Ką daryti apsinuodijus?

Apsinuodijimas – tai būklė, kai į organizmą patekusios kenksmingos medžiagos sutrikdo gyvybiškai svarbių sistemų veiklą. Šios medžiagos gali būti labai įvairios – nuo sugedusio maisto ar netinkamai laikomų vaistų iki pavojingų cheminių priemonių, alkoholio ar net dujų. Daugeliu atvejų apsinuodijimas įvyksta netikėtai ir reikalauja skubios reakcijos, o laiku suteikta pagalba dažnai lemia ne tik sveikimo eigą, bet ir žmogaus gyvybę.

Apsinuodijimo mastas pasaulyje išlieka didelis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais dėl apsinuodijimo miršta šimtai tūkstančių žmonių, o milijonai patenka į ligonines. Vien Europos Sąjungoje kasmet užregistruojama apie 1,5 milijono apsinuodijimo atvejų, iš kurių reikšminga dalis – vaikų apsinuodijimai namuose. Tai rodo, kad problema yra itin aktuali, nepaisant šiuolaikinės visuomenės informuotumo.

Svarbu suprasti, kad net menkai atrodanti situacija – pavyzdžiui, netyčia išgertas nereceptinis vaistas ar suvalgytas nežinomas grybas – gali greitai virsti grėsme gyvybei. Būtent todėl žinojimas, kaip elgtis apsinuodijimo atveju, yra vienas svarbiausių pirmosios pagalbos įgūdžių.

Kaip teigia dr. Bruce Goldberger, Floridos universiteto medicinos fakulteto toksikologas: 

„Daugelis žmonių neteisingai įsivaizduoja, kad apsinuodijimas visada pasireiškia iš karto. Iš tikrųjų kai kurios medžiagos gali veikti lėtai ir sukelti pavojų tik po kelių valandų, todėl svarbiausia – nelaukti, o veikti iškart“

Apsinuodijimo tipai

Apsinuodijimas gali įvykti įvairiais būdais – per burną, kvėpavimo takus, per odą ar net į kraują. Dažniausiai tai įvyksta netyčia, tačiau kai kuriais atvejais – dėl neatsargumo ar nežinojimo. Kiekvienas apsinuodijimo tipas turi savitą kilmę, eigą ir galimus pavojus, todėl svarbu gebėti juos atskirti.

Apsinuodijimas maistu

Vienas dažniausių apsinuodijimo atvejų – apsinuodijimas maistu. Tai gali būti sugedęs, netinkamai laikytas ar termiškai neapdorotas produktas. Tokiu atveju į organizmą patenka bakterijos, tokios kaip Salmonella, Escherichia coli ar Listeria, kurios sukelia stiprią virškinimo sistemos reakciją. Tai ypač pavojinga kūdikiams, senjorams ir žmonėms, kurių imuninė sistema silpna.

Apsinuodijimas vaistais

Kitas itin dažnas atvejis – apsinuodijimas vaistais. Nors daugelis medikamentų parduodami be recepto, jų netinkamas vartojimas ar dozės viršijimas gali būti pavojingas. Pavojingiausi – raminamieji, vaistai nuo skausmo (ypač tie, kurių sudėtyje yra paracetamolio ar opioidų), antidepresantai. Vaikai ypač dažnai apsinuodija išgėrę suaugusiesiems skirtų vaistų, paliktų be priežiūros.

Apsinuodijimas alkoholiu

Apsinuodijimas alkoholiu dažniausiai susijęs su per dideliu kiekiu per trumpą laiką suvartoto alkoholio arba suklastoto, neteisėtai pagaminto alkoholio vartojimu. Tokios situacijos kelia grėsmę ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Ypač pavojinga, kai alkoholis derinamas su vaistais ar kitomis medžiagomis, nes tai sustiprina toksinį poveikį.

Apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis

Cheminių medžiagų sukelti apsinuodijimai – dar viena labai rimta problema. Namų buityje naudojami valikliai, balikliai, kanalizacijos pravalikliai ar automobilių priežiūros skysčiai gali būti mirtinai pavojingi, jei yra išgeriami arba net tik įkvepiami. Dažnai šie atvejai įvyksta vaikams ar pagyvenusiems žmonėms dėl supainiotų pakuočių ar netyčinio kontakto.

