Opinis kolitas – priežastys, simptomai ir gydymas

Dalinkitės:

Opinis kolitas yra lėtinė uždegiminė žarnyno liga, pažeidžianti storąją žarną ir tiesiąją žarną. Uždegimas dažniausiai prasideda tiesiojoje žarnoje ir gali plisti aukštyn per storąją žarną. Dėl uždegimo žarnos gleivinėje gali atsirasti opų, kraujavimas, gleivių išsiskyrimas ir dažnas noras tuštintis.

Turinys

Liga dažniausiai pasireiškia paūmėjimais ir pagerėjimo laikotarpiais. Paūmėjimo metu žmogų gali varginti viduriavimas, kraujas išmatose, pilvo skausmas, nuovargis ar svorio kritimas. Pagerėjimo metu simptomai gali sumažėti arba kuriam laikui beveik išnykti, tačiau liga išlieka lėtinė ir reikalauja nuolatinės gydytojo priežiūros.

Kas yra opinis kolitas

Opinis kolitas priklauso uždegiminių žarnyno ligų grupei. Jis skiriasi nuo paprasto žarnyno sudirginimo ar trumpalaikės infekcijos, nes uždegimas yra ilgalaikis ir gali kartotis. Dažniausiai pažeidžiamas vidinis storosios žarnos gleivinės sluoksnis, todėl atsiranda kraujavimas, gleivės išmatose ir skausmingas noras tuštintis.

Ši liga nėra tas pats, kas dirgliosios žarnos sindromas. Dirgliosios žarnos sindromas gali sukelti pilvo pūtimą, skausmą ar tuštinimosi pokyčius, tačiau nesukelia žarnos gleivinės opų ir kraujavimo. Kraujas išmatose, naktinis viduriavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar karščiavimas labiau būdingi uždegiminei ligai, todėl tokių požymių nereikėtų priskirti vien stresui ar mitybai.

Pirmieji požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti

Opinis kolitas ne visada prasideda staiga. Iš pradžių simptomai gali atrodyti kaip laikinas virškinimo sutrikimas, apsinuodijimas maistu ar streso pasekmė. Įtarimą turėtų kelti pasikartojantis viduriavimas, kraujo ar gleivių priemaišos išmatose, spazminis pilvo skausmas ir skubus noras tuštintis.

Daugiau dėmesio reikia skirti simptomams, kurie kartojasi kelias dienas ar savaites, stiprėja arba trikdo miegą. Naktinis tuštinimasis, nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis nuovargis, karščiavimas ar mažakraujystės požymiai gali rodyti aktyvų žarnyno uždegimą. Tokiais atvejais reikalinga gydytojo apžiūra ir tyrimai, o ne vien mitybos keitimas ar savarankiškas vaistų vartojimas.

Opinio kolito simptomai

Opinio kolito simptomai priklauso nuo uždegimo išplitimo, ligos aktyvumo ir bendros žmogaus būklės. Lengvesniais atvejais simptomai gali būti nestiprūs, tačiau paūmėjus ligai tuštinimasis padažnėja, atsiranda kraujo, gleivių, pilvo spazmų ir bendras silpnumas.

Dažniausi požymiai:

viduriavimas su krauju arba gleivėmis;
pilvo skausmas, spazmai ir skubus noras tuštintis;
nuovargis, svorio kritimas arba karščiavimas ligai paūmėjus.

Kai kuriems žmonėms pasireiškia tenezmai – skausmingas noras tuštintis, nors išmatų būna labai mažai arba jų visai nėra. Uždegimui stiprėjant gali atsirasti mažakraujystė, apetito sumažėjimas, sąnarių skausmai, akių uždegimas ar odos pakitimai. Tokie požymiai rodo, kad liga gali veikti ne tik žarnyną.

Kodėl išsivysto opinis kolitas

Tiksli opinio kolito priežastis nėra iki galo aiški. Liga siejama su netipine imuninės sistemos reakcija, kai organizmas pradeda palaikyti uždegimą storosios žarnos gleivinėje. Dėl to atsiranda paraudimas, patinimas, opos, kraujavimas ir kiti ligos simptomai.

Opinis kolitas nėra užkrečiamas ir neatsiranda vien dėl netinkamos mitybos. Maistas, stresas ar infekcijos gali sustiprinti simptomus arba prisidėti prie paūmėjimo, tačiau jie nelaikomi vienintele ligos priežastimi. Gastroenterologas dr. David T. Rubin yra pabrėžęs: „Opinis kolitas nėra tik simptomų liga – tai uždegimo liga.“ Ši mintis padeda suprasti, kodėl vien savijautos stebėjimo nepakanka: didesnę reikšmę turi imuninės sistemos veikla, genetinis polinkis, žarnyno mikrobiotos pokyčiai ir aplinkos veiksniai.

