Bipolinis sutrikimas: simptomai, priežastys ir gydymas

Dalinkitės:

Bipolinis sutrikimas – tai psichikos sveikatos sutrikimas, kuriam būdingi ryškūs nuotaikos, energijos, aktyvumo, miego ir elgesio pokyčiai. Žmogus gali patirti pakilios ar itin suaktyvėjusios nuotaikos epizodus, vadinamus manija arba hipomanija, ir prislėgtos nuotaikos epizodus, vadinamus depresija.

Turinys

Ši būklė nėra paprasta nuotaikų kaita. Bipolinio sutrikimo epizodai gali trukti dienas, savaites ar ilgiau ir paveikti darbą, santykius, miegą, sprendimų priėmimą bei kasdienį funkcionavimą.

Bipolinis sutrikimas ir įprasta nuotaikų kaita

Bipolinis sutrikimas, dar vadinamas bipoliniu afektiniu sutrikimu, anksčiau buvo vadintas maniakine depresija. Šis sutrikimas pasireiškia pasikartojančiais nuotaikos epizodais. Vienu laikotarpiu žmogus gali jaustis neįprastai energingas, mažai miegoti, kalbėti greičiau ar priimti rizikingus sprendimus. Kitu laikotarpiu gali atsirasti prislėgta nuotaika, nuovargis, motyvacijos stoka, miego pokyčiai ir beviltiškumo jausmas.

Įprasta nuotaikų kaita dažniausiai būna trumpesnė ir susijusi su kasdienėmis aplinkybėmis. Bipolinio sutrikimo epizodai yra ryškesni, trunka ilgiau ir gali sutrikdyti žmogaus gyvenimą.

Įprasta nuotaikų kaita ir bipolinis sutrikimas: pagrindiniai skirtumai

Požymis	Įprasta nuotaikų kaita	Galimas bipolinis sutrikimas
Trukmė	Dažniausiai trunka trumpai	Epizodai gali trukti dienas, savaites ar ilgiau
Priežastis	Dažnai susijusi su konkrečia situacija	Gali atsirasti be aiškios išorinės priežasties
Miegas	Dažniausiai išlieka panašus	Gali labai sumažėti arba padidėti miego poreikis
Energija	Kinta nedaug	Gali būti labai padidėjusi arba smarkiai sumažėjusi
Elgesys	Žmogus dažniausiai išlaiko įprastą savikontrolę	Gali atsirasti impulsyvūs, rizikingi ar neįprasti sprendimai
Kasdienis gyvenimas	Dažniausiai nesutrinka	Gali sutrikti darbas, mokslai, santykiai ar finansiniai sprendimai

Bipolinio sutrikimo simptomai

Bipolinio sutrikimo simptomai priklauso nuo epizodo tipo. Vienu metu gali vyrauti pakili, suaktyvėjusi ar dirgli būsena, kitu metu – depresija, energijos stoka ir prislėgta nuotaika. Kai kuriems žmonėms simptomai gali būti mišrūs, kai pakilios energijos ir depresijos požymiai pasireiškia tuo pačiu metu.

Nacionalinis psichikos sveikatos institutas bipolinį sutrikimą apibūdina kaip būklę, sukeliančią aiškius nuotaikos, energijos, aktyvumo ir koncentracijos pokyčius. Šie pokyčiai gali paveikti kasdienį žmogaus funkcionavimą.

Manijos simptomai

Manija – tai ryškiai pakilusios, suaktyvėjusios arba dirglios nuotaikos epizodas. Jo metu žmogus gali jaustis labai energingas, pasitikintis savimi, mažai miegoti ir imtis daugiau veiklų nei įprastai. Manija gali sutrikdyti darbą, santykius ir sprendimų priėmimą.

Manijos metu gali pasireikšti:

labai pakili, euforiška arba dirgli nuotaika;
sumažėjęs miego poreikis;
neįprastai didelė energija;
greitas kalbėjimas;
minčių šuoliavimas;
perdėtas pasitikėjimas savimi;
impulsyvūs sprendimai;
rizikingas elgesys, pavyzdžiui, neapgalvotas pinigų leidimas, pavojingas vairavimas ar rizikingi santykiai;
sunkumas susikaupti;
psichozės požymiai, pavyzdžiui, kliedesiai ar haliucinacijos.

