Duriantis skausmas dešinėje krutinės pusėje: priežastys ir gydymas

Kas yra duriantis skausmas dešinėje krūtinės pusėje?

Duriantis skausmas dešinėje krūtinės pusėje – tai aštrus, trumpalaikis arba pasikartojantis skausmo pojūtis, dažnai apibūdinamas kaip „durimas“ ar „badymas“. Dažniausiai jis susijęs ne su širdimi, o su raumenimis, nervais, plaučių dangalu ar virškinimo sistema.

Svarbu žinoti, kad skausmo vieta ne visada tiksliai parodo jo kilmę. Nors skausmas jaučiamas dešinėje pusėje, priežastis gali būti susijusi su kitais organais ar sistemomis. Dėl to vertinamas ne tik lokalizavimas, bet ir skausmo pobūdis, trukmė bei lydintys simptomai.

Medicinoje krūtinės skausmas skirstomas į pavojingą ir nepavojingą. Duriantis skausmas dažniau būna nepavojingas, tačiau tam tikrais atvejais gali signalizuoti ir rimtas būkles.

Kodėl atsiranda duriantis skausmas?

Šis skausmas dažniausiai atsiranda dėl nervų ar audinių dirginimo. Jam būdinga tai, kad jis:

• sustiprėja įkvėpus ar judant,
• būna aiškiai lokalizuotas,
• kinta keičiant kūno padėtį.

Tai padeda atskirti jį nuo širdies kilmės skausmo.

Ar duriantis skausmas reiškia širdies problemą?

Dažniausiai – ne. Širdies skausmas paprastai būna spaudžiantis, plintantis į kairę ranką ar kaklą. Vis dėlto visiškai atmesti širdies ligų negalima, nes jos kartais pasireiškia netipiniais simptomais.

Kaip pažymi Harvardo medicinos mokyklos profesorius dr. Peter Libby:
„Krūtinės skausmas gali turėti daug skirtingų priežasčių, tačiau svarbiausia visada pirmiausia atmesti gyvybei pavojingas būkles.“

Skausmo pobūdis ir jo reikšmė

Duriantis skausmas dažniausiai nėra pavojingas, tačiau jį būtina vertinti kompleksiškai. Net ir lengvi simptomai gali rodyti organizmo sutrikimus, todėl svarbu stebėti jų eigą.

Dažniausios duriančio skausmo dešinėje krūtinės pusėje priežastys

Duriantis skausmas dešinėje krūtinės pusėje gali būti susijęs su skirtingomis organizmo sistemomis. Dažniausiai jis nėra pavojingas, tačiau kai kuriais atvejais gali rodyti rimtesnius sutrikimus. Tiksli priežastis nustatoma įvertinus skausmo pobūdį, jo ryšį su kvėpavimu, judesiais ir kitais simptomais.

Raumenų ir nervų kilmės skausmas

Tai viena dažniausių priežasčių. Skausmas atsiranda dėl tarpšonkaulinių nervų dirginimo arba raumenų įtempimo. Jis dažniausiai būna aiškiai lokalizuotas, sustiprėja judant, keičiant kūno padėtį ar giliai kvėpuojant. Dažnai toks skausmas atsiranda po fizinio krūvio, ilgo sėdėjimo netaisyklingoje padėtyje ar staigaus judesio.

Plaučių ir kvėpavimo sistemos ligos

Kai skausmas sustiprėja įkvėpus, viena dažnesnių priežasčių yra pleuritas – plaučių dangalo uždegimas. Tokiu atveju skausmas būna aštrus ir aiškiai juntamas kvėpuojant. Pneumonija taip pat gali sukelti skausmą krūtinėje, tačiau dažniau ją lydi karščiavimas, kosulys ir bendras silpnumas.

Svarbu paminėti, kad staigus, stiprus skausmas kartu su dusuliu gali būti susijęs su plaučių embolija – tai pavojinga būklė, reikalaujanti skubios medicininės pagalbos.

Širdies ir kraujagyslių priežastys

Nors skausmas yra dešinėje pusėje, kai kuriais atvejais jis gali būti susijęs su širdies ligomis. Širdies kilmės skausmas dažniau apibūdinamas kaip spaudžiantis ar veržiantis, tačiau ne visada pasireiškia tipiškai. Dėl to vien pagal vietą atmesti širdies problemų negalima.

Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei skausmą lydi dusulys, silpnumas ar šaltas prakaitas.

Virškinimo sistemos sutrikimai

Virškinimo sistema taip pat gali sukelti skausmą, kuris jaučiamas krūtinės srityje. Refliuksas dažniausiai sukelia deginimo pojūtį, tačiau kartais gali būti jaučiamas ir kaip aštresnis skausmas. Tulžies pūslės ligos, ypač akmenligė, dažnai sukelia skausmą dešinėje pusėje, kuris gali plisti į krūtinę ar nugarą ir sustiprėti po riebaus maisto.

Kitos galimos priežastys

Rečiau pasitaikančios priežastys apima juostinę pūslelinę, kuri ankstyvoje stadijoje gali pasireikšti skausmu dar prieš atsirandant bėrimui. Taip pat skausmą gali sukelti nerimo ar panikos epizodai, kai juntamas aštrus diskomfortas krūtinėje be aiškios fizinės priežasties.

Žemiau pateikta lentelė padeda greitai orientuotis tarp dažniausių priežasčių:

Duriantis skausmas gali turėti daug skirtingų priežasčių, todėl svarbiausia – ne ignoruoti simptomus ir vertinti juos kompleksiškai.

Kada būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją?

Nors duriantis skausmas dažniausiai nėra pavojingas, tam tikrais atvejais jis gali rodyti rimtas būkles, kurioms reikalinga skubi medicininė pagalba. Vertinant riziką svarbiausia atsižvelgti į lydinčius simptomus ir skausmo pobūdį.

Nedelsiant kreiptis į gydytoją būtina, jei:

• skausmas atsiranda staiga ir yra stiprus arba neįprastas,
• kartu pasireiškia dusulys, šaltas prakaitas, silpnumas ar galvos svaigimas,
• skausmas nepraeina ramybės būsenoje arba stiprėja,
• skausmas plinta į ranką, nugarą, kaklą ar žandikaulį.

Tokie simptomai gali būti susiję su širdies ar plaučių sutrikimais, todėl delsimas gali būti pavojingas.

Taip pat svarbu įvertinti situaciją, jei skausmas atsiranda fizinio krūvio metu arba po jo. Net jei jis jaučiamas dešinėje pusėje, tai neatmeta širdies kilmės galimybės.

Kada galima stebėti situaciją?

Jei skausmas yra trumpalaikis, aiškiai susijęs su judesiu ar kūno padėtimi ir nėra kitų simptomų, dažniausiai jis nėra pavojingas. Tokiais atvejais galima stebėti jo eigą.

Vis dėlto, jei skausmas kartojasi, trunka ilgiau nei kelias dienas arba keičiasi jo pobūdis, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.

Kaip diagnozuojamas skausmas krūtinėje?

Norint nustatyti duriančio skausmo priežastį, svarbus nuoseklus medicininis įvertinimas. Vien tik simptomų aprašymo dažniausiai nepakanka, todėl gydytojai remiasi tiek paciento pasakojimu, tiek objektyviais tyrimais.

Pirmiausia atliekama išsami apklausa. Vertinama, kada skausmas atsirado, kiek laiko trunka, ar jis susijęs su kvėpavimu, judesiu, fiziniu krūviu ar maistu. Taip pat svarbūs lydintys simptomai ir turimos ligos.

Po to atliekama fizinė apžiūra. Gydytojas gali įvertinti, ar skausmas sustiprėja spaudžiant krūtinės ląstą, klausyti plaučių ir širdies veiklos, patikrinti kvėpavimo dažnį bei bendrą būklę.

Priklausomai nuo įtariamos priežasties, gali būti skiriami papildomi tyrimai. Dažniausiai naudojami šie diagnostikos metodai:

• elektrokardiograma (EKG), padedanti įvertinti širdies veiklą,
• kraujo tyrimai, kurie gali parodyti uždegimą ar širdies pažeidimą,
• krūtinės ląstos rentgenograma, leidžianti įvertinti plaučius,
• kompiuterinė tomografija, naudojama sudėtingesniais atvejais.

Tyrimų pasirinkimas priklauso nuo simptomų visumos. Pavyzdžiui, jei įtariama širdies problema, pirmiausia atliekamas EKG, o jei vyrauja kvėpavimo simptomai – plaučių tyrimai.

