Bronchitas ir skrepliai su krauju: kada reikėtų sunerimti?

Skrepliuose pastebėtos pavienės kraujo gyslelės kartais atsiranda dėl stipraus ir ilgai trunkančio kosulio, kai pažeidžiamos smulkios sudirgusios bronchų ar gerklės gleivinės kraujagyslės. Taip gali nutikti sergant ūminiu bronchitu, tačiau kraujingų skreplių nereikėtų automatiškai priskirti vien bronchų uždegimui.

Kraujo atkosėjimas mediciniškai vadinamas hemoptize. Jį gali sukelti kvėpavimo takų infekcija, plaučių uždegimas, bronchektazės, tuberkuliozė, plaučių embolija, navikas ar kitos ligos. Net ir nedidelį pirmą kartą pastebėtą kraujo kiekį rekomenduojama aptarti su gydytoju, o gausus arba dusulio lydimas kraujavimas reikalauja skubios pagalbos.

Bronchito ir kraujingų skreplių ryšys

Bronchitas yra bronchų gleivinės uždegimas, dėl kurio kvėpavimo takai paburksta, gamina daugiau gleivių ir sukelia kosulį. Ūminį bronchitą dažniausiai sukelia virusai. Kosulys gali būti sausas arba su skrepliais ir įprastai trunka iki trijų savaičių, nors kartais užsitęsia ilgiau.

Intensyviai kosint sudirgusi gleivinė gali įtrūkti, todėl skrepliuose pasirodo kelios ryškiai raudonos gyslelės. Vis dėlto bronchitas nustatomas tik atmetus kitas galimas priežastis. Kaip teigia Rose Paccione: „Kosulys nėra diagnozė. Tai simptomas, turintis daug galimų priežasčių, o jo pobūdis gali padėti suprasti, kas vyksta.“

Skreplių su krauju požymiai

Tikros hemoptizės atveju kraujas atkosėjamas iš apatinių kvėpavimo takų. Jis dažniausiai būna ryškiai raudonas arba rausvas, gali būti putotas ir susimaišęs su skrepliais. Kartais matomos tik plonos kraujo gyslelės, o kitais atvejais atkosėjama daugiau gryno kraujo.

Kraujo išvaizda neleidžia patikimai nustatyti jo priežasties. Vienkartinė gyslelė po stipraus kosulio dažnai nėra pavojingos ligos požymis, tačiau pasikartojantis, didėjantis arba kitų simptomų lydimas kraujavimas turi būti ištirtas.

Kraujo gyslelės po stipraus kosulio

Stiprus kosulys padidina spaudimą smulkiose kvėpavimo takų gleivinės kraujagyslėse. Uždegimo, sauso oro ar tabako dūmų sudirgintos kraujagyslės tampa jautresnės ir gali nežymiai kraujuoti. Tokiu atveju dažniausiai matomos viena ar kelios plonos kraujo gyslelės, kurios nebepasikartoja kosuliui rimstant.

Net ir nedidelio kraujo kiekio nereikėtų ignoruoti, jeigu jis atsiranda be aiškaus stipraus kosulio, kartojasi, jo daugėja arba žmogus rūko, vartoja kraujo krešėjimą veikiančius vaistus ar serga lėtine plaučių liga.

Kraujavimo iš kvėpavimo takų ir kitų šaltinių skirtumai

Kraujas burnoje ne visada patenka iš bronchų ar plaučių. Jis gali tekėti iš nosies, dantenų, burnos ar gerklės ir vėliau būti išspjautas ar atkosėtas. Kraujuojant iš nosiaryklės gali būti jaučiamas kraujo tekėjimas gerkle, o ryte jo randama seilėse.

Vemiant krauju jo šaltinis dažniausiai yra virškinimo traktas. Toks kraujas gali būti tamsesnis, panašus į kavos tirščius, ir pasirodyti kartu su pykinimu, pilvo skausmu ar vėmimu. Šie požymiai nėra absoliutūs, todėl kraujavimo kilmę turi nustatyti gydytojas.

Dažniausios skreplių su krauju priežastys

Dažniausiai nedidelę hemoptizę sukelia ūminės kvėpavimo takų infekcijos, bronchitas, plaučių uždegimas arba bronchektazės. Bronchektazėms būdingas negrįžtamas bronchų išsiplėtimas, gausesnis gleivių kaupimasis, pasikartojančios infekcijos ir periodiškai atsirandantis kraujas skrepliuose.

