Plaučių uždegimas vaikui: simptomai, gydymas ir prevencija

Plaučių uždegimas vaikui yra infekcija, pažeidžianti plaučius ir galinti sukelti kosulį, karščiavimą, pasunkėjusį kvėpavimą, silpnumą ar apetito sumažėjimą. Vienais atvejais liga būna lengvesnė ir gydoma namuose, kitais gali prireikti skubios gydytojo pagalbos ar gydymo ligoninėje.

Vaikams plaučių uždegimo simptomai ne visada būna vienodi. Kūdikiai ir maži vaikai kartais negali pasakyti, ką jaučia, todėl tėvams svarbu stebėti kvėpavimą, bendrą vaiko būklę, temperatūrą, skysčių vartojimą ir elgesio pokyčius.

Kaip plaučių uždegimas pasireiškia vaikams

Plaučių uždegimas dažniausiai prasideda po peršalimo, gripo ar kitos kvėpavimo takų infekcijos. Iš pradžių vaikas gali kosėti, karščiuoti, būti vangus, mažiau valgyti ar greičiau pavargti, o vėliau gali atsirasti dažnesnis arba apsunkintas kvėpavimas.

Ligos eiga priklauso nuo vaiko amžiaus, sukėlėjo ir bendros sveikatos būklės. Kūdikiams simptomai gali būti ne tokie aiškūs, todėl net ir nedidelis vangumas, blogas maitinimasis ar kvėpavimo pokyčiai turėtų būti vertinami atidžiai.

Pirmieji požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti

Pirmieji plaučių uždegimo požymiai vaikui gali priminti įprastą virusinę infekciją. Vis dėlto įtarimą turėtų kelti karščiavimas, kuris nepraeina ar stiprėja, dažnas kosulys, vangumas ir kvėpavimo pasikeitimai.

Dažniausi požymiai:

• karščiavimas ar šaltkrėtis;
• kosulys;
• padažnėjęs arba apsunkintas kvėpavimas;
• vaiko vangumas, mieguistumas;
• apetito sumažėjimas;
• krūtinės, pilvo ar šono skausmas kosint;
• kūdikiams – prastesnis maitinimasis, neramumas ar neįprastas mieguistumas.

Jei vaikas kvėpuoja greičiau nei įprastai, įkvepiant matosi tarpšonkaulių įsitraukimas, mėlsta lūpos ar jis tampa labai vangus, reikia skubios medicininės pagalbos.

Kosulys, temperatūra ir pasunkėjęs kvėpavimas

Kosulys sergant plaučių uždegimu gali būti sausas arba su skrepliais, tačiau vien pagal kosulio pobūdį ligos sunkumo nustatyti neįmanoma. Daug svarbiau stebėti, ar vaikas kvėpuoja lengvai, ar kvėpavimas netampa dažnas, paviršutiniškas arba varginantis.

Karščiavimas taip pat gali būti skirtingas: vieniems vaikams temperatūra pakyla aukštai, kitiems būna tik nedidelė. Jei kartu su karščiavimu atsiranda vangumas, atsisakymas gerti, dusulys ar melsvos lūpos, reikia kreiptis į gydytoją nedelsiant.

Skirtingi simptomai kūdikiams ir vyresniems vaikams

Kūdikiams plaučių uždegimas ne visada pasireiškia aiškiu kosuliu. Jie gali prasčiau žįsti ar valgyti, būti neįprastai mieguisti, vangūs, neramūs, kvėpuoti greičiau arba daryti pauzes kvėpuodami.

Vyresni vaikai dažniau skundžiasi kosuliu, krūtinės, pilvo ar šono skausmu, nuovargiu ir dusuliu fizinio aktyvumo metu. Jei vaiko būklė blogėja, jis sunkiai kvėpuoja arba atrodo neįprastai išsekęs, reikalinga gydytojo apžiūra.

Virusinis ir bakterinis plaučių uždegimas

Vaikų plaučių uždegimą gali sukelti virusai arba bakterijos. Virusinis plaučių uždegimas dažnai prasideda palaipsniui, kartu su sloga, kosuliu, gerklės skausmu ar kitais peršalimo požymiais.

Bakterinis plaučių uždegimas gali prasidėti staigiau, su aukštesne temperatūra, ryškesniu silpnumu, padažnėjusiu kvėpavimu ar skausmu krūtinėje. Tiksliai atskirti sukėlėją pagal simptomus ne visada įmanoma, todėl gydymą turėtų parinkti gydytojas.

