Ką daryti kai trūksta oro?

Dalinkitės:

Oro trūkumas, arba dusulys, yra pojūtis, kai sunku įkvėpti, kvėpavimas tampa sunkus arba atrodo, kad organizmui nepakanka oro. Tai gali būti laikina reakcija į fizinį krūvį, stresą ar tvankią patalpą, tačiau kartais dusulys rodo rimtą širdies, plaučių ar kraujotakos sutrikimą. Jeigu oro trūkumas atsirado staiga, greitai stiprėja, žmogui sunku kalbėti, spaudžia krūtinę, svaigsta galva, mėlsta lūpos ar sutrinka sąmonė, reikia skambinti 112.

Turinys

Pirmieji veiksmai pajutus oro trūkumą

Pirmiausia reikia sustoti, atsisėsti ir sumažinti fizinę apkrovą. Geriausia sėdėti tiesiai arba šiek tiek palinkus į priekį. Atlaisvinkite kaklą, krūtinę ar pilvą spaudžiančius drabužius, pravėdinkite patalpą ir kvėpuokite lėčiau: įkvėpkite per nosį, o iškvėpkite per sučiauptas lūpas. Jeigu turite gydytojo paskirtą inhaliatorių nuo astmos ar kitos kvėpavimo takų ligos, naudokite jį taip, kaip nurodyta.

Skubi pagalba reikalinga, jei oro trūkumas nepraeina ramybėje, trukdo kalbėti, atsiranda krūtinės skausmas, alpimas, sumišimas, pamėlynavusios lūpos ar kraujo atkosėjimas. Nevartokite svetimų inhaliatorių, antibiotikų, raminamųjų ar širdies vaistų, nes netinkamas gydymas gali uždelsti tikrąją pagalbą.

Pavojingi oro trūkumo požymiai

Oro trūkumas tampa pavojingas, kai prasideda staiga, stiprėja arba atsiranda kartu su kitais nerimą keliančiais simptomais. Skambinkite 112, jei:

žmogus dūsta ramybės būsenoje;
negali kalbėti pilnais sakiniais;
jaučia krūtinės skausmą ar spaudimą;
alpsta arba tampa sumišęs;
mėlsta lūpos, veidas ar nagai;
atkosi kraujo;
dusulys atsirado po ilgos kelionės, operacijos, traumos ar ilgo nejudrumo;
po maisto, vaistų ar vabzdžio įgėlimo tinsta veidas, lūpos ar liežuvis.

Pagalbos nereikėtų atidėlioti ir tada, kai kartu atsiranda švokštimas, bėrimas, stiprus silpnumas ar labai greitas širdies plakimas. Tokiais atvejais saugiausia nedelsti ir kviesti greitąją pagalbą.

Greitas būklės įvertinimas

Oro trūkumo priežasties vien pagal pojūtį nustatyti negalima, tačiau galima įvertinti situacijos skubumą. Svarbiausia atkreipti dėmesį į tai, ar dusulys atsirado staiga, ar stiprėja ramybėje, ar kartu yra krūtinės skausmas, alpimas, melsvos lūpos, kraujo atkosėjimas arba veido tinimas.

Situacija	Tinkamas veiksmas
Oro trūkumas atsirado po fizinio krūvio ir greitai mažėja	Sustoti, atsisėsti, stebėti savijautą
Dusulys prasidėjo staiga arba stiprėja ramybėje	Skambinti 112
Kartu spaudžia krūtinę, svaigsta galva ar mėlsta lūpos	Skambinti 112
Dusulys kartojasi lipant laiptais, vaikštant ar gulint	Registruotis pas gydytoją
Oro trūkumas atsiranda kartu su nerimu, bet nėra pavojingų požymių	Nurimti, lėtinti kvėpavimą, pasikartojant pasitarti su gydytoju

Lentelė skirta tik pirminiam susiorientavimui. Jei dusulys naujas, stiprus arba neįprastas, saugiau kreiptis į medikus, net jei žmogus nėra tikras, ar būklė pavojinga.

