Kuo astminis bronchitas skiriasi nuo paprasto bronchito?

Dalinkitės:

Kosulys po peršalimo dažnai laikomas įprastu bronchitu, tačiau ne visada problema baigiasi vien infekcija. Jei kartu atsiranda švokštimas, dusulys, krūtinės spaudimas ar kosulio priepuoliai naktį, gali būti, kad bronchai ne tik uždegę, bet ir pernelyg jautriai reaguoja į dirgiklius. Tokia būklė kasdienėje kalboje dažnai vadinama astminiu bronchitu.

Turinys

Paprastas bronchitas dažniausiai prasideda nuo virusinės kvėpavimo takų infekcijos ir palaipsniui praeina. Astminio bronchito atveju simptomai labiau primena astmos paūmėjimą: bronchai susiaurėja, žmogui sunkiau iškvėpti orą, girdimas švokštimas, o kosulys gali kartotis nuo šalčio, fizinio krūvio, dulkių, dūmų ar alergenų.

Kai bronchitas nepraeina taip, kaip įprasta

Įprastas bronchitas dažnai prasideda po slogos, gerklės perštėjimo, karščiavimo ar bendro silpnumo. Kosulys gali tęstis ir po to, kai kiti peršalimo simptomai jau sumažėja, nes bronchų gleivinė dar kurį laiką lieka sudirgusi. Tokiu atveju žmogus dažniausiai pamažu sveiksta, o dusulys ar švokštimas nėra pagrindiniai simptomai.

Astminį bronchitą labiau primena situacija, kai kosulys užsitęsia, kartojasi priepuoliais, stiprėja naktį arba kartu atsiranda švokštimas ir krūtinės veržimas. Kanados gydytojas seras Williamas Osleris yra sakęs: „Visos astmos kyla ne iš bronchų.“ Ši citata primena, kad švokštimas ir dusulys gali turėti skirtingas priežastis, todėl vien iš garso kvėpuojant diagnozės nustatyti negalima.

Skirtumas pagal simptomų pobūdį

Paprasto bronchito metu dažniau dominuoja infekcijos požymiai: kosulys, gleivės, gerklės dirginimas, sloga, nuovargis, kartais nedidelė temperatūra. Kosulys gali būti sausas arba drėgnas, o gleivių spalva ne visada reiškia bakterinę infekciją. Net gelsvos ar žalsvos gleivės gali pasireikšti sergant virusiniu bronchitu.

Astminio bronchito atveju labiau išryškėja bronchų susiaurėjimo požymiai. Žmogui gali būti sunkiau iškvėpti, kvėpuojant girdimas švilpiantis garsas, spaudžia krūtinę, kosulys pažadina naktį arba sustiprėja nuo fizinio krūvio, šalto oro, dulkių, dūmų ar alergenų. Tokie simptomai rodo, kad reikia vertinti ne tik infekciją, bet ir galimą astmą ar bronchų hiperreaktyvumą.

Infekcija ar bronchų jautrumas

Paprastas bronchitas dažniausiai prasideda nuo infekcijos. Žmogus gali jausti peršalimo simptomus, kosėti, atkosėti gleives, būti pavargęs, kartais karščiuoti. Tokiu atveju bronchų uždegimas dažniausiai yra laikinas, o būklė gerėja palaipsniui, nors kosulys gali užsitęsti ilgiau nei sloga ar gerklės skausmas.

Astminio bronchito atveju svarbiausias skirtumas yra bronchų reakcija. Kvėpavimo takai tampa pernelyg jautrūs ir linkę susiaurėti, todėl atsiranda švokštimas, dusulys, krūtinės spaudimas ar kosulio priepuoliai. Simptomus gali išprovokuoti ne tik infekcija, bet ir šaltas oras, fizinis krūvis, dulkės, dūmai, žiedadulkės ar stiprūs kvapai.

Trumpas palyginimas vienoje vietoje

Astminis bronchitas ir paprastas bronchitas gali turėti bendrų simptomų, todėl vien pagal kosulį juos atskirti sunku. Labiausiai padeda įvertinti, nuo ko simptomai prasidėjo, kiek laiko jie tęsiasi, ar yra švokštimas, dusulys ir ar panašūs epizodai kartojasi.

