Liežuvio skausmas: dažniausios priežastys ir kada sunerimti

Dalinkitės:

Liežuvio skausmas gali pasireikšti deginimu, perštėjimu, dilgčiojimu, jautrumu valgant arba skausmu konkrečioje liežuvio vietoje. Dažniausiai priežastis būna nesunki – liežuvio įkandimas, nudegimas karštu maistu, afta arba nuolatinis dirginimas į aštrų danties kraštą. Tačiau liežuvio skausmą gali sukelti ir burnos kandidozė, uždegimas, geležies ar vitamino B12 trūkumas, burnos deginimo sindromas ir kitos sveikatos būklės. Vertinant priežastį svarbu atsižvelgti ne tik į skausmą, bet ir į liežuvio spalvą, paviršių, patinimą, žaizdeles bei simptomų trukmę.

Turinys

Trumpalaikis skausmas po aiškaus liežuvio įkandimo ar nudegimo paprastai sumažėja per kelias dienas. Didesnio dėmesio reikia, kai skausmas nepraeina, stiprėja arba kartu atsiranda negyjanti opa, sukietėjimas, kraujavimas ar neįprasta raudona arba balta dėmė. Staigus liežuvio patinimas kartu su pasunkėjusiu kvėpavimu ar rijimu gali būti sunkios alerginės reakcijos požymis ir reikalauja skubios pagalbos. Ilgiau išliekantys liežuvio pokyčiai turėtų būti įvertinti gydytojo arba odontologo.

Liežuvio skausmo pobūdis ir lydintys pokyčiai

Liežuvis turi daug nervinių galūnėlių, todėl net nedidelis gleivinės pažeidimas gali būti labai nemalonus. Skausmas gali būti lokalus, pavyzdžiui, liežuvio galiuke arba šone, arba apimti didžiąją jo paviršiaus dalį. Vieniems žmonėms vyrauja maudimas ar jautrumas, kiti jaučia deginimą, dilgčiojimą arba pojūtį, panašų į nudegimą karštu gėrimu. Liežuvio uždegimo atveju jis gali tapti raudonas, lygus, blizgus, jautrus ir patinęs.

Diagnozei svarbi ir liežuvio išvaizda. Baltos apnašos, kurios nusivalo ir po jomis palieka paraudusią ar jautrią gleivinę, gali būti susijusios su burnos kandidoze, o nenusivalanti balta dėmė turi būti vertinama atidžiau. Lygūs raudoni plotai su šviesesniais kraštais būdingi geografiniam liežuviui, o lygi, paraudusi ir skausminga liežuvio gleivinė gali pasireikšti esant glositui ar tam tikrų maistinių medžiagų trūkumui. Vien pagal liežuvio spalvą ar nuotrauką patikimai nustatyti diagnozės negalima.

Dažniausios liežuvio skausmo priežastys

Viena dažniausių priežasčių yra mechaninis pažeidimas. Liežuvį galima netyčia įkąsti valgant, miegant ar sportuojant, o nuolatinį dirginimą gali sukelti nuskilęs dantis, aštrus plombos kraštas, breketai arba netinkamai prigludęs dantų protezas. Skausmą taip pat dažnai sukelia per karštas maistas ar gėrimas, nudeginantis jautrų liežuvio paviršių. Nedidelis įkandimas ar nudegimas paprastai pradeda gyti savaime ir turėtų pastebimai pagerėti per kelias dienas.

Kita dažna priežastis yra aftos – mažos, skausmingos burnos gleivinės opos, kurios gali atsirasti ir ant liežuvio. Jos dažniausiai būna apvalios arba ovalios, su šviesesniu centru ir paraudusiu kraštu, o valgant rūgštų, aštrų ar kietą maistą skausmas gali sustiprėti. Cleveland Clinic gydytoja otorinolaringologė Ashley Mays sako: „Nors pasitaiko išimčių, aftos paprastai skauda.“ Dauguma nedidelių aftų užgyja savaime, tačiau ilgai negyjanti arba didėjanti opa turi būti apžiūrėta specialisto.

Liežuvio uždegimas ir geografinis liežuvis

Glositas yra liežuvio uždegimas, dėl kurio liežuvis gali tapti skausmingas, jautrus, paraudęs ir patinęs. Kartais sumažėja įprastų liežuvio spenelių, todėl jo paviršius atrodo neįprastai lygus ir blizgus. Glositą gali sukelti infekcijos, alerginės reakcijos, burnos sausumas, mechaninis dirginimas, alkoholio ar tabako vartojimas ir maistinių medžiagų trūkumas. Gydymas priklauso nuo priežasties, todėl vien simptominio skausmo malšinimo ne visada pakanka.

