Ką daryti jeigu vaikas vemia?

Vaikų vėmimas yra dažnas simptomas, kurį gali sukelti virškinimo trakto infekcija, kita liga, apsinuodijimas ar organizmo reakcija į dirgiklį. Daugeliu atvejų vėmimas praeina savaime, tačiau svarbu apsaugoti vaiką nuo skysčių trūkumo ir stebėti jo bendrą būklę. Kuo vaikas jaunesnis, tuo greičiau dėl pasikartojančio vėmimo gali išsivystyti dehidratacija. Skubiai medicinos pagalbos reikia, jeigu vaikas sunkiai pažadinamas, negali išlaikyti skysčių, jaučia stiprų pilvo skausmą arba vėmaluose yra kraujo ar žalios spalvos turinio.

Pirmieji veiksmai vaikui pradėjus vemti

Vėmimo metu sėdėti galintį vaiką reikėtų pasodinti ir šiek tiek palenkti į priekį, kad skrandžio turinys laisvai pasišalintų. Kūdikį arba dar nesėdintį vaiką, kol jis nemiega, galima laikyti vertikaliai, prilaikant galvą ir stebint kvėpavimą. Pasibaigus vėmimui reikėtų išvalyti burną ir leisti vaikui nusiraminti, tačiau iš karto neversti jo gerti didelio skysčių kiekio ar valgyti. Miegui kūdikis visada turi būti guldomas ant nugaros, ant lygaus ir kieto čiužinio, nes guldyti ant šono ar pilvo dėl atpylimo ar vėmimo nėra saugiau.

Kai pykinimas ir aktyvus žiaukčiojimas sumažėja, skysčius galima pradėti siūlyti labai mažais kiekiais. Pradžioje galima duoti maždaug 5–10 mililitrų skysčio kas 5–10 minučių, naudojant šaukštelį, nedidelį puodelį arba geriamąjį švirkštą. Jeigu vaikas skystį išlaiko, porcijas galima palaipsniui didinti ir duoti rečiau. Jei vaikas vėl išvemia, reikėtų trumpam sustoti, leisti skrandžiui nurimti ir vėliau pradėti nuo dar mažesnių gurkšnių.

Tinkamas vaiko girdymas vėmimo metu

Geriamasis rehidratacijos tirpalas

Pakartotinai vemiančiam vaikui, ypač jeigu jis dar ir viduriuoja, tinkamiausias pasirinkimas dažniausiai yra vaistinėje parduodamas geriamasis rehidratacijos tirpalas. Jame yra tinkamas vandens, gliukozės ir mineralinių medžiagų santykis, padedantis atkurti vemiant prarastus skysčius bei elektrolitus. Tirpalą būtina ruošti tiksliai pagal gamintojo nurodymus, nekeičiant vandens ir miltelių proporcijų. Per stiprus arba per silpnas tirpalas gali būti netinkamas ir nepadėti saugiai atkurti skysčių pusiausvyros.

Pediatrės gastroenterologės Meghan Horn ir Christine Waasdorp Hurtado pabrėžia: „Geriamoji rehidratacija yra veiksmingas ir saugus būdas išvengti dehidratacijos namuose.“ Gydytojų teigimu, skysčius reikėtų duoti mažais kiekiais kas kelias minutes, nes jie rečiau negu kietas maistas paskatina pakartotinį vėmimą. Svarbu vertinti ne vien vienu kartu išgertą kiekį, bet ir tai, ar vaikas skysčius išlaiko, šlapinasi bei išlieka budrus. Jeigu net mažiausi skysčių kiekiai nuolat išvemiami, vaiką turi įvertinti sveikatos priežiūros specialistas.