Apsinuodijimas CO

Apsinuodijimas anglies monoksidu – „tylus žudikas“, nes šios dujos yra bekvapės, bespalvės ir nesukelia dirginimo. Dažniausiai įvyksta šaltuoju sezonu, kai netinkamai naudojami dujiniai šildytuvai ar krosnys. Pirmieji simptomai – galvos skausmas, svaigulys, pykinimas – dažnai painiojami su gripu ar nuovargiu, todėl kyla pavojus nesuprasti tikrosios priežasties.

Apsinuodijimas augalais ar grybais

Apsinuodijimai augalais ar grybais dažniausiai nutinka gamtoje arba valgant nežinomus grybus. Net vienas kąsnis klaidingai atpažinto grybo, pavyzdžiui, žalsvosios musmirės, gali sukelti mirtį. Ši rizika išlieka labai aktuali Lietuvoje, ypač rudenį.

Kaip teigia dr. Suzanne White, Detroito „Poison Control Center“ vadovė: 

„Daugelis apsinuodijimų įvyksta namuose, todėl kiekvienas turėtų žinoti, kas yra pavojinga jų aplinkoje. Prevencija prasideda nuo supratimo, o ne nuo panikos“

Simptomai pagal apsinuodijimo tipą

Apsinuodijimo simptomai gali būti labai įvairūs – nuo lengvų virškinimo sutrikimų iki kvėpavimo sustojimo ar sąmonės netekimo. Viena iš didžiausių apsinuodijimo problemų – tai, kad simptomai ne visada pasireiškia iš karto, o kai kurių medžiagų poveikis tampa pavojingas tik po kelių valandų ar net dienų. Todėl gebėjimas atpažinti požymius ankstyvoje stadijoje yra itin svarbus.

Apsinuodijus maistu dažniausiai pasireiškia pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas, silpnumas, temperatūros pakilimas. Kai kuriais atvejais gali atsirasti galvos skausmas ar raumenų skausmai. Dažniausiai simptomai pasireiškia per kelias valandas po valgymo, tačiau kai kuriais atvejais – net po 24 valandų. Jei išmatose atsiranda kraujo, atsiranda stiprus silpnumas ar sąmonės pritemimas, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus.

Apsinuodijus vaistais simptomai priklauso nuo konkrečios medžiagos. Dažniausi požymiai – mieguistumas, sąmonės praradimas, traukuliai, neįprastai lėtas arba greitas širdies plakimas, kvėpavimo sulėtėjimas, neryškus matymas, koordinacijos praradimas. Vaikams net ir maža vaisto dozė gali sukelti sunkias reakcijas, todėl bet koks įtarimas turėtų būti vertinamas rimtai.

Apsinuodijus alkoholiu lengvais atvejais pasireiškia galvos svaigimas, pykinimas, dezorientacija, judesių nekoordinavimas. Sunkiais atvejais – sąmonės netekimas, kvėpavimo slopinimas, kūno temperatūros kritimas. Ypatingą pavojų kelia metilo alkoholis ar suklastoti alkoholiniai gėrimai, kurie gali sukelti aklumą ar mirtį. Net jei žmogus atrodo tiesiog „prisigėręs“, būtina stebėti, ar jo būklė neblogėja.

Apsinuodijus cheminėmis medžiagomis simptomai labai priklauso nuo to, ar medžiaga buvo nurijus, įkvėpta ar pateko ant odos. Dažni simptomai: stiprus deginimas burnoje ar gerklėje, skausmas skrandyje, vėmimas (kartais su krauju), dusulys, sąmonės praradimas. Įkvėpus toksiškų garų gali pasireikšti kosulys, kvėpavimo pasunkėjimas, veido pamėlynavimas. Net ir nedidelis kiekis kai kurių valiklių gali sukelti mirtiną žalą kvėpavimo takams.

Apsinuodijus anglies monoksidu simptomai dažniausiai primena gripą – galvos skausmas, svaigulys, silpnumas, pykinimas, vėmimas. Vėliau atsiranda sąmonės sutrikimai, pritemimas, žmogus gali nualpti. Kadangi šios dujos yra bekvapės, neretai žmonės nesupranta, kas su jais vyksta. Dauguma mirčių nuo anglies monoksido įvyksta miegant – žmogus tiesiog neatsibunda.