Svarbu pabrėžti, kad savarankiškai nustatyti skausmo priežastį yra sudėtinga ir gali būti klaidinanti. Net ir panašūs simptomai gali turėti skirtingas priežastis, todėl tik gydytojas gali tiksliai įvertinti situaciją.

Duriantis skausmas dešinėje krūtinės pusėje: gydymas

Gydymas visada priklauso nuo nustatytos priežasties. Nėra vieno universalaus metodo, kuris tiktų visais atvejais, todėl svarbiausia yra tiksliai diagnozuoti problemą.

Jei skausmas susijęs su raumenimis ar nervais, dažniausiai pakanka poilsio, priešuždegiminių vaistų ir fizinio krūvio korekcijos. Tokiais atvejais būklė paprastai pagerėja per kelias dienas.

Esant kvėpavimo sistemos ligoms, gydymas priklauso nuo konkrečios diagnozės. Infekcijų atveju gali būti skiriami antibiotikai ar kiti vaistai, o esant uždegimui – priešuždegiminis gydymas.

Širdies ligų atvejais taikomas specializuotas gydymas, kuris gali apimti vaistus, gyvenimo būdo keitimą ar net intervencines procedūras. Tokiais atvejais svarbus greitas reagavimas.

Virškinimo sistemos sutrikimų atveju dažniausiai taikoma mitybos korekcija ir vaistai, mažinantys rūgštingumą ar gerinantys tulžies veiklą.

Gydymo sėkmė priklauso nuo to, kaip anksti nustatoma priežastis ir ar laikomasi gydytojo rekomendacijų. Todėl svarbu ne tik pašalinti simptomus, bet ir spręsti jų kilmę.

Ką galima daryti namuose?

Jei duriantis skausmas nėra stiprus, nepasireiškia kartu su kitais pavojingais simptomais ir aiškiai susijęs su judesiu ar fiziniu krūviu, dažniausiai galima taikyti paprastas savipagalbos priemones.

Pirmiausia rekomenduojama sumažinti fizinį krūvį ir leisti organizmui pailsėti. Raumenų ar nervų kilmės skausmas dažnai sumažėja per kelias dienas, jei išvengiama staigių judesių ir apkrovos. Taip pat gali padėti šiluma, kuri atpalaiduoja įsitempusius raumenis.

Jei skausmas susijęs su laikysena, svarbu ją koreguoti – ilgas sėdėjimas netaisyklingoje padėtyje dažnai yra viena iš priežasčių. Lengvi tempimo pratimai gali padėti sumažinti diskomfortą.

Virškinimo sutrikimų atveju svarbu atkreipti dėmesį į mitybą. Rekomenduojama vengti riebaus, sunkiai virškinamo maisto, nevalgyti prieš miegą ir stebėti, ar tam tikri produktai nesukelia simptomų.

Vis dėlto, jei skausmas nepraeina, stiprėja ar kartojasi, savarankiškas gydymas neturėtų būti tęsiamas – būtina kreiptis į gydytoją.

Kaip išvengti skausmo ateityje?

Prevencija priklauso nuo skausmo priežasties, tačiau daugeliu atvejų galima sumažinti riziką koreguojant gyvenimo būdą.

Svarbu palaikyti fizinį aktyvumą, kuris stiprina raumenis ir gerina laikyseną. Taip pat reikėtų vengti ilgalaikio sėdėjimo vienoje padėtyje ir reguliariai daryti pertraukas.

Didelę reikšmę turi širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių kontrolė. Subalansuota mityba, rūkymo atsisakymas ir kraujospūdžio kontrolė padeda sumažinti rimtų ligų tikimybę.

Virškinimo sistemos sveikatai svarbu reguliari mityba ir tinkami maisto pasirinkimai. Vengiant persivalgymo ir dirginančių produktų galima sumažinti refliukso ar tulžies sutrikimų riziką.

DUK (dažniausiai užduodami klausimai)

Šaltiniai:

Cleveland Clinic – Chest Pain:
https://my.clevelandclinic.org/health/symptoms/21209-chest-pain

NHS (National Health Service) – Chest pain:
https://www.nhs.uk/conditions/chest-pain/