Alkūnės skausmas: ką jis gali reikšti ir kaip jį sumažinti?

Alkūnės skausmas yra vienas dažniausių viršutinės galūnės nusiskundimų, kuris gali atsirasti tiek dėl kasdienės veiklos, tiek dėl sporto, traumų ar įvairių sveikatos sutrikimų. Nors dažnai žmonės alkūnės skausmą sieja tik su fiziniu krūviu, iš tiesų jo priežastys gali būti labai įvairios – nuo paprasto sausgyslių pertempimo iki sąnario, nervų ar uždegiminių ligų. Kadangi alkūnės srityje susijungia keli kaulai, sausgyslės, raiščiai, raumenys ir nervai, bet kurios šios struktūros sutrikimas gali sukelti nemalonius pojūčius.

Skausmas gali pasireikšti skirtingai: vieni žmonės jaučia nestiprų maudimą po didesnio krūvio, kiti – aštrų skausmą atliekant tam tikrus judesius. Kai kuriais atvejais gali atsirasti patinimas, sustingimas, rankos silpnumas ar dilgčiojimas. Labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į patį skausmą, bet ir į aplinkybes, kuriomis jis atsirado: ar buvo trauma, ar skausmas vystėsi palaipsniui, ar jis stiprėja atliekant konkrečius judesius.

Lengvas alkūnės skausmas dažnai gali sumažėti sumažinus fizinį krūvį ir leidus audiniams atsistatyti. Tačiau jei skausmas nepraeina, kartojasi arba pradeda trukdyti kasdieniams veiksmams, svarbu nustatyti tikrąją priežastį. Laiku įvertinus problemą galima išvengti jos progresavimo ir ilgalaikių judėjimo apribojimų.

Kas yra alkūnės skausmas ir kodėl jis atsiranda

Alkūnė yra sudėtingas sąnarys, kuris leidžia atlikti daugybę kasdienių judesių: sulenkti ir ištiesinti ranką, kelti daiktus, sukti dilbį bei atlikti tikslius rankos veiksmus. Šį sąnarį sudaro trys pagrindiniai kaulai – žastikaulis, stipinkaulis ir alkūnkaulis. Jų stabilumą užtikrina raiščiai, o judėjimą – raumenys bei sausgyslės.

Alkūnės skausmas dažniausiai atsiranda tada, kai viena ar kelios šios struktūros yra sudirginamos, pažeidžiamos arba patiria per didelę apkrovą. Pavyzdžiui, nuolat kartojant tuos pačius rankos judesius, sausgyslėse gali atsirasti smulkių pažeidimų, kurie ilgainiui sukelia uždegiminius ir degeneracinius pokyčius. Dėl to žmogus pradeda jausti skausmą, kuris iš pradžių gali būti nestiprus, tačiau laikui bėgant stiprėti.

Dažna priežastis yra ne vienkartinė trauma, o ilgalaikis netinkamas krūvis. Tai ypač aktualu žmonėms, kurių darbas susijęs su pasikartojančiais rankų judesiais – pavyzdžiui, statybininkams, muzikantams, sportuojantiems žmonėms ar dirbantiems kompiuteriu. Nuolatinis sausgyslių dirginimas gali lemti būkles, tokias kaip tenisininko ar golfo alkūnė.

Taip pat alkūnės skausmas gali būti susijęs su natūraliais sąnario pokyčiais, uždegiminėmis ligomis arba nervų spaudimu. Pavyzdžiui, alkūninio nervo dirginimas gali sukelti ne tik skausmą, bet ir tirpimą plaštakoje ar pirštuose. Todėl vertinant alkūnės skausmą svarbu atsižvelgti į visus kartu pasireiškiančius simptomus.

Dažniausios alkūnės skausmo priežastys

Alkūnės skausmą gali sukelti daugybė skirtingų būklių, todėl vien pagal skausmo stiprumą ne visada galima nustatyti jo priežastį. Kartais stiprus skausmas gali atsirasti dėl nedidelio audinių sudirginimo, o kitais atvejais ilgai trunkantis nestiprus diskomfortas gali rodyti lėtinę problemą.