Skysčiai pagal vaiko amžių

Žindomą kūdikį paprastai reikėtų ir toliau žindyti, siūlant krūtį dažniau, bet trumpesniam laikui. Mišiniu maitinamam kūdikiui galima duoti įprastai paruošto, neskiesto mišinio mažesnėmis porcijomis, nebent gydytojas pateikė kitokių nurodymų. Mišinio negalima skiesti papildomu vandeniu, nes taip sumažėja maistinių medžiagų kiekis ir gali sutrikti mineralinių medžiagų pusiausvyra. Kūdikiui reikalingų papildomų skysčių pasirinkimas priklauso nuo jo amžiaus, maitinimo būdo ir būklės, todėl abejojant reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Vyresniam vaikui pirmiausia galima siūlyti geriamojo rehidratacijos tirpalo arba kitų gydytojo rekomenduotų skysčių. Labai saldūs gėrimai, neskiestos sultys, limonadai ir gazuoti gėrimai nėra geriausias pasirinkimas, nes didelis cukraus kiekis gali sustiprinti viduriavimą. Sportiniai gėrimai taip pat nėra lygiaverčiai geriamiesiems rehidratacijos tirpalams, nes jų cukraus ir elektrolitų sudėtis gali neatitikti sergančio vaiko poreikių. Paprastas vanduo gali būti papildomas skystis vyresniam vaikui, tačiau esant reikšmingam skysčių netekimui vien jo gali nepakakti prarastoms druskoms atkurti.

Dehidratacijos požymiai

Dehidratacija išsivysto, kai vaikas netenka daugiau skysčių, negu jų gauna. Ankstyvieji požymiai gali būti stipresnis troškulys, sausa burna ir liežuvis, tamsesnis šlapimas bei retesnis šlapinimasis. Kūdikio sauskelnės gali ilgiau išlikti sausos, verkiant gali sumažėti ašarų, o akys arba momenėlis gali atrodyti įdubę. Vaikas taip pat gali tapti irzlus, neįprastai mieguistas, mažiau žaisti arba skųstis silpnumu ir svaiguliu atsistojus.

Sunkiai dehidratuotas vaikas gali būti labai vangus, sutrikęs arba sunkiai pažadinamas. Jo oda gali tapti blyški, pilkšva ar marga, galūnės – šaltos, o kvėpavimas ir širdies plakimas – padažnėti. Tokia būklė gali rodyti kraujotakos sutrikimą ir reikalauja neatidėliotinos medicinos pagalbos. Dehidratacijos požymius visada reikia vertinti kartu su vaiko amžiumi, vėmimo dažniu, viduriavimu, temperatūra ir gebėjimu išlaikyti skysčius.

Vaiko būklės įvertinimas ir kreipimasis pagalbos

Sprendžiant, ar vaiką galima stebėti namuose, svarbu vertinti ne vien vėmimų skaičių. Daug reikšmingesni požymiai yra vaiko budrumas, elgesys, gebėjimas gerti, šlapinimosi dažnis, skausmas ir vėmalų išvaizda. Tarp vėmimo epizodų žaidžiantis, bendraujantis, nedidelius skysčių kiekius išlaikantis ir įprastai besišlapinantis vaikas dažniausiai gali būti atidžiai stebimas namuose. Būklei blogėjant arba atsiradus neįprastų simptomų reikėtų kreiptis medicinos pagalbos nelaukiant, kol vaikas visiškai nusilps.

Žalios spalvos vėmalai gali reikšti, kad juose yra tulžies, o tai gali būti susiję su žarnyno nepraeinamumu. Kraujas arba į kavos tirščius panašus turinys vėmaluose taip pat reikalauja skubaus medicininio įvertinimo. Nedelsti reikia ir tada, kai vėmimas prasidėjo po galvos traumos, ypač jeigu vaikas mieguistas, sutrikęs, skundžiasi stiprėjančiu galvos skausmu ar elgiasi neįprastai. Įtarus, kad vaikas prarijo vaistų, cheminių medžiagų ar kitą pavojingą medžiagą, negalima savarankiškai sukelti vėmimo.

Dažniausios vaikų vėmimo priežastys

Dažna staigaus vaikų vėmimo priežastis yra virusinė virškinimo trakto infekcija, kurią gali lydėti viduriavimas, pilvo spazmai, karščiavimas ir sumažėjęs apetitas. Tokiu atveju svarbiausia užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą ir stebėti dehidratacijos požymius. Vėmimą gali sukelti ir bakterinė infekcija arba maistu perduodami toksinai, tačiau vien pagal vėmalų išvaizdą konkrečios priežasties nustatyti paprastai neįmanoma. Jei keli šeimos nariai panašiu metu pradeda vemti ar viduriuoti, galima įtarti užkrečiamą virškinimo trakto infekciją arba bendrą maisto šaltinį.

