Lėtinis sinusitas: simptomai, priežastys ir gydymas

Lėtinis sinusitas – tai 12 savaičių ar ilgiau trunkantis nosies ir prienosinių ančių (sinusų) gleivinės uždegimas. Jam būdingas užsitęsęs nosies užgulimas, išskyros, susilpnėjusi uoslė ar spaudimas veide. Skirtingai nei ūminis sinusitas, lėtinė ligos forma dažniausiai susijusi su ilgalaikiais uždegiminiais procesais, o ne vien bakterine infekcija. Gydymo pagrindą sudaro nosies plovimas druskos tirpalu ir kortikosteroidų nosies purškalai. Jei šios priemonės nepakankamai veiksmingos, gali būti taikomi kiti gydymo metodai, įskaitant chirurginį gydymą.

Kas yra lėtinis sinusitas?

Lėtinis sinusitas, medicinoje tiksliau vadinamas lėtiniu rinosinusitu, yra uždegiminė liga, pažeidžianti nosies ertmės ir prienosinių ančių gleivinę. Prienosiniai ančiai – tai oro pripildytos ertmės kaukolės kauluose, esančios aplink nosį, akis ir skruostus.

Sveikų sinusų gleivinė gamina gleives, kurios per natūralias angas nuteka į nosies ertmę. Kilus uždegimui, gleivinė paburksta, gali sutrikti gleivių pasišalinimas ir sinusų ventiliacija. Dėl to pasunkėja kvėpavimas per nosį ir atsiranda kitų būdingų simptomų.

Lėtinis sinusitas įtariamas, kai bent du būdingi simptomai – nosies užgulimas, išskyros iš nosies ar į ryklę, uoslės susilpnėjimas arba veido skausmas ar spaudimas – išlieka ne trumpiau kaip 12 savaičių. Diagnozei patvirtinti būtini objektyvūs uždegimo požymiai, nustatomi atliekant nosies endoskopiją, prienosinių ančių kompiuterinę tomografiją arba atitinkamus pakitimus užfiksavus gydytojo atliekamos nosies apžiūros metu.

Liga gali išsivystyti įvairaus amžiaus žmonėms. Jos eiga dažnai būna banguojanti: vienais laikotarpiais simptomai susilpnėja, kitais – sustiprėja.

Kuo lėtinis sinusitas skiriasi nuo ūminio sinusito?

Pagrindinis skirtumas – ligos trukmė ir uždegimo pobūdis. Ūminis sinusitas dažniausiai prasideda po virusinės kvėpavimo takų infekcijos ir praeina per kelias savaites. Lėtinis sinusitas išlieka mažiausiai tris mėnesius, o jo simptomus gali palaikyti įvairūs uždegiminiai procesai.

Jei sinusito simptomai trunka ilgiau nei 4 savaites, bet dar nesiekia 12 savaičių, jų eiga turi būti vertinama atskirai. Šis laikotarpis kartais vadinamas poūmiu rinosinusitu, nors skirtingose medicinos rekomendacijose jo klasifikacija nėra vienoda.

Nuo lėtinio sinusito svarbu atskirti ir pasikartojantį ūminį sinusitą. Pastaruoju atveju žmogus patiria atskirus ligos epizodus, tarp kurių simptomai visiškai išnyksta. Sergant lėtiniu sinusitu, būdingi simptomai išlieka ilgą laiką.

Kokie yra lėtinio sinusito simptomai?

Lėtinio sinusito simptomai dažniausiai vystosi palaipsniui ir gali būti ne tokie intensyvūs kaip ūminio sinusito atveju. Vis dėlto ilgai išliekantis nosies užgulimas, sutrikusi uoslė ir kiti negalavimai gali trikdyti miegą, darbą bei kasdienę veiklą.

Pagrindiniai lėtinio sinusito simptomai:

• Nosies užgulimas. Pasunkėja kvėpavimas per vieną arba abi šnerves. Užgulimas gali būti stipresnis naktį.
• Išskyros iš nosies arba į ryklę. Gleivės gali tekėti per nosį arba užpakaline ryklės sienele, todėl kartais norisi nuolat atsikrenkšti.
• Susilpnėjusi arba prarasta uoslė. Kvapai juntami silpniau arba visai neužuodžiami. Šis simptomas ypač būdingas sergant sinusitu su nosies polipais.
• Spaudimas ar skausmas veide. Nemalonūs pojūčiai gali būti juntami kaktoje, skruostuose, aplink akis arba nosies šaknį.