Dažniausios oro trūkumo priežastys

Oro trūkumas dažniausiai susijęs su plaučių, širdies arba kraujotakos veikla, nes šios sistemos atsakingos už deguonies patekimą į organizmą ir jo pernešimą audiniams. Dusulį gali sukelti astma, plaučių uždegimas, LOPL, širdies nepakankamumas, širdies ritmo sutrikimai, mažakraujystė, alerginė reakcija, panikos ataka ar didelis fizinis krūvis.

Cedars-Sinai pulmonologas dr. Zab Mosenifar sako: „Ieškodami nepastebėtos dusulio priežasties, pirmiausia vertiname širdį, plaučius ir kraujotakos sistemą.“ Ši mintis svarbi, nes oro trūkumo nereikėtų automatiškai priskirti vien stresui ar nuovargiui.

Lengvesnis oro trūkumas gali atsirasti po intensyvaus sporto, esant nerimui, karščiui, šalčiui, didesniame aukštyje ar priaugus svorio. Vis dėlto naujas, pasikartojantis ar stiprėjantis dusulys neturėtų būti laikomas normaliu.

Oro trūkumas dėl širdies ir plaučių ligų

Jeigu dusulys atsiranda lipant laiptais, vaikštant, gulint ar naktį pažadina iš miego, svarbu įvertinti širdies veiklą. Širdies nepakankamumo, ritmo sutrikimų ar kraujotakos problemų atvejais oro trūkumas gali būti susijęs su tuo, kad organizmas negauna pakankamai deguonies. Papildomi požymiai gali būti kojų tinimas, greitas nuovargis, širdies permušimai ar spaudimas krūtinėje.

Plaučių ligos dažniau sukelia dusulį kartu su kosuliu, švokštimu, skrepliais, karščiavimu ar krūtinės veržimu. Taip gali pasireikšti astma, plaučių uždegimas, bronchitas, LOPL ar kitos kvėpavimo takų ligos. Jeigu dusulys atsirado pirmą kartą, stiprėja arba trukdo įprastai veiklai, reikėtų kreiptis į gydytoją, net jei simptomai atrodo nestiprūs.

Oro trūkumas dėl nerimo ir įtampos

Nerimas, stipri įtampa ar panikos ataka gali sukelti jausmą, kad trūksta oro. Tokiu metu kvėpavimas dažnai padažnėja, gali plakti širdis, drebėti rankos, prakaituoti, svaigti galva ar atsirasti spaudimas krūtinėje. Šie pojūčiai gali būti labai nemalonūs, bet ne visada reiškia pavojingą fizinę ligą.

Vis dėlto pirmą kartą atsiradus stipriam dusuliui nereikėtų iš karto manyti, kad tai tik stresas. Jeigu oro trūkumas nepraeina, stiprėja, atsiranda krūtinės skausmas, alpimas, melsvos lūpos ar kiti pavojingi požymiai, reikia kreiptis skubios pagalbos. Jei panašūs epizodai kartojasi ir dažniausiai susiję su nerimu, verta pasitarti su gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu.

Medicininė pagalba ir tyrimai

Jeigu oro trūkumas kartojasi, stiprėja arba atsiranda atliekant įprastus kasdienius veiksmus, reikėtų kreiptis į gydytoją. Konsultacijos metu vertinama, kada prasidėjo dusulys, kas jį sustiprina, ar yra kosulys, karščiavimas, krūtinės skausmas, švokštimas, nuovargis, širdies plakimas ar kojų tinimas.

Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, elektrokardiogramą, krūtinės ląstos rentgenogramą, spirometriją, deguonies kiekio kraujyje matavimą ar kitus tyrimus. Konkretūs tyrimai priklauso nuo simptomų, amžiaus, turimų ligų ir rizikos veiksnių, todėl vien pagal oro trūkumo pojūtį tikslios priežasties nustatyti negalima.

Oro trūkumo valdymas kasdienybėje

Jeigu oro trūkumas susijęs su lėtine plaučių ar širdies liga, svarbiausia laikytis gydytojo paskirto gydymo plano. Vaistus, inhaliatorius ar deguonies terapiją reikia vartoti tik taip, kaip nurodyta. Staiga nutraukti gydymo ar didinti vaistų dozių savarankiškai nereikėtų.