Dažniausiai alkūnės skausmas susijęs su:

• sausgyslių perkrova ir pažeidimais;
• sportinėmis ar buitinėmis traumomis;
• sąnario uždegimu arba degeneraciniais pokyčiais;
• nervų spaudimu;
• infekciniais ar uždegiminiais procesais.

Norint pasirinkti tinkamą gydymą, svarbu suprasti, kas sukėlė skausmą. Pavyzdžiui, sausgyslių problema dažniausiai gydoma kitaip nei sąnario pažeidimas ar nervo užspaudimas.

Per didelis fizinis krūvis ir pasikartojantys judesiai

Viena dažniausių alkūnės skausmo priežasčių yra per didelė arba netinkamai paskirstyta apkrova. Kai raumenys ir sausgyslės ilgą laiką patiria pasikartojančius judesius, audiniai gali nespėti tinkamai atsistatyti. Dėl nuolatinio mechaninio dirginimo gali atsirasti smulkūs pažeidimai, kurie sukelia skausmą ir sumažina audinių atsparumą.

Ši problema dažnai vystosi palaipsniui. Iš pradžių žmogus gali pastebėti tik nedidelį diskomfortą po darbo ar sporto, tačiau ignoruojant simptomus skausmas gali tapti nuolatinis. Dažniausiai nemalonūs pojūčiai sustiprėja atliekant tam tikrus judesius, pavyzdžiui, keliant daiktus, sukant riešą ar stipriai suimant objektą.

Svarbus vaidmuo tenka ir darbo bei sporto technikai. Netaisyklingas judesių atlikimas, nepakankamas raumenų paruošimas prieš fizinį krūvį ar per greitas krūvio didinimas gali padidinti alkūnės problemų riziką.

Tenisininko alkūnė ir golfo alkūnė

Tenisininko alkūnė yra viena dažniausių alkūnės skausmo priežasčių, tačiau jos pavadinimas gali klaidinti, nes ši būklė pasireiškia ne tik sportuojantiems žmonėms. Mediciniškai ji vadinama šonine epikondilalgija arba šoninio epikondilo tendinopatija. Ši problema atsiranda dėl dilbio raumenų sausgyslių, kurios tvirtinasi prie išorinės alkūnės dalies, perkrovos ir pakitimų. Dažniausiai skausmas jaučiamas išorinėje alkūnės pusėje, ypač atliekant judesius, kurių metu reikia stipriai suimti daiktą ar kelti ranką.

Pagrindinė šios būklės priežastis yra ne vienkartinis pažeidimas, o ilgalaikis sausgyslių dirginimas. Skausmas gali atsirasti atliekant paprastus veiksmus, pavyzdžiui, spaudžiant ranką, keliant puodelį, naudojant įrankius ar atidarant stiklainį. Negydoma problema kai kuriems žmonėms gali užsitęsti kelis mėnesius, todėl svarbu koreguoti veiklą ir neleisti būklei progresuoti.

Golfo alkūnė yra panaši būklė, tačiau pažeidžiamos sausgyslės, esančios vidinėje alkūnės pusėje. Skausmas dažniausiai jaučiamas lenkiant riešą, sukant dilbį arba atliekant veiksmus, kuriems reikia didesnės rankos jėgos. Nors šios būklės pavadintos pagal sporto šakas, jas gali sukelti įvairios kasdienės veiklos, susijusios su pasikartojančiais rankų judesiais.

Traumos, patempimai ir sumušimai

Alkūnės skausmas dažnai atsiranda po ūmios traumos. Kritimas ant ištiestos rankos, tiesioginis smūgis į alkūnę, staigus rankos pasukimas ar didelis fizinis krūvis gali pažeisti sąnario struktūras. Priklausomai nuo traumos pobūdžio, gali būti pažeisti raiščiai, sausgyslės, raumenys arba kaulai.