Rizikos veiksniai ir ligos paūmėjimą skatinančios aplinkybės

Opinis kolitas gali išsivystyti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau nustatomas jauniems suaugusiesiems. Ligos atsiradimas siejamas ne su viena priežastimi, o su kelių veiksnių deriniu: genetiniu polinkiu, imuninės sistemos reakcija, žarnyno mikrobiotos pokyčiais ir aplinkos įtaka.

Didesnė rizika gali būti žmonėms, kurių artimi šeimos nariai serga uždegiminėmis žarnyno ligomis. Paveldimumas nereiškia, kad liga būtinai išsivystys, tačiau toks ryšys padidina tikimybę. Reikšmės taip pat turi imuninės sistemos veikla, nes sergant opiniu kolitu uždegimas storosios žarnos gleivinėje palaikomas per ilgai ir per stipriai.

Paūmėjimą gali paskatinti veiksniai, kurie dirgina žarnyną arba apsunkina uždegimo kontrolę:

žarnyno infekcijos, miego trūkumas ar stiprus stresas;
nereguliarus paskirtų vaistų vartojimas;
kai kurie vaistai nuo skausmo ir uždegimo, pavyzdžiui, ibuprofenas ar naproksenas.

Mityba paprastai nelaikoma pagrindine opinio kolito priežastimi, tačiau paūmėjimo metu kai kurie produktai gali sustiprinti viduriavimą, pilvo pūtimą ar spazmus. Dėl to mitybos pokyčius geriausia derinti pagal simptomus, ligos aktyvumą ir gydytojo arba dietologo rekomendacijas.

Opinis kolitas ir Krono liga

Opinis kolitas ir Krono liga priklauso uždegiminėms žarnyno ligoms, tačiau pažeidžia virškinamąjį traktą skirtingai. Opinis kolitas dažniausiai apima tiesiąją ir storąją žarną, o uždegimas paprastai pažeidžia vidinį gleivinės sluoksnį. Krono liga gali atsirasti bet kurioje virškinamojo trakto vietoje – nuo burnos iki išangės – ir gali apimti gilesnius žarnos sienelės sluoksnius.

Šių ligų simptomai gali būti panašūs: pilvo skausmas, viduriavimas, nuovargis, svorio kritimas ar kraujas išmatose. Tiksliai atskirti ligas padeda tyrimai, tokie kaip kolonoskopija, biopsija, kraujo ir išmatų tyrimai bei vaizdiniai tyrimai. Diagnozė svarbi, nes nuo jos priklauso gydymo taktika, stebėsena ir komplikacijų prevencija.

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei viduriavimas kartojasi, išmatose matomas kraujas ar gleivės, vargina pilvo skausmas, nepaaiškinamas svorio kritimas arba nuolatinis nuovargis. Tokie požymiai gali rodyti žarnyno uždegimą, kurio nepakanka gydyti vien mitybos pokyčiais ar nereceptiniais vaistais.

Skubi pagalba reikalinga, jei atsiranda gausus kraujavimas iš žarnyno, stiprus pilvo skausmas, aukšta temperatūra, stiprus silpnumas, dehidratacijos požymiai ar staigus būklės blogėjimas. Tokie simptomai gali būti susiję su sunkesniu paūmėjimu arba komplikacijomis, todėl delsti nereikėtų.

Kaip nustatomas opinis kolitas

Opinis kolitas nustatomas įvertinus simptomus, ligos eigą ir atlikus tyrimus. Gydytojas klausia apie viduriavimo dažnį, kraują ar gleives išmatose, pilvo skausmą, svorio pokyčius, vartojamus vaistus, šeimos ligų istoriją ir simptomų trukmę.

Vienas svarbiausių tyrimų yra kolonoskopija. Jos metu apžiūrima storosios žarnos gleivinė, įvertinamas uždegimo išplitimas ir gali būti paimami audinio mėginiai biopsijai. Biopsija padeda patvirtinti uždegimą ir atmesti kitas galimas simptomų priežastis.

Papildomai gali būti atliekami kraujo ir išmatų tyrimai. Kraujo tyrimai padeda įvertinti mažakraujystę, uždegimo aktyvumą ir bendrą organizmo būklę. Išmatų tyrimai gali padėti atmesti infekcijas ir įvertinti žarnyno uždegimo požymius.

