Mityba sergant divertikulitu: ką galima valgyti ir ko reikėtų vengti

Mityba sergant divertikulitu priklauso nuo ligos stadijos. Ūmaus uždegimo metu gydytojas gali rekomenduoti laikinai rinktis skaidrius skysčius arba mažai skaidulų turintį maistą, kad sumažėtų virškinimo sistemos apkrova. Simptomams slūgstant racionas palaipsniui plečiamas, o visiškai pasveikus paprastai grįžtama prie įvairios, daugiau skaidulų turinčios mitybos. Visą laiką laikytis skystos ar mažai skaidulų turinčios dietos nerekomenduojama, nes ji gali nesuteikti pakankamai energijos, baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Svarbu atskirti divertikuliozę nuo ūmaus divertikulito. Riešutų, sėklų, kukurūzų ar spragėsių paprastai nereikia atsisakyti vien todėl, kad storojoje žarnoje yra divertikulų. Tačiau aktyvaus uždegimo metu šie ir kiti skaidulų gausūs produktai gali būti laikinai ribojami, kol sumažėja skausmas ir žarnynas vėl pradeda toleruoti įprastą maistą. Stiprus ar didėjantis pilvo skausmas, karščiavimas ir vėmimas nėra vien mitybos problema, todėl atsiradus tokiems simptomams būtinas medicininis įvertinimas.

Divertikulito ir divertikuliozės skirtumai

Divertikuliozė yra būklė, kai storosios žarnos sienelėje susiformuoja nedidelės kišenėlės, vadinamos divertikulais. Daug žmonių jų nejaučia ir apie jas sužino tik atsitiktinai atlikus tyrimą. Divertikulinė liga diagnozuojama, kai divertikulai siejami su pasikartojančiu pilvo skausmu, pilvo pūtimu ar tuštinimosi pokyčiais, tačiau nėra ūmaus uždegimo. Tokiais laikotarpiais dažniausiai rekomenduojama įvairi mityba, pakankamas skysčių kiekis ir palaipsniui didinamas skaidulų vartojimas.

Divertikulitas išsivysto, kai vienas ar keli divertikulai užsidega, o kartais ir infekuojasi. Dažniausias simptomas yra gana staiga prasidėjęs nuolatinis pilvo skausmas, dažniau jaučiamas kairėje apatinėje pilvo dalyje. Taip pat gali pasireikšti karščiavimas, pykinimas, vidurių užkietėjimas arba viduriavimas ir bendras silpnumas. Ūmaus divertikulito negalima patikimai diagnozuoti vien pagal skausmo vietą ar reakciją į maistą, nes panašius simptomus gali sukelti ir kitos pilvo organų ligos.

Mityba ūmaus divertikulito metu

Ūmaus paūmėjimo metu mitybos tikslas nėra „išvalyti“ žarnyną ar išgydyti uždegimą konkrečiais produktais. Laikinai sumažinus skaidulų ir sunkiau virškinamo maisto kiekį gali sumažėti išmatų tūris, pilvo pūtimas ir skausmingas žarnyno aktyvumas. Lengvo nekomplikuoto divertikulito atveju žmogus kartais gali būti gydomas namuose, tačiau gydytojas turi įvertinti, ar nėra absceso, perforacijos, žarnyno nepraeinamumo ar kitos komplikacijos. Mitybos pakeitimai papildo medicininį gydymą, bet jo nepakeičia.

Ne kiekvienam pacientui būtina visiškai atsisakyti kieto maisto. Rekomendacija priklauso nuo skausmo stiprumo, pykinimo, vėmimo, gebėjimo gerti ir bendros sveikatos būklės. Vienam žmogui gali pakakti kelioms dienoms pasirinkti mažai skaidulų turinčius patiekalus, o kitam gali būti rekomenduojama pradėti nuo skaidrių skysčių. Valgiaraštis turi būti plečiamas pagal savijautą ir gydytojo nurodymus, o ne laikantis iš anksto nustatyto vienodo dienų skaičiaus.

