Vidurių užkietėjimas – ką daryti?

Dalinkitės:

Vidurių užkietėjimas yra būklė, kai žmogus tuštinasi rečiau nei įprastai, išmatos tampa kietos, sausos, sunkiai pasišalina arba po tuštinimosi lieka nevisiško išsituštinimo jausmas. Tai dažna problema, kuri daugeliu atvejų gali pagerėti pakeitus mitybą, skysčių vartojimą, fizinį aktyvumą ir tualeto įpročius. Vis dėlto kartais vidurių užkietėjimas gali būti susijęs su vaistais, hormoniniais pokyčiais, virškinamojo trakto ar kitomis ligomis.

Turinys

Pirmiausia svarbu įvertinti, kiek laiko tęsiasi vidurių užkietėjimas, ar yra skausmas, kraujas išmatose, staigus svorio kritimas, vėmimas ar kiti nerimą keliantys simptomai. Jeigu tokių požymių nėra, dažniausiai galima pradėti nuo paprastų, saugių priemonių: gerti daugiau skysčių, palaipsniui didinti skaidulų kiekį maiste, daugiau judėti ir neatidėlioti tuštinimosi.

Kada vidurių užkietėjimas laikomas problema?

Vidurių užkietėjimas nebūtinai reiškia, kad žmogus nesituštino vieną dieną. Tuštinimosi dažnis gali būti skirtingas: vieniems normalu tuštintis kasdien, kitiems – kas kelias dienas. Svarbiausia vertinti, ar pasikeitė įprastas ritmas ir ar pats tuštinimasis tapo sunkesnis.

Apie vidurių užkietėjimą galima galvoti tada, kai tuštinamasi rečiau nei įprastai, išmatos tampa kietos, sausos ar gumuliuotos, reikia stipriai stangintis, tuštinimasis sukelia skausmą arba po jo lieka jausmas, kad žarnynas neišsituštino iki galo.

Jeigu tokia būklė trunka kelias dienas ir nėra kitų nerimą keliančių simptomų, dažniausiai galima pradėti nuo mitybos, skysčių ir judėjimo pokyčių. Tačiau jei problema kartojasi, tęsiasi kelias savaites arba atsiranda staigus tuštinimosi ritmo pasikeitimas, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Kodėl užkietėja viduriai?

Viduriai dažniausiai užkietėja tada, kai išmatos per ilgai užsibūna storojoje žarnoje. Kuo ilgiau jos ten lieka, tuo daugiau vandens iš jų pasisavinama, todėl išmatos tampa kietesnės ir sunkiau pasišalina.

Dažniausios priežastys yra gana paprastos: per mažai skaidulų maiste, nepakankamas skysčių kiekis, mažas fizinis aktyvumas, skubėjimas ar įprotis atidėlioti ėjimą į tualetą. Vidurių užkietėjimą taip pat gali paskatinti kelionės, stresas, miego ritmo pokyčiai ar staiga pasikeitusi mityba.

Kartais priežastis gali būti ne tik gyvenimo būdas. Viduriai gali kietėti vartojant kai kuriuos vaistus, pavyzdžiui, geležies preparatus, kai kuriuos nuskausminamuosius, antidepresantus ar kraujospūdį veikiančius vaistus. Ši problema taip pat dažnesnė nėštumo metu, vyresniame amžiuje, sergant skydliaukės, cukrinio diabeto, neurologinėmis ar virškinamojo trakto ligomis.

Jeigu žmogus pastebi, kad vidurių užkietėjimas prasidėjo pradėjus vartoti naują vaistą ar papildą, nereikėtų jo savarankiškai nutraukti. Tokiu atveju geriausia pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Vidurių užkietėjimas – ką daryti pirmiausia?

Jeigu nėra stipraus pilvo skausmo, kraujo išmatose, vėmimo, karščiavimo ar staigaus savijautos pablogėjimo, pirmiausia galima pradėti nuo paprastų kasdienių veiksmų. Jie turėtų būti taikomi nuosekliai, nes žarnyno veikla dažniausiai atsistato palaipsniui, o ne per vieną dieną.