Vaikas gali vemti ir dėl ligų, kurios nėra tiesiogiai susijusios su skrandžiu ar žarnynu. Vėmimu kartais pasireiškia šlapimo takų, kvėpavimo takų, vidurinės ausies ar centrinės nervų sistemos infekcijos, apendicitas, migrena ir judesio liga. Vėmimą be viduriavimo, ypač kartu su stipriu ar vienoje vietoje didėjančiu skausmu, ryškiu mieguistumu, galvos skausmu arba pilvo pūtimu, turėtų įvertinti gydytojas. Pasikartojantis vėmimas taip pat gali būti susijęs su alergine reakcija, apsinuodijimu, vaistais, medžiagų apykaitos sutrikimu ar žarnyno nepraeinamumu.

Vėmimas po stipraus kosulio priepuolio gali atsirasti dėl suaktyvėjusio vėmimo reflekso. Tokiu atveju svarbu vertinti ne tik vėmimą, bet ir kvėpavimą, kosulio trukmę, švokštimą, dusulį bei vaiko bendrą savijautą. Vėmimą po kelionės automobiliu, laivu ar kitu transportu gali sukelti judesio liga, ypač jeigu jis kartojasi panašiomis aplinkybėmis. Vis dėlto naujai prasidėjusio ar neįprastai stipraus vėmimo nereikėtų automatiškai priskirti nekenksmingai priežasčiai, jeigu kartu atsiranda kitų nerimą keliančių simptomų.

Kūdikio atpylimo ir vėmimo skirtumai

Atpylimas yra pasyvus nedidelio pieno kiekio ištekėjimas iš burnos, dažnai pasireiškiantis atsirūgstant arba netrukus po maitinimo. Kūdikis paprastai išlieka ramus, normaliai valgo, auga ir nejaučia ryškaus diskomforto. Vėmimas yra aktyvesnis procesas, kurio metu susitraukia pilvo ir diafragmos raumenys, o skrandžio turinys pašalinamas su didesne jėga. Vien iš ištekėjusio pieno kiekio skirtumą nustatyti gali būti sunku, todėl svarbu atkreipti dėmesį į pasikartojimą, jėgą ir kūdikio savijautą.

Pakartotinis stiprus arba fontanu išsiveržiantis vėmimas mažam kūdikiui nėra laikomas įprastu atpylimu. Gydytojo įvertinimas ypač svarbus, jeigu kūdikis blogai priauga svorio, atsisako valgyti, atrodo vangus, rečiau šlapinasi arba vėmalai yra žali ar su krauju. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis prasidėjęs ir po daugelio maitinimų pasikartojantis stiprus vėmimas gali būti susijęs su skrandžio prievarčio susiaurėjimu. Tėvams nereikėtų bandyti patiems nustatyti diagnozės, tačiau tokio vėmimo negalima ilgai stebėti namuose be medicinos specialisto konsultacijos.

Net dažnai atpylinėjantį kūdikį miegui reikia guldyti ant nugaros, o čiužinio negalima pakelti pagalvėmis ar kitomis priemonėmis. Kūdikio negalima palikti miegoti automobilinėje kėdutėje, gultuke ar kitoje nuožulnioje padėtyje vien dėl atpylimo. Kol kūdikis nemiega, po maitinimo jį galima kurį laiką palaikyti vertikaliai ir vengti aktyvaus judinimo. Jeigu atpylimą lydi skausmas, nuolatinis kosulys, springimas, maitinimo sunkumai arba prastas augimas, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Maitinimas vaikui nustojus vemti

Aktyviai vemiančio vaiko nereikėtų versti valgyti, nes pirmiausia svarbu atkurti skysčius. Trumpas apetito sumažėjimas paprastai nėra toks pavojingas kaip nepakankamas skysčių vartojimas. Kai vaikas pradeda išlaikyti skysčius, jaučiasi geriau ir pats domisi maistu, galima pasiūlyti nedidelę įprasto, jo amžiui tinkamo maisto porciją. Ilgai laikyti vaiką tik prie džiūvėsių, ryžių ar bananų dietos paprastai nereikia, nes po rehidratacijos rekomenduojama palaipsniui grįžti prie įprastos mitybos.

