Žarnyno gripas: priežastys, simptomai, gydymas

Žarnyno gripas – tai buitinėje kalboje vartojamas virusinio gastroenterito pavadinimas. Liga pažeidžia skrandį ir žarnyną, todėl dažniausiai pasireiškia vandeningu viduriavimu, pykinimu, vėmimu ir pilvo spazmais. Nors žodis „gripas“ gali klaidinti, šios ligos nesukelia gripo virusai. Dauguma sveikų žmonių pasveiksta per kelias dienas, tačiau kūdikiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir nusilpusio imuniteto asmenims pavojingas gali būti greitas skysčių netekimas.

Specifinio vaisto, kuris pašalintų dažniausius žarnyno gripą sukeliančius virusus, paprastai nėra. Gydymo pagrindas yra prarastų skysčių ir elektrolitų atkūrimas, poilsis bei atidus savijautos stebėjimas. Antibiotikai virusų neveikia, todėl nekomplikuoto virusinio gastroenterito jais gydyti negalima. Kraujas išmatose, stiprus nuolatinis pilvo skausmas, ryški dehidratacija ar nepraeinantys simptomai gali rodyti kitą ligą, todėl tokiais atvejais reikalingas gydytojo įvertinimas.

Žarnyno gripas ir virusinis gastroenteritas

Virusinis gastroenteritas yra žarnyno infekcija, sukelianti virškinimo trakto gleivinės uždegimą. Terminas „žarnyno gripas“ nėra tikslus medicininis pavadinimas, nes sezoninis gripas pirmiausia pažeidžia kvėpavimo sistemą. Tikra gripo infekcija dažniau sukelia kosulį, gerklės skausmą, slogą, raumenų skausmą, karščiavimą ir stiprų nuovargį. Vėmimas bei viduriavimas sergant gripu galimi, ypač vaikams, tačiau paprastai jie nėra vyraujantys simptomai.

Virusinio gastroenterito nereikėtų tapatinti ir su kiekvienu apsinuodijimo maistu atveju. Maistu plintančią ligą gali sukelti virusai, bakterijos, parazitai arba maiste susidarę toksinai, todėl jos eiga būna labai įvairi. Norovirusu taip pat galima užsikrėsti per užterštą maistą, tad ribos tarp virusinio gastroenterito ir kai kurių maistu plintančių infekcijų gali persidengti. Vien pagal pirmuosius simptomus tikslią priežastį nustatyti ne visada įmanoma.

Dažniausi sukėlėjai ir plitimas

Viena dažniausių virusinio gastroenterito priežasčių yra norovirusas, kuriuo gali užsikrėsti bet kokio amžiaus žmogus. Kūdikiams ir mažiems vaikams svarbus sukėlėjas yra rotavirusas, galintis sukelti intensyvų vandeningą viduriavimą, vėmimą ir dehidrataciją. Ligą taip pat gali sukelti adenovirusai, astrovirusai, sapovirusai ir kiti žarnyną pažeidžiantys virusai. Nuo rotavirusinės infekcijos vaikus gali apsaugoti skiepai, kurie sumažina sunkios ligos riziką.

Virusai plinta, kai mikroskopinės sergančio žmogaus išmatų ar vėmalų dalelės patenka į kito žmogaus burną. Užsikrėsti galima per neplautas rankas, užterštus paviršius, bendrus indus, maistą, vandenį arba artimą kontaktą su sergančiuoju. Norovirusui išplisti pakanka labai nedidelio viruso kiekio, todėl protrūkiai dažni šeimose, vaikų darželiuose, mokyklose, ligoninėse ir globos įstaigose. Užsikrėtęs žmogus virusą gali platinti dar prieš simptomus ir kurį laiką po to, kai jau pasijunta geriau.

Pagrindiniai simptomai ir ligos eiga

Dažniausi žarnyno gripo simptomai yra staiga prasidėjęs pykinimas, vėmimas, vandeningas viduriavimas ir spazminis pilvo skausmas. Taip pat gali sumažėti apetitas, atsirasti silpnumas, galvos ar raumenų skausmas ir pakilti temperatūra. Virusiniam gastroenteritui paprastai nebūdingas kraujas išmatose, labai aukšta temperatūra ar vienoje pilvo vietoje stiprėjantis skausmas. Šie požymiai gali rodyti bakterinę infekciją, žarnyno uždegimą arba kitą būklę, kurią turi įvertinti gydytojas.