Kitos galimos priežastys yra tuberkuliozė, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, plaučių embolija, plaučių vėžys, grybelinės infekcijos, autoimuninės ligos, širdies sutrikimai ir kvėpavimo takuose įstrigęs svetimkūnis. Kai kuriais atvejais tiksli priežastis nenustatoma net atlikus tyrimus.

Ūminio ir lėtinio bronchito įtaka kraujavimui

Ūminis bronchitas dažniausiai prasideda po peršalimo ar kitos virusinės infekcijos. Jam būdingas kosulys, gleivės, gerklės ar krūtinės diskomfortas ir nuovargis. Pavienės kraujo gyslelės gali atsirasti dėl intensyvaus kosulio, bet nėra įprastas simptomas, kurį reikėtų palikti neįvertintą.

Lėtinis bronchitas yra lėtinės obstrukcinės plaučių ligos forma, dažniausiai susijusi su rūkymu ar ilgalaikiu kenksmingų dalelių poveikiu. Naujai atsiradęs kraujas, pakitęs įprasto kosulio pobūdis, didėjantis dusulys ar svorio kritimas negali būti laikomi vien lėtinio bronchito paūmėjimu.

Skreplių spalvos ir kraujo kiekio vertinimas

Ryškiai raudonas kraujas dažniausiai yra šviežias, o rausvos putotos gleivės gali būti susijusios ne tik su kvėpavimo takų kraujavimu, bet ir su skysčių kaupimusi plaučiuose. Rūdžių spalvos skreplių kartais atsiranda sergant plaučių uždegimu, tačiau skreplių spalva pati savaime nepatvirtina diagnozės.

Vertinant pavojų svarbus ne tik apytikris kraujo kiekis, bet ir kraujavimo greitis, pasikartojimas, kvėpavimo būklė bei kiti simptomai. Net mažas kiekis gali būti reikšmingas, jeigu kartu atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, silpnumas ar sparčiai blogėja savijauta.

Simptomų ir rekomenduojamų veiksmų palyginimas

Didelio kraujavimo pavojus kyla ne tik dėl netenkamo kraujo. Kraujas gali patekti į kvėpavimo takus, trukdyti orui pasiekti plaučius ir sukelti deguonies trūkumą. Dėl šios priežasties gyvybei pavojinga hemoptizė vertinama pagal žmogaus būklę, o ne vien pagal tiksliai išmatuotą kraujo tūrį.

Pavojingi simptomai ir skubi medicinos pagalba

Skubios pagalbos reikia, jeigu atkosėjama daugiau nei kelios kraujo dėmės ar gyslelės, kraujavimas nesustoja arba kraujo kiekis greitai didėja. Taip pat pavojingi požymiai yra dusulys, dažnas širdies plakimas, stiprus krūtinės ar viršutinės nugaros dalies skausmas, galvos svaigimas, alpimas ir pamėlusios lūpos.

Skambinant 112 reikia pasakyti, kad žmogus atkosi kraujo, nurodyti apytikrį jo kiekį, kvėpavimo būklę ir vartojamus vaistus. Gregory Cosgrove pabrėžia: „Medicininės pagalbos reikia ieškoti nepriklausomai nuo atkosto kraujo kiekio“, jeigu simptomai ūmiai ir palaipsniui blogėja.

Plaučių uždegimas, tuberkuliozė ir bronchektazės

Plaučių uždegimą galima įtarti, kai kraujingus skreplius lydi karščiavimas, šaltkrėtis, dusulys, skausmas giliai įkvepiant ir ryškus silpnumas. Vyresnio amžiaus žmonėms temperatūra gali būti nedidelė, o pagrindiniai požymiai – sumišimas, vangumas ar padažnėjęs kvėpavimas.

Tuberkuliozei gali būti būdingas ilgiau nei kelias savaites trunkantis kosulys, kraujas skrepliuose, naktinis prakaitavimas, svorio kritimas ir nuovargis. Bronchektazės dažniau sukelia lėtinį kosulį, didelį skreplių kiekį ir pasikartojančias infekcijas. Visoms šioms būklėms reikalingi papildomi tyrimai.

Plaučių embolija ir kitos sunkios būklės

Plaučių embolija išsivysto, kai kraujo krešulys užkemša plaučių kraujagyslę. Jai gali būti būdingas staigus dusulys, aštrus krūtinės skausmas, stiprėjantis įkvepiant, dažnas pulsas, silpnumas ir kraujo atkosėjimas. Kartais prieš tai patinsta, parausta arba pradeda skaudėti viena koja.

