Ką reiškia kojos neuralgija ir kaip ji pasireiškia? 

Kojos neuralgija paprastai vadinamas nervinės kilmės skausmas, jaučiamas šlaunyje, blauzdoje, pėdoje ar keliose kojos vietose. Toks skausmas gali būti deginantis, šaudantis, veriantis arba primenantis elektros impulsą. Kartu gali atsirasti dilgčiojimas, tirpimas, neįprastas odos jautrumas ar raumenų silpnumas. Simptomai priklauso nuo to, kuris nervas arba nervinė šaknelė yra dirginama, spaudžiama ar pažeista.

Svarbu suprasti, kad „kojos neuralgija“ nėra vienos konkrečios ligos ar diagnozės pavadinimas. Taip gali būti apibūdinama išialgija, juosmens nervinės šaknelės pažeidimas, periferinė neuropatija ar atskiro kojos nervo spaudimas. Dėl šios priežasties vien skausmo pobūdžio nepakanka tiksliai priežasčiai nustatyti. Užsitęsus, stiprėjant ar kartu su silpnumu pasireiškiantys simptomai turėtų būti įvertinti sveikatos priežiūros specialisto.

Kojos neuralgijos reikšmė

Neuralgija yra aštrus, šaudantis ar elektros impulsą primenantis skausmas, plintantis nervo eiga ir atsirandantis dėl nervo dirginimo arba pažeidimo. Kojos srityje nervinis skausmas gali prasidėti stubure, dubenyje, sėdmenyje arba pačioje kojoje. Skausmo vieta ne visada sutampa su nervo pažeidimo vieta, todėl, pavyzdžiui, juosmens srityje spaudžiama nervinė šaknelė gali sukelti skausmą blauzdoje ar pėdoje. Nervo funkcijos sutrikimas taip pat gali paveikti jutimus ir raumenų valdymą, todėl skausmas nėra vienintelis galimas požymis.

Nervinės kilmės skausmas skiriasi nuo skausmo, kuris atsiranda pažeidus raumenį, raištį ar sąnarį. Raumenų ir sąnarių skausmas dažniau būna maudžiantis, lokalus ir susijęs su konkrečiu judesiu ar fiziniu krūviu. Nervinis skausmas gali plisti išilgai kojos, atsirasti ramybės metu ir būti lydimas dilgčiojimo ar tirpimo. Vis dėlto skirtingos būklės gali pasireikšti panašiai, todėl savarankiškai nustatyti skausmo kilmę ne visada įmanoma.

Neuralgijos, neuropatijos, radikulopatijos ir išialgijos skirtumai

Kasdienėje kalboje šios sąvokos neretai vartojamos kaip sinonimai, tačiau medicinoje jų reikšmės skiriasi. Neuralgija pirmiausia apibūdina nervo eiga jaučiamą skausmą, o neuropatija – vieno ar kelių periferinių nervų pažeidimą arba veiklos sutrikimą. Radikulopatija atsiranda, kai paveikiama iš stuburo išeinanti nervinė šaknelė. Išialgija dažniausiai vadinamas į sėdmenį ir koją plintantis skausmas, susijęs su juosmens ar kryžmens nervinių šaknelių dirginimu.

Lentelėje pateikti skirtumai padeda suprasti medicininius terminus, tačiau nėra skirti savarankiškai diagnozei. Tas pats žmogus gali turėti ir neuralgiją, ir neuropatiją arba radikulopatiją, nes viena sąvoka gali apibūdinti simptomą, o kita – jį sukėlusį nervų sistemos sutrikimą. Išialgija taip pat nėra viena atskira liga, nes ją gali sukelti disko išvarža, stuburo kanalo susiaurėjimas ar kiti pokyčiai. Tiksli sąvoka parenkama įvertinus simptomų pobūdį, neurologinio ištyrimo rezultatus ir galimą priežastį.