Geografinis liežuvis atrodo kitaip – jo paviršiuje atsiranda netaisyklingų lygių, raudonų plotų su baltais arba pilkšvais kraštais. Šie plotai gali keisti formą ir vietą, todėl liežuvio vaizdas primena žemėlapį. Geografinis liežuvis yra gerybinė būklė ir nevirsta burnos vėžiu, tačiau kai kuriems žmonėms raudoni plotai tampa jautrūs valgant aštrų ar rūgštų maistą. Jei tokie pakitimai atsirado pirmą kartą, juos verta parodyti odontologui ar gydytojui, kad būtų atmestos kitos priežastys.

Burnos kandidozė ir kitos gleivinės ligos

Burnos kandidozę, dar vadinamą burnos pienlige, sukelia pernelyg išvešėję Candida genties grybeliai. Būdingi požymiai yra baltos, šiek tiek iškilusios apnašos ant liežuvio ar vidinės skruostų pusės, paraudimas, jautrumas ir skausmas. Apnašos gali šiek tiek kraujuoti jas nutrinus, o sunkesniais atvejais gali atsirasti skausmingas rijimas ar jausmas, kad maistas stringa. Kandidozės tikimybė didesnė vartojant antibiotikus ar kortikosteroidus, nešiojant dantų protezus, sergant cukriniu diabetu, esant burnos sausumui arba nusilpus imuninei sistemai.

Liežuvį taip pat gali paveikti plokščioji kerpligė, leukoplakija ir kitos burnos gleivinės ligos. Plokščiajai kerpligei gali būti būdingi balti tinkliški plotai ir paraudimas, o leukoplakija gali pasireikšti tvirtesne balta dėme, kurios nepavyksta nuvalyti. Ne kiekviena balta ar raudona dėmė yra pavojinga, tačiau išliekantys pakitimai turi būti profesionaliai apžiūrėti. Savarankiškai gydyti ilgai išliekančias liežuvio dėmes priešgrybeliniais ar kitais vaistais, nežinant jų priežasties, nereikėtų.

Vitaminų ir mineralų trūkumo įtaka

Skausmingas, raudonas ar neįprastai lygus liežuvis gali būti vienas iš geležies trūkumo požymių. Geležies stokos mažakraujystę taip pat gali lydėti nuovargis, energijos stoka, dusulys, širdies plakimo pojūtis, blyškumas ir galvos skausmai. Liežuvio skausmas vienas pats nepatvirtina geležies trūkumo, todėl geležies papildų nereikėtų pradėti vartoti vien pagal liežuvio išvaizdą. Įtariant trūkumą atliekamas bendras kraujo tyrimas ir gydytojo parinkti geležies apykaitos tyrimai.

Vitamino B12 ir folio rūgšties trūkumas taip pat gali sukelti skausmingą ar paraudusį liežuvį ir burnos opas. Vitamino B12 stoka gali pasireikšti papildomais neurologiniais simptomais – dilgčiojimu galūnėse, raumenų silpnumu, pusiausvyros ar atminties sutrikimais. Folio rūgšties vartojimas neatlikus reikalingo ištyrimo gali užmaskuoti dalį vitamino B12 trūkumo požymių, todėl papildų parinkimas turėtų būti pagrįstas tyrimais. Nustačius trūkumą svarbu ieškoti ir jo priežasties, nes problema ne visada kyla vien dėl nepakankamo maistinių medžiagų kiekio maiste.

Liežuvio deginimas be matomų pakitimų

Kartais žmogus jaučia stiprų liežuvio ar visos burnos deginimą, nors apžiūrint nėra aiškios žaizdos, uždegimo ar kitų matomų pakitimų. Tokia būklė gali būti vadinama burnos deginimo sindromu. Be deginimo gali pasireikšti burnos sausumas, padidėjęs troškulys, dilgčiojimas, tirpimas bei kartus ar metalo skonis burnoje. Simptomai gali išlikti visą dieną, stiprėti dienos eigoje arba kartotis epizodais.

Burnos deginimo sindromas gali būti pirminis, kai nenustatoma kita liga ir manoma, kad svarbus pakitęs skausmo bei skonio nervų veikimas, arba antrinis, kai randama konkreti priežastis. Antrinį deginimą gali sukelti burnos sausumas, vitaminų ar geležies trūkumas, skydliaukės sutrikimai, tam tikri vaistai, burnos infekcija, refliuksas ar burnos priežiūros priemonių dirginimas. Mayo Clinic gastroenterologas dr. Sarmed Sami pabrėžia: „Burnos deginimo sindromas gali paveikti rijimą, valgymą, kalbėjimą ir miegą.“ Dėl to ilgai trunkantį liežuvio deginimą verta tirti, o ne vien bandyti slopinti įvairiomis vietinėmis priemonėmis.