Skaidrūs skysčiai ir lengvai virškinamas maistas

Skaidrių skysčių dieta gali apimti vandenį, skaidrų neriebų sultinį, arbatą arba kavą be pieno, skaidrias sultis be minkštimo ir gydytojo rekomenduotą elektrolitų tirpalą. Šie produktai padeda gauti skysčių, tačiau beveik nesuteikia skaidulų ir turi mažai baltymų bei kitų maistinių medžiagų. Dėl to tokia dieta paprastai taikoma tik trumpai, dažniausiai esant ryškesniems simptomams arba gydytojui nurodžius. Žmogui, sergančiam diabetu, inkstų ar širdies liga, gėrimų pasirinkimas ir kiekis turi būti derinami individualiai.

Jeigu žmogus toleruoja maistą, gali būti pasirenkami lengvai virškinami, mažai skaidulų turintys produktai. Tinka balti ryžiai, makaronai, balta duona, bulvės be lupenos, gerai išvirti kiaušiniai, minkšta žuvis, paukštiena, tofu, natūralus jogurtas ir varškė. Vaisiai bei daržovės tuo metu dažniau vartojami termiškai apdoroti, be odelių, sėklų ir stambių skaidulų. Riebūs, labai gausūs patiekalai gali būti sunkiau toleruojami, todėl pradžioje geriau valgyti mažesnėmis porcijomis.

Perėjimas prie įprastos mitybos

Kai sumažėja pilvo skausmas, temperatūra normalizuojasi ir žmogus gali išlaikyti skysčius, maisto pasirinkimas palaipsniui plečiamas. Skaidrius skysčius galima pakeisti mažai skaidulų turinčiu kietu maistu, o vėliau po vieną grąžinti įprastus produktus. Jeigu pradėjus valgyti kietą maistą skausmas ryškiai sustiprėja, atsiranda vėmimas ar pilvo pūtimas, reikėtų susisiekti su gydytoju. Vien tik savijautos pagerėjimas nėra priežastis nutraukti kitą paskirtą gydymą.

Skaidrių skysčių dietos nereikėtų tęsti ilgiau nei kelias dienas be medicininės priežiūros. Ilgai vartojant tik sultinį, sultis ir kitus skaidrius skysčius gali pradėti trūkti energijos, baltymų ir mikroelementų, todėl atsiranda silpnumas ir blogėja atsparumas infekcijoms. Net jeigu skausmas dar nėra visiškai išnykęs, gydytojas gali rekomenduoti palaipsniui pereiti prie maistingesnio maisto. Jeigu žmogus ir po kelių dienų negali plėsti raciono, būtina pakartotinė konsultacija.

Ką galima valgyti gerėjant savijautai

Sveikstant dažniausiai pasirenkami minkšti, mažai skaidulų turintys ir ne per riebūs patiekalai. Pusryčiams gali tikti manų ar ryžių košė, skrudinta balta duona, kiaušinis arba natūralus jogurtas. Pietums galima valgyti gerai išvirtus ryžius ar makaronus su minkšta žuvimi, vištiena arba tofu, o šalia patiekti nuluptų ir gerai išvirtų morkų ar cukinijų. Užkandžiams gali būti pasirenkamas prinokęs bananas, obuolių tyrė, konservuoti persikai be odelės arba varškė.

Patiekalai neturi būti visiškai beskoniai, jeigu žmogus toleruoja prieskonius. Tačiau paūmėjimo metu verta vengti didelių riebaus padažo, aitriųjų paprikų ar stipriai kepto maisto porcijų, jei jos didina pykinimą, viduriavimą ar skausmą. Produktų toleravimas yra individualus, todėl vieno žmogaus diskomfortą sukeliantis maistas kitam gali netrukdyti. Racioną geriau plėsti po kelis produktus, kad būtų galima suprasti, kas konkrečiai sukelia simptomus.

Kokius produktus reikėtų laikinai riboti

Aktyvaus uždegimo metu dažniausiai ribojami produktai, turintys daug netirpių ar sunkiau toleruojamų skaidulų. Tai gali būti žalios daržovės, vaisiai su luobele, viso grūdo duona, sėlenos, ankštiniai produktai, riešutai, sėklos ir spragėsiai. Šis ribojimas yra laikinas ir skirtas simptomams sumažinti, o ne todėl, kad šie produktai sukėlė ligą ar visam laikui tapo pavojingi. Savijautai pagerėjus skaidulų turintis maistas paprastai palaipsniui grąžinamas.

