Maniakinė šizofrenija: priežastys, simptomai ir gydymas

Dalinkitės:

„Maniakinė šizofrenija“ nėra oficialus šiuolaikinėje medicinoje vartojamas diagnozės pavadinimas. Šiuo neformaliu terminu dažniausiai bandoma apibūdinti būklę, kai kartu arba skirtingais laikotarpiais pasireiškia manijos ir psichozės simptomai. Toks simptomų derinys gali būti susijęs su bipoliniu sutrikimu, šizoafektiniu sutrikimu, šizofrenija, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu arba kita sveikatos būkle. Tiksli diagnozė priklauso ne tik nuo esamų simptomų, bet ir nuo jų trukmės, pasikartojimo bei tarpusavio ryšio.

Turinys

Manija paprastai pasireiškia ryškiai pakilusia arba dirglia nuotaika, padidėjusiu aktyvumu, sumažėjusiu miego poreikiu ir neapgalvotu elgesiu. Psichozės metu žmogui tampa sunku tiksliai vertinti tikrovę, todėl gali atsirasti kliedesių, haliucinacijų ar labai sutrikęs mąstymas. Sunkios manijos metu taip pat gali pasireikšti psichozės simptomų, todėl vien jų buvimas savaime nereiškia šizofrenijos. Dėl šios priežasties termino „maniakinė šizofrenija“ nereikėtų vartoti kaip savarankiškai nustatytos diagnozės.

Termino „maniakinė šizofrenija“ reikšmė

Šiuolaikinėse ligų klasifikacijose atskirai aprašoma šizofrenija, šizoafektinis sutrikimas, bipolinis sutrikimas ir kiti psichoziniai ar nuotaikos sutrikimai. Atskiros diagnozės, oficialiai vadinamos „maniakine šizofrenija“, jose nėra. Ši frazė gali atsirasti dėl šizofrenijos ir manijos sąvokų painiojimo arba bandymo vienu terminu įvardyti skirtingų simptomų derinį. Mediciniškai tiksliau pirmiausia aprašyti konkrečius simptomus, o diagnozę patikėti psichiatrui.

Psichozė taip pat nėra vienos konkrečios ligos pavadinimas. Tai simptomų visuma, galinti pasireikšti sergant šizofrenija, bipoliniu ar šizoafektiniu sutrikimu, sunkia depresija ir kai kuriomis fizinėmis ligomis. Psichozę kartais sukelia psichoaktyviosios medžiagos, tam tikri vaistai, infekcijos ar neurologinės būklės. Todėl pirmas psichozės epizodas visada turi būti profesionaliai įvertintas, net jeigu žmogui anksčiau nebuvo nustatyta psichikos sveikatos sutrikimų.

„Psichozės epizodą galima vertinti panašiai kaip karščiavimą – tai signalas, kad kažkas negerai.“

Dr. Vinod H. Srihari, Jeilio medicinos mokyklos psichiatras, išversta iš anglų kalbos.

Manijos ir psichozės simptomai

Manijos ir psichozės simptomai gali pasireikšti tuo pačiu metu, tačiau jie apibūdina skirtingus psichikos būklės pokyčius. Manija pirmiausia paveikia nuotaiką, energiją, aktyvumą, miegą ir gebėjimą kontroliuoti sprendimus. Psichozė paveikia tikrovės suvokimą, įsitikinimus, mąstymo nuoseklumą ir elgesį. Diagnozei ypač svarbu nustatyti, ar psichozės simptomai atsiranda tik ryškaus nuotaikos epizodo metu, ar išlieka ir jam pasibaigus.

Simptomai gali formuotis palaipsniui arba sustiprėti per kelias dienas. Artimieji kartais pirmieji pastebi, kad žmogus beveik nemiega, kalba neįprastai greitai, pradeda daug skirtingų veiklų arba elgiasi rizikingai. Kitais atvejais pirmiausia atsiranda socialinis atsiribojimas, didėjantis įtarumas, sunkumai mokantis ar dirbant ir prastesnė kasdienė savipriežiūra. Šie požymiai nėra pakankami diagnozei, tačiau jų ryškėjimas yra pagrindas kreiptis į psichikos sveikatos specialistą.