Skausmingų liežuvio pokyčių vertinimas

Liežuvio išvaizda gali padėti pasirinkti tolesnę veiksmų kryptį, tačiau ji nėra pakankama savarankiškai diagnozei. Tas pats simptomas gali būti būdingas kelioms visiškai skirtingoms būklėms, o kai kurios ligos pradžioje sukelia labai nežymius pakitimus. Vertinant svarbu žinoti, kiek laiko simptomas tęsiasi, ar jis kinta ir ar atsirado papildomų požymių. Ypač reikšmingi ilgai negyjantys, didėjantys arba kraujuojantys pakitimai.

Liežuvio pokytis ar pojūtis	Galimos priežastys	Rekomenduojamas veiksmas
Skausmas po įkandimo ar karšto maisto	Mechaninė trauma arba nudegimas	Kelias dienas vengti dirginimo ir stebėti gijimą
Maža apvali skausminga opa	Afta arba mechaninis pažeidimas	Stebėti, vengti aštraus ir rūgštaus maisto; negyjant kreiptis į specialistą
Baltos nusivalančios apnašos ir paraudimas	Burnos kandidozė	Kreiptis į gydytoją ar odontologą dėl diagnozės ir gydymo
Lygus, raudonas ir jautrus liežuvis	Glositas, geležies, B12 ar folio rūgšties trūkumas	Gali būti reikalingi kraujo tyrimai ir priežasties nustatymas
Raudoni lygūs plotai su šviesiais kraštais	Geografinis liežuvis	Dažniausiai nepavojinga, tačiau pirmą kartą atsiradus verta pasitikrinti
Deginimas be matomos žaizdos	Burnos deginimo sindromas, burnos sausumas ar kita būklė	Jei simptomas nepraeina, reikalingas medicininis įvertinimas
Negyjanti opa, kietas guzelis, raudona ar balta dėmė	Reikia atmesti ikivėžinius ar piktybinius pakitimus	Neatidėlioti odontologo ar gydytojo konsultacijos
Staigus liežuvio patinimas ir dusulys	Galima sunki alerginė reakcija	Skambinti 112

Liežuvio skausmo palengvinimas namuose

Jeigu liežuvis skauda dėl nedidelio įkandimo, nudegimo ar aiškaus laikino dirginimo, pirmiausia reikėtų pašalinti dirgiklį ir leisti gleivinei gyti. Laikinai verta vengti labai karšto, aštraus ir rūgštaus maisto, alkoholio bei rūkymo, nes jie gali dar labiau dirginti jautrų paviršių. Dantis reikėtų valyti minkštu šepetėliu, o jei dantų pasta stipriai graužia, galima išbandyti priemonę be natrio laurilsulfato. Vėsūs gėrimai ar kitas nedirginantis maistas gali laikinai sumažinti nemalonius pojūčius.

Skausmui gali būti vartojamas žmogui tinkamas nereceptinis analgetikas, pavyzdžiui, paracetamolis arba ibuprofenas, jeigu nėra kontraindikacijų ir laikomasi preparato informaciniame lapelyje nurodytos dozės. Vaikams dozės turi būti parenkamos pagal amžių, svorį ir konkretaus preparato koncentraciją. Antibiotikų, priešgrybelinių vaistų ar vitaminų papildų savarankiškai pradėti nereikėtų, jeigu nežinoma skausmo priežastis. Jei liežuvį nuolat trina aštrus dantis, protezas ar kita odontologinė konstrukcija, problemą reikia pašalinti odontologiškai, o ne vien slopinti skausmą.

Užsitęsęs liežuvio skausmas ir medicininis ištyrimas

Jeigu skausmas nepraeina arba kartojasi be aiškios priežasties, pirmasis žingsnis dažniausiai yra išsami burnos ir liežuvio apžiūra. Odontologas arba gydytojas įvertina dantis, protezus, gleivinę, liežuvio paviršių, seilių kiekį ir kaklo limfmazgius. Atsižvelgiant į požymius gali būti atliekamas burnos tepinėlis dėl infekcijos, kraujo tyrimai arba paimamas audinio mėginys. Biopsija svarstoma tada, kai yra ilgai išliekantis ar įtartinas gleivinės pakitimas.

Kraujo tyrimai gali būti reikalingi įtariant mažakraujystę, geležies, vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumą, cukrinį diabetą ar kitą sisteminę priežastį. Burnos deginimo atveju gali būti vertinama skydliaukės funkcija, gliukozės koncentracija, mitybiniai rodikliai ir burnos infekcijos. Gydymas pasirenkamas tik nustačius arba pagrįstai įtarus priežastį, nes liežuvio skausmas nėra viena konkreti liga. Kai burnoje objektyvių pakitimų nėra, kartais prireikia odontologo, šeimos gydytojo, otorinolaringologo ar kito specialisto bendro vertinimo.

Požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti

Burnos gleivinė paprastai gyja gana greitai, todėl kelias savaites išliekanti opa, guzelis ar kitas pakitimas turi būti ištirtas. Didesnį dėmesį reikia skirti opai, kuri didėja, pradeda kraujuoti, tampa kieta arba nepraeina pašalinus galimą mechaninį dirgiklį. Nerimą taip pat kelia ilgai išliekanti balta arba raudona dėmė, liežuvio tirpimas, sukietėjimas, kaklo guzelis ar nepaaiškinamas svorio mažėjimas. Tokie simptomai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau jų negalima patikimai atskirti nuo nepavojingų pakitimų vien namuose.

Ankstyvas burnos vėžys gali būti ir neskausmingas, todėl vien skausmo nebuvimas nėra patikimas saugumo požymis. Burnos vėžio prevencijos specialistė dr. Ann Gillenwater nurodo, kad dauguma aftų užgyja savaime per dvi ar tris savaites, o negyjantis pakitimas jau turi būti įvertintas gydytojo. Cleveland Clinic otorinolaringologė dr. Ashley Mays pabrėžia: „Ankstyvas nustatymas yra svarbiausia. Jei turite simptomų, jų neignoruokite.“ Ypač svarbu nedelsti, kai liežuvio pakitimas kartu apsunkina kramtymą, rijimą, kalbėjimą arba liežuvio judinimą.

Staigus liežuvio patinimas ir skubi pagalba

Staigus liežuvio arba gerklės patinimas gali būti anafilaksijos – gyvybei pavojingos alerginės reakcijos – požymis. Kartu gali atsirasti pasunkėjęs kvėpavimas, švokštimas, gerklės veržimo jausmas, užkimimas, rijimo sutrikimas, galvos svaigimas arba sąmonės netekimas. Tokia reakcija gali prasidėti per kelias minutes po kontakto su maistu, vaistu, vabzdžio įgėlimu ar kitu alergenu. Atsiradus šiems simptomams reikia nedelsiant skambinti 112.

Jeigu žmogui anksčiau skirtas adrenalino autoinjektorius ir įtariama anafilaksija, jį reikia panaudoti pagal gydytojo pateiktas instrukcijas ir kartu kviesti greitąją medicinos pagalbą. Negalima laukti, ar liežuvio patinimas sumažės savaime, nes kvėpavimo takai gali susiaurėti labai greitai. Skubi pagalba reikalinga ir tada, kai patinimas progresuoja link gerklės arba žmogui darosi sunku kalbėti ir ryti. Vien liežuvio skausmas be staigaus patinimo ir kvėpavimo sutrikimo paprastai nėra anafilaksijos požymis.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl skauda liežuvio galiuką?

Dažniausia priežastis yra nedidelė trauma, nudegimas arba vietinis dirginimas. Skausmą gali sukelti ir afta ar liežuvio uždegimas. Jei skausmas nepraeina arba matomas negyjantis pakitimas, reikėtų pasitikrinti.

Ką gali reikšti deginantis liežuvio skausmas?

Deginimą gali sukelti nudegimas, glositas, burnos sausumas arba mitybinių medžiagų trūkumas. Jei matomų pakitimų nėra, gali būti svarstomas burnos deginimo sindromas. Užsitęsus simptomams reikalingas gydytojo įvertinimas.

Ar liežuvį gali skaudėti dėl vitaminų trūkumo?

Taip, skausmingas ar paraudęs liežuvis gali būti susijęs su vitamino B12 ar folio rūgšties trūkumu. Panašius simptomus gali sukelti ir geležies stoka. Trūkumą reikėtų patvirtinti kraujo tyrimais.

Kiek laiko gali skaudėti įkąstą ar nudegintą liežuvį?

Nedidelė trauma dažniausiai pradeda gerėti per kelias dienas. Gijimo metu svarbu vengti pakartotinio dirginimo. Jei skausmas stiprėja arba žaizda negyja, reikėtų kreiptis į specialistą.

Kada dėl liežuvio skausmo kreiptis į gydytoją?

Kreiptis reikėtų, jei skausmas nepraeina, stiprėja arba nuolat kartojasi. Ypač svarbu pasitikrinti atsiradus negyjančiai opai, guzeliui, kraujavimui ar raudonai arba baltai dėmei. Staigus patinimas ir kvėpavimo sutrikimas reikalauja skubios pagalbos.

Ar ilgai negyjanti žaizdelė ant liežuvio gali būti pavojinga?

Taip, todėl jos nereikėtų ignoruoti. Dauguma nedidelių burnos opų užgyja per dvi ar tris savaites. Ilgiau išliekantį pakitimą turėtų apžiūrėti odontologas arba gydytojas.