Rizika padidėja po operacijos, ilgo nejudrumo, ilgos kelionės, nėštumo, vartojant estrogenų turinčius preparatus, sergant vėžiu ar anksčiau patyrus trombozę. Atsiradus ūmiems simptomams nereikia laukti planinės konsultacijos – būtina skambinti 112.

Plaučių vėžio rizikos požymiai

Kraujas skrepliuose nėra lygu plaučių vėžys, nes infekcijos ir kitos nepiktybinės ligos yra dažnesnės priežastys. Vis dėlto naviką būtina atmesti, kai kraujas kartojasi, kosulys tęsiasi ar keičiasi, atsiranda nepaaiškinamas svorio kritimas, užkimimas, krūtinės skausmas, nuovargis arba pasikartojantis plaučių uždegimas.

Didesnis dėmesys reikalingas vyresniems ir ilgai rūkantiems žmonėms, tačiau plaučių vėžiu gali susirgti ir niekada nerūkę asmenys. Kaip teigia Jyoti Patel: „Net jei nėra krūtinės skausmo, diskomforto ar dusulio, reikėtų kreiptis medicininės pagalbos.“

Skrepliai su krauju vaikams

Vaikams kraujo gyslelės gali atsirasti sergant apatinių kvėpavimo takų infekcija arba stipriai kosint. Taip pat būtina įvertinti nosies kraujavimą, dantenų pažeidimus ir galimybę, kad vaikas įkvėpė svetimkūnį. Staiga prasidėjęs kosulys ar springimas žaidžiant arba valgant yra svarbus požymis.

Skubiai kreiptis reikia, jeigu vaikas sunkiai kvėpuoja, įkvepiant įdumba tarpšonkauliniai tarpai, pamėlsta lūpos, jis tampa neįprastai mieguistas, negali gerti arba atkosi daugiau kraujo. Kūdikiui ar mažam vaikui net ir nedidelį kraujo kiekį turėtų įvertinti gydytojas.

Skreplių su krauju diagnostika

Apžiūros metu gydytojas įvertina kraujo kiekį ir pasikartojimą, kosulio trukmę, temperatūrą, kvėpavimo dažnį, pulsą ir deguonies kiekį kraujyje. Taip pat apžiūrima burna ir nosis, klausomi plaučiai, klausiama apie rūkymą, ankstesnes infekcijas, keliones, svorio pokyčius ir trombozės riziką.

Svarbu pateikti tikslų vartojamų vaistų sąrašą ir, jei įmanoma, nufotografuoti kraujingus skreplius. Gydytojas gali skirti bendrą kraujo tyrimą, krešėjimo rodiklius, inkstų funkcijos tyrimus, skreplių mikrobiologinį tyrimą ir kitus tyrimus pagal įtariamą priežastį.

Kraujo tyrimai, rentgenograma ir kompiuterinė tomografija

Krūtinės ląstos rentgenograma dažnai yra pirmasis vaizdinis tyrimas. Ji gali parodyti plaučių uždegimą, skystį, didesnį naviką ar kitus pakitimus, tačiau normali rentgenograma ne visada pašalina rimtos ligos tikimybę.

Kompiuterinė tomografija pateikia išsamesnį plaučių, bronchų ir kraujagyslių vaizdą. Ji gali padėti nustatyti bronchektazes, mažesnius navikus, plaučių emboliją ir kraujavimo vietą. Tyrimo pasirinkimas priklauso nuo simptomų, amžiaus, rūkymo istorijos ir pirminių rezultatų.

Bronchoskopijos taikymas

Bronchoskopijos metu per nosį arba burną į kvėpavimo takus įvedamas plonas lankstus prietaisas su kamera. Tyrimas leidžia apžiūrėti bronchus, nustatyti kraujavimo vietą, pašalinti svetimkūnį, paimti audinio ar skysčio mėginių ir kai kuriais atvejais sustabdyti kraujavimą.

Bronchoskopija reikalinga ne kiekvienam žmogui, kurio skrepliuose buvo viena kraujo gyslelė. Ji dažniau atliekama, kai kraujavimas tęsiasi, tyrimuose nustatomas pakitimas, įtariamas navikas arba reikia skubiai apsaugoti kvėpavimo takus.

Bronchito ir kraujingų skreplių gydymas

Gydymas priklauso nuo kraujavimo priežasties. Virusinis ūminis bronchitas dažniausiai praeina savaime, todėl taikomas poilsis, pakankamas skysčių vartojimas ir individualiai parinktos simptomus lengvinančios priemonės. Rūkymas ir kvėpavimo takus dirginančios medžiagos gali ilginti kosulio trukmę.

