Ar plaučių uždegimas užkrečiamas?

Plaučių uždegimas, mediciniškai vadinamas pneumonija, yra plaučių audinio infekcija, kai uždegiminis procesas pažeidžia alveoles – mažus oro maišelius, atsakingus už dujų apykaitą. Alveolėse ima kauptis skysčiai ir pūliai, todėl žmogui sunku kvėpuoti, atsiranda kosulys, karščiavimas, krūtinės skausmas, silpnumas. Liga gali paveikti vieną arba abu plaučius ir pasižymi labai plačia sunkumo amplitude – nuo lengvo, ambulatoriškai gydomo uždegimo iki gyvybei pavojingos būklės.

Pneumonija nėra vienalytė liga, ją gali sukelti skirtingi mikroorganizmai. Dažniausiai pasitaiko bakterinis plaučių uždegimas, kurį sukelia tokie patogenai kaip Streptococcus pneumoniae, Haemophilus influenzae ar Staphylococcus aureus. Antroje vietoje – virusiniai uždegimai, kuriuos gali lemti gripo virusai, respiracinis sincitinis virusas ar SARS-CoV-2. Rečiau pasitaiko grybeliniai uždegimai, dažniausiai paveikiantys žmones su nusilpusia imunine sistema. Be infekcinių priežasčių, egzistuoja ir neinfekcinės pneumonijos formos, pavyzdžiui, aspiracinis plaučių uždegimas, kai į plaučius patenka skrandžio turinys ar svetimkūniai.

Plaučių uždegimas pavojingas tuo, kad progresuoja greitai, gali sukelti kvėpavimo 

nepakankamumą, sepsį, komplikacijas širdžiai ir kitiems organams. Riziką padidina vyresnis amžius, lėtinės ligos, nusilpęs imunitetas ir rūkymas. Nors medicinos pažanga leidžia efektyviai gydyti daugumą atvejų, pneumonija vis dar išlieka viena dažniausių hospitalizacijos ir mirčių nuo infekcijų priežasčių pasaulyje.

Ar plaučių uždegimas yra užkrečiamas?

Atsakymas į klausimą, ar plaučių uždegimas yra užkrečiamas, nėra vienareikšmis. Svarbu suprasti, kad pati liga, kaip diagnozė „pneumonija“, nėra tiesiogiai perduodama iš žmogaus žmogui. Tačiau gali būti perduodami mikroorganizmai, kurie šią ligą sukelia. Tai reiškia, kad užkrečiama yra ne pneumonija kaip būklė, bet patys patogenai – virusai, bakterijos ar retais atvejais grybeliai.

Kai žmogus kosėja, čiaudi ar net kalba, iš jo kvėpavimo takų į aplinką pasklinda lašeliai, kuriuose yra infekcijos sukėlėjų. Kiti asmenys, įkvėpę šių lašelių, gali užsikrėsti būtent mikroorganizmu, tačiau jiems nebūtinai išsivystys plaučių uždegimas. Tai priklauso nuo jų imuninės sistemos stiprumo, bendros sveikatos, amžiaus ir kitų rizikos faktorių. Dalis žmonių apskritai pasveiksta be rimtesnių komplikacijų, o kitiems infekcija gali nusileisti į apatinius kvėpavimo takus ir sukelti pneumoniją.

Užkrečiamumo laipsnį lemia ir patogeno tipas. Virusinės infekcijos paprastai plinta greičiau ir lengviau, ypač uždarose patalpose ir šaltuoju sezonu. Bakterinės infekcijos taip pat gali būti perduodamos, tačiau tai vyksta kiek rečiau ir dažniausiai artimo kontakto metu. Grybelinės pneumonijos formos įprastai nėra perduodamos nuo žmogaus žmogui, nes dažniausiai kyla dėl specifinių aplinkos sąlygų arba stipriai susilpnėjusio imuniteto.

Nors ne visi kontaktai su sergančiuoju baigiasi užsikrėtimu, svarbu įvertinti riziką, ypač jei šalia yra žmonių, turinčių silpnesnę imuninę sistemą. Todėl ligos metu rekomenduojama riboti artimus kontaktus, vengti buvimo perpildytose erdvėse ir laikytis tinkamos higienos, kad būtų sumažinta perdavimo tikimybė.

Kaip plinta skirtingos plaučių uždegimo rūšys?

Plaučių uždegimo užkrečiamumas priklauso nuo to, kas jį sukėlė. Kiekvienas patogenas turi savitą plitimo mechanizmą, todėl svarbu suprasti, kuo skiriasi virusinis, bakterinis ir grybelinis plaučių uždegimas. Nuo to priklauso ir infekcijos kontrolės priemonės, ir rizikos vertinimas.