Pagrindiniai kojos neuralgijos simptomai

Kojos neuralgija dažniausiai pasireiškia neįprastu skausmu, kuris skiriasi nuo įprasto sumušimo, raumenų nuovargio ar sąnario maudimo. Jis gali prasidėti staiga arba stiprėti palaipsniui, būti nuolatinis arba kartotis trumpais priepuoliais. Kai kuriems žmonėms skausmas jaučiamas vienoje aiškioje vietoje, o kitiems plinta nuo nugaros ar sėdmens iki blauzdos, pėdos ar pirštų. Nervų pažeidimas gali sukelti ne tik skausmą, bet ir jutimo arba judėjimo pokyčius.

Simptomų intensyvumas ne visada parodo nervo pažeidimo sunkumą. Labai stiprus skausmas gali atsirasti ir nepatyrus ilgalaikio nervo pažeidimo, o ryškesnis nervo funkcijos sutrikimas kartais pasireiškia ne skausmu, bet silpnumu ar jutimo sumažėjimu. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į sunkumą pakelti pėdą, atsistoti ant pirštų, lipti laiptais ar išlaikyti pusiausvyrą. Tokie pokyčiai gali rodyti motorinių nervinių skaidulų veiklos sutrikimą.

Nervinio skausmo pobūdis

Nervinės kilmės kojos skausmas dažniausiai apibūdinamas kaip deginantis, šaudantis, duriantis, veriantis arba primenantis elektros smūgį. Jis gali plisti siaura juosta pagal nervo eigą ir sustiprėti kosint, čiaudint, ilgai sėdint ar atliekant tam tikrą judesį. Kai kuriais atvejais skausmą sukelia net lengvas odos palietimas, drabužių prisilietimas ar temperatūros pasikeitimas. Kitais atvejais skausmas jaučiamas giliai kojoje ir jį sunku tiksliai lokalizuoti.

Skausmo priepuolis gali trukti kelias sekundes, minutes ar ilgiau, priklausomai nuo paveikto nervo ir priežasties. Nuolatinis nervinis skausmas neretai sustiprėja vakare ar naktį ir gali trukdyti miegoti. Disko išvaržos sukeltas skausmas dažnai keičiasi priklausomai nuo kūno padėties ir fizinės veiklos. Periferinės neuropatijos sukeltas deginimas ar dilgčiojimas dažniau prasideda pėdose ir palaipsniui kyla aukštyn.

Tirpimas, dilgčiojimas ir jautrumo pokyčiai

Kartu su skausmu gali būti jaučiamas dilgčiojimas, badymas adatėlėmis, „skruzdėlyčių“ bėgiojimas arba dalies kojos nutirpimas. Pažeistas nervas gali netiksliai perduoti jutimo signalus, todėl lengvas prisilietimas kartais atrodo skausmingas, o stipresnis dirgiklis juntamas silpniau nei įprastai. Žmogus taip pat gali prasčiau jausti karštį, šaltį ar pėdos padėtį. Dėl sumažėjusio jutimo didėja nepastebėtų odos pažeidimų rizika, ypač sergant diabetine neuropatija.

Tirpimo vieta gali padėti gydytojui nustatyti, kuris nervas ar nervinė šaknelė galėjo būti paveikta. Vis dėlto jutimo sritys persidengia, o žmogaus apibūdinama simptomų riba ne visada tiksliai atitinka anatomines nervų zonas. Dėl šios priežasties diagnozė nėra nustatoma vien pažymėjus skaudamą vietą paveikslėlyje. Reikalingas bendras simptomų, raumenų jėgos, refleksų ir jautrumo įvertinimas.

„Kojos nervinio skausmo simptomų trejetas paprastai yra skausmas, tirpimas ir (arba) silpnumas.“

Dr. Dominic Pelle, „Cleveland Clinic“ stuburo chirurgas, išversta iš anglų kalbos.

Raumenų silpnumas ir judėjimo sutrikimai

Nervo funkcijos sutrikimas gali sumažinti raumenų jėgą net tada, kai pats skausmas nėra labai stiprus. Gali pasidaryti sunku kelti priekinę pėdos dalį, vaikščioti ant kulnų ar pirštų, ištiesti kelį arba stabiliai lipti laiptais. Kai kurie žmonės pastebi, kad koja pradeda krypti, pėda kliūva už žemės arba pasikeičia eisena. Ryškėjantis silpnumas yra svarbesnis neurologinis požymis nei vien tik skausmo intensyvumas.