Požymis	Paprastas bronchitas	Astminis bronchitas
Dažniausia pradžia	Po peršalimo ar virusinės infekcijos	Po infekcijos arba po kontakto su dirgikliais
Pagrindinis simptomas	Kosulys, gleivės, gerklės ar krūtinės dirginimas	Kosulys su švokštimu, dusuliu ar krūtinės spaudimu
Karščiavimas	Gali būti ligos pradžioje	Nebūtinai būdingas, jei nėra infekcijos
Švokštimas	Galimas, bet ne visada ryškus	Dažnas ir labiau pasikartojantis
Kas provokuoja	Infekcija	Infekcija, šaltis, fizinis krūvis, dulkės, dūmai, alergenai
Gydymo kryptis	Simptomų lengvinimas, poilsis, skysčiai	Gali reikėti inhaliatorių ir astmos įvertinimo

Diagnostika, kai simptomai kartojasi

Jei kosulys, švokštimas ar dusulys kartojasi, gydytojas vertina ne tik dabartinį bronchitą, bet ir visą simptomų istoriją. Svarbu, ar panašūs epizodai buvo anksčiau, ar simptomai sustiprėja naktį, nuo fizinio krūvio, šalčio, dulkių, gyvūnų, žiedadulkių ar dūmų. Taip pat vertinama, ar žmogus rūko, serga alergijomis, turi šeiminį polinkį į astmą arba dažnai serga kvėpavimo takų infekcijomis.

Diagnozei patikslinti gali būti atliekama spirometrija, bronchus plečiančio vaisto mėginys, deguonies įsotinimo matavimas, krūtinės ląstos rentgenograma ar kiti tyrimai. Spirometrija padeda įvertinti, ar kvėpavimo takai susiaurėję ir ar jų praeinamumas pagerėja po bronchus plečiančio vaisto.

Kosulio trukmė ir pasikartojimas

Po paprasto ūminio bronchito kosulys gali tęstis kelias savaites, net kai infekcija jau slopsta. Tai susiję su sudirgusia bronchų gleivine, kuri po ligos kurį laiką išlieka jautresnė. Jei bendra savijauta gerėja, nėra dusulio, aukštos temperatūros ar stiprėjančio skausmo, toks kosulio užsitęsimas dažnai nėra pavojingas.

Į astminį bronchitą ar astmą labiau panašu tada, kai kosulys kartojasi epizodais, pažadina naktį, atsiranda po fizinio krūvio arba vis grįžta po kiekvieno peršalimo. Tokiais atvejais gydymas vien sirupu nuo kosulio dažniausiai nepadeda, nes problema gali būti susijusi su bronchų susiaurėjimu ir uždegimu.

Gydymo skirtumai

Paprasto bronchito gydymas dažniausiai nukreiptas į simptomų lengvinimą. Gali padėti poilsis, pakankamas skysčių vartojimas, patalpų drėkinimas, karščiavimo ar skausmo mažinimas, rūkymo ir dirgiklių vengimas. Antibiotikai dažniausiai nereikalingi, nes ūminį bronchitą dažniausiai sukelia virusai.

Astminio bronchito atveju gydymas priklauso nuo to, ar yra bronchų spazmas ir astmos požymių. Gydytojas gali skirti bronchus plečiančių inhaliuojamų vaistų, priešuždegiminį gydymą ar astmos kontrolės planą. Jei simptomai kartojasi, svarbu ne tik numalšinti vieną epizodą, bet ir įvertinti, ar žmogus neserga astma.

Inhaliatoriai ir bronchus plečiantys vaistai

Kai žmogui pasireiškia švokštimas, dusulys ar krūtinės spaudimas, gydytojas gali skirti bronchus plečiančių inhaliuojamų vaistų. Jie padeda atpalaiduoti bronchų raumenis ir palengvinti oro patekimą į plaučius. Toks gydymas dažniau reikalingas tada, kai simptomai primena astmą arba kai bronchitas sukelia bronchų spazmą.

Jei įtariama astma, vien trumpalaikio inhaliatoriaus gali nepakakti. Gali būti reikalingas priešuždegiminis gydymas, kuris mažina kvėpavimo takų uždegimą ir padeda išvengti pasikartojančių paūmėjimų. Gydymo planas priklauso nuo simptomų dažnio, sunkumo ir kvėpavimo funkcijos tyrimų rezultatų.

Antibiotikai ir dažniausios gydymo klaidos

Paprastas ūminis bronchitas dažniausiai būna virusinis, todėl antibiotikai daugeliu atvejų nėra reikalingi. Jie neveikia virusų ir neturėtų būti vartojami vien dėl kosulio ar pakitusios gleivių spalvos. Antibiotikai gali būti skiriami tik tada, kai gydytojas įtaria bakterinę infekciją, plaučių uždegimą ar kitą komplikaciją.