Apsinuodijus augalais ar grybais dažnai pasireiškia vėmimas, viduriavimas, stiprūs pilvo skausmai, haliucinacijos, koordinacijos sutrikimai. Kai kurie nuodingi grybai veikia kepenis ar inkstus, tad simptomai gali pasireikšti tik po paros ar net vėliau, kai jau prasidėjęs organų pažeidimas. Tai daro tokius atvejus ypač klastingais ir pavojingais.

Pasak dr. Jennifer Lowry, Amerikos vaikų toksikologijos centro vadovės: 

„Vienas iš didžiausių pavojų – tai laukimas. Jei žmogus galvoja, kad simptomai praeis savaime, jis gali prarasti brangų laiką. Geriau klaidingai sureaguoti, nei per vėlai kreiptis pagalbos“

Svarbiausia – nepraleisti pavojingų ženklų. Jeigu žmogus tampa vangus, sunkiai kvėpuoja, nustoja reaguoti į aplinką ar ima traukuliai, reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.

Pirmoji pagalba apsinuodijus

Pirmoji pagalba apsinuodijimo atveju – tai ne tik fiziniai veiksmai, bet ir gebėjimas ramiai bei greitai priimti sprendimus. Tinkama reakcija gali lemti, ar žmogus pasveiks be komplikacijų, ar pateks į kritinę būklę. Bendra taisyklė – jei kyla įtarimas dėl apsinuodijimo, visada geriau veikti per anksti, nei per vėlai.

Visų pirma, svarbiausia – nepanikuoti ir įvertinti situaciją. Jei žmogus yra sąmoningas ir kvėpuoja normaliai, galima imtis konkrečių pagalbos veiksmų priklausomai nuo apsinuodijimo tipo. Tačiau jei asmuo tampa vangus, nereaguoja, trūksta kvėpavimo ar prasideda traukuliai – reikia nedelsiant skambinti 112 ir vadovautis dispečerio nurodymais.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų – bandymas sukelti vėmimą. Tai gali būti pavojinga, ypač jei žmogus apsinuodijo ėsdinčiomis ar cheminėmis medžiagomis, kurios antrą kartą praeidamos per stemplę dar labiau ją pažeidžia. Vėmimą galima skatinti tik tuomet, kai tai aiškiai rekomenduoja medikai ar Apsinuodijimų kontrolės centras.

Jei apsinuodijimas įvyko maistu, pirmas žingsnis – duoti gerti vandens, kad būtų sumažinta toksinų koncentracija organizme. Jei žmogus vemia, svarbu neleisti jam atsigulti ant nugaros – kad neužspringtų. Jei simptomai nepraeina arba stiprėja, būtina kreiptis į gydytoją.

Apsinuodijus vaistais, jei tiksliai žinoma, kokių ir kiek vaistų buvo suvartota – šią informaciją būtina surinkti ir perduoti medikams. Dažnai tokiais atvejais naudojama aktyvuota anglis, kuri sugeria toksinus virškinimo trakte. Vis dėlto ji veiksminga tik per pirmąsias valandas po apsinuodijimo ir netinka visais atvejais – todėl naudoti ją galima tik gavus medikų patvirtinimą.

Apsinuodijus cheminėmis medžiagomis, ypač buitinėmis, jokiu būdu negalima duoti pieno ar sulčių – šios gali paskatinti nuodų įsisavinimą. Jei medžiaga pateko ant odos ar į akis – jas reikia gausiai plauti tekančiu vandeniu mažiausiai 15 minučių. Nurijus cheminę medžiagą, jokiu būdu negalima skatinti vėmimo – vietoje to reikia kuo greičiau kviesti pagalbą.

Apsinuodijus įkvepiamomis medžiagomis, tokios kaip anglies monoksidas ar valiklių garai, svarbiausia – kuo greičiau patekti į gryną orą. Langų atidarymas ar žmogaus išnešimas į lauką gali būti gyvybiškai svarbus. Tokiais atvejais dažnai prireikia papildomo deguonies ligoninėje, todėl kvietimas greitajai medicininei pagalbai – būtinas.

