Sprando skausmas pereinantis į galvą: priežastys ir gydymas

Dalinkitės:

Sprando skausmas, pereinantis į galvą, dažniausiai susijęs su kaklo raumenų įtampa, laikysena, nervų dirginimu arba kaklinės stuburo dalies pakitimais. Skausmas gali prasidėti sprande, vėliau plisti į pakaušį, smilkinius, kaktą ar sritį už akių.

Turinys

Toks skausmas neretai sustiprėja ilgai sėdint prie kompiuterio, miegant nepatogioje padėtyje, patiriant stresą ar ilgą laiką laikant galvą palenktą į priekį. Kartais jis būna susijęs su migrena, įtampos tipo galvos skausmu arba cervikogeniniu galvos skausmu, kai skausmo šaltinis yra kaklo struktūros.

Sprando skausmo plitimas į galvą

Sprando skausmas gali būti juntamas galvoje dėl bendrų kaklo ir galvos skausmo jutimo kelių. Kai sudirginami kaklo raumenys, sąnariai, raiščiai, diskai ar nervai, skausmas gali plisti į pakaušį, vieną galvos pusę, smilkinius ar sritį už akių.

Toks skausmas dažnai vadinamas atspindėtu. Jo šaltinis yra kakle, tačiau pojūtis gali būti stipresnis galvoje. Dėl to žmogus gali jausti ne tik sprando sustingimą, bet ir spaudimą, maudimą ar pulsuojantį skausmą pakaušio srityje.

Neurologas dr. Sait Ashina, kalbėdamas apie cervikogeninį galvos skausmą, teigia: „Šie pasikartojantys galvos skausmai kyla dėl pagrindinės problemos kaklinėje stuburo dalyje ir šalia esančiose struktūrose.“

Cervikogeninis galvos skausmas

Cervikogeninis galvos skausmas prasideda dėl kaklo struktūrų dirginimo. Skausmo šaltinis gali būti kaklo sąnariai, raumenys, raiščiai, tarpslanksteliniai diskai arba nervai. Nors priežastis yra kakle, skausmas dažnai jaučiamas pakaušyje, vienoje galvos pusėje, smilkinyje, kaktoje ar už akies.

Šiam skausmui būdinga tai, kad jis stiprėja judinant kaklą arba ilgiau laikant galvą vienoje padėtyje. Kartu gali būti sprando sustingimas, ribotas kaklo judrumas, jautrūs kaklo raumenys. Kai kuriems žmonėms skausmas prasideda po traumos, staigaus judesio arba ilgo darbo nepatogioje padėtyje.

Tipiški požymiai:

skausmas prasideda sprande arba pakaušyje;
dažniau jaučiamas vienoje galvos pusėje;
stiprėja judinant kaklą arba spaudžiant kaklo sritį.

Cervikogeninį galvos skausmą ne visada lengva atskirti nuo migrenos ar įtampos tipo galvos skausmo, nes simptomai gali persidengti. Tikslesnei priežasčiai nustatyti vertinama skausmo vieta, trukmė, kaklo judrumas, neurologiniai simptomai, buvusios traumos ir kasdieniai įpročiai.

Sprando skausmo, migrenos ir įtampos galvos skausmo skirtumai

Sprando skausmas, pereinantis į galvą, gali būti panašus į migreną ar įtampos tipo galvos skausmą. Skirtumai dažniausiai matomi pagal skausmo vietą, pobūdį, trukmę ir lydinčius simptomus.

Skausmo tipas	Būdinga vieta	Skausmo pobūdis	Dažni lydintys simptomai
Cervikogeninis galvos skausmas	Sprandas, pakaušis, viena galvos pusė, sritis už akies	Maudžiantis, spaudžiantis, stiprėjantis judinant kaklą	Sprando sustingimas, ribotas kaklo judrumas, kaklo jautrumas
Įtampos tipo galvos skausmas	Kakta, smilkiniai, pakaušis, abi galvos pusės	Spaudžiantis, veržiantis, tarsi „lankas“ aplink galvą	Kaklo ir pečių įtampa, nuovargis, jautrumas stresui
Migrena	Dažniau viena galvos pusė, smilkinys, kakta, akis	Pulsuojantis, vidutinis arba stiprus	Pykinimas, jautrumas šviesai, garsui, kartais aura

Cervikogeninis galvos skausmas dažniau susijęs su kaklo judesiais. Skausmas gali sustiprėti pasukus galvą, ilgai sėdint vienoje padėtyje arba spaudžiant tam tikras kaklo vietas.