Po traumos dažniausiai atsiranda staigus skausmas, tačiau kartu gali pasireikšti ir kiti požymiai – patinimas, kraujosruvos, sumažėjusi judesių amplitudė ar jautrumas liečiant pažeistą vietą. Kai kuriais atvejais žmogus gali jausti nestabilumą, tarsi alkūnė „neišlaikytų“ atliekant tam tikrus judesius.

Nedidelės traumos dažniausiai gyja taikant konservatyvias priemones, tačiau stiprus skausmas, matoma deformacija ar negalėjimas pajudinti rankos gali rodyti rimtesnį pažeidimą. Tokiais atvejais reikalingas gydytojo įvertinimas ir papildomi tyrimai.

Sąnarių ligos ir degeneraciniai pokyčiai

Alkūnės skausmas gali būti susijęs ir su sąnario ligomis. Viena iš jų – osteoartritas, kai palaipsniui dėvisi sąnario kremzlė ir keičiasi kaulų paviršiai. Nors alkūnės sąnarys osteoartrito pažeidžiamas rečiau nei kelio ar klubo sąnariai, tam tikri veiksniai, pavyzdžiui, buvusios traumos ar didelė fizinė apkrova, gali padidinti riziką.

Sąnario ligoms būdingas ne tik skausmas, bet ir sustingimas, ypač po ilgesnio poilsio. Žmogui gali būti sunkiau visiškai ištiesti arba sulenkti ranką, gali atsirasti traškėjimas ar nemalonūs pojūčiai judant. Simptomai dažniausiai vystosi palaipsniui ir laikui bėgant gali stiprėti.

Alkūnės skausmą taip pat gali sukelti uždegiminės sąnarių ligos, pavyzdžiui, reumatoidinis artritas ar podagra. Tokiais atvejais skausmas dažnai būna susijęs ne tik su mechaniniu krūviu, bet ir su organizme vykstančiais uždegiminiais procesais.

Nervų užspaudimas alkūnės srityje

Alkūnės srityje praeina svarbūs nervai, todėl jų spaudimas ar dirginimas gali būti viena iš skausmo priežasčių. Dažniausiai susiduriama su alkūninio nervo (ulnarinio nervo) užspaudimu. Šis nervas eina per vidinę alkūnės dalį ir yra gana arti odos paviršiaus, todėl ilgalaikis spaudimas gali sukelti nemalonius pojūčius.

Esant nervo dirginimui, žmogus gali jausti ne tik skausmą alkūnėje, bet ir tirpimą, dilgčiojimą mažajame bei bevardžiame pirštuose. Kai kuriais atvejais gali sumažėti rankos jėga, tapti sunkiau atlikti tikslius judesius ar ilgiau laikyti daiktus.

Nervo užspaudimą gali paskatinti dažnas alkūnės rėmimas į kietą paviršių, ilgai išlaikoma sulenkta rankos padėtis arba tam tikros traumos. Jei simptomai kartojasi arba stiprėja, svarbu kreiptis į specialistą, nes ilgalaikis nervo spaudimas gali paveikti jo funkciją.

Alkūnės skausmo pobūdis pagal jo vietą

Skausmo vieta dažnai suteikia svarbios informacijos apie galimą problemos kilmę. Nors vien pagal vietą diagnozės nustatyti negalima, tam tikros alkūnės sritys dažniau siejamos su konkrečiais sutrikimais. Gydytojui svarbu žinoti ne tik kur skauda, bet ir kada skausmas atsiranda, kokie judesiai jį sustiprina ir ar yra papildomų simptomų.

Dažniausi simptomai, lydintys alkūnės skausmą

Alkūnės skausmas gali pasireikšti vienas arba kartu su kitais simptomais. Jų pobūdis dažnai padeda suprasti, kuri struktūra gali būti paveikta. Pavyzdžiui, skausmas kartu su tirpimu dažniau siejamas su nervų problemomis, o patinimas ir paraudimas gali rodyti uždegiminį procesą.

Dažniausi papildomi simptomai:

• alkūnės sustingimas;
• patinimas;
• sumažėjusi rankos jėga;
• judesių apribojimas;
• traškėjimas arba nestabilumo pojūtis;
• tirpimas ar dilgčiojimas.