Taip pat gali būti sunkiau toleruojami labai riebūs, gruzdinti ir didelėmis porcijomis valgomi produktai. Alkoholis gali prisidėti prie dehidratacijos, sąveikauti su vaistais ir dirginti virškinimo sistemą, todėl ūmaus divertikulito metu jo geriau nevartoti. Nėra patikimų įrodymų, kad kiekvienas pacientas privalėtų atsisakyti pieno produktų, glitimo, kavos ar visų prieskonių. Šie produktai ribojami tik tada, kai individualiai blogina savijautą arba jų vengti nurodė gydytojas dėl kitos ligos ar vartojamų vaistų.

Skaidulų vartojimas po divertikulito paūmėjimo

Visiškai pasveikus ilgalaikė mityba paprastai turi būti kitokia nei ūmaus uždegimo metu. Daugiau skaidulų turintis racionas siejamas su mažesne divertikulito rizika, ypač kai skaidulos gaunamos iš vaisių, daržovių, ankštinių ir viso grūdo produktų. Skaidulos didina išmatų tūrį, padeda išlaikyti jų minkštumą ir palaiko reguliarų tuštinimąsi. Jos taip pat gali būti naudingos žarnyno mikrobiotai, gliukozės ir cholesterolio kontrolei.

Bendras orientacinis suaugusiųjų tikslas yra apie 14 gramų skaidulų kiekvienam 1000 suvartojamų kilokalorijų. Žmogui, per dieną gaunančiam apie 2000 kilokalorijų, tai sudarytų maždaug 28 gramus skaidulų. Tačiau tinkamas kiekis priklauso nuo bendro energijos poreikio, žarnyno toleravimo, vartojamų vaistų ir kitų ligų. Esant žarnos susiaurėjimui, nepraeinamumo rizikai ar kitoms komplikacijoms, gydytojas gali pateikti kitokias rekomendacijas.

Skaidulų kiekio didinimas palaipsniui

Iš karto suvalgius daug pupelių, sėlenų, riešutų ir žalių daržovių gali sustiprėti pilvo pūtimas, dujų kaupimasis ir spazmai. Dėl to skaidulų kiekį geriau didinti palaipsniui, pavyzdžiui, kas kelias dienas įtraukiant po vieną didesnės skaidulų vertės produktą. Iš pradžių dažnai lengviau toleruojamos avižos, gerai išvirtos daržovės, minkšti vaisiai, nedidelės lęšių ar pupelių porcijos. Vėliau galima didinti porcijas, rinktis žalias daržoves, viso grūdo duoną, riešutus ir sėklas.

Skaidulų papildas gali būti svarstomas, jeigu reikiamo kiekio nepavyksta gauti su maistu. Vis dėlto papildas neturėtų pakeisti įvairaus raciono, nes vaisiai, daržovės ir viso grūdo produktai suteikia ne tik skaidulų, bet ir vitaminų, mineralinių bei augalinių medžiagų. Preparato rūšį ir dozę geriausia aptarti su gydytoju arba dietistu, ypač vartojant kitus vaistus. Kai kurie skaidulų papildai gali keisti vaistų pasisavinimą, todėl jų nereikėtų vartoti tuo pačiu metu nepatikrinus instrukcijos.

Pakankamas skysčių vartojimas

Didinant skaidulų kiekį svarbu gauti pakankamai skysčių. Skaidulos sugeria vandenį, todėl geriant per mažai gali sustiprėti vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ar diskomfortas. Tinkamas skysčių kiekis skiriasi pagal kūno dydį, oro temperatūrą, fizinį aktyvumą, mitybą ir sveikatos būklę. Šlapimo spalva, troškulys ir tuštinimosi ypatumai gali padėti pastebėti, kad skysčių gaunama nepakankamai.

