra viena geriausiai ištirtų ir dažniausiai naudojamų priemonių įprastoms odos karpoms gydyti namuose. Ji palaipsniui suminkština ir pašalina suragėjusius karpos sluoksnius, todėl pati karpa ilgainiui mažėja. Preparatų galima rasti tirpalų, gelių, pleistrų ir kitomis formomis, o jų koncentracija priklauso nuo produkto ir gydomos vietos. Gydymo rezultatas labai priklauso nuo reguliaraus naudojimo, todėl vienkartinio patepimo nepakanka.

Prieš naudojant preparatą karpą dažnai rekomenduojama kelioms minutėms pamirkyti šiltame vandenyje, išdžiovinti ir tik tada tiksliai užtepti priemonę pagal jos informacinį lapelį. Preparatas turi būti tepamas ant karpos, o ne didelio sveikos aplinkinės odos ploto, nes salicilo rūgštis gali ją sudirginti. Kai gydant atsiranda ryškus skausmas, kraujavimas ar pūslės, priemonės naudojimą reikėtų nutraukti ir pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu. Žmonėms, sergantiems diabetu, turintiems sutrikusią kraujotaką ar sumažėjusį jutimą gydomoje vietoje, prieš savarankišką gydymą rekomenduojama pasitarti su gydytoju.

Cleveland Clinic dermatologė dr. Melissa Piliang apie gydymo derinimą sako: „Kadangi krioterapijai gali prireikti kelių procedūrų, po jos, kai gydyta vieta sugis, rekomenduoju tęsti gydymą salicilo rūgštimi.“ Tai parodo, kad užsispyrusioms karpoms kartais taikomas ne vienas metodas, o kelių gydymo būdų derinys. Vis dėlto gydymo intensyvumas turėtų priklausyti nuo karpos vietos ir odos būklės. Ypač atsargiai reikia gydyti jautresnes kūno vietas.

Karpų šaldymas ir krioterapija

Krioterapijos metu gydytojas karpą veikia labai žema temperatūra, dažniausiai naudodamas skystą azotą. Šaldymas pažeidžia karpos audinį ir aplink ją gali susidaryti pūslė, po kurios pažeistas audinys palaipsniui pasišalina. Vienos procedūros ne visada pakanka, todėl gydymas gali būti kartojamas kas kelias savaites. Krioterapija ypač dažnai naudojama tuomet, kai karpa yra užsispyrusi arba gydymas namuose nepadėjo.

Svarbu atskirti gydytojo atliekamą krioterapiją skystu azotu nuo vaistinėse parduodamų karpų šaldymo priemonių. Namuose naudojami produktai taip pat pagrįsti audinio atšaldymu, tačiau jų temperatūra ir poveikis gali skirtis nuo medicininės krioterapijos. Procedūros metu arba po jos galimas skausmas, paraudimas, pūslės, o rečiau – pigmentacijos pokyčiai ar randas. Todėl labai agresyviai ar ilgai šaldyti karpos namuose negalima – būtina laikytis konkretaus preparato naudojimo instrukcijos.

Kuri priemonė nuo karpų tinkamiausia?

Vienos geriausios priemonės visoms karpoms nėra, nes gydymo rezultatai priklauso nuo karpos rūšies ir vietos. Mokslinių tyrimų duomenys nuosekliausiai palaiko salicilo rūgšties naudojimą, o krioterapija taip pat yra dažnai taikomas ir pagrįstas gydymo metodas. Viename randomizuotame tyrime krioterapija buvo veiksmingesnė gydant paprastąsias karpas, tačiau padų karpoms aiškaus pranašumo prieš salicilo rūgštį nenustatyta. Todėl gydymo metodą prasmingiau rinktis pagal konkrečią karpą, o ne ieškoti vieno universalaus preparato.

Jeigu karpa maža, neskausminga ir neplinta, galima rinktis ir stebėjimą. Karpų spontaniškas išnykimas yra gerai žinomas reiškinys, ypač vaikams, todėl gydymas ne visada būtinas. Aktyvus gydymas tampa prasmingesnis, jei karpa skauda, nuolat traumuojama, plinta arba žmogui kelia didelį diskomfortą. Užsitęsusiam gydymui svarbi kantrybė, nes net tinkamai pasirinkta priemonė karpos paprastai nepašalina per kelias dienas.