Kai kurie simptomai gali būti lengvi ir atsirasti tik po didesnio krūvio, tačiau kiti gali trukdyti kasdieniam gyvenimui. Pavyzdžiui, jei žmogui tampa sunku apsirengti, pakelti daiktus ar atlikti įprastus rankos judesius, tai rodo, kad problema jau turi įtakos funkcijai.

Svarbu atkreipti dėmesį į simptomų trukmę. Jei skausmas nepraeina per kelias savaites, nuolat kartojasi arba palaipsniui stiprėja, reikėtų ieškoti priežasties ir pasikonsultuoti su gydytoju.

Alkūnės skausmo diagnostika ir atliekami tyrimai

Norint nustatyti tikslią alkūnės skausmo priežastį, gydytojas pirmiausia įvertina simptomus, jų atsiradimo aplinkybes ir žmogaus kasdienę veiklą. Vien tik skausmo vieta ne visada leidžia tiksliai nustatyti problemą, todėl svarbu išsiaiškinti, ar buvo trauma, ar skausmas atsirado palaipsniui, kokie judesiai jį sustiprina ir ar kartu pasireiškia kiti požymiai.

Apžiūros metu gydytojas įvertina alkūnės judesių amplitudę, patinimą, jautrias vietas, raumenų jėgą ir nervų funkciją. Tam tikri judesiai ar spaudimo testai gali padėti nustatyti, ar skausmas labiau susijęs su sausgyslėmis, sąnariu ar nervų sistema. Pavyzdžiui, atliekant specialius testus galima įvertinti, ar simptomai būdingi tenisininko ar golfo alkūnei.

Kai kuriais atvejais vien fizinės apžiūros nepakanka, todėl skiriami papildomi tyrimai. Jų pasirinkimas priklauso nuo įtariamos problemos – po traumos dažniau vertinamos kaulinės struktūros, o esant ilgalaikiam sausgyslių skausmui gali būti reikalingi minkštųjų audinių tyrimai.

Gydytojo apžiūra ir simptomų vertinimas

Pirmasis diagnostikos etapas yra išsamus pokalbis su pacientu. Gydytojui svarbu žinoti, kada atsirado skausmas, ar jis buvo staigus, ar vystėsi palaipsniui, kokia veikla jį sukelia ir ar buvo ankstesnių traumų. Ši informacija dažnai padeda susiaurinti galimų priežasčių sąrašą.

Taip pat vertinama, kaip alkūnės skausmas veikia kasdienį gyvenimą. Vieniems žmonėms diskomfortas atsiranda tik sportuojant ar dirbant fizinį darbą, o kitiems jis trukdo atlikti paprastus veiksmus, tokius kaip apsirengimas, daiktų laikymas ar rankos pasukimas.

Gydytojas taip pat gali įvertinti, ar skausmas nėra susijęs su kitomis kūno vietomis. Kartais rankos simptomai gali būti susiję su kaklo srities nervų pažeidimu arba kitais sutrikimais, todėl svarbu vertinti visą situaciją.

Vaizdiniai tyrimai

Jeigu reikia išsamesnio įvertinimo, gali būti atliekami vaizdiniai tyrimai. Rentgeno tyrimas dažniausiai naudojamas norint įvertinti kaulų būklę, nustatyti lūžius, sąnario pakitimus ar kitus struktūrinius pokyčius. Tačiau rentgenograma ne visada parodo sausgyslių ar raiščių problemas.

Ultragarsinis tyrimas gali būti naudingas vertinant minkštuosius audinius, pavyzdžiui, sausgysles, raiščius ar skysčio sankaupas aplink sąnarį. Magnetinio rezonanso tyrimas suteikia išsamesnį vaizdą ir gali būti rekomenduojamas, kai įtariami sudėtingesni pažeidimai arba kai simptomai išlieka nepaisant gydymo.

Tyrimų tikslas nėra tik nustatyti, kas sukelia skausmą, bet ir padėti pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą. Ne kiekvienam žmogui reikalingi visi tyrimai – gydytojas juos parenka pagal individualią situaciją.