Dažnos klaidos gydantis bronchitą:

antibiotikų vartojimas be gydytojo paskyrimo;
inhaliatorių naudojimas nepasitikrinus, ar jie tikrai reikalingi;
rūkymo ar garinimo tęsimas kosint;
delsimas kreiptis pagalbos, kai atsiranda dusulys ar švokštimas;
kosulio slopinimas neįvertinus, ar reikia atkosėti gleives.

Vaikų, suaugusiųjų ir rūkančių žmonių skirtumai

Vaikams švokštimas po virusinės infekcijos gali pasireikšti dažniau, nes jų kvėpavimo takai siauresni ir jautresni. Vis dėlto pasikartojantis švokštimas, kosulys naktį ar dusulys fizinio aktyvumo metu turėtų būti aptarti su gydytoju, nes tai gali būti susiję su astma ar alergijomis.

Suaugusiesiems užsitęsęs kosulys po bronchito dažnai siejamas su kvėpavimo takų dirginimu, rūkymu, refliuksu, astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga. Rūkantiems žmonėms kosulio nereikėtų laikyti „įprastu“, ypač jei jis kartojasi, stiprėja, atsiranda dusulys ar mažėja fizinio krūvio toleravimas.

Kada reikalinga skubi pagalba

Bronchitas dažniausiai nėra pavojinga būklė, tačiau dusulys, ryškus švokštimas ar deguonies trūkumo požymiai gali rodyti rimtesnę kvėpavimo problemą. Skubios pagalbos reikia tada, kai žmogui sunku kvėpuoti ramybėje, jis negali kalbėti pilnais sakiniais arba simptomai greitai blogėja.

Nedelsiant kreiptis pagalbos reikia, jei atsiranda melsvos lūpos ar pirštai, stiprus krūtinės skausmas, sumišimas, ryškus silpnumas, aukšta ir nemažėjanti temperatūra, kraujo atkosėjimas arba dusulys nepraeina pavartojus anksčiau paskirtų vaistų.

Kosulys po bronchito ir astmos įtarimas

Kosulys po bronchito gali užsitęsti, nes bronchų gleivinė po infekcijos išlieka jautresnė. Jei kosulys pamažu silpnėja, nėra dusulio, švokštimo, karščiavimo ar bendros būklės blogėjimo, dažnai pakanka stebėjimo ir simptomų lengvinimo.

Astmos įtarimas didėja, jei kosulys kartojasi naktį, atsiranda po fizinio krūvio, šalto oro, dulkių, dūmų ar alergenų poveikio, kartu girdimas švokštimas ar spaudžia krūtinę. Tokiu atveju verta kreiptis į gydytoją dėl kvėpavimo funkcijos tyrimų ir tinkamo gydymo plano.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar astminis bronchitas reiškia astmą?

Nebūtinai, bet jis gali rodyti bronchų jautrumą arba nediagnozuotą astmą. Jei simptomai kartojasi, reikalingas ištyrimas.

Ar paprastas bronchitas gali sukelti švokštimą?

Taip, švokštimas gali atsirasti ir sergant bronchitu, ypač kai bronchai sudirgę ar susiaurėję. Jei jis kartojasi, reikia įvertinti astmą.

Kaip suprasti, ar kosulys susijęs su astma?

Į astmą labiau panašu, jei kosulys kartojasi naktį, po fizinio krūvio, šaltyje ar susidūrus su alergenais, dūmais ar dulkėmis.

Ar astminiam bronchitui reikia antibiotikų?

Ne visada. Antibiotikai reikalingi tik įtarus bakterinę infekciją ar komplikacijas. Bronchų spazmui gydyti gali būti reikalingi inhaliuojami vaistai.

Kiek laiko gali tęstis bronchitas?

Kosulys po ūminio bronchito gali tęstis kelias savaites. Jei jis nemažėja, stiprėja ar kartojasi su dusuliu, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Kada reikia atlikti spirometriją?

Spirometrija naudinga, kai kartojasi švokštimas, dusulys, kosulys naktį ar įtariama astma.

Kada dėl bronchito būtina kreiptis skubiai?

Skubiai kreiptis reikia, jei sunku kvėpuoti, mėlsta lūpos, atsiranda stiprus krūtinės skausmas, sumišimas, kraujo atkosėjimas ar simptomai greitai blogėja.