Padų karpų gydymas

Padų karpas gali būti sudėtingiau pašalinti todėl, kad jas dengia storas suragėjusios odos sluoksnis. Be to, vaikštant karpa spaudžiama į pėdos vidų, todėl gali atsirasti skausmas ar svetimkūnio pojūtis. Gydymui dažnai naudojami didesnės koncentracijos salicilo rūgšties preparatai arba gydytojo atliekama krioterapija. Preparato koncentraciją ir naudojimo dažnį reikia rinktis pagal konkretaus produkto instrukciją, o ne savarankiškai didinti siekiant greitesnio rezultato.

Prieš tepant salicilo rūgštį sukietėjusi oda gali būti pamirkoma ir atsargiai pašalinamas negyvas paviršinis sluoksnis, tačiau tam naudoto įrankio nereikėtų naudoti kitose kūno vietose. Jeigu padų karpa trukdo vaikščioti, stipriai skauda arba kelis mėnesius nereaguoja į tinkamai atliekamą gydymą, verta kreiptis į dermatologą. Gydytojas taip pat gali patikrinti, ar darinys iš tiesų yra karpa, nes pėdose panašiai gali atrodyti nuospaudos ir kiti odos pakitimai. Kai diagnozė neaiški, agresyvus savarankiškas gydymas nėra tinkamas pasirinkimas.

Liaudiškos priemonės nuo karpų

Internete galima rasti rekomendacijų karpas tepti česnaku, actu, įvairiais augalų ekstraktais, eteriniais aliejais ir kitomis buitinėmis priemonėmis. Tačiau pagrindinėse dermatologų rekomendacijose pirmiausia nurodomi geriau ištirti metodai, tokie kaip salicilo rūgštis ir krioterapija. Liaudiškos priemonės nėra automatiškai saugios vien todėl, kad yra natūralios. Kai kurios augalinės ar rūgštinės medžiagos gali pažeisti ne tik karpą, bet ir aplinkinę sveiką odą.

Žalias česnakas yra geras pavyzdys, kodėl su naminėmis priemonėmis reikia elgtis atsargiai. Medicinos literatūroje aprašyti kontaktinio dermatito ir net cheminio odos nudegimo atvejai po tiesioginio žalio česnako naudojimo ant odos, įskaitant atvejus, kai juo buvo bandoma gydyti karpas. Dėl to nėra pagrindo rinktis česnaką vietoje geriau ištirtų ir kontroliuojamos koncentracijos preparatų. Ypač nereikėtų ant karpos ilgai laikyti stipriai dirginančių medžiagų po sandariu tvarsčiu.

Karpų pjaustymas ir krapštymas

Karpos nereikėtų bandyti nupjauti žirklėmis, skutimosi peiliuku ar kitu aštriu įrankiu. Tokiu būdu galima sukelti kraujavimą ir bakterinę infekciją, tačiau karpos šaknis ar viruso paveiktas odos sluoksnis nebūtinai bus pašalintas. Traumavimas taip pat gali paskatinti ŽPV patekimą į aplinkinę pažeistą odą. Dėl tos pačios priežasties nereikėtų nuolat karpos krapštyti ar ją kandžioti.

Cleveland Clinic pediatras dr. Joshua Coleman perspėja: „Nebandykite karpų nupjauti, šlifuoti ar krapštyti. Tai nepadeda ir gali sukelti dar daugiau problemų.“ Tarp galimų problemų jis išskiria kraujavimą, karpų plitimą ir infekciją. Jeigu karpą reikia mechaniškai pašalinti, tai saugiai gali atlikti gydytojas tinkamomis sąlygomis. Medicinoje tam gali būti naudojamas kiuretažas, elektrochirurgija arba kiti specialistui skirti metodai.

