Rankos skausmas nuo alkūnės iki riešo: simptomai, priežastys ir gydymas

Rankos skausmas nuo alkūnės iki riešo, dar vadinamas dilbio skausmu, gali atsirasti dėl raumenų ir sausgyslių perkrovos, nervų suspaudimo, traumos ar sąnarių sutrikimų. Skausmas gali būti maudžiantis, duriantis, deginantis arba sustiprėti atliekant tam tikrus judesius. Kartais kartu pasireiškia rankos tirpimas, dilgčiojimas ar sumažėjusi plaštakos jėga. Tinkamas gydymas priklauso nuo skausmo priežasties, todėl svarbu atkreipti dėmesį į jo vietą, trukmę ir lydinčius simptomus.

Kodėl skauda ranką nuo alkūnės iki riešo?

Dilbis – rankos dalis tarp alkūnės ir riešo. Šioje srityje esantys raumenys ir sausgyslės padeda judinti riešą bei pirštus, o nervai perduoda jutimo ir judesių signalus. Pažeidus ar sudirginus šiuos audinius, skausmas gali būti juntamas pačioje pažeidimo vietoje arba plisti dilbiu.

Raumenų ir sausgyslių perkrova

Viena dažnų dilbio skausmo priežasčių yra pasikartojančių judesių arba neįprastai didelio fizinio krūvio sukeliama audinių perkrova. Ji gali išsivystyti ilgai dirbant kompiuterio pele, naudojant rankinius įrankius, kilnojant sunkius daiktus ar intensyviai sportuojant.

Perkrovus dilbio raumenis ar sausgysles, judesiai gali tapti skausmingi, atsirasti maudimas ar tempimas. Spaudžiant pažeistą vietą taip pat gali skaudėti. Sumažinus krūvį, lengvi simptomai paprastai silpnėja, tačiau užsitęsusi perkrova kartais sukelia sausgyslių sutrikimą – tendinopatiją.

Tenisininko ir golfo žaidėjo alkūnė

Tenisininko alkūnė, mediciniškai vadinama lateraliniu epikondilitu arba lateraline alkūnės tendinopatija, yra būklė, susijusi su sausgyslių, prisitvirtinančių prie išorinės alkūnės dalies, pažeidimu. Skausmas dažniausiai prasideda išorinėje alkūnės pusėje ir gali plisti dilbiu riešo link.

Skausmas paprastai sustiprėja stipriai suimant daiktus, keliant puodelį, atsukant stiklainio dangtelį arba tiesiant riešą prieš pasipriešinimą.

Golfo žaidėjo alkūnė, arba medialinis epikondilitas, pažeidžia vidinėje alkūnės pusėje prisitvirtinančias sausgysles. Tokiu atveju skausmas dažniau juntamas vidinėje alkūnės ir dilbio dalyje, ypač lenkiant riešą ar stipriai suimant daiktą.

Nepaisant pavadinimų, abi būklės pasitaiko ne tik sportininkams. Jos gali išsivystyti kiekvienam, kuris reguliariai atlieka pasikartojančius rankos judesius.

Kaip aiškina amerikiečių ortopedas, peties ir alkūnės chirurgijos specialistas dr. Alexanderis Bitzeris:

„Norint susirgti tenisininko alkūne, iš tikrųjų nebūtina sportuoti. Ji gali išsivystyti ilgainiui dėl pasikartojančių judesių, kurie apkrauna raumenis ir padidina sausgyslėms tenkantį krūvį.“

Citata išversta iš „WVU Medicine“ publikuoto gydytojo komentaro.

Nervų suspaudimas ir dirginimas

Dilbiu eina keli svarbūs nervai, atsakingi už plaštakos jutimus ir raumenų veiklą. Kai nervas spaudžiamas arba dirginamas, gali atsirasti skausmas, tirpimas, dilgčiojimas, deginimo pojūtis ar raumenų silpnumas.

Vienas dažnesnių sutrikimų yra kubitalinio tunelio sindromas, kai alkūnės srityje spaudžiamas alkūninis nervas. Jam būdingas mažylio ir dalies bevardžio piršto tirpimas, kuris gali sustiprėti ilgiau laikant sulenktą alkūnę.

Radialinio tunelio sindromas gali sukelti skausmą išorinėje alkūnės ir viršutinėje dilbio dalyje, kartais primenantį tenisininko alkūnės simptomus.