Reikia atskirti tikrą raumenų silpnumą nuo judėjimo ribojimo dėl skausmo. Kai skauda, žmogus gali vengti remtis koja ar atlikti tam tikrą judesį, nors nervas vis dar perduoda impulsą normaliai. Tikro silpnumo atveju judesio nepavyksta atlikti visa jėga net stengiantis ir toleruojant skausmą. Šį skirtumą patikimiausiai įvertina gydytojas, atlikdamas neurologinį ištyrimą.

Simptomų vieta ir plitimo kryptis

Juosmens nervinės šaknelės dirginimo sukeltas skausmas dažnai prasideda apatinėje nugaros dalyje arba sėdmenyje ir plinta į vieną koją. Jis gali eiti užpakaline šlaunies ir blauzdos dalimi, išoriniu kojos paviršiumi arba priekine šlaunies dalimi. Simptomai kartais pasiekia pėdą ir atskirus jos pirštus. Nugaros skausmas nebūtinai būna ryškus, todėl kai kurie žmonės jaučia beveik vien kojos skausmą.

Periferinė neuropatija dažniau prasideda nuo abiejų pėdų ir palaipsniui plinta aukštyn, tačiau galimi ir kitokie variantai. Atskiro nervo spaudimas gali sukelti simptomus tik ribotoje šlaunies, blauzdos ar pėdos srityje. Pavyzdžiui, išorinės šlaunies nervo dirginimas gali sukelti deginimą ir tirpimą šlaunies išorėje, o pėdos nervo spaudimas – skausmą pado ar pirštų srityje. Simptomų vieta yra svarbi diagnostinė užuomina, tačiau ją reikia vertinti kartu su kitais požymiais.

Dažniausios nervinio kojos skausmo priežastys

Kojos neuralgijos simptomai atsiranda tada, kai sutrinka jutimo ar judėjimo signalus perduodančio nervo veikla. Nervas gali būti mechaniškai spaudžiamas, sužeistas, pažeistas medžiagų apykaitos ligos arba paveiktas infekcijos. Dažna į koją plintančio skausmo priežastis yra juosmens nervinės šaknelės dirginimas, tačiau ne visi nerviniai simptomai prasideda stubure. Priežasties nustatymas svarbus todėl, kad skirtingoms būklėms gali būti reikalingas skirtingas stebėjimas ir gydymas.

Riziką didina stuburo degeneraciniai pokyčiai, ankstesnės nugaros ar kojos traumos, diabetas, kai kurie vaistai, ilgalaikis alkoholio vartojimas ir tam tikrų vitaminų trūkumas. Nervą taip pat gali spausti aplinkiniai audiniai, randas, patinimas ar anatomiškai siauras kanalas. Retais atvejais nervinius simptomus sukelia infekcija, uždegiminė liga ar darinys. Todėl naujai atsiradę ir nepaaiškinami simptomai neturėtų būti automatiškai priskiriami vien „užspaustam nervui“.

Nervinės šaknelės dirginimas ir išialgija

Išialgija dažniausiai siejama su vienos ar kelių juosmens arba kryžmens nervinių šaknelių spaudimu ir dirginimu. Dažna priežastis yra tarpslankstelinio disko išvarža, kai disko audinys išsiveržia ar išsigaubia ir paveikia šalia esančią nervinę šaknelę. Simptomus taip pat gali sukelti stuburo kanalo ar nervo išėjimo angos susiaurėjimas, slankstelio pasislinkimas arba trauma. Skausmas paprastai plinta nuo juosmens ar sėdmens žemyn į koją, tačiau jo kryptis priklauso nuo paveiktos šaknelės.

Išialgija dažniau paveikia vieną kūno pusę, tačiau tam tikrais atvejais simptomai gali pasireikšti abiejose kojose. Vienpusis skausmas savaime nepatvirtina išialgijos, o dvišaliai simptomai nebūtinai reiškia pavojingą būklę. Vis dėlto staigus abiejų kojų silpnumas, tarpvietės tirpimas ar šlapinimosi pokyčiai reikalauja skubaus įvertinimo. Šie požymiai gali būti susiję su stipriu apatinės stuburo dalies nervų pluošto suspaudimu.