Virusinis plaučių uždegimas

Virusai yra dažniausi plaučių uždegimo sukėlėjai, ypač šaltuoju metų laiku. Jie plinta oro lašeliniu būdu, kai žmogus kosėja, čiaudi ar tiesiog kalba, taip pat per užterštus paviršius, jei po to rankos liečia veidą. Tokie virusai kaip gripas, respiracinis sincitinis virusas ar koronavirusai lengvai perduodami artimo kontakto metu, todėl virusinė pneumonija laikoma labiausiai užkrečiama forma.

Bakterinis plaučių uždegimas

Bakterijos, tokios kaip Streptococcus pneumoniae ar Mycoplasma pneumoniae, taip pat gali plisti oro lašeliniu būdu, tačiau paprastai tam reikia artimesnio ir ilgesnio kontakto. Daugeliui sveikų žmonių bakterijos, patekusios į viršutinius kvėpavimo takus, nesukelia ligos, tačiau jei imunitetas nusilpęs ar yra kitų rizikos veiksnių, infekcija gali nusileisti į plaučius.

Grybelinis plaučių uždegimas

Grybelinės pneumonijos formos beveik niekada neplinta nuo žmogaus žmogui. Jas sukelia aplinkoje esantys grybai, tokie kaip Histoplasma, Coccidioides ar Aspergillus. Užsikrėtimas dažniausiai įvyksta įkvėpus sporų, esančių dulkėse, dirvožemyje ar statybinių medžiagų likučiuose. Tokios infekcijos dažniausiai paveikia asmenis, turinčius silpną imuninę sistemą.

Simptomai, rodantys galimą užsikrėtimą

Simptomai, atsirandantys po kontakto su infekcijos šaltiniu, nebūtinai iš karto reiškia plaučių uždegimą. Iš pradžių dažniausiai pasireiškia kvėpavimo takų infekcijai būdingi požymiai, kurie gali progresuoti arba išlikti lengvi. Vis dėlto tam tikri simptomai gali rodyti, kad infekcija artėja prie apatinių kvėpavimo takų ir didėja pneumonijos rizika.

Ankstyvieji požymiai paprastai prasideda nuo bendro negalavimo, gerklės perštėjimo, galvos skausmo ar nedidelio kosulio. Šie simptomai dažnai būdingi tiek virusinėms, tiek bakterinėms infekcijoms, todėl iš pradžių sunku nustatyti, ar išsivystys pneumonija. Jei organizmas neatsilaiko prieš infekciją, simptomai gali progresuoti.

Progresuojant infekcijai pasireiškia nuolatinis arba blogėjantis kosulys, pakilusi temperatūra, šaltkrėtis, krūtinės skausmas, apsunkintas kvėpavimas. Kosulys gali tapti šlapias, o skrepliuose kartais atsiranda gelsvų, žalsvų ar kraujo priemaišų. Sunkesniais atvejais žmonės jaučia didelį nuovargį, silpnumą, pasunkėjusią orientaciją, o vyresnio amžiaus asmenims gali išryškėti sumišimas.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į simptomų trukmę. Jei jie nepraeina per kelias dienas arba akivaizdžiai blogėja, tai ženklas kreiptis į gydytoją. Šeimos nariai turi stebėti vaikus, senjorus ar žmones su lėtinėmis ligomis, nes jiems infekcija gali progresuoti greičiau ir sukelti didesnių komplikacijų.

Užsikrėtimo po kontakto su sergančiu žmogumi požymiai ne visada yra labai ryškūs, todėl nereikėtų laukti, kol simptomai taps sunkūs. Ankstyvas kreipimasis į medikus leidžia išvengti komplikacijų ir užkirsti kelią sunkiai pneumonijos eigai.

Kas turi didžiausią riziką užsikrėsti?

Ne visi žmonės vienodai jautrūs infekcijoms, galinčioms sukelti plaučių uždegimą. Nors bet kuris asmuo gali užsikrėsti virusais ar bakterijomis, dėl kurių išsivysto pneumonija, tam tikros grupės turi žymiai didesnę riziką. Tai susiję su imuninės sistemos veikla, bendromis sveikatos būklėmis, gyvenimo būdu ir aplinkos veiksniais.