Kai kuriems žmonėms taip pat pasireiškia nuovargis, nemalonus burnos kvapas, kosulys ar miego sutrikimai.

Ne visi sergantieji jaučia vienodus simptomus. Vieniems labiausiai trukdo užgulusi nosis, kitiems – pablogėjusi uoslė ar į ryklę tekančios gleivės.

Svarbu žinoti, kad vien galvos skausmas ar nosies užgulimas dar nepatvirtina lėtinio sinusito. Panašius požymius gali sukelti alerginis rinitas, migrena, nosies pertvaros iškrypimas ir kitos ligos.

Ar lėtinis sinusitas gali būti be slogos?

Taip. Sergant lėtiniu sinusitu, nebūtinai būna gausių, iš nosies tekančių išskyrų. Kartais vyrauja nuolatinis užgulimas, uoslės sutrikimai arba gleivių tekėjimas į ryklę.

Dėl gleivinės paburkimo ir sutrikusio sekreto nutekėjimo gleivės sunkiau pasišalina iš sinusų. Todėl žmogus gali nejausti įprastos slogos, nors uždegimas išlieka.

Jeigu užgulimas ir uoslės sutrikimai tęsiasi kelis mėnesius, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tokius simptomus gali sukelti ne tik sinusitas, bet ir nosies polipai ar kiti nosies ertmės pakitimai.

Kaip atpažinti lėtinio sinusito paūmėjimą?

Lėtinio sinusito paūmėjimas – tai laikotarpis, kai įprasti ligos simptomai pastebimai sustiprėja.

Nosis gali dar labiau užgulti, pagausėti išskyrų, sustiprėti spaudimas veide ar pablogėti uoslė. Kartais atsiranda bendras silpnumas ir karščiavimas.

Paūmėjimas nebūtinai reiškia bakterinę infekciją. Net gelsvos ar žalsvos išskyros savaime neįrodo, kad reikalingi antibiotikai.

Jeigu simptomai ryškiai sustiprėja, atsiranda karščiavimas ar gydymas nepadeda, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kokios yra lėtinio sinusito priežastys?

Lėtinis sinusitas vystosi dėl užsitęsusio nosies ir prienosinių ančių gleivinės uždegimo. Jo atsiradimą gali lemti keli tarpusavyje susiję veiksniai, todėl vieną konkrečią priežastį nustatyti pavyksta ne visada.

Svarbiausi veiksniai, susiję su lėtinio sinusito vystymusi:

• Nosies polipai. Gerybiniai gleivinės dariniai, susiję su uždegimu ir galintys apsunkinti kvėpavimą.
• Astma ir alerginės ligos. Nosies ir apatinių kvėpavimo takų uždegimas gali būti susijęs, todėl šios ligos kartais pasireiškia kartu.
• Anatominiai nosies pakitimai. Ryškus nosies pertvaros iškrypimas ar kiti struktūriniai ypatumai tam tikrais atvejais gali apsunkinti sinusų ventiliaciją.
• Imuninės sistemos sutrikimai. Kai kurios ligos didina pasikartojančių ar užsitęsusių kvėpavimo takų infekcijų riziką.
• Sutrikęs gleivių pasišalinimas. Virpamųjų blakstienėlių funkcijos sutrikimai gali trukdyti normaliai šalinti sekretą iš kvėpavimo takų.
• Dantų infekcijos. Viršutinio žandikaulio dantų infekcijos kartais sukelia žandinio sinuso uždegimą.
• Tabako dūmai ir oro teršalai. Šie dirgikliai gali bloginti gleivinės būklę ir apsunkinti ligos kontrolę.

Ne visi išvardyti veiksniai yra tiesioginės ligos priežastys. Pavyzdžiui, alerginis rinitas gali sustiprinti nosies simptomus, tačiau ne kiekvienam alergija sergančiam žmogui išsivysto lėtinis sinusitas.

Lėtinis sinusitas su nosies polipais ir be jų

Pagal nosies polipų buvimą lėtinis sinusitas skirstomas į dvi pagrindines klinikines formas.