Apsinuodijimo alkoholiu atveju būtina stebėti žmogaus sąmonės būklę. Jei jis praranda sąmonę, bet kvėpuoja – reikia paguldyti ant šono, vadinamoje stabilioje padėtyje. Jei kvėpavimas lėtėja ar tampa netolygus – reikia kviesti greitąją. Ypač pavojingas metanolis – net ir mažas kiekis gali sukelti aklumą ar mirtį. Tokiais atvejais delsti negalima.

Apsinuodijus grybais ar augalais, geriausia kuo greičiau išsiaiškinti, kas buvo suvartota. Jei įmanoma, reikėtų išsaugoti grybo ar augalo pavyzdį. Svarbu žinoti, kad kai kurie pavojingi grybai simptomus sukelia tik po 6–12 valandų, todėl net jei žmogus jaučiasi gerai, reikia stebėti jį visą parą.

Pasak dr. Timothy Erickson, Harvardo medicinos mokyklos toksikologo: 

„Pirmosios pagalbos sėkmė apsinuodijimo atvejais dažniausiai priklauso nuo dviejų dalykų – ar asmuo laiku kreipėsi pagalbos ir ar buvo išvengta pavojingų veiksmų, tokių kaip vėmimo skatinimas be priežiūros“ 

Pabaigai būtina pabrėžti – jei kyla abejonių dėl apsinuodijimo pobūdžio ar būklės sunkumo, visada reikia kreiptis į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą (Lietuvoje – visą parą veikianti linija +370 5 236 20 52) arba tiesiog kviesti greitąją pagalbą.

Apsinuodijimas vaikams

Vaikai – viena pažeidžiamiausių grupių apsinuodijimo kontekste. Jų smalsumas, mažas kūno svoris ir nebrandus organizmas lemia tai, kad net nedidelis toksinės medžiagos kiekis gali sukelti rimtų, kartais – gyvybei pavojingų padarinių. Apsinuodijimas vaikystėje dažniausiai įvyksta namuose, o situacijos neretai būna netikėtos – tai gali būti vos akimirka be suaugusiųjų dėmesio.

Dažniausias vaikų apsinuodijimo šaltinis – vaistai. Mažyliai dažnai supainioja ryškias tabletes su saldainiais, o skysti vaistai gali atrodyti kaip sultys. Net viena suaugusiam žmogui skirta tabletė, pavyzdžiui, raminamasis ar širdies vaistas, vaikui gali būti mirtina. Dar pavojingesni vaistai, kurių sudėtyje yra opioidų ar paracetamolio – jie greitai sukelia toksinį poveikį kepenims ir kvėpavimo sistemai.

Buitinė chemija – antra pagal dažnumą apsinuodijimo priežastis vaikams. Valikliai, skalbimo kapsulės, balikliai, kanalizacijos pravalikliai ar langų plovikliai dažnai laikomi lengvai pasiekiamose vietose ir neretai būna patrauklios išvaizdos pakuotėse. Kai kurie produktai – ypač stipriai ėsdinantys – vos per kelias minutes gali pažeisti vaiko burnos gleivinę, stemplę ar kvėpavimo takus.

Kosmetika ir higienos priemonės – taip pat dažna priežastis. Vaikai gali išgerti šampūno, kvepalų, burnos skalavimo skysčio ar net nagų lako valiklio. Šios medžiagos dažnai turi alkoholio ar kitų tirpiklių, kurie veikia kaip nuodai.

Alkoholis ir nikotinas – dar viena, deja, dažnėjanti vaikų apsinuodijimo priežastis. Nedidelis kiekis alkoholio – pavyzdžiui, likerio gurkšnis – mažam vaikui gali sukelti kvėpavimo slopinimą ar sąmonės netekimą. Taip pat pastebimas nerimą keliantis elektroninių cigarečių skysčių (angl. e-liquids) vartojimo atvejų skaičiaus augimas – vos keli lašai nikotino koncentrato gali būti mirtini.

Apsinuodijimo vaikystėje simptomai dažnai būna labai įvairūs: nuo vėmimo, mieguistumo ir koordinacijos sutrikimų iki traukulių ar kvėpavimo sustojimo. Problema ta, kad vaikai negali tiksliai pasakyti, ką jie padarė ar ką prarijo, todėl tėvams tenka vadovautis įtarimais. Kartais vienintelis ženklas – atidaryta pakuotė ar neįprastas vaiko elgesys.