Pradžioje geriau rinktis mažesnes porcijas ir vengti labai riebaus, gausiai kepto ar sunkiai virškinamo maisto. Jei po maisto vaikas vėl vemia, reikėtų grįžti prie mažų skysčių kiekių ir maitinimą atnaujinti lėčiau. Žindymą paprastai galima tęsti visos ligos metu, o mišinys turėtų būti ruošiamas įprasto stiprumo. Vaikui pasveikus specialios ribojančios dietos nereikia, nebent ją dėl konkrečios ligos paskyrė gydytojas.

Vaistų vartojimas vaikui vemiant

Vaistų nuo pykinimo ar vėmimo vaikui negalima duoti savo nuožiūra, net jeigu jie anksčiau padėjo suaugusiajam ar kitam šeimos nariui. Kai kurie vaistai vaikams gali sukelti reikšmingą nepageidaujamą poveikį, o vėmimo sustabdymas ne visada reiškia, kad išnyko jo priežastis. Receptinis vaistas nuo vėmimo gali būti skiriamas gydytojo, įvertinus vaiko amžių, svorį, dehidrataciją ir galimas rimtesnes ligas. Antibiotikai virusinio gastroenterito negydo ir vartojami tik tada, kai nustatoma arba pagrįstai įtariama jiems jautri bakterinė infekcija.

Jeigu vaikas išvėmė jam paskirtą vaistą, dozės nereikėtų automatiškai kartoti nepatikrinus konkretaus preparato vartojimo nurodymų. Daugeliui geriamųjų vaistų taikoma bendra taisyklė, kad išvėmus greičiau nei per 30 minučių dozė kartais kartojama, o išvėmus vėliau paprastai laukiama kitos dozės. Vis dėlto skirtingiems vaistams gali būti taikomos išimtys, todėl saugiausia perskaityti informacinį lapelį arba kreiptis į vaistininką ar gydytoją. Negalima duoti dvigubos dozės siekiant kompensuoti neaišku, kiek įsisavintą vaistą.

Vaiko būklės stebėjimas namuose

Stebint vaiką naudinga pasižymėti, kada prasidėjo vėmimas, kaip dažnai jis kartojasi ir ar vaikas išlaiko duodamus skysčius. Taip pat svarbu sekti šlapinimosi dažnį, sauskelnių drėgnumą, viduriavimą, temperatūrą, skausmą ir vaiko elgesio pokyčius. Gydytojui reikėtų pasakyti, kokios spalvos buvo vėmalai, ar juose matėsi kraujo, ar vaikas neseniai patyrė traumą, pradėjo vartoti naują vaistą arba galėjo ką nors nuodingo praryti. Tokia informacija padeda greičiau įvertinti dehidratacijos riziką ir galimas vėmimo priežastis.

Jeigu vėmimą lydi viduriavimas, svarbu dažnai plauti rankas muilu ir nenaudoti bendrų rankšluosčių, indų ar stalo įrankių. Vėmalais užterštus paviršius reikia kruopščiai nuvalyti ir dezinfekuoti, o suteptus drabužius bei patalynę išskalbti. Maistą kitiems šeimos nariams turėtų ruošti nesergantis žmogus, nes kai kurios virusinės žarnyno infekcijos yra labai užkrečiamos. Vaiko nereikėtų grąžinti į ugdymo įstaigą tol, kol jis vemia, viduriuoja ar dėl ligos negali įprastai dalyvauti dienos veikloje.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

American Academy of Pediatrics – Drinks to Prevent Dehydration When Your Child Is Vomiting https://www.healthychildren.org/English/health-issues/conditions/abdominal/Pages/Drinks-to-Prevent-Dehydration-in-a-Vomiting-Child.aspx

American Academy of Pediatrics – Treating Vomiting: What to Do When Your Child Is Throwing Up https://www.healthychildren.org/English/health-issues/conditions/abdominal/Pages/Treating-Vomiting.aspx