Lėtinis sinusitas su nosies polipais pasireiškia tada, kai nosies ertmėje susiformuoja gerybiniai uždegiminiai gleivinės dariniai. Šiai formai būdingas ryškesnis nosies užgulimas ir uoslės sutrikimai. Ji dažniau nustatoma žmonėms, sergantiems astma ar turintiems tam tikrų uždegiminių sutrikimų.

Lėtinis sinusitas be nosies polipų taip pat sukelia ilgalaikį gleivinės uždegimą, tačiau endoskopinės apžiūros metu polipų nenustatoma. Šios formos atsiradimo mechanizmai gali būti įvairūs.

Šis skirtumas svarbus parenkant gydymą. Kai kurie specializuoti vaistai skiriami būtent pacientams, sergantiems sunkia lėtinio sinusito forma su nosies polipais.

Kaip diagnozuojamas lėtinis sinusitas?

Lėtinis sinusitas diagnozuojamas įvertinus simptomų pobūdį, jų trukmę ir objektyvius nosies bei sinusų uždegimo požymius.

Pirmiausia gydytojas išsiaiškina, kada prasidėjo nusiskundimai, ar jie išlieka nuolat, ar pasireiškia atskirais epizodais. Taip pat vertinamos gretutinės ligos, anksčiau vartoti vaistai ir jų veiksmingumas.

Diagnozei patvirtinti gali būti atliekami šie tyrimai.

Nosies apžiūra. Gydytojas įvertina gleivinės būklę, paburkimą, matomas išskyras ir galimus anatominius pakitimus.

Nosies endoskopija. Plonu optiniu instrumentu apžiūrimos giliau esančios nosies ertmės struktūros. Tyrimas leidžia nustatyti polipus, pūlingas išskyras ir kitus uždegimo požymius.

Prienosinių ančių kompiuterinė tomografija (KT). Padeda įvertinti sinusų gleivinės pakitimus, uždegimo išplitimą ir anatomines ypatybes.

Kai kuriems pacientams papildomai reikalingi alergijos, imuninės sistemos ar kiti tyrimai. Jie atliekami pagal konkrečias medicinines indikacijas, o ne visiems sergantiesiems.

Kada reikalinga sinusų kompiuterinė tomografija?

Kompiuterinė tomografija dažniausiai svarstoma tada, kai diagnozė lieka neaiški, simptomai nepagerėja po tinkamo gydymo arba planuojama sinusų operacija.

Tyrimas taip pat gali būti reikalingas esant vienpusiams simptomams ar įtariant kitus nosies bei sinusų pakitimus.

KT nėra būtina kiekvienam pacientui. Nedideli sinusų gleivinės pakitimai kartais nustatomi net žmonėms, neturintiems reikšmingų simptomų. Todėl tyrimo rezultatai vertinami kartu su nusiskundimais ir gydytojo apžiūros duomenimis.

Kaip gydomas lėtinis sinusitas?

Lėtinio sinusito gydymo tikslas – sumažinti gleivinės uždegimą, palengvinti kvėpavimą per nosį, pagerinti gleivių pasišalinimą ir sumažinti paūmėjimų dažnį. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo ligos sunkumo, nosies polipų buvimo, gretutinių ligų ir ankstesnio gydymo rezultatų.

Pirmiausia paprastai rekomenduojama reguliariai plauti nosį druskos tirpalu ir vartoti vietinius kortikosteroidus. Jei simptomai išlieka, gydytojas gali rekomenduoti kitus gydymo metodus.

Amerikiečių gydytojai Michelle K. Keating, J. Cole Phillips ir Jacline Phillips medicinos žurnale „American Family Physician“ paskelbtame straipsnyje nurodo:

„Pirmojo pasirinkimo gydymas apima nosies plovimą druskos tirpalu ir į nosį vartojamus kortikosteroidus.“

Citata išversta iš anglų kalbos.

Nosies plovimas druskos tirpalu

Nosies plovimas druskos tirpalu yra viena pagrindinių lėtinio sinusito gydymo priemonių. Jis padeda pašalinti susikaupusias gleives ir dirgiklius, todėl sumažėja užgulimas ir palengvėja kvėpavimas.

Procedūrai naudojami specialūs nosies plovimo buteliukai ar kiti tam skirti prietaisai. Didesnio tūrio plovimas paprastai veiksmingiau pašalina sekretą nei nedidelio kiekio druskos tirpalo įpurškimas.

