Limfoma: priežastys, simptomai ir gydymas
Limfoma – tai piktybinė limfinės sistemos liga, prasidedanti limfocituose, kurie yra imuninės sistemos ląstelės. Ji gali paveikti limfmazgius, blužnį, kaulų čiulpus, užkrūčio liauką ar kitus audinius, kuriuose yra limfinio audinio.
Liga gali vystytis skirtingai: vienais atvejais progresuoja lėtai ir ilgai nesukelia ryškių simptomų, kitais – auga greitai ir reikalauja neatidėliotino gydymo. Dėl to limfomos eiga, gydymas ir prognozė priklauso nuo tikslaus ligos tipo, stadijos bei bendros žmogaus sveikatos būklės.
Kas yra limfoma?
Limfoma yra kraujo ir limfinės sistemos vėžys, atsirandantis tada, kai limfocitai pakinta ir pradeda nekontroliuojamai daugintis. Pakitusios ląstelės gali kauptis limfmazgiuose arba kituose organuose, sutrikdyti imuninės sistemos veiklą ir ilgainiui sukelti bendrus organizmo simptomus.
Limfoma nėra viena liga. Tai ligų grupė, kuriai priklauso skirtingi potipiai, besiskiriantys augimo greičiu, išplitimu ir gydymo galimybėmis. Vien tik padidėję limfmazgiai dar nereiškia limfomos, nes juos dažnai sukelia infekcijos, tačiau ilgai išliekantys, didėjantys ar neskausmingi limfmazgiai turėtų būti įvertinti gydytojo.
Pagrindinės limfomos rūšys
Limfomos skirstomos į dvi pagrindines grupes: Hodžkino limfomą ir ne Hodžkino limfomą. Abi prasideda limfocituose, tačiau skiriasi ląstelių savybėmis, ligos eiga ir gydymo taktika. Hodžkino limfomai būdingos specifinės Reed-Sternberg ląstelės, o ne Hodžkino limfoma apima daug skirtingų potipių.
Ne Hodžkino limfomos gali būti lėtos eigos arba agresyvios. Lėtos eigos limfomos kartais stebimos nepradedant gydymo iš karto, o agresyvios dažniausiai gydomos nedelsiant. Gydymo planas parenkamas tik nustačius konkretų limfomos tipą, nes skirtingi potipiai į gydymą reaguoja nevienodai.
Limfomos priežastys ir rizikos veiksniai
Tiksli limfomos priežastis dažniausiai lieka neaiški. Liga atsiranda dėl limfocitų pakitimų, kurie sutrikdo normalų ląstelių augimą ir žūtį. Šie pokyčiai nebūtinai būna susiję su vienu aiškiu veiksniu, todėl daugeliu atvejų žmogus negali tiksliai žinoti, kodėl susirgo.
Riziką gali didinti nusilpusi imuninė sistema, kai kurios infekcijos, autoimuninės ligos, vyresnis amžius, šeiminis polinkis ir ilgalaikis tam tikrų cheminių medžiagų poveikis. Rizikos veiksnys nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs, o limfoma gali būti nustatyta ir neturint jokių aiškių rizikos veiksnių.
Paveldimumo reikšmė sergant limfoma
Dauguma limfomos atvejų nėra tiesiogiai paveldimi. Tai reiškia, kad limfoma dažniausiai neperduodama vaikams taip, kaip kai kurios genetinės ligos. Vis dėlto šeimoje buvę limfomos ar kitų kraujo vėžio atvejų gali šiek tiek padidinti riziką, ypač jei sirgo artimas giminaitis.
Paveldimumas yra tik vienas iš galimų rizikos veiksnių, o ne ligos priežastis. Net ir turint limfoma sirgusį šeimos narį, dauguma žmonių šia liga nesuserga. Didesnę reikšmę dažnai turi imuninės sistemos būklė, infekcijos, amžius ir konkretūs limfocitų pakitimai.
Pirmieji limfomos simptomai
Pirmasis pastebimas limfomos požymis dažnai būna padidėjęs limfmazgis kakle, pažastyje ar kirkšnyje. Toks limfmazgis dažniausiai būna neskausmingas, kietesnis, gali didėti palaipsniui ir neišnykti kelias savaites. Vis dėlto padidėję limfmazgiai dažniausiai atsiranda dėl infekcijų, todėl vien šis požymis dar nereiškia vėžio.