Simptomų trukmė priklauso nuo infekciją sukėlusio viruso ir žmogaus sveikatos būklės. Užsikrėtus norovirusu simptomai dažniausiai prasideda praėjus 12–48 valandoms ir trunka maždaug 1–3 dienas. Rotavirusinės infekcijos požymiai paprastai prasideda maždaug po dviejų dienų, o vėmimas ir viduriavimas gali tęstis 3–8 dienas. Jei savijauta negerėja, simptomai stiprėja ar išlieka ilgiau nei tikėtasi, nereikėtų automatiškai manyti, kad tai vis dar įprastas žarnyno gripas.

Žarnyno gripo ir kitų ligų skirtumai

Panašius virškinimo simptomus gali sukelti įvairios infekcijos, vaistai ir neinfekcinės ligos. Ligos pradžios aplinkybės, vyraujantys simptomai ir kitų susirgusių žmonių buvimas gali padėti numanyti galimą priežastį, tačiau diagnozės nepatvirtina. Ypač atsargiai reikėtų vertinti kraują išmatose, labai stiprų skausmą, neurologinius simptomus ar ilgai nepraeinantį viduriavimą. Toliau pateiktas palyginimas yra orientacinis ir nepakeičia medicininio įvertinimo.

Maistu plintančios ligos pradžios laikas labai priklauso nuo konkretaus sukėlėjo. Kai kurie bakterijų toksinai gali sukelti vėmimą per kelias valandas, o kitų infekcijų požymiai pasireiškia tik po kelių dienų. Kraujingas viduriavimas, ilgiau nei tris dienas trunkantis viduriavimas ir dažnas vėmimas, neleidžiantis išlaikyti skysčių, yra priežastys kreiptis į gydytoją. Vien tai, kad simptomai prasidėjo pavalgius, dar neįrodo apsinuodijimo maistu.

Dehidratacija ir jos požymiai

Didžiausia vėmimo ir viduriavimo keliama rizika yra dehidratacija, kai organizmas netenka daugiau vandens ir elektrolitų, negu jų gauna. Suaugusiesiems apie skysčių trūkumą gali įspėti stiprus troškulys, sausa burna, tamsus šlapimas, retesnis šlapinimasis, silpnumas ir svaigulys atsistojus. Būklei sunkėjant gali atsirasti labai ryškus nuovargis, sumišimas, padažnėjęs pulsas ar alpimas. Vyresnio amžiaus žmogus troškulį gali jausti silpniau, todėl svarbu stebėti ir kitus požymius.

Kūdikiams ir vaikams dehidratacija gali vystytis greičiau. Nerimą kelia gerokai retesnės šlapios sauskelnės, sausa burna, verkimas be ašarų, įdubusios akys, neįprastas mieguistumas arba stiprus dirglumas. Kūdikis taip pat gali atsisakyti krūties ar buteliuko ir tapti mažiau aktyvus. Pastebėjus šiuos požymius, ypač kūdikiui ar mažam vaikui, reikėtų nedelsiant kreiptis medicininės konsultacijos.

Žarnyno gripo gydymas namuose

Dauguma lengvų virusinio gastroenterito atvejų praeina be specifinio medicininio gydymo. Svarbiausia dažnai gerti nedideliais kiekiais, nes didelė skysčio porcija gali paskatinti pakartotinį vėmimą. Jeigu pykina, galima pradėti nuo vieno ar dviejų gurkšnių kas kelias minutes ir kiekį didinti tik skysčiui išsilaikant. Suaugusiajam, kuris lengvai serga ir nėra dehidratavęs, gali tikti vanduo, sultinys ir kiti gerai toleruojami skysčiai, tačiau esant didesniam skysčių netekimui naudingesnis geriamasis rehidratacijos tirpalas.

Vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, nusilpusio imuniteto asmenims ir ryškiau viduriuojantiems suaugusiesiems pirmenybė teikiama vaistinėje parduodamam geriamajam rehidratacijos tirpalui. Jame yra tinkamas gliukozės ir elektrolitų santykis, padedantis žarnynui įsisavinti skysčius. Tirpalą reikia ruošti tiksliai pagal gamintojo nurodymus, nededant papildomo cukraus ar mažinant vandens kiekį. Sunkios dehidratacijos atveju gali prireikti intraveninių skysčių gydymo įstaigoje.

Mayo Clinic šeimos medicinos gydytoja dr. Tina Ardon pabrėžia: „Labai svarbu atidžiai stebėti, ar vaikas gauna pakankamai skysčių.“ Žindymą paprastai reikia tęsti, siūlant krūtį dažniau ir trumpesniais maitinimais. Pieno mišinys ruošiamas įprasto stiprumo, nes jo negalima savavališkai skiesti papildomu vandeniu. Jei kūdikis pakartotinai vemia, atsisako valgyti arba sumažėja šlapių sauskelnių skaičius, reikalinga gydytojo konsultacija.