Rekomendacija gerti daugiau vandens netinka vienodai visiems. Sergant širdies nepakankamumu, pažengusia inkstų liga ar esant kitai skysčius riboti reikalaujančiai būklei, jų kiekį turi nustatyti gydytojas. Sriubos, pienas, arbata ir vandens turintys vaisiai taip pat prisideda prie bendro skysčių kiekio. Alkoholis neturėtų būti naudojamas skysčių poreikiui patenkinti, nes gali skatinti dehidrataciją ir pabloginti vaistų toleravimą.

Maisto produktų pasirinkimo lentelė

Maisto pasirinkimą svarbu derinti prie ligos stadijos. Tas pats produktas gali būti laikinai netinkamas ūmaus skausmo metu, tačiau vertingas visiškai pasveikus. Lentelėje pateikti pavyzdžiai yra orientaciniai, todėl konkrečias rekomendacijas gali koreguoti gydytojas ar dietistas. Naujas maistas į racioną turėtų būti grąžinamas pagal savijautą, o ne vien pagal tai, kiek dienų praėjo nuo diagnozės.

Mažai skaidulų turintis maistas nėra automatiškai „nesveikas“, kai jis trumpam naudojamas sveikstant po ūmaus uždegimo. Lygiai taip pat daugiau skaidulų turintis produktas nėra automatiškai tinkamas tuo metu, kai žarnynas stipriai uždegiminis ir žmogus jo netoleruoja. Mitybos tikslai keičiasi: paūmėjimo metu siekiama toleruoti skysčius ir gauti pakankamai maistinių medžiagų, o pasveikus – grįžti prie ilgalaikei žarnyno ir bendrai sveikatai palankaus raciono.

Ar reikia vengti riešutų, sėklų ir spragėsių

Anksčiau buvo manoma, kad riešutų, sėklų, kukurūzų ar spragėsių dalelės gali patekti į divertikulus ir sukelti uždegimą. Dabartiniai tyrimai šios teorijos nepatvirtina, todėl pasveikusiems žmonėms paprastai nerekomenduojama šių produktų atsisakyti. Gastroenterologė dr. Anne Peery teigia: „Mūsų rezultatai paneigia paplitusį įsitikinimą, kad divertikulito prevencijai reikėtų vengti riešutų, sėklų ir kitų smulkių dalelių.“ Riešutai ir sėklos taip pat gali suteikti skaidulų, baltymų ir nesočiųjų riebalų.

Aktyvaus paūmėjimo metu riešutai, sėklos ir spragėsiai gali būti laikinai ribojami todėl, kad turi daug skaidulų ir gali būti sunkiau toleruojami, o ne dėl pavojaus „įstrigti“ divertikuluose. Juos galima palaipsniui grąžinti visiškai praėjus simptomams ir gydytojui leidus plėsti racioną. Jeigu konkretus produktas kiekvieną kartą sukelia ryškų skausmą ar kitus simptomus, jo porciją galima sumažinti ir aptarti su specialistu. Tačiau vien baimė dėl sėklų nėra pagrindas visam laikui atsisakyti uogų, pomidorų, riešutų ar viso grūdo produktų.

Mityba tarp divertikulito paūmėjimų

Tarp paūmėjimų rekomenduojama įprasta subalansuota mityba, kurioje daug augalinių produktų. Reguliariai galima valgyti daržoves, vaisius, uogas, ankštinius produktus, viso grūdo kruopas, riešutus ir sėklas. Mažesnis raudonos, ypač perdirbtos, mėsos kiekis taip pat siejamas su mažesne divertikulito rizika. Nėra vienos specialios dietos, galinčios užtikrinti, kad uždegimas niekada nepasikartos, todėl svarbus visas mitybos ir gyvenimo būdo modelis.

Viduržemio jūros arba panašus daug augalinių produktų turintis mitybos modelis gali būti praktiška ilgalaikė kryptis. Jame dažniau pasirenkamos daržovės, vaisiai, ankštiniai, viso grūdo produktai, žuvis ir augaliniai aliejai, o rečiau – stipriai perdirbti patiekalai bei didelės raudonos mėsos porcijos. Tokio raciono nereikia pradėti staiga nuo labai didelio skaidulų kiekio. Po paūmėjimo prie jo pereinama palaipsniui, stebint pilvo pūtimą ir tuštinimosi pokyčius.