Kiti ankstyvi simptomai gali būti bendras silpnumas, nuovargis, pasikartojantis karščiavimas, gausus prakaitavimas naktį, sumažėjęs apetitas ar nepaaiškinamas svorio kritimas. Šie požymiai nėra būdingi tik limfomai, tačiau jų derinys ir užsitęsusi eiga turėtų paskatinti kreiptis į šeimos gydytoją.
Padidėję limfmazgiai ir kiti įspėjamieji požymiai
Limfmazgiai gali padidėti sergant peršalimu, gerklės uždegimu, dantų infekcija ar kitomis dažnomis ligomis. Įtarimą labiau kelia limfmazgiai, kurie išlieka padidėję ilgiau nei kelias savaites, didėja, yra neskausmingi, kieti arba atsiranda keliose kūno vietose.
Papildomi požymiai, tokie kaip ilgalaikis karščiavimas, stiprus naktinis prakaitavimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, nuolatinis nuovargis ar niežulys, gali rodyti sisteminę ligą. Tokiais atvejais nereikėtų laukti, kol simptomai praeis savaime, nes tikslią priežastį galima nustatyti tik atlikus tyrimus.
Hematologas dr. Stephen Ansell iš Mayo Clinic yra pasakęs: „Limfoma atsiranda tada, kai vienas iš limfocitų tipų auga ir dauginasi nekontroliuojamai.“ Ši citata paaiškina, kodėl padidėję limfmazgiai gali būti tik matoma gilesnio ląstelių pakitimo išraiška.
Simptomai pagal pažeistą kūno vietą
Limfomos simptomai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje kaupiasi pakitusios limfinės ląstelės. Kai liga pažeidžia krūtinės ląstos limfmazgius, gali atsirasti kosulys, dusulys, spaudimo jausmas krūtinėje ar pasikartojantis diskomfortas. Pilvo srityje esanti limfoma gali sukelti pilvo pūtimą, skausmą, greitesnį sotumo jausmą ar neaiškų virškinimo sutrikimą.
Jeigu pažeidžiami kaulų čiulpai, gali sumažėti normalių kraujo ląstelių kiekis. Tokiu atveju žmogus gali jausti didesnį nuovargį, dažniau sirgti infekcijomis, lengviau kraujuoti ar pastebėti mėlynes. Odos limfomos gali pasireikšti niežtinčiais, paraudusiais, pleiskanojančiais ar ilgai neišnykstančiais odos plotais.
Diagnostika įtariant limfomą
Limfomos diagnostika pradedama nuo gydytojo apžiūros, simptomų įvertinimo ir kraujo tyrimų. Gydytojas apčiuopia limfmazgius, įvertina jų dydį, vietą, skausmingumą, bendrą sveikatos būklę ir nusiskundimų trukmę. Kraujo tyrimai gali parodyti mažakraujystę, uždegimo požymius, pakitusį baltųjų kraujo kūnelių ar trombocitų kiekį, tačiau vien jų limfomai patvirtinti dažniausiai nepakanka.
Pagrindinis tyrimas, patvirtinantis limfomą, yra biopsija. Jos metu paimamas visas limfmazgis arba jo dalis ir tiriama mikroskopu. Papildomi imunohistocheminiai, genetiniai ar molekuliniai tyrimai padeda nustatyti tikslų limfomos tipą, o tai tiesiogiai lemia gydymo pasirinkimą.
Limfomos stadijos ir ligos eiga
Nustačius limfomos tipą, vertinamas ligos išplitimas. Tam gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai, pavyzdžiui, echoskopija, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas ar PET-KT. Kai kuriais atvejais tiriami kaulų čiulpai, nes limfoma gali paveikti kraujodarą.
Stadija parodo, kiek limfoma išplitusi organizme, tačiau vien stadija ne visada tiksliai nusako prognozę. Gydytojai taip pat vertina limfomos potipį, augimo greitį, paciento amžių, bendrą būklę, kraujo tyrimų rodiklius ir atsaką į gydymą. Lėtos eigos limfoma gali būti stebima ilgą laiką, o agresyvi limfoma dažniau gydoma iš karto.
Limfomos gydymas
Limfomos gydymas priklauso nuo ligos tipo, stadijos, augimo greičio, paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės ir tyrimų rezultatų. Kai kurios lėtos eigos limfomos iš pradžių gali būti tik stebimos, jei nesukelia simptomų ir nekelia greitos grėsmės sveikatai. Tokia taktika nereiškia, kad liga ignoruojama – pacientas reguliariai tikrinamas, o gydymas pradedamas tada, kai atsiranda aiškių indikacijų.