Maitinimas ligos ir sveikimo metu

Aktyviai vemiančio žmogaus nereikia versti valgyti, tačiau ilgai badauti taip pat nerekomenduojama. Apetitui grįžus galima palaipsniui atnaujinti įprastą, subalansuotą mitybą, net jeigu lengvas viduriavimas dar tęsiasi. Pradžioje paprastai geriau toleruojamos mažesnės porcijos, o labai riebus, keptas ar aštrus maistas gali sustiprinti pykinimą ir pilvo diskomfortą. Speciali ilgalaikė dieta, sudaryta tik iš ryžių, bananų ar džiūvėsių, virusinio gastroenterito negydo.

Vaikui galima pasiūlyti jo įprasto, amžiui tinkamo maisto, kai tik sugrįžta apetitas ir jis išlaiko skysčius. Saldintos sultys ir gazuoti gėrimai gali sustiprinti viduriavimą, ypač vaikams, todėl jie nėra geriamojo rehidratacijos tirpalo pakaitalas. Kai kuriems žmonėms po gastroenterito kurį laiką sunkiau virškinti laktozę, todėl pieno produktai gali laikinai didinti pilvo pūtimą ar viduriavimą. Jei tokie simptomai išlieka, mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju.

Vaistų vartojimas

Antibiotikai virusinio gastroenterito negydo, nes jie veikia bakterijas, o ne virusus. Jie skiriami tik tada, kai gydytojas nustato arba pagrįstai įtaria konkrečią bakterinę infekciją, kuriai toks gydymas reikalingas. Savavališkai vartojami antibiotikai gali sukelti nepageidaujamų reiškinių ir prisidėti prie bakterijų atsparumo. Likusių nuo ankstesnio gydymo antibiotikų vartoti negalima.

Kai kuriems suaugusiesiems trumpam gali būti tinkami nereceptiniai preparatai nuo viduriavimo, tačiau jie netinka visomis aplinkybėmis. Esant kraujui išmatose, karščiavimui ar įtariant bakterinę infekciją, viduriavimą stabdančių vaistų be gydytojo nurodymo vartoti nereikėtų. Vaikams tokių preparatų negalima duoti savarankiškai, o jaunesniems nei 12 metų vaikams NHS jų nerekomenduoja. Vaistus nuo vėmimo vaikui ar suaugusiajam taip pat turėtų parinkti gydytojas, įvertinęs simptomų priežastį ir dehidratacijos riziką.

Temperatūrai ar skausmui mažinti gali būti vartojamas žmogui tinkamas paracetamolio preparatas, laikantis informaciniame lapelyje nurodytos dozės. Vaikui dozė turi būti parenkama pagal amžių, kūno svorį ir konkretaus preparato koncentraciją. Negalima vienu metu vartoti kelių vaistų, kurių sudėtyje yra paracetamolio. Jei vaistas išvemiamos netrukus po suvartojimo, dozės nereikėtų automatiškai kartoti nepasitarus su gydytoju ar vaistininku.

Didesnės komplikacijų rizikos grupės

Didesnę sunkios dehidratacijos riziką turi kūdikiai, maži vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir nusilpusio imuniteto asmenys. Atsargiau vertinami ir žmonės, sergantys inkstų, širdies, cukrinio diabeto ar kitomis lėtinėmis ligomis, nes skysčių netekimas gali pabloginti jų būklę. Nėščiosioms svarbu išvengti dehidratacijos ir kreiptis į gydytoją, jei nepavyksta išlaikyti skysčių, pakyla temperatūra ar atsiranda kitų neįprastų simptomų. Šių grupių žmonėms medicininės konsultacijos nereikėtų atidėti iki ryškios dehidratacijos atsiradimo.

Medicinos pagalbos poreikis

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jeigu vėmimas yra toks dažnas, kad nepavyksta išlaikyti net mažų skysčių kiekių, arba atsiranda dehidratacijos požymių. Medicininio įvertinimo taip pat reikia dėl kraujingo viduriavimo, juodų išmatų, ilgai trunkančio viduriavimo, aukštos ar nepraeinančios temperatūros ir stipraus pilvo skausmo. Konsultacijos nereikėtų atidėlioti, jei simptomai prasidėjo po kelionės, serga keli tą patį maistą valgę žmonės arba pacientas priklauso didesnės rizikos grupei. Tėvams rekomenduojama anksčiau kreiptis dėl kūdikio, ypač jeigu jis atsisako krūties ar buteliuko, yra vangus arba rečiau šlapinasi.