Riešo kanalo sindromas išsivysto riešo srityje spaudžiant vidurinį nervą. Dažniausiai tirpsta ar dilgčioja nykštys, smilius, vidurinis ir nykščio pusės bevardžio piršto dalis. Skausmas kartais plinta ir į dilbį.

Skausmas į dilbį taip pat gali plisti dėl kaklinėje stuburo dalyje dirginamos nervo šaknelės. Tokiu atveju kartu gali būti juntamas kaklo ar peties skausmas.

Traumos ir sąnarių ligos

Staigus dilbio skausmas gali atsirasti po kritimo, smūgio ar stipraus rankos pasukimo. Po traumos gali būti pažeisti raumenys, raiščiai, kaulai ar kiti audiniai.

Traumai dažniau būdingas staigus skausmo atsiradimas, patinimas, kraujosruvos ir riboti judesiai. Vis dėlto kai kurie lūžiai nesukelia aiškiai matomos deformacijos, todėl vien pagal rankos išvaizdą jų atmesti negalima.

Alkūnės ar riešo sąnarius pažeidžiančios ligos, pavyzdžiui, osteoartritas arba uždegiminis artritas, taip pat gali sukelti aplinkinių sričių skausmą. Tokiais atvejais gali pasireikšti sąnarių sustingimas, patinimas ir judrumo sumažėjimas.

Kokie simptomai gali lydėti dilbio skausmą?

Dilbio skausmo priežastį padeda nustatyti jo pobūdis: kada jis atsiranda, kokie judesiai jį sustiprina ir ar kartu sutrinka plaštakos jutimai bei jėga. Šie požymiai padeda gydytojui pasirinkti tolesnį ištyrimą.

Skausmas vidinėje arba išorinėje dilbio pusėje

Jei skauda ties išorine alkūnės puse, verta atkreipti dėmesį, ar skausmą sustiprina riešo tiesimas ir stiprus suėmimas. Skausmui esant vidinėje pusėje, jį gali provokuoti riešo lenkimas. Tokie požymiai padeda įtarti sausgyslių perkrovą, tačiau nėra pakankami diagnozei nustatyti.

Kai skauda didesnę dilbio dalį arba skausmas plinta į plaštaką, gydytojas vertina ir galimą nervų dirginimą. Vien skausmo vieta patikimai neatskiria skirtingų sutrikimų.

Rankos tirpimas, dilgčiojimas ir silpnumas

Tirpimas ar dilgčiojimas ypač reikšmingas tada, kai apima konkrečius pirštus arba priklauso nuo alkūnės ar riešo padėties. Gydytojui naudinga žinoti, ar jutimai sutrinka trumpam, ar išlieka nuolat.

Plaštakos silpnumas gali pasireikšti sunkumu išlaikyti daiktus, sumažėjusia suėmimo jėga ar sutrikusiais smulkiais pirštų judesiais.

Staiga praradus rankos jėgą ar jutimą, būtina skubi medicininė pagalba. Jeigu tirpimas kartojasi arba silpnumas pamažu didėja, taip pat reikia nedelsti kreiptis į gydytoją.

Skausmas judant arba ramybės metu

Jei skausmas sustiprėja keliant daiktus, sukant dilbį ar judinant riešą, gydytojas pirmiausia įvertina raumenų ir sausgyslių būklę.

Naktinis ar ramybės metu juntamas skausmas gali lydėti tiek nervų suspaudimą, tiek kitus sutrikimus. Svarbu pastebėti, ar jį sustiprina sulenkta alkūnė, riešo padėtis arba ar dėl jo pabundama iš miego.

Dilbio skausmo simptomai ir galimos priežastys

Lentelėje pateikti požymiai yra orientaciniai. Panašius simptomus gali sukelti skirtingos būklės, todėl tiksli priežastis nustatoma įvertinus visus klinikinius duomenis.

Kaip sumažinti rankos skausmą nuo alkūnės iki riešo?

Dilbio skausmo gydymas priklauso nuo jį sukėlusio sutrikimo. Daugeliu nesunkių perkrovos atvejų pirmiausia taikomos konservatyvios priemonės: fizinio krūvio koregavimas, simptomų mažinimas ir palaipsnis įprastos rankos funkcijos atkūrimas.

Ką galima daryti namuose?

Jeigu skausmas prasidėjo po fizinės veiklos, yra nestiprus ir nėra pavojingų požymių, kelias dienas verta sumažinti skausmą provokuojantį krūvį.

Svarbu vengti judesių, kurie akivaizdžiai stiprina skausmą, tačiau visiškai nejudinti rankos paprastai nereikia. Lengvi, neskausmingi judesiai padeda išsaugoti sąnarių judrumą.

Skausmui mažinti galima naudoti šaltą arba šiltą kompresą. Jį reikėtų laikyti apie 10–15 minučių, tarp kompreso ir odos paliekant rankšluostį. Šaltis gali padėti po neseniai atsiradusios perkrovos ar esant patinimui, o šiluma kartais sumažina raumenų įtampą ir sustingimą. Jei sutrikę odos jutimai ar kraujotaka, šių priemonių negalima naudoti nepasitarus su sveikatos priežiūros specialistu.

Jeigu ranka patinusi, gali būti naudinga ją laikinai laikyti pakeltą. Didėjantis patinimas, stiprus skausmas arba neįprasta odos spalva nėra tinkami savarankiškam gydymui namuose.

Vaistai nuo skausmo ir uždegimo

Trumpalaikiam skausmo mažinimui gali būti vartojamas paracetamolis arba, kai tinka, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas.

Kai skausmas lokalus ir susijęs su paviršinių minkštųjų audinių perkrova, kai kuriais atvejais gali būti naudojami vietinio poveikio priešuždegiminiai geliai.

Vis dėlto nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo tinka ne visiems. Jie gali būti netinkami sergant tam tikromis skrandžio, inkstų ar širdies ligomis, vartojant kai kuriuos kitus vaistus arba nėštumo metu. Paracetamolis taip pat turi vartojimo apribojimų, ypač sergant kepenų ligomis.

Vaistus reikia vartoti pagal pakuotės lapelį ir individualias gydytojo ar vaistininko rekomendacijas. Jie gali sumažinti skausmą, tačiau ne visada pašalina jo priežastį.

Kineziterapija, pratimai ir įtvarai

Kineziterapeutas pratimus parenka pagal skausmo priežastį, rankos funkciją ir simptomų stiprumą. Gydymo metu gali būti derinami tempimo, raumenų stiprinimo ir judesių kontrolės pratimai.

Esant tenisininko ar golfo žaidėjo alkūnei, dilbio raumenų krūvis didinamas palaipsniui. Pratimai neturi sukelti ryškaus ar užsitęsusio simptomų paūmėjimo. Po traumos, staiga susilpnėjus rankai ar atsiradus nuolatiniam tirpimui, savarankiškai pradėti mankštos nereikėtų – pirmiausia būtinas medicininis įvertinimas.

Kai kuriems pacientams gali padėti specialūs dilbio dirželiai, alkūnės ar riešo įtvarai. Pavyzdžiui, naktinis riešo įtvaras gali sumažinti riešo kanalo sindromo simptomus, o alkūnės padėties koregavimas gali būti naudingas spaudžiant alkūninį nervą.

Netinkamai parinktas įtvaras gali būti neveiksmingas arba sustiprinti nemalonius pojūčius, todėl jo naudojimą verta aptarti su specialistu.

Kada reikalingas specializuotas gydymas?

Jeigu skausmas išlieka nepaisant neoperacinio gydymo, gydytojas gali parinkti kitą gydymo būdą pagal nustatytą priežastį.

Kai kurioms būklėms gydyti gali būti svarstomos injekcijos, tačiau jų nauda priklauso nuo diagnozės. Sergant tenisininko alkūne, kortikosteroidų injekcijos gali trumpam sumažinti skausmą, bet ilgalaikiai rezultatai gali būti prastesni. Todėl šiuolaikinėse gairėse jos nerekomenduojamos kaip įprastas šios būklės gydymo būdas.

Operacija gali būti reikalinga esant reikšmingam nervo suspaudimui, progresuojančiam raumenų silpnumui, tam tikriems trauminiams pažeidimams arba ilgai išliekančiam, kitais metodais nepalengvėjančiam sutrikimui.

Dauguma dilbio skausmą sukeliančių raumenų ir sausgyslių perkrovos būklių pirmiausia gydomos neoperaciniais metodais.

Kada dėl rankos skausmo reikia kreiptis į gydytoją?