Įtampos tipo galvos skausmas dažniau jaučiamas kaip spaudimas abiejose galvos pusėse. Jis gali atsirasti po įtemptos dienos, ilgo darbo prie ekrano, miego trūkumo ar emocinės įtampos.

Migrena dažniau pasireiškia pulsuojančiu skausmu, kuris gali stiprėti nuo judėjimo. Jai būdingi papildomi simptomai: pykinimas, jautrumas šviesai, garsui ar kvapams.

Skausmo plitimas į pakaušį, smilkinius ir už akių

Sprando skausmas gali būti juntamas skirtingose galvos vietose:

Pakaušyje – dažniausiai susijęs su kaklo raumenų įtampa, sustingimu arba cervikogeniniu galvos skausmu.
Smilkiniuose – gali atsirasti dėl įtampos tipo galvos skausmo, migrenos arba įsitempusių kaklo ir pečių raumenų.
Už akių – gali būti susijęs su migrena, kaklo įtampa arba cervikogeniniu galvos skausmu.

Jei kartu sutrinka rega, dvejinasi akyse, atsiranda silpnumas arba skausmas prasideda staiga ir yra labai stiprus, reikia kreiptis į gydytoją.

Simptomai, padedantys įvertinti skausmo kilmę

Skausmo priežastį padeda įvertinti ne tik vieta, bet ir kiti simptomai:

Ribotas kaklo judrumas – dažniau būdingas kaklo sąnarių, raumenų ar cervikogeniniam skausmui.
Rankos tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas – gali rodyti kaklo nervo dirginimą.
Pykinimas, jautrumas šviesai ar garsui – dažniau siejamas su migrena.
Spaudžiantis skausmas abiejose galvos pusėse – dažniau būdingas įtampos tipo galvos skausmui.

Jei simptomai kartojasi, stiprėja arba trukdo kasdienei veiklai, reikalinga gydytojo konsultacija.

Sprando skausmas po traumos ar staigaus judesio

Sprando skausmas, pereinantis į galvą, gali atsirasti po kritimo, autoįvykio, sporto traumos ar staigaus kaklo judesio. Tokiais atvejais dažnai pažeidžiami arba sudirginami kaklo raumenys, raiščiai, sąnariai ar nervai.

Po traumos skausmas gali atsirasti iš karto arba sustiprėti po kelių valandų. Dažnai jaučiamas sprando sustingimas, ribotas kaklo judrumas, galvos skausmas pakaušyje.

Gydytojo apžiūra reikalinga, jei skausmas stiprėja, plinta į ranką, atsiranda tirpimas, silpnumas, galvos svaigimas, pykinimas ar sutrinka pusiausvyra.

Pavojingi simptomai ir skubi medicininė pagalba

Skubi medicininė pagalba reikalinga, jei galvos skausmas atsiranda staiga, yra labai stiprus arba prasideda po galvos ar kaklo traumos. Nedelsiant kreiptis į medikus reikia ir tada, kai kartu pasireiškia rankos ar kojos silpnumas, kalbos sutrikimas, pusiausvyros praradimas, dvejinimasis akyse, karščiavimas ar stiprus sprando sustingimas.

Diagnostika ir gydytojo konsultacija

Gydytojas vertina skausmo pradžią, vietą, trukmę, ryšį su kaklo judesiais, buvusias traumas ir lydinčius simptomus. Apžiūros metu gali būti tikrinamas kaklo judrumas, raumenų jautrumas, laikysena ir neurologiniai požymiai.

Dažniausiai pirmiausia kreipiamasi į šeimos gydytoją. Jei įtariamas nervo dirginimas, migrena, cervikogeninis galvos skausmas ar kita neurologinė priežastis, gali būti reikalinga neurologo konsultacija.

Tyrimai parenkami pagal simptomus. Rentgenas, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas reikalingi ne visiems. Jie dažniau svarstomi po traumos, esant neurologiniams simptomams, ilgai trunkančiam ar neaiškios kilmės skausmui.

Sprando skausmo gydymo galimybės

Gydymas priklauso nuo skausmo priežasties. Jei sprando skausmą lemia raumenų įtampa, netaisyklinga laikysena ar ilgas sėdėjimas, dažniausiai padeda darbo vietos koregavimas, reguliarios pertraukos, švelnūs tempimo pratimai ir kaklo bei pečių juostos stiprinimas.