Kaip sumažinti alkūnės skausmą namuose

Esant lengvam arba neseniai atsiradusiam alkūnės skausmui, pirmiausia dažnai rekomenduojama sumažinti veiklą, kuri sukelia simptomus. Svarbu ne visiškai nejudinti rankos, o vengti būtent tų judesių, kurie didina skausmą. Per didelis sąnario tausojimas ilgą laiką taip pat gali sumažinti raumenų jėgą ir sulėtinti atsistatymą.

Pirmosiomis dienomis po didesnio fizinio krūvio ar nedidelės traumos gali padėti šalčio aplikacijos. Šaltis gali sumažinti diskomfortą ir patinimą, tačiau jį reikėtų naudoti trumpais intervalais, apsaugant odą nuo tiesioginio kontakto su ledu. Esant ilgiau trunkančioms sausgyslių problemoms, kai kuriems žmonėms gali būti naudingos šilumos procedūros ar specialūs pratimai.

Svarbi gydymo dalis yra judėjimo atstatymas. Kai skausmas sumažėja, palaipsniui rekomenduojama grįžti prie įprastos veiklos ir stiprinti aplink alkūnę esančius raumenis. Staigus grįžimas prie didelio fizinio krūvio gali paskatinti simptomų atsinaujinimą.

Alkūnės skausmo gydymas

Alkūnės skausmo gydymas priklauso nuo to, kas jį sukėlė. Vieniems žmonėms pakanka pakeisti kasdienius įpročius ir atlikti specialius pratimus, o kitiems gali būti reikalingas išsamesnis gydymas. Pagrindinis tikslas – ne tik sumažinti skausmą, bet ir pašalinti priežastį, dėl kurios problema atsirado.

Dažniausiai pradžioje taikomi konservatyvūs gydymo metodai. Jie apima fizinio krūvio koregavimą, kineziterapiją, skausmo kontrolę ir laipsnišką funkcijos atkūrimą. Tik retais atvejais, kai kitos priemonės nepadeda arba yra rimtas pažeidimas, svarstomas chirurginis gydymas.

Poilsis ir fizinio krūvio koregavimas

Vienas svarbiausių gydymo principų yra sumažinti veiklą, kuri nuolat dirgina pažeistus audinius. Tai nereiškia, kad ranką reikia visiškai imobilizuoti, tačiau reikėtų laikinai vengti judesių, kurie sukelia ryškų skausmą.

Žmonėms, kurių darbas susijęs su pasikartojančiais rankų judesiais, gali būti naudinga koreguoti darbo vietą arba keisti atliekamų veiksmų techniką. Pavyzdžiui, taisyklinga rankos padėtis dirbant kompiuteriu ar naudojant įrankius gali sumažinti papildomą apkrovą alkūnės struktūroms.

Vaistai skausmui ir uždegimui mažinti

Kai kuriais atvejais skausmui kontroliuoti gali būti naudojami nereceptiniai arba gydytojo paskirti vaistai. Jie gali padėti sumažinti diskomfortą ir palengvinti grįžimą prie judėjimo. Vis dėlto vaistai dažniausiai sprendžia tik simptomą, o ne pagrindinę problemą.

Prieš vartojant vaistus svarbu įvertinti individualią sveikatos būklę. Kai kuriems žmonėms tam tikri preparatai gali būti netinkami dėl skrandžio, inkstų, širdies ar kitų sveikatos sutrikimų.

Kineziterapija ir gydomieji pratimai

Kineziterapija yra viena svarbiausių priemonių gydant ilgiau trunkantį alkūnės skausmą. Specialisto parinkti pratimai padeda stiprinti raumenis, gerinti judesių kontrolę ir mažinti pakartotinių traumų riziką.

Pratimai dažniausiai parenkami individualiai pagal skausmo priežastį ir žmogaus fizinę būklę. Per anksti pradėtas intensyvus sportas gali pabloginti simptomus, todėl krūvis turi būti didinamas palaipsniui.