Manijos epizodas gali būti pavojingas, jei žmogus praranda realistišką situacijos vertinimą, elgiasi rizikingai arba nebegali pasirūpinti savimi.

Hipomanijos simptomai

Hipomanija panaši į maniją, tačiau simptomai būna lengvesni. Žmogus gali atrodyti produktyvesnis, aktyvesnis, labiau bendraujantis ar kūrybingas. Dėl to hipomanija kartais nepastebima arba klaidingai vertinama kaip „geras laikotarpis“.

Hipomanijos metu gali būti daugiau energijos, mažesnis miego poreikis, greitesnė kalba, didesnis pasitikėjimas savimi ir didesnis aktyvumas. Vis dėlto ši būsena gali pereiti į depresiją arba stipresnį nuotaikos epizodą.

Mayo Clinic nurodo, kad hipomanija yra ne tokia intensyvi kaip manija, tačiau ji taip pat priklauso bipolinio sutrikimo nuotaikos pakilimų grupei.

Bipolinės depresijos simptomai

Bipolinė depresija gali būti panaši į įprastą depresiją, tačiau ji pasireiškia žmogui, kuris taip pat yra patyręs manijos arba hipomanijos epizodų. Dėl to vien depresijos simptomų vertinimo ne visada pakanka tiksliai diagnozei.

Bipolinės depresijos metu gali pasireikšti:

prislėgta nuotaika;
energijos stoka;
nuovargis;
sumažėjęs domėjimasis įprastomis veiklomis;
miego sutrikimai arba per didelis mieguistumas;
apetito pokyčiai;
kaltės, beviltiškumo ar menkavertiškumo jausmas;
sunkumas susikaupti;
sulėtėję judesiai arba nerimastingumas;
mintys apie mirtį ar savižalą.

Jeigu atsiranda minčių apie savižalą ar savęs žalojimą, reikalinga skubi pagalba.

Mišrūs simptomai

Mišrūs simptomai reiškia, kad vienu metu pasireiškia ir pakilusios energijos, ir depresijos požymiai. Pavyzdžiui, žmogus gali jaustis prislėgtas, bet kartu būti labai neramus, dirglus, impulsyvus ar negalėti miegoti.

Tokie epizodai gali būti sunkiau atpažįstami, nes jie neatrodo kaip „tipinė“ manija ar depresija. Jie taip pat gali būti susiję su didesne savižalos rizika, todėl reikalingas profesionalus įvertinimas.

Bipolinio sutrikimo priežastys ir rizikos veiksniai

Tiksli bipolinio sutrikimo priežastis nėra viena. Dažniausiai šis sutrikimas siejamas su kelių veiksnių deriniu: genetika, smegenų veiklos ypatumais, biologiniais procesais, patirtu stresu ir gyvenimo aplinkybėmis.

Bipolinis sutrikimas dažniau pasireiškia žmonėms, kurių artimi giminaičiai sirgo bipoliniu sutrikimu ar kitais nuotaikos sutrikimais. Paveldimumas padidina riziką, tačiau tai nereiškia, kad žmogus būtinai susirgs.

Riziką taip pat gali didinti stiprus ar ilgalaikis stresas, miego trūkumas, trauminės patirtys, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, kai kurios sveikatos būklės ar staigūs gyvenimo pokyčiai. Šie veiksniai ne visada sukelia sutrikimą, bet jautresniems žmonėms gali prisidėti prie pirmojo epizodo arba simptomų paūmėjimo.

Amerikiečių klinikinė psichologė ir bipolinio sutrikimo tyrėja dr. Kay Redfield Jamison yra rašiusi: „Maniakinė depresija iškreipia nuotaikas ir mintis, skatina pavojingą elgesį, griauna racionalaus mąstymo pagrindą ir pernelyg dažnai silpnina norą gyventi.“ Ši citata primena, kad bipolinis sutrikimas nėra vien nuotaikos svyravimai – tai būklė, galinti paveikti mąstymą, elgesį ir saugumą.