Cleveland Clinic pulmonologė dr. Kathrin Nicolacakis, kalbėdama apie LOPL, pabrėžia: „Rūpinimasis savimi, vaistų vartojimas, judėjimas ir tinkama mityba gali padėti sumažinti LOPL komplikacijas.“ Ši mintis svarbi ne tik sergant LOPL: pasikartojantis dusulys dažnai reikalauja ilgalaikio priežasties valdymo, o ne vienkartinio simptomo malšinimo.

Kasdienybėje gali padėti rūkymo atsisakymas, reguliarus fizinis aktyvumas pagal galimybes, normalus kūno svoris, patalpų vėdinimas ir vengimas dirgiklių, tokių kaip dūmai, stiprūs kvapai ar dulkės. Jeigu dusulys kartojasi, verta užsirašyti, kada jis atsiranda: fizinio krūvio metu, gulint, po valgio, patiriant stresą ar kontaktuojant su alergenais. Tai padeda gydytojui greičiau suprasti galimą priežastį.

Veiksmai, kurių reikėtų vengti

Kai trūksta oro, svarbu ne tik žinoti, ką daryti, bet ir ko vengti. Dusulio priežastys gali būti skirtingos, todėl netinkami veiksmai gali uždelsti pagalbą arba pabloginti savijautą.

Nereikėtų:

bandyti „prakentėti“ staigaus ar stipraus dusulio;
gultis visiškai horizontaliai, jei taip kvėpuoti dar sunkiau;
vairuoti pačiam į gydymo įstaigą, jei svaigsta galva ar silpna;
vartoti svetimų inhaliatorių, raminamųjų, antibiotikų ar širdies vaistų;
manyti, kad tai tik stresas, jei simptomas naujas, stiprus ar neįprastas.

DUK (dažniausiai užduodami klausimai)

Ar oro trūkumas visada reiškia rimtą ligą?

Ne visada. Oro gali trūkti po fizinio krūvio, patiriant stresą, būnant tvankioje patalpoje ar sergant lengvesne kvėpavimo takų infekcija. Tačiau staigus, stiprus, pasikartojantis ar ramybės metu atsirandantis dusulys turėtų būti vertinamas rimtai.

Kada dėl oro trūkumo reikia kviesti greitąją pagalbą?

Greitąją pagalbą reikia kviesti, jei oro trūkumas atsirado staiga, žmogui sunku kalbėti, spaudžia krūtinę, svaigsta galva, mėlsta lūpos, sutrinka sąmonė, atkosima kraujo arba tinsta veidas, lūpos ar liežuvis.

Ar oro gali trūkti nuo nerimo?

Taip, nerimas ir panikos ataka gali sukelti oro trūkumo pojūtį, greitą širdies plakimą, drebulį, prakaitavimą ar spaudimą krūtinėje. Vis dėlto pirmą kartą atsiradus stipriam dusuliui nereikėtų automatiškai manyti, kad tai tik stresas.

Kodėl trūksta oro gulint?

Oro trūkumas gulint gali būti susijęs su širdies nepakankamumu, plaučių ligomis, antsvoriu, refliuksu ar kitomis priežastimis. Jei dusulys gulint kartojasi arba verčia miegoti pusiau sėdint, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Ar mažakraujystė gali sukelti dusulį?

Taip. Sergant mažakraujyste organizmas gali prasčiau pernešti deguonį, todėl žmogus gali jausti silpnumą, nuovargį, galvos svaigimą ir oro trūkumą, ypač fizinio krūvio metu.

Ar galima naudoti inhaliatorių, jei jis nepaskirtas gydytojo?

Ne. Inhaliatorių reikėtų naudoti tik tada, jei jis paskirtas gydytojo ir aiškiai nurodyta, kaip jį vartoti. Svetimas ar netinkamas vaistas gali nepadėti ir uždelsti tinkamą gydymą.

Kokius tyrimus gali paskirti gydytojas?

Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, elektrokardiogramą, krūtinės ląstos rentgenogramą, spirometriją, deguonies kiekio kraujyje matavimą ar kitus tyrimus. Tyrimai parenkami pagal simptomus, amžių, ligų istoriją ir rizikos veiksnius.