Kada vaikui reikalinga skubi medicininė pagalba

Skubi pagalba reikalinga tada, kai vaiko kvėpavimas tampa apsunkintas arba bendra būklė greitai blogėja. Tėvams reikėtų stebėti ne tik temperatūrą, bet ir tai, kaip vaikas kvėpuoja, ar geria skysčius, ar reaguoja į aplinką.

Kaip teigia pediatrė dr. Jennifer Shu: „Kvėpavimo pasunkėjimas, melsvos lūpos ar neįprastas mieguistumas vaikui visada turi būti vertinami rimtai.“ Tokiais atvejais geriau nedelsti ir kreiptis į medikus.

Plaučių uždegimo priežastys vaikystėje

Plaučių uždegimą vaikams dažniausiai sukelia kvėpavimo takų infekcijos. Sukėlėjai gali patekti į plaučius po peršalimo, gripo, RSV ar kitos virusinės infekcijos, o kai kuriais atvejais ligą sukelia bakterijos.

Didesnė rizika susirgti būna mažiems vaikams, ypač kūdikiams, taip pat vaikams, kurių imuninė sistema nusilpusi ar kurie serga lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis. Riziką gali didinti ir pasyvus rūkymas, prasta oro kokybė, nepakankama vakcinacija ar dažnas kontaktas su sergančiais vaikais.

Rizikos veiksniai, didinantys sunkesnės ligos tikimybę

Kai kuriems vaikams plaučių uždegimas gali būti sunkesnis arba greičiau komplikuotis. Didesnės rizikos grupei priklauso kūdikiai, neišnešioti vaikai, vaikai su lėtinėmis širdies, plaučių ar neurologinėmis ligomis ir tie, kurių imunitetas nusilpęs.

Tėvai turėtų būti atidesni, jei vaikas dažnai serga kvėpavimo takų infekcijomis, gyvena aplinkoje, kur rūkoma, arba sunkiai geria skysčius ligos metu. Tokiais atvejais gydytojo konsultacijos nereikėtų atidėlioti, net jei simptomai iš pradžių atrodo vidutinio sunkumo.

Kaip gydytojas nustato plaučių uždegimą

Plaučių uždegimas nustatomas įvertinus vaiko simptomus, kvėpavimą, temperatūrą ir bendrą būklę. Gydytojas apžiūros metu gali klausyti plaučius, vertinti kvėpavimo dažnį, deguonies kiekį kraujyje ir tai, ar vaikui nėra dehidratacijos požymių.

Kai kuriais atvejais gali būti atliekami kraujo tyrimai, krūtinės ląstos rentgenograma ar kiti tyrimai. Jie reikalingi ne visada, tačiau padeda patikslinti diagnozę, įvertinti ligos sunkumą ar nuspręsti, ar vaikui reikia gydymo ligoninėje.

Gydymas namuose ir vaiko priežiūra

Lengvesnis plaučių uždegimas dažnai gydomas namuose, jei vaikas kvėpuoja pakankamai gerai, geria skysčius ir jo bendra būklė nėra sunki. Tėvams svarbu laikytis gydytojo nurodymų, stebėti kvėpavimą, temperatūrą ir vaiko aktyvumą.

Namų priežiūroje svarbiausia pakankamas skysčių kiekis, poilsis ir karščiavimo kontrolė pagal gydytojo ar vaistininko rekomendacijas. Jei vaikas pradeda sunkiau kvėpuoti, tampa labai vangus, atsisako gerti ar būklė blogėja, reikia kreiptis į gydytoją pakartotinai.

Antibiotikai, karščiavimo kontrolė ir skysčiai

Antibiotikai skiriami tada, kai gydytojas įtaria arba patvirtina bakterinį plaučių uždegimą. Virusinio plaučių uždegimo atveju antibiotikai paprastai neveikia, todėl jų nereikėtų vartoti be gydytojo paskyrimo.

Karščiavimą galima mažinti vaikams tinkamais vaistais pagal amžių ir svorį. Taip pat svarbu siūlyti skysčius mažais kiekiais, bet dažnai, ypač jei vaikas karščiuoja, prakaituoja ar mažiau valgo.