Manijos požymiai

Manijos metu nuotaika gali būti ne tik neįprastai pakili, bet ir labai dirgli, konfliktiška ar nepastovi. Žmogus gali miegoti vos kelias valandas ir vis tiek jaustis energingas, daug kalbėti, greitai keisti pokalbio temas ir teigti galintis įgyvendinti nerealius planus. Dažnai padidėja pasitikėjimas savimi, išsiblaškymas ir impulsyvumas. Dėl suprastėjusio pasekmių vertinimo gali būti neapgalvotai leidžiami pinigai, prisiimami rizikingi įsipareigojimai ar priimami pavojingi sprendimai.

Manijos simptomai turi aiškiai skirtis nuo įprasto žmogaus elgesio ir pastebimai trukdyti kasdieniam gyvenimui. Sunkus epizodas gali sutrikdyti darbą, mokslą, santykius ir gebėjimą pasirūpinti savo saugumu. Kai kuriais atvejais reikalingas gydymas ligoninėje, net jeigu pats žmogus mano jaučiantis neįprastai didelį produktyvumą ar energiją. Hipomanija yra lengvesnė būsena, nesukelianti tokio didelio funkcionavimo sutrikimo ir savaime neapimanti psichozės.

Psichozės požymiai

Kliedesiai yra tvirti, tikrovės neatitinkantys įsitikinimai, kurių nepakeičia įprasti paaiškinimai ar įrodymai. Žmogus gali būti įsitikinęs, kad yra sekamas, persekiojamas, valdomas išorinių jėgų arba turi ypatingų galių. Haliucinacijos reiškia girdėjimą, matymą ar kitus pojūčius, kuriems nėra išorinio šaltinio. Dažniausiai aprašomas balsų girdėjimas, tačiau galimos ir regos, lytėjimo, kvapo ar skonio haliucinacijos.

Psichozė taip pat gali pasireikšti nenuoseklia kalba, sunkiai suprantamu minčių dėstymu ir neorganizuotu elgesiu. Žmogui gali būti sunku išlaikyti pokalbio temą, planuoti įprastus veiksmus ar tinkamai reaguoti į aplinką. Manijos metu kliedesiai kartais atitinka pakilią nuotaiką, pavyzdžiui, žmogus tiki esantis garsus, išskirtinai turtingas ar turintis ypatingą misiją. Tačiau psichozės turinys gali būti ir grėsmingas, ypač kai vyrauja dirglumas, nerimas ar mišrūs manijos ir depresijos simptomai.

„Pozityvieji simptomai yra papildomi psichikos reiškiniai, kurių dauguma žmonių nepatiria, pavyzdžiui, balsų girdėjimas.“

Dr. Matej Markota, „Mayo Clinic“ psichiatras, išversta iš anglų kalbos.

Neigiami, pažinimo ir ankstyvieji simptomai

Šizofrenijos spektro sutrikimų metu gali pasireikšti ne tik kliedesiai ar haliucinacijos. Neigiamais simptomais vadinamas motyvacijos, emocinės raiškos, kalbos ir susidomėjimo socialiniais ryšiais sumažėjimas. Žmogus gali atsiriboti nuo artimųjų, nustoti rūpintis higiena ir prarasti susidomėjimą anksčiau svarbia veikla. Šie požymiai kartais klaidingai palaikomi tingumu, abejingumu ar charakterio pasikeitimu.

Pažinimo simptomai gali paveikti dėmesį, atmintį, informacijos apdorojimo greitį ir gebėjimą planuoti veiksmus. Jie gali pasirodyti dar iki pirmojo aiškaus psichozės epizodo ir apsunkinti mokslą ar darbą. Ankstyvuoju laikotarpiu taip pat galimi miego sutrikimai, įtarumas, neįprastos idėjos ir laipsniškas kasdienio funkcionavimo blogėjimas. Vis dėlto tokie pokyčiai gali turėti daug kitų priežasčių, todėl jų negalima automatiškai laikyti šizofrenijos pradžia.