Agresyvesnės limfomos dažniausiai gydomos nedelsiant. Gydymui gali būti taikoma chemoterapija, imunoterapija, taikinių terapija, spindulinė terapija ar kamieninių ląstelių transplantacija. Dažnai šie metodai derinami, nes skirtingi gydymo būdai veikia vėžines ląsteles skirtingais mechanizmais.
| Gydymo būdas | Kada gali būti taikomas | Pagrindinis tikslas |
| Stebėjimas | Lėtos eigos limfomai be ryškių simptomų | Atidėti gydymą, kol jis tampa būtinas |
| Chemoterapija | Dažnai taikoma agresyvesnėms limfomoms | Naikinti greitai besidauginančias vėžines ląsteles |
| Imunoterapija | Kai limfomos ląstelės turi tam tikrus žymenis | Padėti imuninei sistemai atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles |
| Taikinių terapija | Pagal konkrečias ląstelių savybes | Veikti specifinius limfomos ląstelių augimo mechanizmus |
| Spindulinė terapija | Kai liga ribota arba reikia paveikti konkrečią sritį | Sunaikinti vėžines ląsteles tam tikroje kūno vietoje |
| Kamieninių ląstelių transplantacija | Kai kuriems atkryčio ar sunkesnės eigos atvejams | Atkurti kraujodarą po intensyvaus gydymo |
Gyvenimas gydymo metu ir po jo
Gydymo metu gali pasireikšti nuovargis, pykinimas, apetito pokyčiai, didesnis imlumas infekcijoms, plaukų slinkimas ar kraujo rodiklių sumažėjimas. Šalutiniai poveikiai priklauso nuo taikomo gydymo, todėl apie naujus ar stiprėjančius simptomus reikia informuoti gydytoją. Kai kuriuos šalutinius poveikius galima sumažinti vaistais, mitybos korekcijomis ar gydymo plano pakeitimais.
Kasdienė priežiūra gydymo metu dažniausiai apima infekcijų prevenciją, pakankamą skysčių vartojimą, poilsį, subalansuotą mitybą ir fizinį aktyvumą pagal galimybes. Po gydymo pacientams atliekama reguliari stebėsena, nes reikia įvertinti ligos atsaką, galimą atkrytį ir vėlyvuosius gydymo padarinius.
Limfomos prognozė ir atkryčio rizika
Limfomos prognozė labai skiriasi priklausomai nuo ligos tipo. Kai kurios Hodžkino limfomos formos, ypač nustatytos anksti, yra labai gerai gydomos. Ne Hodžkino limfomos prognozė priklauso nuo potipio: vienos formos gali būti ilgai kontroliuojamos, kitos reikalauja intensyvesnio gydymo.
Atkrytis reiškia, kad liga sugrįžta po gydymo. Tokiu atveju gydymo planas parenkamas iš naujo, atsižvelgiant į tai, kada liga atsinaujino, koks gydymas buvo taikytas anksčiau ir kokia yra paciento būklė. Reguliarūs vizitai pas gydytoją po gydymo padeda laiku pastebėti pokyčius ir spręsti dėl tolimesnių veiksmų.
DUK – dažniausiai užduodami klausimai
Ne. Dažniausiai limfmazgiai padidėja dėl infekcijų ar uždegimo. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei jie išlieka padidėję kelias savaites, didėja ar kartu pasireiškia karščiavimas, naktinis prakaitavimas arba svorio kritimas.
Taip. Kai kurios lėtos eigos limfomos ilgą laiką nesukelia aiškių simptomų ir gali būti nustatomos atsitiktinai.
Kraujo tyrimai gali parodyti pakitimus, bet vien jų diagnozei dažniausiai nepakanka. Limfomai patvirtinti paprastai reikalinga biopsija.
Kai kurios limfomos formos gali būti išgydomos, ypač nustačius ligą anksti. Kitais atvejais liga gali būti ilgai kontroliuojama gydymu.
Tai priklauso nuo limfomos tipo, stadijos ir gydymo plano. Kai kuriais atvejais gydymas trunka kelis mėnesius, o lėtos eigos limfoma gali būti tik stebima.
Taip, limfoma gali atsinaujinti. Todėl po gydymo reikalinga reguliari gydytojo priežiūra.
Pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Prireikus pacientas nukreipiamas hematologo ar onkologo konsultacijai.
Šaltiniai:
Mayo Clinic – Lymphoma: Symptoms and causes
https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/lymphoma/symptoms-causes/syc-20352638
Cleveland Clinic – Lymphoma
https://my.clevelandclinic.org/health/diseases/22225-lymphoma