Trumpalaikiam skausmo mažinimui gali būti taikoma šiluma arba šaltis, lengvas judėjimas, poilsis ir specialisto rekomenduoti vaistai nuo skausmo. Jei skausmas kartojasi, stiprėja arba riboja kaklo judesius, gali būti naudingas kineziterapeuto vertinimas ir individualiai parinkti pratimai.

Pagalba namuose ir kasdieniai įpročiai

Lengvesnį sprando skausmą dažnai padeda sumažinti paprasti kasdieniai pokyčiai. Darbo ekranas turėtų būti akių lygyje, pečiai atpalaiduoti, o galva nelaikoma nuolat palenkta į priekį.

Ilgai sėdint verta daryti trumpas pertraukas. Pakanka atsistoti, pajudinti pečius, švelniai pasukti kaklą ir pakeisti kūno padėtį. Staigių, skausmą didinančių judesių reikėtų vengti.

Miego padėtis taip pat turi įtakos. Pagalvė neturėtų per daug kelti ar lenkti kaklo. Jei ryte dažnai skauda sprandą ir pakaušį, verta įvertinti pagalvės aukštį, čiužinį ir miego padėtį.

Sprando skausmo prevencija

Sprando skausmo pasikartojimo riziką mažina taisyklinga darbo poza, reguliarios pertraukos ir kasdienis judėjimas. Ilgai sėdint vienoje padėtyje, kaklo ir pečių raumenys greičiau įsitempia, todėl naudinga reguliariai atsistoti, pajudėti ir pakeisti kūno padėtį.

Prevencijai svarbūs kaklo, pečių, viršutinės nugaros ir liemens raumenis stiprinantys pratimai. Taip pat verta įvertinti pagalvės aukštį, miego padėtį ir streso poveikį, nes šie veiksniai gali didinti sprando įtampą.

Sprando ir galvos skausmo valdymas

Sprando skausmas, pereinantis į galvą, dažniausiai susijęs su raumenų įtampa, laikysena, įtampos tipo galvos skausmu, migrena arba kaklo struktūrų dirginimu. Lengvesniais atvejais gali padėti darbo vietos koregavimas, reguliarios pertraukos, švelnus judėjimas, tinkama miego padėtis ir kineziterapija.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar sprando skausmas gali sukelti galvos skausmą?

Taip, sprando skausmas gali plisti į galvą. Dažniausiai tai susiję su kaklo raumenų įtampa, kaklo sąnarių ar nervų dirginimu, ilgalaike netaisyklinga laikysena arba cervikogeniniu galvos skausmu.

Kodėl skauda sprandą ir pakaušį vienu metu?

Sprando ir pakaušio skausmas dažnai atsiranda dėl kaklo raumenų įtampos, ilgo sėdėjimo vienoje padėtyje, netinkamos miego padėties arba kaklo struktūrų dirginimo. Skausmas gali stiprėti sukant galvą ar ilgai laikant ją palenktą į priekį.

Ar sprando skausmas gali būti susijęs su migrena?

Taip, kai kuriems žmonėms migrena pasireiškia kartu su kaklo ar sprando skausmu. Migrenai dažniau būdingas pulsuojantis skausmas, pykinimas, jautrumas šviesai, garsui ar kvapams.

Kada sprando skausmas yra pavojingas?

Pavojingi požymiai yra staigus ir labai stiprus galvos skausmas, skausmas po traumos, rankos ar kojos silpnumas, kalbos sutrikimas, dvejinimasis akyse, pusiausvyros praradimas, karščiavimas ar stiprus sprando sustingimas. Tokiais atvejais reikia kreiptis į medikus nedelsiant.

Ar masažas padeda, kai sprando skausmas pereina į galvą?

Masažas gali padėti, jei skausmas susijęs su raumenų įtampa. Tačiau jei skausmas atsirado po traumos, plinta į ranką, sukelia tirpimą ar silpnumą, pirmiausia reikalingas gydytojo ar kineziterapeuto įvertinimas.

Ar galima sportuoti, kai skauda sprandą ir galvą?

Lengvas judėjimas dažnai gali padėti, tačiau reikėtų vengti pratimų, kurie didina skausmą. Jei skausmas stiprus, atsirado po traumos arba kartu jaučiamas tirpimas, silpnumas ar galvos svaigimas, sportuoti nereikėtų, kol neįvertinta priežastis.

Kada reikia kreiptis į neurologą?

Neurologo konsultacija gali būti reikalinga, jei skausmas kartojasi, stiprėja, plinta į ranką, atsiranda tirpimas, silpnumas, galvos svaigimas, regos sutrikimai arba įtariama migrena, nervo dirginimas ar kita neurologinė priežastis.