Skubios pagalbos reikia, jeigu žmogus alpsta, yra sutrikęs, sunkiai pažadinamas, visai nesišlapina arba jo būklė greitai blogėja. Pavojingi požymiai taip pat yra kraujas vėmaluose, į kavos tirščius panašūs vėmalai, žalia vėmalų spalva ir staigus labai stiprus pilvo skausmas. Sprando sustingimas, skausmas žiūrint į ryškią šviesą, traukuliai ar staigus stiprus galvos skausmas nėra tipiški paprasto žarnyno gripo požymiai. Atsiradus šiems simptomams reikia skambinti 112 arba vykti į skubiosios pagalbos skyrių.

Žarnyno gripo diagnostika

Lengvas ir trumpai trunkantis virusinis gastroenteritas dažniausiai diagnozuojamas pagal simptomus, ligos eigą ir informaciją apie kontaktus su kitais sergančiais žmonėmis. Laboratorinių tyrimų daugeliu tokių atvejų neprireikia. Išmatų ar kraujo tyrimai gali būti atliekami, jeigu simptomai yra sunkūs, neįprasti, užsitęsę arba reikia atmesti bakterinę, parazitinę ar uždegiminę ligą. Gydytojas taip pat įvertina dehidrataciją, pilvo skausmo pobūdį, vartojamus vaistus, keliones ir galimus bendrus infekcijos šaltinius.

Virusinio gastroenterito negalima patikimai diagnozuoti vien pagal tai, kad žmogus vemia ir viduriuoja. Panašiai gali pasireikšti apendicitas, žarnyno nepraeinamumas, uždegiminės žarnyno ligos, vaistų šalutinis poveikis ir kai kurie medžiagų apykaitos sutrikimai. Gydytojui ypač svarbu pasakyti, ar išmatose buvo kraujo, ar skausmas yra nuolatinis ir ar serga daugiau žmonių. Tiksli diagnozė leidžia išvengti nereikalingų antibiotikų ir laiku pradėti kitai ligai reikalingą gydymą.

Infekcijos plitimo ribojimas

Rankas reikia kruopščiai plauti vandeniu ir muilu bent 20 sekundžių po naudojimosi tualetu, sauskelnių keitimo ir prieš maisto ruošimą ar valgymą. Alkoholinė rankų dezinfekavimo priemonė gali būti naudojama papildomai, tačiau noroviruso atveju ji nepakeičia rankų plovimo. Vėmalais ar išmatomis užterštus paviršius reikia iš karto nuvalyti mūvint vienkartines pirštines ir dezinfekuoti priemone, kurios etiketėje nurodytas veiksmingumas prieš norovirusą. Chlorines priemones būtina naudoti tik pagal gamintojo instrukciją, jų nemaišyti su kitais valikliais ir laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje.

Užterštus drabužius, rankšluosčius ir patalynę reikėtų skalbti atskirai, pasirenkant audiniui tinkamą aukštesnę temperatūrą. Sergantis žmogus neturėtų ruošti maisto ar prižiūrėti kitų asmenų ligos metu ir mažiausiai 48 valandas po simptomų pabaigos. Į darbą, mokyklą ar darželį taip pat reikėtų grįžti tik praėjus bent dviem paroms nuo paskutinio vėmimo ar viduriavimo epizodo. Kadangi virusas išmatose gali išlikti ilgiau, kruopšti rankų higiena svarbi ir visiškai pagerėjus savijautai.

Naudingi papildomi elementai

Straipsnį būtų naudinga papildyti geriamų skysčių ir šlapinimosi stebėjimo lentele, kuri padėtų anksčiau pastebėti dehidrataciją. Atsisiunčiama šeimos nario priežiūros atmintinė galėtų priminti, kada duoti rehidratacijos tirpalo ir kokius simptomus užrašyti gydytojui. Infografike būtų galima parodyti pagrindinius dehidratacijos požymius suaugusiajam, vaikui ir kūdikiui. Taip pat praverstų sprendimų schema, padedanti atskirti gydymą namuose, planinę gydytojo konsultaciją ir skubios medicinos pagalbos situacijas.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

National Institute of Diabetes and Digestive and Kidney Diseases (NIDDK) – Symptoms & Causes of Viral Gastroenteritis https://www.niddk.nih.gov/health-information/digestive-diseases/viral-gastroenteritis/symptoms-causes

National Institute of Diabetes and Digestive and Kidney Diseases (NIDDK) – Treatment of Viral Gastroenteritis https://www.niddk.nih.gov/health-information/digestive-diseases/viral-gastroenteritis/treatment