5 artėjančio insulto požymiai ir simptomai

Insultas – tai ūmus smegenų kraujotakos sutrikimas, dėl kurio tam tikra smegenų dalis staiga negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų. Neuronai pradeda žūti vos po kelių minučių, todėl kiekviena delsimo minutė lemia didesnę smegenų pažaidos apimtį ir sunkesnes pasekmes. Insultas yra viena dažniausių mirties ir ilgalaikio neįgalumo priežasčių pasaulyje, o ankstyvas simptomų atpažinimas lemia, ar žmogus gaus laiku skirtą gydymą.

Medicinoje išskiriami du pagrindiniai insulto tipai. Išeminis insultas įvyksta tada, kai kraujagyslė užsikemša krešuliu ir kraujas nebegali patekti į tam tikrą smegenų sritį. Tai sudaro apie 80 procentų visų insultų. Hemoraginis insultas yra retesnis, bet pavojingesnis – jis įvyksta plyšus smegenų kraujagyslei, kai kraujas išsilieja į smegenų audinį. Abiem atvejais tikslus ir greitas atpažinimas yra gyvybiškai svarbus.

Kai kalbama apie artėjantį insultą, dažniausiai turimas omenyje trumpalaikis smegenų kraujotakos sutrikimas arba vadinamoji trumpalaikė išeminė ataka. Tai laikini, valandas ar minutes trunkantys simptomai, kurie išnyksta savaime, tačiau rodo didelę tikimybę, kad artimiausiomis dienomis ar valandomis gali įvykti tikras insultas. Būtent todėl šių simptomų ignoruoti negalima. Daugelis žmonių juos supainioja su nuovargiu ar stresu, tačiau staigūs funkcijų pokyčiai visada turi kelti nerimą.

1 požymis: staigus veido, rankos ar kojos nusilpimas arba aptirpimas

Vienas dažniausių artėjančio insulto požymių – staigus kūno dalies nusilpimas ar aptirpimas. Šis simptomas atsiranda akimirksniu, be jokio fizinio krūvio ar aiškios priežasties, ir dažniausiai apima tik vieną kūno pusę. Tokia vienpusė simptomų išraiška susijusi su smegenų anatomija: kiekviena smegenų pusrutulio dalis kontroliuoja priešingą kūno pusę, todėl pažeidus tam tikrą sritį, silpnumas pasireiškia būtent priešingoje kūno dalyje.

Staigus jėgos sumažėjimas rankoje gali pasireikšti kaip nesugebėjimas pakelti ar išlaikyti ranką tiesiai, daiktai ima kristi iš rankų, arba tampa sunku sugniaužti kumštį. Jei nusilpsta koja, gali būti sunku atsistoti, eiti ar išlaikyti kūno svorį. Veido srities aptirpimas ar nusilpimas dažnai matomas išoriškai – viena lūpos kampo pusė nusvyra, šypsena tampa asimetriška. Kartais žmogus pats nejaučia šio pokyčio, jį pirmieji pastebi aplinkiniai.

Šis simptomas atsiranda dėl staiga sutrikusios kraujotakos toje smegenų srityje, kuri atsakinga už judesius ir jutimus. Kai neuronai ima nebegauti pakankamai deguonies, jų funkcija pradeda trikti, todėl kūno dalys, priklausomos nuo tos smegenų zonos, nebereaguoja į įprastus signalus. Tai nėra simptomai, kurie galėtų būti paaiškinami stresu ar laikinu nuovargiu – staigumas ir aiškus vienos pusės sutrikimas yra ypač reikšmingi požymiai.

Nors kai kurie žmonės tikisi, kad simptomai gali praeiti savaime, toks laukimas labai pavojingas. Silpnumas ar aptirpimas gali trukti minutes, o vėliau praeiti – tačiau tai neatšaukia fakto, kad kraujotaka trumpam buvo sutrikusi. Tokie trumpalaikiai simptomai dažnai reiškia, kad tikras insultas gali ištikti per artimiausias valandas ar dienas.

2 požymis: kalbos sutrikimas ar neaiški kalba

Staigus kalbos pakitimas yra vienas ryškiausių ir lengviausiai atpažįstamų artėjančio insulto simptomų. Kalba žmogui sutrinka tada, kai kraujotakos problemos paveikia smegenų sritis, atsakingas už žodžių formavimą, artikuliaciją ir kalbos supratimą. Šios sritys paprastai yra kairiajame smegenų pusrutulyje, todėl net nedidelis kraujotakos sutrikimas gali akimirksniu paveikti gebėjimą kalbėti ar suprasti kitus.

Kalbos sutrikimas gali pasireikšti įvairiais būdais. Žmogus gali staiga pradėti kalbėti neaiškiai, lyg būtų apsvaigęs, žodžiai tampa neryškūs, sunku aiškiai ištarti įprastus garsus. Kitas variantas – žmogus kalba, bet sakiniai tampa nerišlūs arba nesuprantami, lyg žodžiai būtų sumaišyti. Kartais žmogus supranta, ką nori pasakyti, bet negali surasti tinkamų žodžių. Taip pat gali būti, kad jis nesupranta kitų žmonių kalbos, nors girdi puikiai. Visi šie atvejai yra vienodai pavojingi.

Šie pokyčiai atsiranda ne dėl emocinių veiksnių ar streso, kaip dažnai klaidingai manoma. Kalbos centrai smegenyse yra labai jautrūs deguonies stygiui, todėl insulto pradžioje būtent ši funkcija sutrinka ypač greitai. Staigus ir netikėtas kalbos pokytis, trunkantis kad ir kelias minutes, niekada nėra normalus reiškinys.