Periferinių nervų pažeidimas

Periferinė neuropatija apima daugybę būklių, kai pažeidžiami už galvos ir nugaros smegenų ribų esantys nervai. Dažna priežastis yra cukrinis diabetas, tačiau neuropatiją taip pat gali sukelti nervų traumos, kai kurios infekcijos, autoimuninės ligos, toksinės medžiagos ar tam tikri vaistai. Simptomai dažnai prasideda nuo pėdų tirpimo, dilgčiojimo ar deginimo ir palaipsniui kyla aukštyn. Jeigu pažeidžiamos judinamąją funkciją atliekančios nervų skaidulos, gali atsirasti silpnumas, mėšlungis ir eisenos pokyčiai.

Periferinė neuropatija neretai paveikia abi kojas gana simetriškai, todėl jos pasireiškimas gali skirtis nuo vienpusės radikulopatijos. Vis dėlto galimas ir vieno periferinio nervo pažeidimas, kai simptomai apsiriboja nedidele sritimi. Neuropatijos priežasties paieškai gali būti atliekami gliukozės, vitamino B12, skydliaukės veiklos ir kiti tyrimai. Konkretūs tyrimai parenkami atsižvelgiant į simptomus, kitas ligas, vartojamus vaistus ir neurologinio ištyrimo rezultatus.

Atskiro nervo spaudimas arba trauma

Nervas gali būti spaudžiamas ne tik stuburo, bet ir dubens, kirkšnies, kelio, blauzdos, čiurnos ar pėdos srityje. Spaudimą gali sukelti ilgalaikė kūno padėtis, patinimas, ankšta avalynė, randinis audinys arba pasikartojantys judesiai. Traumos metu nervas gali būti sumuštas, ištemptas, įpjautas ar suspaustas aplinkinių audinių. Simptomų pobūdis ir vieta priklauso nuo konkretaus pažeisto nervo funkcijos.

Kai pažeidžiamas tik jutiminis nervas, gali vyrauti deginimas, skausmas ir tirpimas be raumenų silpnumo. Jeigu paveikiamos judinamosios nervo skaidulos, gali sutrikti tam tikrų raumenų darbas. Nedidelis ir trumpalaikis spaudimas kartais praeina pašalinus jį sukėlusią priežastį. Ilgai trunkantis ar stiprus spaudimas gali sukelti užsitęsusį nervo funkcijos sutrikimą, todėl progresuojančių simptomų nereikėtų ignoruoti.

Kitos galimos neuralgijos priežastys

Nervinis skausmas gali išlikti persirgus juostine pūsleline, kai pažeisto nervo srityje skausmas tęsiasi jau išnykus bėrimui. Ši būklė vadinama postherpetine neuralgija ir dažniausiai atsiranda toje pačioje odos srityje, kurioje buvo pūslelinės bėrimas. Kojos nervus rečiau gali paveikti uždegiminės, paveldimos ar navikinės ligos. Kai kuriais atvejais, nepaisant ištyrimo, tikslios neuropatinio skausmo priežasties nustatyti nepavyksta.

Vienu metu gali veikti ir kelios priežastys, pavyzdžiui, diabetinė neuropatija ir juosmens nervinės šaknelės spaudimas. Tokiu atveju simptomai gali neatitikti vieno aiškaus nervo ar šaknelės zonos. Vertinant priežastis svarbu atsižvelgti į ankstesnes operacijas, traumas, onkologinį gydymą, infekcijas ir lėtines ligas. Išsami sveikatos istorija padeda išvengti pernelyg paprasto visų simptomų paaiškinimo vien stuburo pokyčiais.

Nervinio ir kitokios kilmės kojos skausmo skirtumai

Nervinis skausmas dažniausiai būna deginantis, šaudantis ar primenantis elektros impulsą ir gali būti lydimas tirpimo, dilgčiojimo arba silpnumo. Raumenų skausmas dažniau atsiranda po neįprasto krūvio, sustiprėja įtempus ar paspaudus konkretų raumenį ir palaipsniui mažėja jam gyjant. Sąnario problemą gali rodyti lokalus skausmas, sustingimas, patinimas ir riboti judesiai. Šie požymiai nėra absoliutūs, nes skirtingos skausmo priežastys gali sutapti arba pasireikšti vienu metu.