Gydymo galimybės

Opinio kolito gydymas parenkamas pagal ligos sunkumą, uždegimo išplitimą, paūmėjimų dažnį ir bendrą paciento būklę. Pagrindinis tikslas – sumažinti uždegimą, suvaldyti simptomus, pasiekti remisiją ir kuo ilgiau ją išlaikyti.

Gydymui gali būti skiriami vaistai nuo uždegimo, imuninę sistemą veikiantys vaistai, biologinė terapija arba kiti pažangesni gydymo būdai. Paūmėjimo metu kartais prireikia kortikosteroidų, tačiau jie dažniausiai netinka ilgalaikiam vartojimui dėl galimų nepageidaujamų poveikių.

Jei vaistai neveiksmingi, liga labai sunki arba atsiranda komplikacijų, gali būti svarstomas chirurginis gydymas. Operacijos poreikis vertinamas individualiai, įvertinus uždegimo aktyvumą, kraujavimo riziką, bendrą sveikatą ir ankstesnio gydymo rezultatus.

Mityba sergant opiniu kolitu

Sergant opiniu kolitu nėra vienos dietos, kuri tiktų visiems. Mityba priklauso nuo ligos aktyvumo, simptomų, kūno svorio, kraujo tyrimų ir individualaus maisto toleravimo. Paūmėjimo metu kai kurie produktai gali stiprinti viduriavimą, pilvo pūtimą ar spazmus, todėl mitybą dažnai tenka laikinai koreguoti.

Paūmėjimo metu dažniau netoleruojami:

riebūs, kepti ir labai aštrūs patiekalai;
alkoholis, gazuoti gėrimai ir dideli kofeino kiekiai;
labai daug skaidulų turintys produktai, jei jie stiprina simptomus.

Ramesniu ligos laikotarpiu mityba turėtų būti kuo pilnavertiškesnė. Organizmui reikia baltymų, geležies, folio rūgšties, vitamino B12, vitamino D, kalcio ir kitų medžiagų, nes dėl uždegimo, kraujavimo ar ribotos mitybos gali vystytis jų trūkumas.

Savarankiškai atsisakyti didelių maisto grupių nereikėtų. Per griežta dieta gali sumažinti maistinių medžiagų kiekį ir pabloginti bendrą savijautą, ypač jei liga aktyvi arba žmogus jau yra nusilpęs. Jei krenta svoris, mažėja apetitas ar kartojasi viduriavimas, mitybos planą geriausia aptarti su gydytoju arba dietologu.

Kaip elgtis ligai paūmėjus

Opinio kolito paūmėjimas gali pasireikšti dažnesniu viduriavimu, krauju ar gleivėmis išmatose, pilvo spazmais, skubiu noru tuštintis, nuovargiu ar karščiavimu. Tokiu laikotarpiu nereikėtų savarankiškai nutraukti paskirtų vaistų ar keisti gydymo plano be gydytojo nurodymo.

Paūmėjimo metu dažniausiai reikia stebėti simptomų intensyvumą, gerti pakankamai skysčių ir vengti produktų, kurie aiškiai blogina savijautą. Crohn’s & Colitis Foundation pabrėžia, kad net gydantis žmogus gali patirti laikotarpių, kai simptomai vėl suaktyvėja: „Net ir taikant medicininį gydymą, žmogus, sergantis uždegimine žarnyno liga, tikėtina, patirs laikotarpių, kai simptomai tampa aktyvūs.“ Dėl to paūmėjimas neturėtų būti ignoruojamas, ypač jei simptomai stiprėja arba kartojasi.

Skubi medicininė pagalba būtina, jei pilvo skausmas labai stiprus, pakyla aukšta temperatūra, atsiranda dehidratacijos požymių, žmogus alpsta arba kraujavimas iš žarnyno tampa gausus. Tokie požymiai gali rodyti sunkų paūmėjimą ar komplikacijas.