Plaunant nosį reikėtų pasilenkti virš kriauklės, galvą šiek tiek pasukti į šoną ir leisti tirpalui švelniai tekėti per nosies ertmę. Procedūrą būtina atlikti pagal naudojamo prietaiso instrukciją, vengiant pernelyg stipraus spaudimo.

Ypač svarbu naudoti tinkamą vandenį. Nosies plovimui tinka sterilus, distiliuotas arba prieš tai užvirintas ir atvėsintas vanduo. Nevirinto vandentiekio vandens naudoti negalima, nes jame gali būti mikroorganizmų, kurie, patekę į nosies ertmę, retais atvejais sukelia sunkias infekcijas.

Po procedūros plovimo prietaisą reikia išvalyti ir išdžiovinti pagal gamintojo nurodymus. Jeigu plovimas sukelia stiprų skausmą, kraujavimą ar ryškų diskomfortą, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Kortikosteroidų nosies purškalai

Kortikosteroidų nosies purškalai yra vienas pagrindinių lėtinio sinusito gydymo būdų. Mažindami gleivinės uždegimą ir paburkimą, jie palengvina nosies užgulimą ir padeda geriau kvėpuoti.

Dažniausiai naudojamos tokios veikliosios medžiagos kaip mometazonas, flutikazonas ar budezonidas. Preparatas parenkamas pagal ligos formą ir paciento sveikatos būklę.

Skirtingai nei greitai nosį atkemšantys purškalai, kortikosteroidai neveikia iš karto. Pirmieji pokyčiai gali būti juntami anksčiau, tačiau gydymo veiksmingumui įvertinti dažnai reikia kelių savaičių reguliaraus vartojimo.

Svarbi ir taisyklinga purškimo technika. Purškalo antgalį reikėtų nukreipti šiek tiek į išorinę nosies ertmės sienelę, o ne į nosies pertvarą. Taip galima sumažinti gleivinės dirginimo ir kraujavimo riziką.

Dažniausi nepageidaujami reiškiniai yra nosies sausumas, dirginimas ir nedidelis kraujavimas. Jei simptomai kartojasi arba stiprėja, reikėtų aptarti gydymą su gydytoju.

Ar lėtinis sinusitas gydomas antibiotikais?

Antibiotikai nėra įprastas lėtinio sinusito gydymo būdas. Ilgalaikius simptomus dažniausiai palaiko uždegiminiai procesai, kurių antibakteriniai vaistai neveikia.

Gydytojas antibiotikus gali skirti tam tikrais bakterinės infekcijos atvejais, įvertinęs simptomų eigą, apžiūros duomenis ir kitas aplinkybes. Vien ilgai trunkantis nosies užgulimas ar gelsvos bei žalsvos išskyros nėra pakankama priežastis pradėti antibiotikų kursą.

Nepagrįstas antibiotikų vartojimas didina nepageidaujamų reakcijų ir bakterijų atsparumo vaistams riziką. Jei po antibiotikų kurso simptomai nepraeina, tai nebūtinai reiškia, kad reikia stipresnio preparato. Tokiu atveju svarbiau pakartotinai įvertinti diagnozę ir pasirinkto gydymo tinkamumą.

Kiti vaistai ir biologinė terapija

Kai pirmojo pasirinkimo gydymas nepakankamai veiksmingas, gali būti taikomos papildomos priemonės.

Sergant sunkesne lėtinio sinusito forma, ypač kai nustatomi nosies polipai, gydytojas kartais skiria trumpą geriamųjų kortikosteroidų kursą. Šie vaistai gali sumažinti uždegimą ir palengvinti simptomus, tačiau dėl galimo poveikio visam organizmui netinka ilgalaikiam savarankiškam vartojimui.

Jei kartu diagnozuotas alerginis rinitas, gali būti skiriami antihistamininiai vaistai ar kitos alergijos kontrolės priemonės. Vis dėlto antihistamininiai vaistai nėra pagrindinis paties lėtinio sinusito gydymas.

Kraujagysles sutraukiantys nosies purškalai, pavyzdžiui, su ksilometazolinu, taip pat netinka ilgalaikiam vartojimui. Naudojant juos ilgiau, nei nurodyta preparato instrukcijoje, gali išsivystyti medikamentinis rinitas, dėl kurio nosies užgulimas dar labiau sustiprėja.