Kada gali būti reikalingas chirurginis gydymas

Chirurginis gydymas taikomas retai ir dažniausiai svarstomas tada, kai ilgą laiką taikytos konservatyvios priemonės nesuteikia pagerėjimo arba nustatomas didelis struktūrinis pažeidimas. Pavyzdžiui, operacija gali būti svarstoma esant tam tikriems sausgyslių plyšimams, sunkioms traumoms ar pažengusiems sąnario pokyčiams.

Sprendimą dėl operacijos priima gydytojas ortopedas traumatologas, įvertinęs simptomų trukmę, tyrimų rezultatus ir bendrą paciento būklę.

Tęsiu straipsnį.

Kada dėl alkūnės skausmo reikėtų kreiptis į gydytoją

Ne kiekvienas alkūnės skausmas reiškia rimtą sveikatos problemą. Nedidelis diskomfortas po didesnio fizinio krūvio dažnai gali sumažėti pailsėjus ir sumažinus rankos apkrovą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į simptomus, kurie gali rodyti, kad problema yra sudėtingesnė ir reikalingas išsamesnis įvertinimas.

Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei skausmas nepraeina per kelias savaites, palaipsniui stiprėja arba pradeda trukdyti įprastai veiklai. Ilgai ignoruojamas skausmas gali lemti tai, kad žmogus pradeda vengti tam tikrų judesių, keičia rankos naudojimo įpročius ir dėl to gali atsirasti papildomų problemų.

Ypač svarbu kreiptis į specialistą po traumos, kai atsiranda stiprus skausmas, didelis patinimas, matoma sąnario deformacija arba tampa sunku pajudinti ranką. Tokiais atvejais gali būti reikalingas skubus ištyrimas, siekiant atmesti lūžius, raiščių pažeidimus ar kitus rimtesnius sutrikimus.

Gydytojo konsultacija taip pat rekomenduojama, jei kartu su alkūnės skausmu atsiranda:

• rankos ar pirštų tirpimas;
• dilgčiojimas;
• rankos silpnumas;
• paraudimas ir šiluma aplink sąnarį;
• nepaaiškinamas patinimas;
• karščiavimas.

Šie požymiai gali rodyti ne tik mechaninę problemą, bet ir uždegiminį procesą ar nervų sistemos sutrikimą.

Kaip sumažinti pasikartojančio alkūnės skausmo riziką

Norint sumažinti alkūnės skausmo pasikartojimo tikimybę, svarbu ne tik gydyti atsiradusią problemą, bet ir pašalinti priežastis, kurios ją paskatino. Dažnai alkūnės sutrikimai atsiranda dėl ilgalaikės perkrovos, todėl svarbu išmokti tinkamai paskirstyti fizinį krūvį.

Sportuojant ar atliekant fizinius darbus reikėtų vengti staigaus krūvio padidinimo. Raumenims ir sausgyslėms reikia laiko prisitaikyti prie didesnio intensyvumo, todėl krūvis turėtų būti didinamas palaipsniui. Taip pat svarbu tinkama technika – netaisyklingai atliekami judesiai gali didinti spaudimą alkūnės struktūroms.

Kasdienėje veikloje naudinga laikytis kelių principų:

• daryti reguliarias pertraukas atliekant pasikartojančius rankų judesius;
• palaikyti gerą rankų, pečių ir dilbio raumenų būklę;
• naudoti tinkamai pritaikytus darbo įrankius;
• prieš intensyvesnę veiklą atlikti apšilimą;
• reaguoti į pirmuosius skausmo požymius ir jų neignoruoti.

Taip pat svarbu pasirūpinti bendra raumenų ir sąnarių sveikata. Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir tinkamas poilsis padeda palaikyti audinių atsistatymą bei sumažinti traumų riziką.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

Mayo Clinic – Tennis elbow: Symptoms and causes
https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/tennis-elbow/symptoms-causes/syc-20351987

NHS – Elbow and arm pain
https://www.nhs.uk/conditions/elbow-and-arm-pain/