Užsispyrusių karpų gydymas pas dermatologą

Jeigu salicilo rūgštis ar krioterapija neveiksmingos, dermatologas gali svarstyti kitus gydymo metodus. Priklausomai nuo karpos vietos ir tipo gali būti naudojami kiti rūgštiniai preparatai, kiuretažas, elektrochirurgija, lazerinis gydymas ar imuninę reakciją veikiantys metodai. Šių procedūrų veiksmingumas, šalutinio poveikio rizika ir prieinamumas skiriasi. Sudėtingesni gydymo metodai paprastai nėra pirmas pasirinkimas paprastai, nedidelei karpai.

Net ir profesionaliai pašalinus matomą karpą ji gali atsinaujinti. Taip yra todėl, kad gydymas pašalina viruso paveiktą audinį, tačiau ne visada iš karto pašalina ŽPV iš aplinkinės odos. Todėl pasikartojusi karpa nebūtinai reiškia, kad procedūra buvo atlikta netinkamai. Kai karpos nuolat atsinaujina arba jų atsiranda labai daug, dermatologas gali įvertinti, ar nėra papildomų priežasčių, turinčių įtakos jų išlikimui.

Kada karpos negalima gydyti savarankiškai?

Namų gydymas labiausiai tinka nedidelėms, tipiškai atrodančioms paprastosioms ar padų karpoms. Jeigu kyla abejonių, ar darinys apskritai yra karpa, pirmiausia reikia medicininio įvertinimo. Kai kurie kiti gerybiniai ar piktybiniai odos dariniai gali iš pirmo žvilgsnio priminti karpą, todėl neaiškaus darinio nereikėtų deginti rūgštimis ar šaldyti. Gydytojas dažniausiai diagnozę nustato apžiūrėdamas odą, o neaiškiais atvejais gali prireikti biopsijos.

Į dermatologą reikėtų kreiptis, jei:

• darinys kraujuoja, greitai auga, keičia išvaizdą, skauda arba kyla abejonių, ar tai tikrai karpa;
• karpos yra ant veido ar lytinių organų, jų daugėja arba tinkamai gydant namuose jos neišnyksta;
• žmogus serga diabetu, turi sutrikusią kraujotaką, neuropatiją arba nusilpusią imuninę sistemą.

Lytinių organų karpų nereikėtų gydyti paprastoms rankų ar pėdų karpoms skirtais nereceptiniais preparatais. Joms naudojami kiti receptiniai vaistai arba gydytojo atliekamos procedūros, o gydymas parenkamas pagal karpų vietą, dydį ir skaičių. Svarbu ir tai, kad lytinių organų karpas sukeliantys ŽPV tipai nėra tas pats, kas daugumos paprastųjų rankų ar padų karpų tipai. Todėl šias būkles reikėtų vertinti atskirai.

Kaip sumažinti karpų plitimo riziką?

Karpos gali plisti nuo vienos kūno vietos į kitą ir tarp žmonių, todėl gydymo metu svarbu neplatinti viruso mechaniškai. Karpų nereikėtų krapštyti, o skutantis reikėtų vengti per jas braukti skustuvu. Dildė, pemza ar kitas įrankis, kuriuo buvo apdorota karpa, neturėtų būti naudojamas sveikai odai ar dalijamas su kitu žmogumi. Bendruose dušuose ir persirengimo kambariuose pravartu avėti šlepetes ar kitą avalynę.

Svarbu suprasti, kad visiškai išvengti sąlyčio su karpas sukeliančiais ŽPV tipais ne visada įmanoma. Virusai yra paplitę, o karpa gali atsirasti praėjus tam tikram laikui nuo užsikrėtimo, todėl dažnai neįmanoma nustatyti konkretaus infekcijos šaltinio. Didžiausią praktinę reikšmę turi odos nepažeidinėjimas ir tiesioginio kontakto su karpomis mažinimas. Jeigu karpa jau atsirado, ankstyvas tinkamas gydymas taip pat gali sumažinti jos plitimo į aplinkinę odą tikimybę.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

American Academy of Dermatology – Warts: Diagnosis and treatment
https://www.aad.org/public/diseases/a-z/warts-treatment

Cleveland Clinic – 3 At Home Wart Remedies (That Actually Work!)
https://health.clevelandclinic.org/weird-wart-home-remedies-and-what-works