Nedidelis dilbio skausmas po neįprastos fizinės veiklos dažnai palaipsniui silpnėja. Tačiau jeigu simptomai nepraeina, kartojasi arba trukdo kasdienei veiklai, būtina nustatyti jų priežastį.

Jeigu skausmas nepraeina per kelias savaites, kartojasi arba trukdo naudotis ranka, verta kreiptis į šeimos gydytoją. Stiprėjant skausmui, atsiradus nuolatiniam tirpimui ar silpnumui, laukti kelių savaičių nereikėtų.

Kada rankos skausmas gali būti pavojingas?

Staigus vienos rankos silpnumas, ypač kartu su veido asimetrija ar kalbos sutrikimu, taip pat gali būti insulto požymis. Tokiu atveju būtina nedelsiant skambinti 112.

Svarbu nebandyti stipraus ar neįprasto rankos skausmo paaiškinti vien raumenų pertempimu, ypač jeigu kartu pasikeitė galūnės jutimai, spalva ar judrumas.

Kaip diagnozuojama dilbio skausmo priežastis?

Pirmiausia gydytojas išsiaiškina, kada prasidėjo skausmas, ar buvo trauma, kokie judesiai jį sustiprina ir ar sutriko jutimai arba raumenų jėga.

Apžiūros metu vertinama skausminga sritis, alkūnės bei riešo judrumas, raumenų jėga, pirštų jutimai ir galimi nervų dirginimo požymiai. Tam tikri klinikiniai mėginiai padeda įtarti sausgyslių ar nervų sutrikimus.

Papildomi tyrimai skiriami pagal apžiūros rezultatus. Vieno tyrimo, tinkamo visoms dilbio skausmo priežastims nustatyti, nėra.

Rentgenografija dažniausiai atliekama įtariant kaulų lūžį ar sąnario pakitimus. Ultragarsinis tyrimas gali padėti įvertinti sausgyslių ir kitų minkštųjų audinių būklę.

Įtariant nervo pažeidimą, kai kuriais atvejais atliekami nervų laidumo tyrimai ir elektromiografija (EMG). Magnetinio rezonanso tomografija gali būti reikalinga sudėtingesniais atvejais, kai būtina išsamiau įvertinti minkštuosius audinius ar kitus galimus pažeidimus.

Ne kiekvienam dilbio skausmu besiskundžiančiam žmogui reikia vaizdinių ar kitų papildomų tyrimų. Pavyzdžiui, tenisininko alkūnę gydytojas dažnai gali atpažinti pagal simptomus ir apžiūrą, o įtariant nervo suspaudimą kartais prireikia kitokio ištyrimo.

Kaip išvengti pasikartojančio dilbio skausmo?

Dilbio skausmo pasikartojimo tikimybę galima sumažinti tinkamai paskirstant fizinį krūvį ir vengiant ilgalaikio tų pačių raumenų bei sausgyslių perkrovimo.

Dirbant pasikartojančius judesius reikalaujantį darbą, naudinga reguliariai keisti rankų padėtį, daryti trumpas pertraukas ir, jei įmanoma, kaitalioti atliekamas užduotis. Naudojant kompiuterį svarbu pasirinkti patogią darbo vietą, kad riešas nebūtų nuolat laikomas smarkiai sulenktas ar ištiestas.

Fizinį krūvį rekomenduojama didinti palaipsniui. Staigus treniruočių intensyvumo ar rankomis atliekamo darbo apimties padidėjimas gali viršyti raumenų ir sausgyslių gebėjimą prisitaikyti.

Taip pat svarbu stiprinti dilbio raumenis ir palaikyti gerą alkūnės bei riešo judrumą. Jeigu skausmas jau buvo pasireiškęs anksčiau, tinkamiausią pratimų programą gali padėti pasirinkti kineziterapeutas.

Norint išvengti pasikartojančio skausmo, svarbu ne visiškai vengti rankos apkrovos, o pritaikyti ją prie individualių fizinių galimybių.

Šaltiniai

NHS – Elbow and arm pain https://www.nhs.uk/symptoms/elbow-and-arm-pain/

WVU Medicine – Ask the Expert: What is Tennis Elbow? https://wvumedicine.org/news/article/WVU-Medicine/Berkeley-Medical-Center/ask-the-expert-what-is-tennis-elbow