Bipolinio sutrikimo diagnostika

Bipolinį sutrikimą diagnozuoja psichikos sveikatos specialistas. Vertinama ne pagal vieną tyrimą, o pagal nuotaikos epizodų istoriją, jų trukmę, pasikartojimą ir poveikį kasdieniam gyvenimui.

Gydytojas gali klausti apie miegą, energijos pokyčius, impulsyvų elgesį, depresijos simptomus, šeimos ligų istoriją, vartojamus vaistus, alkoholio ar kitų medžiagų vartojimą.

Bipolinis sutrikimas kartais painiojamas su depresija, nes žmogus dažniausiai pagalbos kreipiasi būtent prislėgtos nuotaikos laikotarpiu. Hipomanijos epizodai gali atrodyti kaip produktyvus ar geresnės savijautos laikas, todėl jie ne visada įvardijami kaip simptomas.

Kai kuriais atvejais rekomenduojami kraujo ar kiti sveikatos tyrimai, kad būtų atmestos fizinės būklės, galinčios sukelti panašius simptomus, pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimai.

Situacijos, kai reikalinga pagalba

Į psichikos sveikatos specialistą reikėtų kreiptis, jei nuotaikos, miego, energijos ar elgesio pokyčiai kartojasi ir trukdo darbui, mokslams, santykiams ar kasdieniam gyvenimui.

Skubi pagalba reikalinga, jei pasireiškia:

mintys apie savižalą ar savižudybę;
ketinimas pakenkti sau ar kitam žmogui;
haliucinacijos, kliedesiai ar ryškus realybės suvokimo sutrikimas;
visiškas nemiegojimas kelias paras;
labai rizikingas ar nevaldomas elgesys;
stiprus susijaudinimas, agresyvumas ar dezorientacija.

Tokiais atvejais reikia kreiptis į skubios pagalbos tarnybas arba artimiausią gydymo įstaigą.

Bipolinio sutrikimo gydymas

Bipolinis sutrikimas dažniausiai gydomas derinant vaistus, psichoterapiją ir pastovų kasdienį režimą. Gydymo tikslas – sumažinti epizodų dažnį, stiprumą ir atkryčių riziką.

Gydymo planą sudaro gydytojas psichiatras. Vaistų ar jų dozių negalima keisti savarankiškai, net jei savijauta pagerėja, nes staigus nutraukimas gali paskatinti simptomų sugrįžimą.

Vaistai

Bipoliniam sutrikimui gydyti gali būti skiriami nuotaikos stabilizatoriai, antipsichoziniai vaistai, kai kuriais atvejais – antidepresantai ar kiti vaistai. Konkretus gydymas priklauso nuo sutrikimo tipo, simptomų, epizodo pobūdžio, gretutinių ligų ir ankstesnio atsako į gydymą.

Antidepresantai sergant bipoliniu sutrikimu vertinami atsargiai, nes kai kuriems žmonėms jie gali paskatinti manijos ar hipomanijos simptomus. Dėl to jie dažniausiai skiriami tik įvertinus visą ligos istoriją ir kartu taikant tinkamą stebėjimą.

Psichoterapija

Psichoterapija padeda geriau atpažinti nuotaikos pokyčius, valdyti stresą, laikytis gydymo plano ir mažinti atkryčių riziką. Ji taip pat gali padėti spręsti santykių, savivertės, darbo, mokslų ar kasdienio funkcionavimo sunkumus.

Gali būti taikoma kognityvinė elgesio terapija, šeimos terapija, psichoedukacija ar kitos terapijos formos. Psichoedukacija ypač naudinga, nes žmogus mokosi atpažinti ankstyvus manijos, hipomanijos ar depresijos požymius.

Gyvenimo būdo ir miego režimo svarba

Miegas yra viena svarbiausių sričių valdant bipolinį sutrikimą. Miego trūkumas gali prisidėti prie nuotaikos epizodų paūmėjimo, ypač manijos ar hipomanijos. Reguliarus miego, valgymo, darbo ir poilsio ritmas padeda mažinti svyravimų riziką.

Gydymą gali papildyti alkoholio ir psichoaktyvių medžiagų vengimas, streso mažinimas, fizinis aktyvumas, nuotaikos stebėjimas ir aiškus veiksmų planas, ką daryti pastebėjus pirmuosius atkryčio požymius.