Baltymų ir energijos poreikis sveikstant

Sutelkus dėmesį tik į skaidulų ribojimą lengva pamiršti, kad sveikstant organizmui reikia energijos ir baltymų. Baltymų galima gauti iš kiaušinių, žuvies, paukštienos, tofu, natūralaus jogurto, varškės ir kitų toleruojamų produktų. Jeigu valgoma mažomis porcijomis, baltymų šaltinį verta įtraukti į kelis dienos valgymus. Tai ypač svarbu vyresniems, mažą raumenų masę turintiems ir po gydymo ligoninėje sveikstantiems žmonėms.

Užsitęsęs labai mažas maisto kiekis gali lemti silpnumą, raumenų masės mažėjimą ir lėtesnį sveikimą. Jeigu žmogus negali valgyti, greitai netenka svorio ar kelias dienas toleruoja tik nedidelį skysčių kiekį, būtina kreiptis į gydytoją. Kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojamas medicininis maistinis gėrimas, tačiau jo sudėtį reikia parinkti atsižvelgiant į diabetą, inkstų ligą ir kitus sutrikimus. Vien saldžios sultys ar sultinys nėra visavertis ilgalaikis mitybos šaltinis.

Vidurių užkietėjimo ir pilvo pūtimo kontrolė

Pasveikus svarbu vengti ilgalaikio vidurių užkietėjimo ir stipraus stanginimosi. Tam padeda palaipsniui didinamos skaidulos, pakankamas skysčių kiekis, reguliarus judėjimas ir pastovus tuštinimosi režimas. Nereikėtų ilgai ignoruoti noro tuštintis, tačiau taip pat nerekomenduojama ilgai sėdėti tualete ir stipriai stangintis. Jeigu gyvensenos pokyčių nepakanka, gydytojas gali rekomenduoti skaidulų papildą arba kitą vidurių užkietėjimo gydymą.

Pilvo pūtimas gali sustiprėti per greitai padidinus ankštinių, sėlenų, kopūstinių daržovių ar kitų fermentuojamų produktų kiekį. Tai nebūtinai reiškia, kad šių produktų reikia atsisakyti visam laikui. Dažnai padeda mažesnės porcijos, ilgesnis ankštinių virimas, konservuotų pupelių nuplovimas ir lėtesnis skaidulų didinimas. Jeigu nuolatinį pilvo pūtimą lydi skausmas, svorio mažėjimas, kraujavimas ar tuštinimosi pokyčiai, simptomų nereikėtų aiškinti vien mityba.

Dienos valgiaraščio pavyzdys

Sveikstant po paūmėjimo pusryčiams galima rinktis ryžių ar manų košę su prinokusiu bananu ir natūralų jogurtą. Pietums gali tikti orkaitėje kepta minkšta žuvis, bulvių košė be lupenų ir gerai išvirtos nuluptos morkos. Užkandžiui galima valgyti varškę arba obuolių tyrę, o vakarienei – baltus ryžius su smulkinta vištiena ir troškinta cukinija. Gėrimams pasirenkamas vanduo, nestipri arbata ar kiti individualiai toleruojami skysčiai.

Visiškai praėjus simptomams tą patį valgiaraštį galima palaipsniui papildyti avižomis, vaisiais su odele, viso grūdo kruopomis, ankštiniais ir sėklomis. Pavyzdžiui, pusryčiams galima valgyti avižinę košę su uogomis, pietums – lęšių sriubą ir viso grūdo duoną, o vakarienei – žuvį su daržovėmis ir grikiais. Toks valgiaraštis nėra privalomas ar vienintelis tinkamas pasirinkimas. Porcijos ir produktai turi atitikti žmogaus energijos poreikį, apetitą, toleravimą ir kitas ligas.