Pirmoji pagalba apsinuodijus vaikui turi būti greita ir tiksli. Visų pirma reikia nebandyti savarankiškai sukelti vėmimo. Jei vaikas sąmoningas, svarbu pabandyti išsiaiškinti, ką jis prarijo – šią informaciją reikės perduoti medikams. Jei kyla bent menkiausia abejonė – visada reikia skambinti 112 arba kreiptis į Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biurą.

Kaip pabrėžia dr. Daniel Brooks, Arizonos vaikų ligoninės toksikologas:

 „Vaikų organizmas greičiau pasisavina toksines medžiagas, o simptomai vystosi žaibiškai. Dėl to kiekviena sekundė yra svarbi, o tėvų veiksmų tikslumas gali nulemti išgyvenimą“ 

Prevencija yra svarbiausias ginklas prieš vaikų apsinuodijimus. Visi vaistai, buitinė chemija, alkoholis, net kosmetika turėtų būti laikomi užrakintose, vaikams nepasiekiamose vietose. Taip pat svarbu informuoti vaiką, kad nežinomos medžiagos – net jei jos atrodo kaip saldainiai – negali būti ragaujamos ar liečiamos be tėvų leidimo.

Ką daryti po skubios pagalbos?

Kai žmogui suteikiama pirmoji pagalba apsinuodijus ir jis patenka į gydymo įstaigą, tai dar nereiškia, kad pavojus jau visiškai praėjo. Gydymo ir stebėjimo etapas – kritiškai svarbus, nes daugelio toksinų poveikis gali stiprėti palaipsniui, veikdamas vidaus organus, nervų sistemą ar kvėpavimo funkciją. Būtent todėl būtina atidžiai laikytis visų medikų nurodymų, net jei iš pirmo žvilgsnio žmogus atrodo pasitaisęs.

Pirmasis etapas po skubios pagalbos – klinikinis stebėjimas, kuris dažnai vyksta priėmimo ar intensyvios terapijos skyriuje. Čia vertinama gyvybinių funkcijų dinamika: širdies ritmas, kvėpavimas, temperatūra, kraujospūdis, deguonies kiekis kraujyje. Tam tikrais atvejais atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, kurie padeda įvertinti, ar organizme dar yra toksinų, ar jau prasidėjo organų pažeidimas.

Jei apsinuodijimas buvo sunkaus laipsnio, pacientas gali būti perkeliamas į intensyvios terapijos skyrių. Tokiais atvejais dažnai skiriami intraveniniai skysčiai, elektrolitai, antidotai (priešnuodžiai), jei tokie yra, o kartais – netgi dirbtinis kvėpavimas ar dializė, jei pažeidžiami inkstai ar kepenys. Kai kurių nuodų poveikis pasireiškia tik po kelių valandų, todėl gydymo įstaigoje praleidžiamas laikas dažnai priklauso ne tik nuo simptomų stiprumo, bet ir nuo konkrečios medžiagos poveikio trukmės.

Vaikams po apsinuodijimo dažnai reikia papildomos stebėsenos – kartais jie sunkiai išreiškia, kaip jaučiasi, todėl tėvams rekomenduojama stebėti elgesio pokyčius, miego įpročius, apetito pokyčius. Jei vaikas tampa vangesnis, skundžiasi pilvo skausmais ar pakinta jo kvėpavimas, būtina nedelsti ir vėl kreiptis į medikus.

Tam tikri apsinuodijimo atvejai – ypač vaistais, grybais ar cheminėmis medžiagomis – gali turėti ilgalaikių pasekmių. Tai gali būti kepenų ar inkstų funkcijos sutrikimai, neurologiniai pakitimai, regos ar kvėpavimo problemos. Tokiais atvejais gydymas nesibaigia išrašymu iš ligoninės – pacientui gali būti skiriama ilgalaikė ambulatorinė priežiūra, medikamentai ar net reabilitacija.

Kaip pabrėžia dr. Deborah Blum, JAV Nacionalinio apsinuodijimų tyrimų centro vadovė: 

„Apsinuodijimas dažnai suvokiamas kaip vienkartinis įvykis, tačiau realybėje jo pasekmės gali tęstis mėnesius ar net metus. Todėl svarbiausias žingsnis – atviras bendradarbiavimas su medikais net ir po ūmios stadijos“

Be to, po tokios patirties svarbu apgalvoti ir prevencines priemones ateičiai. Tai reiškia – pašalinti rizikos veiksnius, peržiūrėti vaistų ar cheminių medžiagų laikymo vietas, pasitarti su šeimos gydytoju dėl profilaktinių veiksmų.

DUK – Dažniausiai užduodami klausimai

Ką daryti pirmiausia, jei įtariu apsinuodijimą?

Jei žmogus yra sąmoningas ir kvėpuoja normaliai, svarbu išsiaiškinti, kokia medžiaga galėjo sukelti apsinuodijimą, ir kuo greičiau susisiekti su Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuru arba kviesti greitąją pagalbą. Jei žmogus netenka sąmonės, nekvėpuoja arba patiria traukulius, būtina skubiai skambinti 112.

Ar visais atvejais reikia sukelti vėmimą?

Ne. Vėmimo skatinimas gali būti pavojingas, ypač jei žmogus nurijo chemines, ėsdinančias ar putojančias medžiagas. Vėmimą galima skatinti tik gydytojams rekomendavus. Savarankiškas vėmimo sukėlimas gali pabloginti situaciją.

Kada galima naudoti aktyvuotą anglį?

Aktyvuota anglis veiksminga tik per pirmąsias valandas po apsinuodijimo ir tik tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, apsinuodijus kai kuriais vaistais ar maistu. Ji netinka, jei asmuo vėmė, yra be sąmonės arba apsinuodijo alkoholiu, rūgštimis, šarmais ar geležies preparatais.

Ar išgėrus pasenusio pieno ar maisto visada būtina kreiptis į gydytoją?

Ne visada. Jei simptomai lengvi (pykinimas, nedidelis diskomfortas) ir greitai praeina, dažniausiai pakanka išgerti daugiau skysčių ir stebėti savijautą. Jei atsiranda stiprus vėmimas, viduriavimas, karščiavimas ar kraujo požymiai – būtina medicininė pagalba.

Kaip atskirti apsinuodijimą nuo kitų ligų, pavyzdžiui, virusų?

Apsinuodijimas dažniausiai prasideda staiga, simptomai atsiranda per kelias valandas nuo kontakto su nuodijančia medžiaga ar maistu. Virusinės infekcijos paprastai vystosi lėčiau, dažnai su lydinčiais peršalimo požymiais. Jei abejojama, visada verta pasikonsultuoti su medikais.

Kokie yra pirmieji pavojingi simptomai, kuriuos reikia vertinti rimtai?

Sąmonės netekimas, kvėpavimo sutrikimai, traukuliai, pamėlynavusios lūpos ar nagai, neryškus regėjimas, stiprus mieguistumas ar elgesio pokyčiai – tai ženklai, kad būtina skubi medicininė pagalba.

Kaip apsaugoti vaikus nuo apsinuodijimo namuose?

Vaistus, chemikalus, alkoholį, net kosmetiką būtina laikyti vaikams nepasiekiamose vietose, pageidautina – užrakintose spintelėse. Reikėtų naudoti saugius uždarymo mechanizmus, o visas medžiagas laikyti originaliose pakuotėse, niekada neperpilant į maisto ar gėrimų butelius.

Ką daryti, jei nežinau, kuo apsinuodyta?

Jei yra įtarimas dėl apsinuodijimo, bet nėra aišku, kokia tai medžiaga – būtina surinkti kuo daugiau įkalčių: aplink esančius butelius, likučius, kvapus ar aplinkos aprašymą, ir kuo greičiau perduoti šią informaciją medikams ar dispečeriui telefonu.

Ar galima „pramiegoti“ lengvą apsinuodijimą?

Ne. Net jei simptomai atrodo nestiprūs, bet žmogus jaučiasi labai pavargęs, mieguistas ar sunkiai reaguoja, tai gali būti pirmieji rimto apsinuodijimo požymiai. Nereikėtų leisti žmogui miegoti be priežiūros, ypač vaikams ar pagyvenusiems žmonėms.

Kur kreiptis, jei reikia konsultacijos dėl apsinuodijimo Lietuvoje?

Lietuvoje veikia Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuras, kurio specialistai konsultuoja visą parą. Telefonas: +370 5 236 20 52. Kritiniais atvejais – skambinti 112.