Veiksmas	Kodėl tai svarbu?	Kada tikėtis pokyčio?
Gerti daugiau vandens	Skysčiai padeda išmatoms išlikti minkštesnėms	Per kelias dienas
Skaidulų kiekį didinti palaipsniui	Skaidulos padeda palaikyti reguliarų žarnyno darbą	Per kelias dienas ar savaites
Daugiau judėti	Judėjimas gali paskatinti žarnyno aktyvumą	Taikant kasdien
Neatidėlioti tuštinimosi	Išmatos ilgiau užsilaikiusios žarnyne tampa kietesnės	Keičiant įprotį iš karto
Nesėdėti tualete per ilgai	Mažina nereikalingą stanginimąsi	Iš karto
Pasitarti su specialistu, jei problema kartojasi	Gali reikėti nustatyti priežastį	Jei nepraeina ar dažnai kartojasi

Svarbu nesistengti tuštintis per jėgą ir ilgai nesėdėti tualete vien dėl to, kad „reikia“. Gastroenterologė dr. Samita Garg pabrėžia: „Jei nejaučiate poreikio tuštintis, neturėtumėte sėdėti tualete ir labai stengtis. Nesitempkite ir nespauskite savęs.“

Jei šie veiksmai nepadeda, vidurių užkietėjimas kartojasi arba be laisvinamųjų pasituštinti tampa sunku, reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Mityba esant vidurių užkietėjimui

Mityba gali turėti didelę įtaką tuštinimosi reguliarumui, tačiau svarbiausia ją keisti palaipsniui. Tikslas nėra per vieną dieną suvalgyti kuo daugiau skaidulų, o padėti žarnynui dirbti nuosekliau.

Esant vidurių užkietėjimui, dažniau verta rinktis:

avižas, grikius, pilno grūdo duoną, rudus ryžius;
daržoves, pavyzdžiui, morkas, burokėlius, brokolius, cukinijas;
vaisius, ypač obuolius, kriaušes, kivius;
džiovintas slyvas arba slyvų tyrę;
ankštinius produktus, jei jie nesukelia stipraus pilvo pūtimo;
linų sėmenis ar ispaninio šalavijo sėklas, užgeriant pakankamu kiekiu vandens.

Jeigu žmogus iki šiol valgė mažai daržovių, kruopų ar ankštinių produktų, jų kiekį reikėtų didinti po truputį. Staigus didelis skaidulų kiekis gali sustiprinti pilvo pūtimą, raižymą ar dujų kaupimąsi. Geriau pradėti nuo vieno papildomo skaidulų šaltinio per dieną ir stebėti, kaip jaučiasi pilvas.

Ne mažiau svarbūs ir skysčiai. Valgant daugiau skaidulų, bet geriant per mažai vandens, išmatos gali išlikti kietos, o diskomfortas sustiprėti. Todėl mitybos pokyčius verta derinti su pakankamu skysčių vartojimu.

Gastroenterologas dr. Saurabh Sethi pabrėžia: „Skaidulos yra būtinos žarnyno sveikatai, bet jų nereikėtų didinti staiga. Darykite tai palaipsniui ir gerkite pakankamai vandens.“

Mitybos įpročiai, galintys pabloginti vidurių užkietėjimą

Vidurių užkietėjimą dažniausiai pablogina ne vienas konkretus produktas, o bendras mitybos pobūdis. Jeigu racione daug perdirbto maisto, baltų miltų gaminių, saldumynų, riebių patiekalų ir mažai daržovių, kruopų, vaisių bei skysčių, žarnynui gali būti sunkiau dirbti reguliariai.

Tai nereiškia, kad kiekvienam žmogui tie patys produktai sukels vidurių užkietėjimą. Vienam daugiau diskomforto gali kelti miltiniai patiekalai, kitam – riebus ar labai mažai skaidulų turintis maistas. Svarbiausia stebėti bendrą mitybą ir savo savijautą. Jei konkretus produktas nuolat blogina būklę, jį verta sumažinti ir pažiūrėti, ar tuštinimasis tampa lengvesnis.

Vidurius laisvinančios priemonės

Jeigu mitybos, skysčių ir judėjimo pokyčių nepakanka, gali padėti vidurius laisvinančios priemonės. Jos veikia skirtingai: vienos minkština išmatas, kitos padeda sulaikyti daugiau vandens žarnyne, o kai kurios skatina aktyvesnius žarnyno judesius.

Priemonės pasirinkimas priklauso nuo vidurių užkietėjimo trukmės, žmogaus amžiaus, vartojamų vaistų ir bendros sveikatos būklės. Jei laisvinamųjų reikia dažnai arba be jų pasituštinti tampa sunku, reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Vidurių užkietėjimas nėštumo metu

Nėštumo metu vidurių užkietėjimas pasitaiko dažniau dėl hormoninių pokyčių, lėtesnės žarnyno veiklos ir augančios gimdos spaudimo žarnynui. Prie to gali prisidėti ir geležies preparatai, jei jie vartojami dėl mažakraujystės ar jos rizikos.

Pirmiausia rekomenduojama rinktis saugias priemones: gerti pakankamai skysčių, valgyti daugiau skaidulų turinčio maisto, judėti pagal savijautą ir neatidėlioti tuštinimosi. Nėštumo metu nereikėtų savarankiškai vartoti stipresnių laisvinamųjų, žvakučių ar klizmų. Jei problema nepraeina, geriausia pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Vidurių užkietėjimas vaikams

Vaikams vidurių užkietėjimas dažnai susijęs su mityba, skysčių trūkumu, pasikeitusia rutina ar tuštinimosi sulaikymu. Kartais vaikas vengia tuštintis, nes anksčiau tai sukėlė skausmą. Tokiu atveju išmatos dar labiau kietėja, o problema gali kartotis.