Simptomų stiprumas ir tinkama reakcija

Situacija	Ką tai gali reikšti	Ką daryti
Kraujas ar gleivės išmatose kartojasi kelias dienas	Galimas aktyvus storosios žarnos uždegimas	Registruotis pas gydytoją arba gastroenterologą
Viduriavimas dažnėja, atsiranda pilvo spazmai	Galimas ligos paūmėjimas	Kreiptis dėl gydymo plano įvertinimo
Nuovargis, silpnumas, svorio kritimas	Galima mažakraujystė, uždegimas ar maistinių medžiagų trūkumas	Atlikti kraujo ir kitus gydytojo paskirtus tyrimus
Aukšta temperatūra, stiprus pilvo skausmas, gausesnis kraujavimas	Galimas sunkus paūmėjimas arba komplikacija	Kreiptis skubiai
Simptomai nepraeina, nors gydymas vartojamas pagal planą	Gydymas gali būti nepakankamai veiksmingas	Pasitarti su gydytoju dėl gydymo korekcijos

Gyvenimas su opiniu kolitu

Opinis kolitas dažnai reikalauja ilgalaikės priežiūros, net jei simptomai kuriam laikui sumažėja. Reguliarūs vizitai pas gastroenterologą, paskirtų vaistų vartojimas ir tyrimų stebėjimas padeda sumažinti paūmėjimų riziką bei laiku pastebėti galimas komplikacijas.

Kasdienybėje gali padėti aiškus simptomų stebėjimas. Naudinga pasižymėti, kaip dažnai tuštinamasi, ar išmatose yra kraujo, kokie produktai blogina savijautą, ar atsiranda nuovargis, karščiavimas ar svorio kritimas. Tokia informacija padeda gydytojui tiksliau įvertinti ligos eigą ir parinkti gydymą.

Gyvenimo kokybei įtakos turi ir psichologinė savijauta. Dažnas noras tuštintis, baimė dėl paūmėjimo ar nuolatinis nuovargis gali kelti nerimą. Tokiais atvejais padeda ne tik medicininis gydymas, bet ir aiškus ligos planas, artimųjų palaikymas bei, jei reikia, psichologo pagalba.

DUK (dažniausiai užduodami klausimai)

Kas yra opinis kolitas?

Opinis kolitas yra lėtinė uždegiminė žarnyno liga, pažeidžianti storąją ir tiesiąją žarną. Dėl uždegimo žarnos gleivinėje gali atsirasti opų, kraujavimas, gleivės išmatose, pilvo skausmas ir dažnas noras tuštintis.

Kokie yra pagrindiniai opinio kolito simptomai?

Dažniausi simptomai yra viduriavimas, kraujas ar gleivės išmatose, pilvo spazmai, skubus noras tuštintis, nuovargis ir svorio kritimas. Ligai paūmėjus gali atsirasti karščiavimas, mažakraujystė ar bendras silpnumas.

Ar opinis kolitas yra išgydomas?

Opinis kolitas dažniausiai laikomas lėtine liga, kuri gali kartotis paūmėjimais ir remisijomis. Gydymas padeda sumažinti uždegimą, kontroliuoti simptomus ir išlaikyti kuo ilgesnį pagerėjimo laikotarpį.

Kuo opinis kolitas skiriasi nuo Krono ligos?

Opinis kolitas dažniausiai pažeidžia storąją ir tiesiąją žarną, o uždegimas paprastai apima vidinį gleivinės sluoksnį. Krono liga gali pažeisti bet kurią virškinamojo trakto vietą ir dažniau apima gilesnius žarnos sienelės sluoksnius.

Kaip diagnozuojamas opinis kolitas?

Diagnozei nustatyti vertinami simptomai, atliekami kraujo ir išmatų tyrimai, kolonoskopija ir biopsija. Kolonoskopija leidžia apžiūrėti storosios žarnos gleivinę, o biopsija padeda patvirtinti uždegimą ir atmesti kitas ligas.

Kokie vaistai vartojami opiniam kolitui gydyti?

Gydymui gali būti skiriami vaistai nuo uždegimo, kortikosteroidai paūmėjimo metu, imuninę sistemą veikiantys vaistai, biologinė terapija arba kiti pažangesni gydymo būdai. Konkretus gydymas parenkamas individualiai pagal ligos sunkumą ir tyrimų rezultatus.

Ką valgyti sergant opiniu kolitu?

Vienos visiems tinkančios dietos nėra. Paūmėjimo metu dažnai tenka vengti produktų, kurie stiprina viduriavimą, pilvo pūtimą ar spazmus. Ramesniu laikotarpiu mityba turėtų būti kuo pilnavertiškesnė, kad organizmas gautų pakankamai baltymų, vitaminų ir mineralų.

Kada opinis kolitas tampa pavojingas?

Pavojingi požymiai yra gausus kraujavimas, stiprus pilvo skausmas, aukšta temperatūra, dehidratacija, alpimas, staigus silpnumas arba greitai blogėjanti būklė. Tokiais atvejais reikia kreiptis skubiai.