Kada reikalinga dietisto konsultacija

Dietisto konsultacija naudinga, kai žmogui sunku suprasti, kada riboti, o kada didinti skaidulų kiekį. Specialistas gali padėti sudaryti pereinamąjį valgiaraštį, įvertinti baltymų ir energijos poreikį bei rasti mažiau pilvo pūtimą sukeliančius skaidulų šaltinius. Konsultacija ypač svarbi, jeigu kartu diagnozuotas diabetas, celiakija, dirgliosios žarnos sindromas, inkstų liga arba maisto alergija. Tokiomis aplinkybėmis bendros rekomendacijos gali prieštarauti kitos ligos mitybos principams.

Profesionalios pagalbos taip pat reikėtų neplanuotai mažėjant svoriui, praradus apetitą ar bijant grįžti prie įprasto maisto. Po skausmingo paūmėjimo kai kurie žmonės pradeda vengti daugybės produktų ir ilgai maitinasi labai ribotai. Tai gali sukelti maistinių medžiagų trūkumą, silpnumą ir dar didesnį jautrumą virškinimo pojūčiams. Dietistas padeda išplėsti racioną sistemingai, o ne atsitiktinai šalinant vis naujus produktus.

Požymiai, dėl kurių būtina kreiptis į gydytoją

Naujas stiprus pilvo skausmas turi būti mediciniškai įvertintas, ypač jeigu divertikulitas anksčiau nebuvo patvirtintas. Panašų skausmą gali sukelti apendicitas, inkstų akmenys, tulžies pūslės ligos, žarnyno nepraeinamumas, uždegiminės žarnyno ligos ir kitos būklės. Vien tik skysta dieta ar skausmo slopinimas gali uždelsti tinkamos diagnozės nustatymą. Gydytojas, atsižvelgdamas į simptomus, gali skirti kraujo, šlapimo ir kompiuterinės tomografijos tyrimus.

Skubiai kreiptis medicinos pagalbos reikia, kai:

• pilvo skausmas stiprėja, pilvas tampa kietas ar labai skausmingas palietus;
• pasireiškia aukšta temperatūra, šaltkrėtis, pakartotinis vėmimas arba nepavyksta išlaikyti skysčių;
• atsiranda gausus kraujavimas, silpnumas, alpimas, sumišimas arba nepasišalina išmatos ir dujos.

Šie požymiai gali rodyti abscesą, žarnos perforaciją, peritonitą, nepraeinamumą, reikšmingą kraujavimą ar kitą komplikaciją. Žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, taip pat vartojantiems imunitetą slopinančius vaistus, medicininio įvertinimo gali reikėti ir esant ne tokiems ryškiems simptomams. Mitybos koregavimas nėra pakankamas sunkaus arba komplikuoto divertikulito gydymas.

Dažniausios mitybos klaidos sergant divertikulitu

Viena dažniausių klaidų – ilgai laikytis skaidrių skysčių ar labai ribotos mažai skaidulų turinčios dietos. Toks režimas gali būti naudingas trumpą laiką, tačiau ilgainiui didina nepakankamos mitybos ir vidurių užkietėjimo riziką. Kita klaida yra per greitai grįžti prie labai didelio skaidulų kiekio ir vienu metu valgyti daug sėlenų, pupelių bei žalių daržovių. Palaipsnis raciono plėtimas paprastai toleruojamas geriau.

Taip pat klaidinga visam laikui atsisakyti riešutų, sėklų, pomidorų ar uogų vien dėl jų smulkių dalelių. Šių produktų vengimas neįrodytas kaip divertikulito prevencijos būdas ir gali be reikalo sumažinti raciono įvairovę. Žmogus neturėtų savarankiškai gydyti ryškaus paūmėjimo tik dieta arba pradėti vartoti antibiotikų likučius. Mitybos pokyčiai turi būti derinami su tinkamu diagnozės, uždegimo sunkumo ir komplikacijų rizikos įvertinimu.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

National Institute of Diabetes and Digestive and Kidney Diseases – Diverticular Disease https://www.niddk.nih.gov/health-information/digestive-diseases/diverticulosis-diverticulitis

American Gastroenterological Association – Medical Management of Colonic Diverticulitis https://gastro.org/clinical-guidance/medical-management-of-colonic-diverticulitis/

American Gastroenterological Association – Diverticulitis: GI Patient Center https://patient.gastro.org/diverticulitis/