Didžiausią riziką patiria vyresnio amžiaus žmonės, ypač sulaukę 65 metų ir daugiau. Su amžiumi silpsta imuniteto reakcija, todėl net įprastos kvėpavimo takų infekcijos gali lengviau nusileisti į plaučius. Panaši rizika stebima ir kūdikiams bei mažiems vaikams, kurių imuninė sistema dar nėra visiškai subrendusi.

Lėtinių ligų turintys žmonės taip pat yra labiau pažeidžiami. Sergantieji lėtinėmis širdies, plaučių, inkstų ar kepenų ligomis dažnai sunkiau įveikia infekcijas. Sergantieji astma, LOPL, širdies nepakankamumu ar diabetu turi padidėjusią tikimybę, kad net lengva infekcija progresuos į pneumoniją. Imunitetą silpninantys veiksniai, tokie kaip ŽIV, chemoterapija, imunosupresiniai vaistai po transplantacijos ar autoimuninių ligų gydymas, taip pat žymiai padidina riziką.

Svarbus veiksnys yra ir gyvenimo būdas. Rūkymas mažina plaučių atsparumą ir kenkia bronchų gleivinei, todėl infekcijos lengviau prasiskverbia į apatinius kvėpavimo takus. Alkoholio perteklius taip pat silpnina imuninę sistemą ir didina aspiracinio plaučių uždegimo riziką. Žmonės, kurie gyvena prastomis sąlygomis, dirba vietose su didele žmonių koncentracija arba dažnai būna nevėdinamose patalpose, turi didesnę tikimybę užsikrėsti virusais ir bakterijomis.

Dar viena rizikos grupė – globos įstaigose gyvenantys asmenys. Artimas kontaktas, bendros erdvės ir dažnos virusų bei bakterijų cirkuliacijos apsunkina infekcijų kontrolę. Panaši rizika taikoma ir ligoninių pacientams, kur pneumonija gali išsivystyti kaip hospitalinė infekcija, tačiau tokios formos dažniausiai neplinta tarp sveikų žmonių.

Kaip apsisaugoti nuo užkrečiamo plaučių uždegimo?

Apsisaugoti nuo užkrečiamo plaučių uždegimo reiškia sumažinti tikimybę užsikrėsti virusais ar bakterijomis, kurios gali sukelti pneumoniją. Prevencija yra viena svarbiausių priemonių, ypač žmonėms, priklausantiems rizikos grupėms. Dalis apsaugos metodų yra elementarūs, kiti – paremti medicininėmis rekomendacijomis ir moksliniais įrodymais.

Svarbiausia priemonė yra higiena. Rankų plovimas su muilu ir vandeniu, ypač grįžus iš viešų vietų ar po kontakto su sergančiu žmogumi, padeda pašalinti patogenus nuo rankų paviršiaus. Jei galimybės plauti rankų nėra, rekomenduojama naudoti alkoholio pagrindu pagamintus rankų dezinfekantus. Rankomis nereikėtų liesti akių, nosies ar burnos, nes per šiuos taškus mikroorganizmai lengviausiai patenka į organizmą.

Kita svarbi prevencijos dalis – vakcinacija. Skiepai nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos yra pripažinti vieni efektyviausių būdų sumažinti plaučių uždegimo riziką. Gripo sezonu vakcina mažina ne tik užsikrėtimo tikimybę, bet ir sunkios pneumonijos riziką, nes gripas yra viena dažniausių virusinių pneumonijų priežasčių. Pneumokokinė vakcina, kuri rekomenduojama vyresniems suaugusiesiems ir žmonėms su tam tikromis lėtinėmis ligomis, saugo nuo bakterijų, dažniausiai sukeliančių sunkias pneumonijos formas.

Aplinkos kontrolė taip pat turi didelę reikšmę. Reguliarus patalpų vėdinimas sumažina virusų koncentraciją ore, ypač šaltuoju sezonu. Sergančiam žmogui rekomenduojama dėvėti medicininę kaukę, o šeimos nariams – vengti artimo kontakto, ypač jei jie turi lėtinių ligų ar silpnesnį imunitetą. Dažnai liečiamų paviršių valymas ir dezinfekavimas padeda riboti patogenų plitimą namuose ar darbo vietoje.

Stipri imuninė sistema yra dar vienas apsaugos pagrindas. Visavertė mityba, pakankamas miegas, reguliarus fizinis aktyvumas ir žalingų įpročių atsisakymas didina organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis. Ypač svarbu vengti rūkymo, nes jis smarkiai pažeidžia kvėpavimo takų gleivinę ir silpnina apsaugines bronchų funkcijas.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Plaučių uždegimo formų palyginimo lentelė