Gydymas ligoninėje

Gydymo ligoninėje gali prireikti, jei vaikui sunku kvėpuoti, trūksta deguonies, jis negeria skysčių, yra labai vangus arba priklauso didesnės rizikos grupei. Ligoninėje gali būti skiriamas deguonis, skysčiai į veną, antibiotikai ar kitas gydymas pagal vaiko būklę.

Kūdikiams ir vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis, gydymo ligoninėje gali prireikti greičiau nei vyresniems ir sveikiems vaikams. Sprendimas priimamas įvertinus kvėpavimą, tyrimus ir bendrą vaiko būklę.

Kiek laiko vaikas sveiksta po plaučių uždegimo

Vaiko sveikimo trukmė priklauso nuo amžiaus, ligos sunkumo, sukėlėjo ir bendros sveikatos būklės. Kai kurie vaikai pasijunta geriau per kelias dienas nuo gydymo pradžios, tačiau kosulys ir nuovargis gali išlikti dar kelias savaites.

Į įprastą veiklą reikėtų grįžti palaipsniui. Jei vaikas vis dar greitai pavargsta, stipriai kosėja, karščiuoja ar sunkiau kvėpuoja, darželį, mokyklą ir aktyvią fizinę veiklą reikėtų atidėti.

Galimos komplikacijos

Dauguma vaikų pasveiksta be komplikacijų, ypač jei gydymas pradedamas laiku ir laikomasi gydytojo nurodymų. Vis dėlto sunkesniais atvejais infekcija gali užsitęsti, sutrikdyti kvėpavimą ar sukelti skysčių kaupimąsi aplink plaučius.

Didesnė komplikacijų rizika kyla kūdikiams, vaikams su lėtinėmis ligomis ar nusilpusiu imunitetu. Jei gydymo metu vaiko būklė blogėja, grįžta karščiavimas, stiprėja kosulys ar atsiranda dusulys, būtina kreiptis į gydytoją pakartotinai.

Prevencija: skiepai, higiena ir aplinkos veiksniai

Plaučių uždegimo riziką vaikams gali sumažinti skiepai, rankų higiena, sergančių žmonių vengimas ir švaresnė aplinka. Ypač svarbu laikytis rekomenduojamo vaikų skiepijimo kalendoriaus, nes kai kurios vakcinos padeda apsaugoti nuo infekcijų, galinčių sukelti plaučių uždegimą.

Namų aplinkoje reikėtų vengti pasyvaus rūkymo, reguliariai vėdinti patalpas ir mokyti vaiką kosint ar čiaudint prisidengti burną. Kaip teigia pediatras dr. William J. Barson: „Skiepai yra viena veiksmingiausių priemonių, padedančių sumažinti vaikų plaučių uždegimo riziką.“ Tai ypač aktualu mažiems vaikams ir tiems, kurie turi didesnę komplikacijų riziką.

Kada vaikas gali grįžti į darželį ar mokyklą

Vaikas gali grįžti į darželį ar mokyklą tada, kai nebekarščiuoja, jaučiasi pakankamai gerai, kvėpuoja lengvai ir turi jėgų įprastai veiklai. Jei gydytojas paskyrė antibiotikus, reikėtų laikytis jo nurodymų dėl gydymo trukmės ir grįžimo į kolektyvą.

Po plaučių uždegimo vaikas kurį laiką gali greičiau pavargti ar dar kosėti. Į fizinį aktyvumą geriausia grįžti palaipsniui, ypač jei liga buvo sunkesnė arba reikėjo gydymo ligoninėje.

Į ką atkreipti dėmesį vaiko ligos metu 

Plaučių uždegimas vaikui gali būti lengvesnis arba sunkesnis, todėl reikėtų stebėti ne tik temperatūrą, bet ir kvėpavimą, skysčių vartojimą bei bendrą vaiko būklę. Jei vaikas sunkiai kvėpuoja, tampa labai vangus, negeria skysčių ar mėlsta lūpos, reikia kreiptis skubiai.

Gydymas priklauso nuo ligos sukėlėjo ir sunkumo. Antibiotikai reikalingi ne visada, o sprendimą dėl jų turi priimti gydytojas. Tėvų vaidmuo – laikytis paskirto gydymo, užtikrinti poilsį ir laiku reaguoti, jei būklė blogėja.

DUK (dažniausiai užduodami klausimai)

Šaltiniai: