Ar Laimo liga pagydoma? Ką svarbu žinoti apie gydymą 

Laimo liga yra bakterinė infekcija, todėl daugeliu atvejų ji sėkmingai išgydoma tinkamai parinktais antibiotikais. Geriausių rezultatų paprastai pasiekiama ligą atpažinus anksti, kai ji pasireiškia migruojančia eritema, nuovargiu, galvos, raumenų ar sąnarių skausmu. Išplitusi infekcija, paveikusi nervų sistemą, širdį ar sąnarius, taip pat gydoma, tačiau tokiu atveju gali prireikti ilgesnio antibiotikų kurso ir specialisto priežiūros. Atsigavimo greitis priklauso nuo ligos formos, gydymo pradžios laiko ir to, ar iki gydymo nebuvo pažeisti audiniai.

Antibiotikams sunaikinus bakterijas, savijauta ne visada pagerėja iš karto. Uždegimas, nervų dirginimas ar sąnario pažeidimas gali mažėti lėčiau nei pati infekcija, todėl dalis simptomų išlieka kelias savaites ar mėnesius. Tai savaime nereiškia, kad gydymas buvo neveiksmingas arba kad organizme tebėra aktyvi bakterinė infekcija. Kita vertus, nauji, stiprėjantys ar objektyvūs simptomai turi būti pakartotinai įvertinti gydytojo, nes gali reikšti komplikaciją, pakartotinį užsikrėtimą arba kitą ligą.

Laimo ligos pagijimo galimybės

Dauguma ankstyva Laimo liga sergančių žmonių po rekomenduojamo antibiotikų kurso pasveiksta. Ankstyvas gydymas ne tik sutrumpina simptomų trukmę, bet ir sumažina tikimybę, kad bakterijos išplis į nervų sistemą, širdį ar sąnarius. Migruojanti eritema gali palaipsniui išnykti ir negydoma, tačiau tai nereiškia, kad infekcija savaime saugiai pasitraukė. Antibiotikai skiriami siekiant gydyti pačią infekciją ir apsaugoti nuo vėlesnių jos pasireiškimų.

Vėliau nustatytą Laimo ligą taip pat galima išgydyti, tačiau sveikimas gali būti lėtesnis. Pavyzdžiui, po neuroboreliozės nervų sistemos simptomai gali mažėti palaipsniui, o po Laimo artrito sąnario patinimas kartais išlieka jau baigus antibiotikų kursą. Tai gali būti susiję su užsitęsusiu uždegiminiu atsaku, o ne su tebevykstančiu bakterijų dauginimusi. Jeigu iki gydymo atsirado didesnis nervų, širdies ar sąnarių pažeidimas, daliai pacientų gali prireikti papildomo simptominio gydymo ir reabilitacijos.

„Ankstyvosiose Laimo ligos stadijose infekciją galima gydyti geriamaisiais antibiotikais, todėl dauguma pacientų pasveiksta greitai ir visiškai.“

Dr. Daniel Sullivan, „Cleveland Clinic“ šeimos medicinos gydytojas, išversta iš anglų kalbos.

Gydymo antibiotikais parinkimas

Laimo ligos gydymo pagrindas yra antibiotikai, tačiau visiems pacientams nėra skiriama vienoda gydymo schema. Gydytojas atsižvelgia į simptomus, pažeistą organizmo sistemą, ligos trukmę, paciento amžių, kūno svorį, nėštumą, alergijas ir kitas vartojamas gydymo priemones. Ankstyva odos forma dažniausiai gydoma geriamaisiais vaistais, o sunkesnio širdies ar centrinės nervų sistemos pažeidimo atveju gali būti reikalingi į veną leidžiami antibiotikai. Tinkamas vaisto vartojimo būdas nebūtinai priklauso nuo to, kiek stipriai žmogus jaučia skausmą ar nuovargį.

Dažniausiai naudojami antibiotikai yra doksiciklinas, amoksicilinas ir cefuroksimo aksetilis, o tam tikrais atvejais skiriamas ceftriaksonas. Konkretus vaistas ir gydymo trukmė skirtingose klinikinėse gairėse gali šiek tiek skirtis. Dauguma rekomenduojamų kursų trunka maždaug nuo 10 iki 28 dienų, priklausomai nuo ligos formos ir pasirinkto vaisto. Savarankiškai rinktis antibiotiką, keisti jo dozę ar nutraukti kursą pagerėjus savijautai nereikėtų.

Lentelėje pateiktos trukmės yra orientacinės ir negali būti naudojamos savarankiškam gydymui. Pavyzdžiui, stabilus Laimo karditas gali būti gydomas geriamaisiais vaistais, tačiau esant ryškiam širdies laidumo sutrikimui gali prireikti hospitalizacijos, nuolatinio širdies veiklos stebėjimo ir gydymo į veną. Ne kiekvienam neuroborelioze sergančiam pacientui taip pat būtini intraveniniai antibiotikai, nes gydymo būdas priklauso nuo konkretaus nervų sistemos pažeidimo. Sprendimą dėl gydymo priima gydytojas, įvertinęs visą klinikinę situaciją.

Tyrimų reikšmė prieš gydymą ir po jo

Esant tipiškai migruojančiai eritemai ir tikėtinam kontaktui su erkėmis, Laimo liga gali būti diagnozuojama pagal klinikinį vaizdą. Tokiu atveju gydymo nereikėtų atidėti vien tam, kad būtų sulaukta kraujo tyrimo rezultato. Pirmosiomis infekcijos savaitėmis antikūnų dar gali būti per mažai, todėl serologinis tyrimas gali būti neigiamas, nors žmogus iš tiesų serga. Jeigu odos pažeidimas nėra tipiškas, gydytojas gali paskirti antikūnų tyrimus ir prireikus juos vėliau pakartoti.

Teigiamas antikūnų tyrimas neparodo, ar gydymas sunaikino bakterijas. IgG ir kai kurie kiti antikūnai kraujyje gali išlikti mėnesius ar metus po persirgtos infekcijos. Dėl šios priežasties pakartotinis antikūnų kiekio matavimas nėra tinkamas būdas pasveikimui patvirtinti. Gydymo rezultatai vertinami pagal klinikinių simptomų ir objektyvių ligos požymių pokyčius, o ne pagal tai, ar tyrimas tapo neigiamas.

Vien teigiamas kraujo tyrimas be būdingų simptomų ne visada reiškia aktyvią Laimo ligą, kurią būtina gydyti. Rezultatas gali rodyti ankstesnį kontaktą su borelijomis, o retais atvejais galimos kryžminės reakcijos su kitomis infekcijomis ar autoimuninėmis ligomis. Dėl to tyrimų rezultatai vertinami kartu su simptomais, galimu erkės įkandimu ir ligos eiga. Neįrodytais laboratoriniais metodais pagrįstas ilgalaikis gydymas gali suklaidinti pacientą ir atitolinti tikrosios simptomų priežasties nustatymą.

Savijauta pradėjus gydymą

Pradėjus vartoti tinkamus antibiotikus, bėrimas ir bendrieji simptomai paprastai pradeda mažėti palaipsniui. Tai nereiškia, kad jau po pirmųjų dozių žmogus turi jaustis visiškai pasveikęs. Nuovargis, galvos, raumenų ar sąnarių skausmai gali mažėti per kelias dienas ar savaites, o nervų bei sąnarių funkcijai atkurti gali reikėti daugiau laiko. Gydymo kurso negalima nutraukti vien todėl, kad savijauta pagerėjo anksčiau, nei buvo numatyta gydytojo.

Kai kuriems pacientams netrukus po antibiotikų vartojimo pradžios laikinai sustiprėja karščiavimas, šaltkrėtis, galvos ar raumenų skausmai. Tai vadinama Jarisch–Herxheimerio reakcija, kuri siejama su organizmo atsaku į žūstančias bakterijas. Ji paprastai prasideda per pirmąsias valandas ir praeina per vieną ar dvi paras, tačiau pablogėjus savijautai reikėtų susisiekti su gydytoju. Šios reakcijos negalima automatiškai painioti su alergija, nes dusulys, veido ar liežuvio tinimas ir išplitusi dilgėlinė gali reikšti skubios pagalbos reikalaujančią alerginę reakciją.

Jeigu baigiant gydymo kursą simptomai nemažėja, stiprėja arba atsiranda naujų požymių, reikalingas pakartotinis medicininis vertinimas. Gydytojas patikrina, ar vaistai buvo vartoti tinkamai, ar neįvyko naujas erkės įkandimas ir ar simptomus gali sukelti kita liga. Taip pat vertinama, ar išliko objektyvių aktyvios ligos požymių, pavyzdžiui, ryškus sąnario patinimas ar neurologinis pažeidimas. Vien nuovargis ar išplitęs skausmas neleidžia patikimai nustatyti, kad infekcija tebėra aktyvi.

Po gydymo išliekantys simptomai

Kai kuriems žmonėms po tinkamai gydytos Laimo ligos išlieka nuovargis, išplitęs skausmas, miego sutrikimai ar pažinimo sunkumai. Ši būklė gali būti vadinama Laimo ligos sindromu po gydymo, arba PTLDS. Simptomai yra realūs ir gali reikšmingai paveikti kasdienę veiklą, net jeigu įprastais tyrimais aktyvios infekcijos neaptinkama. Tikslios šio sindromo priežastys dar nėra visiškai išaiškintos.

„Laimo ligos sindromas po gydymo yra realus sutrikimas, sukeliantis sunkių simptomų, nors kliniškai nustatomos aktyvios infekcijos nėra.“

Dr. John N. Aucott, Johnso Hopkinso universiteto infekcinių ligų gydytojas ir Laimo ligos klinikinių tyrimų centro direktorius, išversta iš anglų kalbos.

Išliekantys simptomai nebūtinai reiškia, kad antibiotikai nepasiekė savo tikslo. Po infekcijos gali būti likęs uždegimas, lėčiau gyti nervai ar sąnariai, o dalį nusiskundimų gali sukelti kita tuo pačiu metu esanti sveikatos problema. NICE nurodo, kad simptomai po gydymo gali mažėti kelis mėnesius ar ilgiau ir kad šiuo metu nėra paprasto tyrimo, kuris patikimai atskirtų tebevykstančią aktyvią infekciją nuo liekamųjų reiškinių. Todėl ilgalaikiai simptomai turi būti vertinami išsamiai, neapsiribojant vien Laimo ligos antikūnų tyrimu.

Pagalba parenkama atsižvelgiant į vyraujančius simptomus. Esant sąnarių funkcijos sutrikimui gali būti naudinga reabilitacija, o dėl nervų pažeidimo ar ilgalaikio skausmo gali būti reikalinga neurologo, reabilitacijos gydytojo ar skausmo specialisto konsultacija. Taip pat svarbu įvertinti miegą, emocinę savijautą ir kitas galimas nuovargio priežastis. Simptominis gydymas nereiškia, kad žmogaus nusiskundimai laikomi nereikšmingais ar psichologiniais – jo tikslas yra palaipsniui atkurti funkciją ir gyvenimo kokybę.

Pakartotinio gydymo antibiotikais ribos

Antras antibiotikų kursas gali būti svarstomas ne dėl kiekvieno užsitęsusio simptomo. Jis gali būti pagrįstas, kai gydytojas įtaria gydymo nesėkmę, pakartotinį užsikrėtimą arba nustato objektyvių ligos požymių. Pavyzdžiui, po pirmojo Laimo artrito gydymo kurso išliekant ryškiam sąnario patinimui gali būti svarstomas kitas geriamasis ar į veną leidžiamas antibiotikas. Sprendimas priimamas įvertinus ankstesnį gydymą, jo laikymąsi ir klinikinius požymius.

Kai po rekomenduojamo gydymo išlieka tik nespecifinis nuovargis, skausmas ar koncentracijos sunkumai, bet nėra objektyvių aktyvios infekcijos požymių, papildomi antibiotikai paprastai nerekomenduojami. IDSA, Amerikos neurologijos akademijos ir Amerikos reumatologijos koledžo gairėse tokiais atvejais rekomenduojama neskirti papildomo antibiotikų gydymo. NICE gairėse nurodoma, kad po dviejų baigtų kursų tolesni antibiotikai neturėtų būti skiriami rutiniškai. Vietoje to rekomenduojama iš naujo įvertinti diagnozę, galimą audinių pažeidimą ir kitas simptomų priežastis.

Ilgalaikis antibiotikų vartojimas nėra nekenksmingas. Jis gali sukelti sunkų viduriavimą, alergines reakcijas, kepenų ar kitų organų pažeidimą ir padidinti antibiotikams atsparių bakterijų atsiradimo riziką. Ilgai naudojamas intraveninis kateteris taip pat gali tapti kraujo infekcijos ar kraujagyslių komplikacijų priežastimi. Todėl antibiotikų kursas turi būti tęsiamas tiek, kiek pagrįsta klinikiniais įrodymais, o ne tol, kol visi nespecifiniai simptomai visiškai išnyks.

Gydymas vaikams ir nėštumo metu

Vaikų Laimo liga taip pat gydoma antibiotikais ir dažniausiai turi gerą prognozę. Vaisto pasirinkimas bei dozė priklauso nuo vaiko amžiaus, kūno svorio ir ligos formos. Kai kuriems vaikams gali būti skiriamas amoksicilinas, doksiciklinas ar kitas rekomenduojamas antibiotikas, tačiau tinkamą preparatą turi parinkti gydytojas. Esant neurologiniams, širdies ar sąnarių simptomams gali būti reikalinga pediatro arba kito specialisto konsultacija.

Nėštumo metu įtariama ar patvirtinta Laimo liga neturėtų būti paliekama negydoma. Ji diagnozuojama pagal tuos pačius bendruosius principus, tačiau antibiotikas parenkamas atsižvelgiant į nėštumo laikotarpį ir vaisto saugumą. Informacija apie galimą nėštumą gydytojui turi būti pateikta prieš išrašant receptą. Tinkamai gydant nėštumo metu daugeliu atvejų galima kontroliuoti infekciją ir sumažinti komplikacijų riziką.

Vaistų pasirinkimas vaikui ar nėščiajai neturėtų būti grindžiamas vien internete pateikta bendra gydymo schema. Net ir tos pačios veikliosios medžiagos tinkamumas gali priklausyti nuo individualių aplinkybių, alergijų ir kitų vartojamų vaistų. Taip pat negalima savarankiškai vartoti kitam šeimos nariui anksčiau paskirtų antibiotikų. Netinkamas preparatas ar dozė gali būti neveiksmingi ir sukelti nepageidaujamų reakcijų.

Pavojingi simptomai ir skubios pagalbos būtinybė

Ne kiekviena Laimo ligos forma reikalauja gydymo ligoninėje, tačiau širdies ar nervų sistemos pažeidimas gali progresuoti greitai. Laimo karditas gali sutrikdyti elektrinio impulso perdavimą širdyje ir sukelti sulėtėjusį ar nereguliarų širdies ritmą. Neuroboreliozė gali pasireikšti meningito požymiais, veidinio nervo paralyžiumi, nervų skausmu ar galūnių silpnumu. Tokiais atvejais gydymo pradžios nereikėtų atidėti vien laukiant planinės konsultacijos.

Skubiai kreiptis medicinos pagalbos reikia, jeigu:

• atsiranda alpimas, ryškus galvos svaigimas, dusulys, krūtinės skausmas ar stiprus širdies plakimas;
• pasireiškia stiprus galvos skausmas, sprando sustingimas, naujas veido ar galūnių silpnumas, jutimo ar eisenos sutrikimas;
• pradėjus vartoti antibiotiką tinsta veidas, lūpos ar liežuvis, sunku kvėpuoti arba atsiranda išplitusi dilgėlinė.

Staiga atsiradęs vienos veido pusės ar galūnės silpnumas gali turėti ir kitų priežasčių, įskaitant insultą, todėl jo negalima automatiškai priskirti Laimo ligai. Esant tiesioginei grėsmei sveikatai ar gyvybei Lietuvoje reikia skambinti numeriu 112. Jeigu simptomai nėra ūmūs, bet palaipsniui stiprėja, reikalinga skubi šeimos gydytojo ar infekcinių ligų specialisto konsultacija. Prieš kreipiantis naudinga užsirašyti simptomų pradžią, ankstesnio erkės įkandimo laiką ir jau vartotus vaistus.

Pasveikimas ir pakartotinis užsikrėtimas

Pasveikimo trukmė nėra vienoda visiems pacientams. Migruojanti eritema ir bendrieji simptomai dažnai mažėja gana greitai, tačiau sąnarių patinimui, nervų skausmui ar veidinio nervo funkcijai atkurti gali prireikti daugiau laiko. Lėtesnis sveikimas nebūtinai reiškia blogą galutinę prognozę. Svarbu vertinti bendrą simptomų kryptį, kasdienės funkcijos gerėjimą ir tai, ar neatsiranda naujų objektyvių požymių.

Persirgus Laimo liga ilgalaikis apsauginis imunitetas nesusidaro. Žmogus gali būti užkrėstas dar kartą po naujo infekuotos erkės įkandimo, net jeigu anksčiau buvo tinkamai gydytas. Nauja migruojanti eritema ar kiti būdingi simptomai turi būti vertinami kaip galimas pakartotinis užsikrėtimas, o ne automatiškai kaip senos ligos atsinaujinimas. Antikūnai po ankstesnės infekcijos gali išlikti, todėl naujo epizodo diagnozei ypač svarbi simptomų istorija ir klinikinis vertinimas.

Gydymas nepakeičia apsaugos nuo naujų erkių įkandimų. Persirgus reikėtų ir toliau naudoti repelentus, tinkamai apsirengti gamtoje ir grįžus kruopščiai apžiūrėti kūną. Radus įsisiurbusią erkę svarbu ją pašalinti kuo greičiau, tačiau ne kiekvienas įkandimas reiškia, kad žmogus užsikrėtė Laimo liga. Po įkandimo reikia stebėti odą ir savijautą, o atsiradus plintančiam paraudimui ar kitiems simptomams kreiptis į gydytoją.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

Centers for Disease Control and Prevention (CDC) – Signs and Symptoms of Untreated Lyme Disease https://www.cdc.gov/lyme/signs-symptoms/index.html

Infectious Diseases Society of America (IDSA) – AAN/ACR/IDSA 2020 Guidelines for the Prevention, Diagnosis and Treatment of Lyme Disease https://www.idsociety.org/practice-guideline/lyme-disease/