Nustačius plaučių uždegimą, tuberkuliozę, plaučių emboliją, naviką ar kitą ligą, skiriamas jai pritaikytas gydymas. Stiprus kraujavimas ligoninėje gali būti stabdomas bronchoskopiškai, užkemšant kraujuojančią bronchų arteriją ar chirurginiu būdu.

Antibiotikų ir vaistų nuo kosulio vartojimas

Daugumą ūminio bronchito atvejų sukelia virusai, todėl antibiotikai nepagreitina pasveikimo. Jie skiriami tik nustačius arba pagrįstai įtarus bakterinę infekciją, pavyzdžiui, plaučių uždegimą ar kokliušą. Skreplių spalva ir kraujo gyslelės savaime nėra pakankama priežastis pradėti vartoti antibiotiką.

Kosulį slopinantys vaistai tinka ne visiems, ypač kai gausiai atkosima gleivių. Vaikams nereceptinių kosulio preparatų vartojimas ribojamas pagal amžių. Vaistą reikia rinktis su gydytoju arba vaistininku ir neviršyti informaciniame lapelyje nurodytos dozės.

Kraujo krešėjimą veikiančių vaistų reikšmė

Antikoaguliantai ir trombocitų veiklą slopinantys vaistai gali padidinti kraujavimo intensyvumą, tačiau dažniausiai nėra vienintelė jo priežastis. Atkosėjus kraujo vis tiek reikia nustatyti, kuri kvėpavimo takų vieta kraujuoja ir kas ją pažeidė.

Varfarino, apiksabano, rivaroksabano, dabigatrano, aspirino, klopidogrelio ar kitų paskirtų vaistų negalima nutraukti savarankiškai. Staigus nutraukimas gali padidinti insulto, trombozės ar plaučių embolijos riziką. Apie kraujavimą reikia nedelsiant informuoti vaistą paskyrusį gydytoją.

Savijautos stebėjimas ir gydymas namuose

Laukiant gydytojo konsultacijos naudinga pasižymėti, kada kraujas pasirodė, kiek kartų tai pasikartojo, kokia buvo jo spalva ir apytikris kiekis. Taip pat reikia stebėti temperatūrą, dusulį, krūtinės skausmą, svorio pokyčius ir bendrą savijautą.

Nereikėtų intensyviai sportuoti, rūkyti ar savarankiškai vartoti kraujavimą galinčių sustiprinti preparatų. Gydymas namuose tinka tik tada, kai gydytojas įvertino būklę, kraujavimas sustojo, žmogus kvėpuoja normaliai ir nėra kitų pavojingų simptomų.

Rūkymo įtaka bronchams ir kraujavimui

Tabako dūmai nuolat dirgina bronchų gleivinę, slopina natūralų gleivių pašalinimą ir palaiko uždegimą. Ilgainiui gali išsivystyti lėtinis bronchitas ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga. Rūkymas taip pat yra vienas pagrindinių plaučių vėžio rizikos veiksnių.

Rūkančiam žmogui atsiradęs kraujas skrepliuose, naujas kosulys ar pasikeitęs ilgalaikio kosulio pobūdis turi būti ištirtas net tada, kai kraujo nedaug. Elektroninių cigarečių aerozolis ir pasyvus rūkymas taip pat gali dirginti kvėpavimo takus ir trukdyti jiems gyti.

Kreipimasis į gydytoją

Dėl kelių kraujo dėmelių ar gyslelių reikėtų kreiptis į gydytoją skubos tvarka, net jei bendra savijauta gera. Ypač svarbu neatidėlioti, kai kraujas pasikartoja, kosulys trunka ilgiau nei tris savaites, yra karščiavimas, naktinis prakaitavimas, svorio kritimas ar vartojami kraują skystinantys vaistai.

Nedelsiant skambinti 112 reikia, kai atkosėjama daugiau nei kelios dėmės ar gyslelės, kraujavimas nesustoja, sunku kvėpuoti, labai dažnai plaka širdis, skauda krūtinę ar viršutinę nugaros dalį, svaigsta galva, žmogus alpsta arba sutrinka jo sąmonė.

DUK – Dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

NHS – Coughing up blood
https://www.nhs.uk/symptoms/coughing-up-blood/

American Family Physician – Hemoptysis: Evaluation and Management
https://www.aafp.org/afp/2022/0200/p144

Merck Manual – Hemoptysis
https://www.merckmanuals.com/professional/pulmonary-disorders/symptoms-of-pulmonary-disorders/hemoptysis