Galimų diagnozių skirtumai

Diagnozuojant vertinamas ne pavienis simptomas, o visa ligos eiga. Psichiatras analizuoja, kada prasidėjo nuotaikos pokyčiai, kiek laiko jie truko ir ar psichozė pasireiškė be aiškios manijos arba depresijos. Taip pat svarbu įvertinti ankstesnius epizodus, kasdienio funkcionavimo pokyčius ir gydymo poveikį. Dėl to galutinė diagnozė po pirmojo epizodo kartais patikslinama tik ilgiau stebint būklės eigą.

Galima būklė	Būdingas pasireiškimas	Svarbiausias skiriamasis požymis
Bipolinis sutrikimas su psichozės simptomais	Manijos ar depresijos epizodai, kurių metu gali atsirasti kliedesių ar haliucinacijų	Psichozė paprastai susijusi su ryškiu nuotaikos epizodu
Šizofrenija	Kliedesiai, haliucinacijos, sutrikusi kalba, neigiami ir pažinimo simptomai	Psichozė yra pagrindinė ligos dalis, o ryški manija nėra būtina
Šizoafektinis sutrikimas	Ryškūs nuotaikos epizodai ir šizofrenijos spektro psichozės simptomai	Psichozės simptomai tam tikru ligos laikotarpiu pasireiškia ir be ryškaus nuotaikos epizodo
Medžiagų, vaistų ar fizinės ligos sukelta būklė	Manija ar psichozė prasideda pavartojus medžiagą, pakeitus vaistus arba susirgus kita liga	Nustatomas simptomų laiko ryšys su konkrečiu biologiniu veiksniu

Lentelėje pateikti skirtumai skirti tik bendram supratimui ir negali pakeisti psichiatrinio vertinimo. Vienu metu gali būti stebimi įvairių kategorijų simptomai, o pirmojo epizodo vaizdas ne visada būna aiškus. Bipolinis sutrikimas su psichoze gali būti klaidingai palaikytas šizofrenija, jeigu neįvertinami ankstesni nuotaikos epizodai. Šizoafektiniam sutrikimui nustatyti ypač svarbi ilgalaikė manijos, depresijos ir psichozės simptomų seka.

Priežastys ir rizikos veiksniai

Kadangi „maniakinė šizofrenija“ nėra atskira diagnozė, ji neturi vienos konkrečios priežasties. Šizofrenijos spektro ir bipoliniai sutrikimai paprastai siejami su genetinių, biologinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Paveldimumas gali padidinti polinkį, tačiau šeimoje esantis sutrikimas nereiškia, kad liga būtinai išsivystys. Taip pat nėra vieno geno, vieno smegenų pokyčio ar vienos patirties, kuri visais atvejais paaiškintų simptomų atsiradimą.

Miego stoka, didelis stresas ir įprastos rutinos sutrikimas gali paskatinti manijos epizodą žmogui, turinčiam biologinį polinkį. Psichoaktyviosios medžiagos, ypač stimuliantai ir kanapės, gali sukelti ar sustiprinti psichozės simptomus. Maniją ar psichozę kartais sukelia ir receptiniai vaistai, pavyzdžiui, kortikosteroidai arba netinkamai parinktas gydymas antidepresantais. Simptomai taip pat gali būti susiję su skydliaukės sutrikimais, infekcijomis, smegenų pažeidimais ir neurologinėmis ligomis.

Rizikos veiksnys nėra tas pats, kas tiesioginė ligos priežastis. Daug žmonių patiria stresą, nemigą ar vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, tačiau jiems nepasireiškia ilgalaikis psichozinis sutrikimas. Kita vertus, šizofrenija ar bipolinis sutrikimas gali išsivystyti ir be akivaizdaus išorinio provokuojančio veiksnio. Dėl to diagnozuojant svarbu vengti supaprastinto aiškinimo, kad ligą sukėlė vienas konkretus įvykis ar žmogaus pasirinkimas.

Pavojingi simptomai ir skubios pagalbos būtinybė

Skubi pagalba reikalinga ne dėl paties diagnozės pavadinimo, o dėl žmogaus būklės ir galimos rizikos. Sunki manija ar psichozė gali sutrikdyti gebėjimą įvertinti pavojų, pasirūpinti pagrindiniais poreikiais arba priimti saugius sprendimus. Krizės metu žmogus ne visada suvokia, kad serga, todėl pagalbos iniciatyvos gali tekti imtis artimiesiems. Bendrauti reikėtų ramiai, trumpais sakiniais, nesiginčijant dėl kliedesių ir nebandant jų patvirtinti.