Kojos skausmą gali sukelti ir kraujotakos sutrikimai, kurių negalima vertinti kaip neuralgijos. Giliųjų venų trombozei gali būti būdingas vienos kojos patinimas, skausmingumas, šiluma ir odos paraudimas ar spalvos pokytis. Ūmus arterinės kraujotakos sutrikimas gali sukelti staigų stiprų skausmą, kojos šaltumą, blyškumą, tirpimą ar silpnumą. Tokie požymiai reikalauja skubaus medicininio įvertinimo, nes kraujagyslių būklės gali būti pavojingos sveikatai ir gyvybei.

Pavojingi simptomai ir skubios pagalbos būtinybė

Dauguma nervinio kojos skausmo atvejų nėra tiesiogiai pavojingi gyvybei, tačiau tam tikri simptomai gali rodyti ryškų nervų ar kraujagyslių pažeidimą. Skubumas priklauso ne vien nuo skausmo stiprumo, bet ir nuo to, ar atsirado jėgos, jutimų, šlapinimosi, tuštinimosi ar kraujotakos pokyčių. Staigus neurologinės funkcijos blogėjimas neturėtų būti stebimas namuose laukiant, kol skausmas praeis. Skubiai kreiptis pagalbos reikia ir tada, kai simptomai prasidėjo po stipraus sužalojimo.

Skubi medicinos pagalba reikalinga, jeigu pasireiškia bent vienas iš šių požymių:

• Staiga atsiranda arba sparčiai stiprėja vienos ar abiejų kojų silpnumas, tampa sunku paeiti ar valdyti pėdą.
• Nutirpsta tarpvietė, sutrinka šlapimo ar išmatų sulaikymas, nepavyksta pradėti šlapintis arba simptomai apima abi kojas.
• Koja staiga smarkiai patinsta, parausta ar įkaista, tampa šalta ir blyški arba kartu atsiranda dusulys, krūtinės skausmas ar sąmonės silpnumas.

Tarpvietės tirpimas, abiejų kojų neurologiniai simptomai ir šlapimo pūslės ar žarnyno veiklos sutrikimas gali rodyti arklio uodegos sindromą. Tai reta, tačiau skubiai gydytina būklė, kurią sukelia apatinėje stuburo dalyje esančių nervų suspaudimas. Vienos kojos patinimas, šiluma ir paraudimas gali būti giliųjų venų trombozės požymiai, o dusulys ar krūtinės skausmas – plaučių embolijos simptomai. Tokiose situacijose nereikėtų bandyti nustatyti, ar skausmas „tik nervinis“.

Kojos neuralgijos priežasties nustatymas

Diagnostika pradedama nuo išsamaus pokalbio apie simptomų pradžią, pobūdį, vietą, plitimą ir juos keičiančias aplinkybes. Gydytojui svarbu žinoti, ar skausmas prasidėjo staiga, ar palaipsniui, ar prieš tai buvo trauma, infekcija, operacija arba neįprastas fizinis krūvis. Taip pat vertinamos lėtinės ligos, vartojami vaistai ir ankstesni panašūs epizodai. Simptomų istorija padeda atskirti nervinės šaknelės dirginimą nuo periferinės neuropatijos, sąnarių, raumenų ar kraujagyslių ligų.

Neurologinio ištyrimo metu tikrinama abiejų kojų raumenų jėga, refleksai, odos jautrumas, eisena ir tam tikrų judesių poveikis simptomams. Gydytojas gali paprašyti paeiti ant kulnų ar pirštų, pakelti ištiestą koją arba atlikti kitus kryptingus testus. Tyrimo rezultatai padeda nustatyti, ar pažeidimas labiau tikėtinas nervinėje šaknelėje, periferiniame nerve ar kitoje struktūroje. Kartais vien klinikinio ištyrimo pakanka pradinei diagnozei ir gydymo taktikai pasirinkti.