Svarbu vaikui neskirti suaugusiesiems skirtų laisvinamųjų be gydytojo nurodymo. Pirmiausia reikėtų pasirūpinti pakankamu skysčių kiekiu, skaidulų turinčiu maistu ir ramiu tualeto režimu. Jei vaikas skundžiasi pilvo skausmu, vemia, išmatose matyti kraujo, blogai auga arba vidurių užkietėjimas kartojasi, būtina kreiptis į gydytoją.

Kreipimasis į gydytoją

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei vidurių užkietėjimas tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, dažnai kartojasi arba atsiranda staigus tuštinimosi ritmo pasikeitimas be aiškios priežasties. Taip pat svarbu pasikonsultuoti, jei žmogui vis dažniau reikia laisvinamųjų priemonių arba be jų pasituštinti tampa sunku.

Skubesnės pagalbos reikia, jei kartu atsiranda:

kraujas išmatose;
stiprus ar didėjantis pilvo skausmas;
vėmimas arba karščiavimas;
ryškus pilvo pūtimas, kai nepavyksta pasituštinti ar pasišalinti dujoms;
nepaaiškinamas svorio kritimas.

Tokiais atvejais nereikėtų ilgai bandyti gydytis savarankiškai. Geriau kreiptis į gydytoją, kad būtų įvertinta, ar vidurių užkietėjimas nėra susijęs su rimtesne sveikatos būkle.

Vidurių užkietėjimo profilaktika

Norint sumažinti vidurių užkietėjimo pasikartojimo riziką, svarbiausia palaikyti pastovius kasdienius įpročius. Žarnynui padeda pakankamas skysčių kiekis, skaidulų turinti mityba, reguliarus judėjimas ir noro tuštintis neatidėliojimas.

Taip pat verta stebėti, kada problema dažniausiai pasikartoja: po kelionių, streso, mitybos pokyčių, mažesnio judėjimo ar pradėjus vartoti naujus vaistus. Jei priežastis aiški, ją lengviau koreguoti. Jei neaiški arba vidurių užkietėjimas tampa nuolatinis, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Kasdieniai įpročiai ir savijautos stebėjimas

Vidurių užkietėjimas dažniausiai pagerėja tada, kai nuosekliai keičiami kasdieniai įpročiai: geriama daugiau skysčių, valgoma daugiau skaidulų turinčio maisto, daugiau judama ir neatidėliojamas tuštinimasis. Tačiau svarbu stebėti ne tik tuštinimosi dažnį, bet ir bendrą savijautą. Jei problema kartojasi, užsitęsia arba atsiranda kraujas išmatose, stiprus pilvo skausmas, vėmimas ar nepaaiškinamas svorio kritimas, reikėtų kreiptis į gydytoją.

DUK (dažniausiai užduodami klausimai)

Kiek dienų galima nesituštinti?

Tai priklauso nuo žmogaus įprasto ritmo. Vieniems normalu tuštintis kasdien, kitiems – kas kelias dienas. Svarbiau ne tik dienų skaičius, o tai, ar tuštinimasis tapo sunkus, skausmingas, ar išmatos labai kietos.

Ar vidurių užkietėjimas gali praeiti savaime?

Trumpalaikis vidurių užkietėjimas dažnai pagerėja pakoregavus mitybą, skysčių vartojimą, judėjimą ir tualeto įpročius. Jei problema kartojasi arba tęsiasi kelias savaites, reikėtų pasitarti su gydytoju.

Ar slyvos padeda nuo vidurių užkietėjimo?

Slyvos kai kuriems žmonėms gali padėti, nes jose yra skaidulų ir natūralių medžiagų, galinčių skatinti žarnyno veiklą. Jų nereikėtų valgyti labai daug iš karto, nes gali atsirasti pilvo pūtimas ar raižymas.

Kada vartoti laisvinamuosius?

Laisvinamieji gali būti naudingi, kai nepadeda mitybos, skysčių ir judėjimo pokyčiai. Jei jų reikia dažnai arba be jų pasituštinti tampa sunku, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Ar vidurių užkietėjimas pavojingas?

Dažniausiai trumpalaikis vidurių užkietėjimas nėra pavojingas. Kreiptis į gydytoją reikėtų, jei atsiranda kraujas išmatose, stiprus pilvo skausmas, vėmimas, karščiavimas, svorio kritimas arba nepavyksta pasituštinti ir pasišalinti dujoms.