Skubi medicinos pagalba būtina, kai:

Kyla savižudybės, savęs žalojimo arba kito žmogaus sužalojimo grėsmė.
Pasireiškia nevaldoma agresija, labai stiprus sujaudinimas, pavojingas impulsyvumas ar visiškas ryšio su tikrove praradimas.
Žmogus kelias paras beveik nemiega, nevalgo, negeria, klaidžioja arba nebesugeba pasirūpinti savo saugumu.

Esant tiesioginei grėsmei gyvybei ar sveikatai Lietuvoje reikia skambinti numeriu 112 arba vykti į artimiausios ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. Skambinant svarbu aiškiai pasakyti, kad žmogus patiria psichikos sveikatos krizę, ir apibūdinti konkretų pavojingą elgesį. Kol atvyksta pagalba, reikėtų pašalinti lengvai pasiekiamus ginklus, didelius vaistų kiekius ir kitus pavojingus daiktus, jeigu tai galima padaryti saugiai. Negalima vienam fiziškai tramdyti stipriai sujaudinto žmogaus, jeigu dėl to gali kilti dar didesnis pavojus.

Šizofrenija ar psichozė savaime nereiškia, kad žmogus yra agresyvus. Dauguma šizofrenija sergančių žmonių nėra linkę smurtauti, o patys gali dažniau tapti smurto aukomis. Rizika vertinama individualiai, atsižvelgiant į grasinimus, elgesį, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir gebėjimą kontroliuoti veiksmus. Stigmatizuojantis požiūris gali trukdyti žmogui ir jo artimiesiems laiku kreiptis pagalbos.

Psichiatrinis ištyrimas ir diagnozės nustatymas

Vieno kraujo tyrimo ar smegenų vaizdinio tyrimo, galinčio patvirtinti šizofreniją arba bipolinį sutrikimą, nėra. Diagnozė nustatoma vertinant simptomus, jų trukmę, ankstesnius nuotaikos epizodus, kasdienį funkcionavimą ir šeimos sveikatos istoriją. Psichiatras taip pat vertina kliedesius, haliucinacijas, mąstymo nuoseklumą, nuotaiką, miegą ir galimą savižudybės ar agresijos riziką. Artimųjų pateikta informacija gali būti labai svarbi, nes pats žmogus ne visada tiksliai prisimena epizodą arba supranta savo elgesio pasikeitimą.

Fizinis ištyrimas ir laboratoriniai tyrimai padeda atmesti kitas simptomų priežastis. Atsižvelgiant į aplinkybes gali būti tikrinama skydliaukės veikla, medžiagų apykaitos rodikliai, infekcijos, vartojami vaistai ir psichoaktyviosios medžiagos. Kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas atliekamas ne kiekvienam pacientui, o tada, kai įtariama neurologinė liga ar kitas smegenų pažeidimas. Nauja, vyresniame amžiuje prasidėjusi manija ar psichozė ypač skatina ieškoti fizinės arba vaistų sukeltos priežasties.

Diagnozei svarbus ligos vaizdas per ilgesnį laikotarpį, o ne vien elgesys konsultacijos dieną. Gydytojas gali paprašyti fiksuoti miego, nuotaikos, aktyvumo ir neįprastų įsitikinimų pokyčius. Pirmojo epizodo metu kartais nustatoma preliminari diagnozė, kuri vėliau patikslinama stebint simptomų eigą. Tai nėra diagnostinė klaida, nes kai kurių sutrikimų skirtumai išryškėja tik atsiradus daugiau informacijos apie ligos trukmę ir pasikartojimą.

Gydymas ir ilgalaikė priežiūra

Gydymas parenkamas pagal nustatytą diagnozę, epizodo sunkumą, ankstesnį atsaką į vaistus ir žmogaus fizinę sveikatą. Psichozės simptomams dažniausiai skiriami antipsichoziniai vaistai. Bipolinės manijos ar šizoafektinio sutrikimo atveju gali būti papildomai skiriami nuotaikos stabilizatoriai. Ūmios būklės metu pagrindinis gydymo tikslas yra atkurti miegą, sumažinti sujaudinimą, kontroliuoti psichozę ir užtikrinti saugumą.

Vaistų pasirinkimas yra individualus, nes jų veiksmingumas ir nepageidaujamas poveikis skirtingiems žmonėms gali skirtis. Gydymo metu stebimas kūno svoris, kraujospūdis, gliukozės ir riebalų kiekis kraujyje, judesių sutrikimai bei kiti galimi šalutiniai reiškiniai. Vaistų negalima staiga nutraukti ar savarankiškai keisti dozės vien dėl to, kad simptomai sumažėjo. Staigus gydymo nutraukimas gali padidinti simptomų atsinaujinimo riziką, todėl visi pakeitimai derinami su gydančiu psichiatru.

Psichologinė ir psichosocialinė pagalba paprastai pradedama arba tęsiama stabilizavus ūmius simptomus. Naudinga psichoedukacija, šeimos intervencijos, kognityvinė elgesio terapija, socialinių įgūdžių lavinimas ir pagalba grįžtant į mokslą ar darbą. Psichoterapija nepakeičia vaistų, kai yra aktyvi sunki psichozė ar manija, tačiau gali padėti suprasti ligą, atpažinti ankstyvuosius požymius ir geriau laikytis gydymo plano. Artimųjų įtraukimas gali pagerinti pagalbos tęstinumą, jeigu pats pacientas su tuo sutinka.

Gydymas ligoninėje gali būti reikalingas, kai simptomai yra labai sunkūs, kyla pavojus arba žmogus nebegali pasirūpinti pagrindiniais poreikiais. Stacionare galima saugiau parinkti vaistus, atkurti miegą ir stebėti būklės pokyčius. Išrašius svarbus aiškus tolesnio gydymo planas ir ankstyvųjų atkryčio požymių stebėjimas. Tokie požymiai gali būti blogėjantis miegas, didėjantis įtarumas, sujaudinimas, neįprastai didelis aktyvumas arba anksčiau pasireiškusių psichozės simptomų stiprėjimas.

Ilgalaikė prognozė skirtingiems žmonėms labai nevienoda. Tinkamai gydant galima sumažinti simptomus, rečiau patirti atkryčius ir išlaikyti santykius, mokslą, darbą bei savarankiškumą. Ankstyva pagalba po pirmojo psichozės epizodo siejama su geresnėmis galimybėmis kontroliuoti būklę ir atkurti kasdienį funkcionavimą. Diagnozė neturėtų būti vertinama kaip žmogaus asmenybės ar jo galimybių apibrėžimas.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar maniakinė šizofrenija yra oficiali diagnozė?

Ne. Šiuolaikinėje medicinoje vertinamos konkrečios diagnozės, pavyzdžiui, šizofrenija, bipolinis ar šizoafektinis sutrikimas. Terminą vartojantis žmogus dažniausiai turi omenyje manijos ir psichozės simptomų derinį.

Ar manijos metu gali pasireikšti haliucinacijų?

Taip. Sunkios manijos metu gali atsirasti haliucinacijų ir kliedesių. Tai vadinama manijos epizodu su psichozės simptomais.

Kuo šizoafektinis sutrikimas skiriasi nuo šizofrenijos?

Šizoafektinio sutrikimo metu ryškūs ir psichozės, ir nuotaikos epizodai. Šizofrenijos atveju pagrindinę ligos dalį sudaro psichoziniai, neigiami bei pažinimo simptomai.

Ar pats žmogus supranta, kad patiria psichozę?

Ne visada. Kliedesiai ir haliucinacijos žmogui gali atrodyti visiškai tikri. Elgesio pokyčius dažnai anksčiau pastebi artimieji.

Kada reikalingas gydymas ligoninėje?

Jis gali būti reikalingas, kai kyla pavojus, žmogus nebegali pasirūpinti savimi arba simptomų neįmanoma saugiai kontroliuoti namuose. Sprendimas priimamas individualiai įvertinus būklę.

Ar manijos ir psichozės simptomus galima kontroliuoti?

Dažniausiai simptomus galima reikšmingai sumažinti vaistais ir psichosocialine pagalba. Geresnių rezultatų padeda siekti ankstyvas gydymas ir nuoseklus paskirto plano laikymasis.