Magnetinio rezonanso, kompiuterinės tomografijos ar rentgeno tyrimas nėra automatiškai reikalingas kiekvienam žmogui, kuriam skausmas plinta į koją. NICE rekomendacijose nurodoma, kad nespecializuotoje sveikatos priežiūros grandyje vaizdiniai tyrimai dėl juosmens skausmo su išialgija neturėtų būti atliekami rutiniškai. Specialisto grandyje tyrimas svarstomas tada, kai jo rezultatas galėtų pakeisti gydymą arba įtariama rimtesnė patologija. Periferinių nervų funkcijai įvertinti tam tikrais atvejais atliekama elektromiografija ir nervų laidumo tyrimai, o kraujo tyrimai parenkami pagal galimas neuropatijos priežastis.

Kreipimasis į šeimos gydytoją arba neurologą

Į šeimos gydytoją verta kreiptis, jeigu kojos skausmas nepraeina, kartojasi, stiprėja arba pradeda trukdyti vaikščioti, dirbti ir miegoti. Konsultacija taip pat reikalinga, kai skausmą lydi nuolatinis tirpimas, dilgčiojimas, jautrumo sumažėjimas ar raumenų silpnumas. Žmonėms, sergantiems diabetu, onkologine liga ar turintiems imuninės sistemos sutrikimų, naujus nervinius simptomus reikėtų įvertinti anksčiau. Planinė konsultacija negali pakeisti skubios pagalbos, jeigu atsiranda anksčiau aprašytų pavojingų požymių.

Šeimos gydytojas gali atlikti pirminį neurologinį įvertinimą, paskirti reikalingus kraujo tyrimus ir nuspręsti, ar būtina specialisto konsultacija. Neurologo vertinimas gali būti reikalingas, kai diagnozė neaiški, simptomai progresuoja, įtariama periferinė neuropatija arba reikalingi nervų funkcijos tyrimai. Esant stuburo struktūros sukeltam nervų spaudimui, gali būti rekomenduota fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo, neurochirurgo ar ortopedo traumatologo konsultacija. Specialisto pasirinkimas priklauso nuo labiausiai tikėtinos simptomų priežasties, o ne vien nuo to, kurioje kojos vietoje skauda.

Simptomų trukmė ir prognozė

Kojos neuralgijos trukmė priklauso nuo nervo dirginimo priežasties, pažeidimo stiprumo ir žmogaus sveikatos būklės. Disko išvaržos sukeltos išialgijos simptomai daugeliui žmonių palaipsniui sumažėja per kelias savaites, nes uždegimas slopsta, o išsiveržusi disko medžiaga gali sumažėti. Periferinės neuropatijos eiga priklauso nuo ją sukėlusios ligos ir nuo to, ar priežastį galima kontroliuoti arba pašalinti. Ilgai spaustas, stipriai sužalotas ar medžiagų apykaitos ligos pažeistas nervas gali gyti lėtai, o dalis simptomų kartais išlieka.

Kalbėdamas apie dažną disko pažeidimo sukeltos išialgijos eigą, Harvardo medicinos mokyklos gydytojas dr. Stevenas J. Atlasas pabrėžė, kad ne kiekvienam pacientui reikalinga operacija. Tai nereiškia, kad visus atvejus galima gydyti vien laukimu, nes progresuojantis silpnumas ir kiti pavojingi simptomai keičia gydymo taktiką. Svarbu vertinti ne tik tai, ar skausmas sumažėjo, bet ir tai, ar gerėja jautrumas, raumenų jėga ir gebėjimas judėti. Jeigu simptomai negerėja arba tampa ryškesni, reikalingas pakartotinis medicininis įvertinimas.

„Žinau, kad žmonės nori greito palengvėjimo, ir dažnai turiu juos įtikinti, kad operacijos jiems nereikia.“

Dr. Steven J. Atlas, Harvardo medicinos mokyklos medicinos docentas, išversta iš anglų kalbos.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

MedlinePlus – Neuralgia https://medlineplus.gov/ency/article/001407.htm

Mayo Clinic – Sciatica: Symptoms and causes https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/sciatica/symptoms-causes/syc-20377435