Sunkiais lėtinio sinusito su nosies polipais atvejais gali būti taikoma biologinė terapija. Tokie vaistai kaip dupilumabas veikia tam tikrus uždegimą palaikančius procesus ir gali sumažinti polipus bei jų sukeliamus simptomus.

Biologinis gydymas paprastai svarstomas tada, kai įprastas gydymas nepadeda pakankamai kontroliuoti ligos arba chirurginis gydymas nėra tinkamas pasirinkimas. Jo poreikį ir tinkamumą vertina gydytojas specialistas.

Kada reikalinga sinusito operacija?

Jeigu tinkamai taikomas medikamentinis gydymas nepadeda pakankamai kontroliuoti simptomų, gydytojas gali rekomenduoti chirurginį įvertinimą.

Vienas pagrindinių chirurginio gydymo metodų – funkcinė endoskopinė sinusų operacija (FESS). Ji atliekama per nosies ertmę, naudojant specialius instrumentus. Operacijos metu praplatinami sinusų nutekėjimo takai, o prireikus pašalinami polipai ar kiti uždegiminiai audiniai.

Tokia operacija gali pagerinti gleivių pasišalinimą, sinusų ventiliaciją ir sudaryti geresnes sąlygas vietiniams vaistams pasiekti gleivinę.

Tačiau chirurginis gydymas ne visada pašalina uždegimą palaikančius mechanizmus. Net ir po sėkmingos operacijos gali prireikti tęsti nosies plovimus bei priešuždegiminį gydymą.

Sprendimas operuoti priimamas įvertinus simptomų sunkumą, tyrimų rezultatus, ankstesnio gydymo veiksmingumą ir ligos poveikį gyvenimo kokybei.

Ar galima visiškai išgydyti lėtinį sinusitą?

Lėtinį sinusitą daugeliu atvejų galima veiksmingai kontroliuoti, tačiau ne visada įmanoma užtikrinti, kad liga daugiau nepasikartos.

Daliai pacientų gydymas leidžia pasiekti ilgalaikį simptomų išnykimą arba ryškų jų sumažėjimą. Kitiems reikalingas palaikomasis gydymas, padedantis kontroliuoti uždegimą ir sumažinti paūmėjimų riziką.

Gydymo rezultatai priklauso nuo sinusito formos, nosies polipų, gretutinių ligų ir atsako į taikomas priemones. Sergant sinusitu su nosies polipais, ypač kartu pasireiškiant astmai, liga gali dažniau atsinaujinti.

Ilgalaikei ligos kontrolei svarbu laikytis paskirto gydymo, vengti tabako dūmų bei kitų kvėpavimo takų dirgiklių ir tinkamai gydyti gretutines ligas. Jei simptomai išlieka arba vėl sustiprėja, gydymo planą reikėtų peržiūrėti kartu su gydytoju.

Kokios galimos lėtinio sinusito komplikacijos ir kada kreiptis į gydytoją?

Lėtinis sinusitas dažniausiai nesukelia gyvybei pavojingų komplikacijų, tačiau užsitęsę simptomai gali gerokai pabloginti gyvenimo kokybę. Nuolatinis nosies užgulimas, miego sutrikimai, susilpnėjusi uoslė ir nuovargis gali trukdyti kasdienei veiklai bei darbui.

Sunkios infekcinės komplikacijos retos. Vis dėlto, ypač prisidėjus ūminei infekcijai, uždegimas gali išplisti į aplinkinius audinius. Tokiais atvejais gali išsivystyti akiduobės audinių infekcija, pūlinys, meningitas ar kitos infekcijos kaukolės ertmėje.

Svarbu atskirti įprastus ilgalaikius simptomus nuo požymių, dėl kurių reikalinga skubi pagalba.

Jeigu užsitęsusius nosies simptomus sukelia ne sinusitas, o kita liga, gydymo taktika gali būti visiškai kitokia. Todėl neįprastų ar ilgai trunkančių nusiskundimų nereikėtų vertinti vien kaip įprastos slogos.

Šaltiniai

1. Payne S. C. ir kt. Clinical Practice Guideline: Adult Sinusitis Update. Otolaryngology–Head and Neck Surgery, 2025.https://doi.org/10.1002/ohn.1344
2. Keating M. K., Phillips J. C., Phillips J. Chronic Rhinosinusitis. American Family Physician, 2023; 108(4):370–377. https://www.aafp.org/pubs/afp/issues/2023/1000/chronic-rhinosinusitis.html