Psichiatras dr. Nassir Ghaemi yra teigęs: „Bipolinis sutrikimas nėra vien vaistų klausimas; tai liga, kuriai reikia biologinio, psichologinio ir socialinio požiūrio.“ Ši mintis tiksliai apibūdina gydymo esmę – veiksmingiausia pagalba dažniausiai apima ne vien medikamentus, bet ir kasdienį stabilumo palaikymą.

Ar bipolinis sutrikimas išgydomas ir kaip su juo gyventi?

Bipolinis sutrikimas dažniausiai yra ilgalaikė būklė. Jis gali būti gerai kontroliuojamas, tačiau tam reikia nuoseklaus gydymo, stebėjimo ir atkryčių prevencijos.

Tinkamai gydomas žmogus gali dirbti, mokytis, kurti santykius ir gyventi visavertį gyvenimą. Gydymo sėkmė priklauso nuo ankstyvo simptomų atpažinimo, reguliaraus vaistų vartojimo, miego režimo, streso valdymo ir bendradarbiavimo su specialistais.

Kasdienybėje gali padėti nuotaikos dienoraštis. Jame galima žymėti miego trukmę, energijos lygį, nuotaiką, vaistų vartojimą, stresą ir neįprastus elgesio pokyčius. Tokia informacija padeda greičiau pastebėti atkrytį ir tiksliau aptarti būklę su gydytoju.

Ką svarbu žinoti artimiesiems

Artimieji dažnai pirmieji pastebi žmogaus miego, elgesio ar nuotaikos pokyčius. Pagalba turėtų būti rami ir palaikanti, be kaltinimo ar kontrolės.

Naudinga iš anksto aptarti, ką daryti prasidėjus manijos, hipomanijos ar depresijos požymiams. Artimieji taip pat turėtų pasirūpinti savo emocine sveikata, nes gyvenimas šalia žmogaus, patiriančio stiprius nuotaikos epizodus, gali būti sunkus.

Gyvenimas su bipoliniu sutrikimu

Bipolinis sutrikimas yra ilgalaikė, bet valdoma būklė. Tinkamas gydymas, pastovus miego režimas ir atkryčių prevencija gali padėti sumažinti nuotaikos epizodų dažnį bei stiprumą.

Reguliarus bendradarbiavimas su psichikos sveikatos specialistais padeda tiksliau stebėti būklę ir laiku koreguoti gydymą. Tinkamai prižiūrimas bipolinis sutrikimas neturi užkirsti kelio darbui, mokslams, santykiams ar savarankiškam gyvenimui.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar bipolinis sutrikimas yra tas pats, kas depresija?

Ne. Depresijai būdinga prislėgta nuotaika ir energijos stoka, o bipolinis sutrikimas apima ir depresijos, ir manijos arba hipomanijos epizodus.

Ar bipolinis sutrikimas paveldimas?

Bipolinis sutrikimas gali būti susijęs su paveldimumu. Jei šeimoje buvo bipolinio sutrikimo ar kitų nuotaikos sutrikimų, rizika gali būti didesnė.

Ar žmogus su bipoliniu sutrikimu gali dirbti ir gyventi įprastą gyvenimą?

Taip. Tinkamai gydomas bipolinis sutrikimas gali būti kontroliuojamas, o žmogus gali dirbti, mokytis, kurti santykius ir gyventi visavertį gyvenimą.

Ar bipolinis sutrikimas gali praeiti savaime?

Dažniausiai ne. Simptomai gali kuriam laikui sumažėti, tačiau epizodai linkę kartotis, todėl reikalingas specialisto įvertinimas ir gydymo planas.

Kuo skiriasi manija ir hipomanija?

Manija yra stipresnė ir gali smarkiai sutrikdyti kasdienį gyvenimą. Hipomanija lengvesnė, tačiau ji taip pat gali lemti impulsyvų elgesį, sumažėjusį miego poreikį ir vėlesnį nuotaikos pablogėjimą.

Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?

Kreiptis reikėtų, jei nuotaikos, energijos, miego ar elgesio pokyčiai kartojasi ir trukdo kasdieniam gyvenimui. Skubi pagalba reikalinga, jei atsiranda minčių apie savižalą, psichozės požymių ar labai rizikingas elgesys.