Neretai žmogus bando pateisinti savo būklę nuovargiu ar menku apsinuodijimu, tačiau tai pavojinga klaida. Kalbos centrai negali sutrikti savaime – jiems būtina rimta priežastis, o dažniausia iš jų yra kraujotakos problema smegenyse. Todėl bet koks staigus kalbos pokytis turi būti priežastis nedelsiant kviesti pagalbą.

3 požymis: staigus regėjimo pablogėjimas ar praradimas

Regėjimo pokyčiai yra dar vienas svarbus artėjančio insulto požymis, kurį žmonės dažnai palaiko nuovargiu ar akių įtampa. Tačiau staigus vienos ar abiejų akių regėjimo pablogėjimas niekada nėra normalus reiškinys. Regėjimą kontroliuoja sudėtingas tinklas: akys, regos nervai ir smegenų pakaušinė dalis. Jei insultas paveikia bet kurią šio tinklo dalį, rega gali sutrikti akimirksniu.

Regėjimo pokytis gali pasireikšti keliais būdais. Žmogus gali nebeaiškiai matyti viena akimi, vaizdas gali tapti tarsi per rūką. Kartais išnyksta tam tikra matymo lauko dalis – žmogus nebejaučia, kas vyksta kairėje ar dešinėje pusėje. Kartais pasireiškia dvejinimasis arba visiškas akies regėjimo praradimas. Kai kuriais atvejais pažeidžiama abi akis valdanti smegenų dalis, todėl regėjimas prastėja simetriškai, bet labai staigiai.

Šis simptomas atsiranda todėl, kad regos informacija yra apdorojama pakaušinėje smegenų žievėje, kuri jautriai reaguoja į deguonies trūkumą. Kai kraujotaka sutrinka, signalai iš akių nebegali būti tinkamai apdorojami, todėl vaizdas tampa neryškus arba visai dingsta. Dėl to staigus regos sutrikimas yra vienas iš aiškiausių neurologinio sutrikimo ženklų.

Regos sutrikimai, susiję su artėjančiu insultu, beveik niekada neatsiranda palaipsniui. Jie prasideda staigiai, tarsi kažkas būtų „perjungta“. Net jei simptomai išnyksta po kelių minučių, tai vis tiek aiškus signalas, kad smegenys patyrė kraujotakos sutrikimą. Tokie trumpalaikiai pokyčiai yra labai pavojingi, nes rodo artimą tikro insulto riziką.

4 požymis: stiprus, staigus galvos skausmas, kitoks nei įprastai

Staigus ir neįprastai stiprus galvos skausmas yra vienas iš pavojingiausių artėjančio insulto signalų, ypač susijęs su hemoraginiu insultu. Toks skausmas dažnai apibūdinamas kaip pats stipriausias gyvenime ar smogiantis tarsi iš niekur. Jis gali prasidėti akimirksniu, be jokios aiškios priežasties, ir iškart kelia rimtą įtarimą dėl galimo kraujagyslės plyšimo ar didelio kraujospūdžio sukeltos pažaidos.

Šio pobūdžio skausmas skiriasi nuo įprastų įtampos ar migreninių skausmų. Skirtingai nuo migrenos, jis paprastai nepraeina atsigulus ar tamsioje aplinkoje, nebūna pulsavimo ar aiškių priešauščių. Jį gali lydėti pykinimas, vėmimas, jautrumas šviesai, sprando sustingimas. Kai kuriais atvejais žmogus gali prarasti orientaciją, tapti mieguistas ar net nualpti. Tai rodo, kad smegenyse gali būti prasidėjęs kraujavimas arba spaudimo padidėjimas dėl kraujo sankaupos.

Šis skausmas atsiranda todėl, kad kraujagyslei plyšus arba jai stipriai išsiplėtus, kraujas ar padidėjęs slėgis dirgina jautrius smegenų dangalus. Būtent jie turi daugybę nervų receptorių, todėl net nedidelis dirginimas gali sukelti labai intensyvų skausmą. Dėl to staigus, kitoks nei įprasta galvos skausmas turi būti vertinamas kaip skubios pagalbos signalas.

Labai svarbu žinoti, kad tokio tipo galvos skausmas gali atsirasti net žmonėms, kurie niekada nesiskundė migrena ar dažnais galvos skausmais. Tai nėra tik dar vienas intensyvesnis skausmo epizodas – tai gali būti ženklas, kad smegenys patiria rimtą stresą ar pažeidimą. Delsimas šiuo atveju gali sukelti itin sunkias pasekmes, nes hemoraginis insultas progresuoja greitai ir agresyviai.

5 požymis: staigus koordinacijos, pusiausvyros praradimas ar svaigulys

Staigus pusiausvyros praradimas, koordinacijos sutrikimas ar svaigulys yra vienas iš dažnai nuvertinamų artėjančio insulto požymių. Daug žmonių tokį simptomą priskiria nuovargiui, vidurinės ausies problemoms ar staigiam kraujospūdžio pokyčiui, tačiau šis požymis gali būti susijęs su smegenėlių ar smegenų kamieno kraujotakos sutrikimu. Šios smegenų sritys atsakingos už judesių tikslumą, kūno laikyseną, ėjimo stabilumą ir orientaciją erdvėje, todėl užsikimšus net didelei smulkiai kraujagyslei, funkcijos ima trikti iškart.

Koordinacijos sutrikimas gali pasireikšti keliais būdais. Žmogus gali pradėti svirduliuoti, sunkiai vaikščioti tiesia linija, netikėtai griūti ar nepataikyti ranka į objektą, kurį bando paimti. Kai kuriais atvejais jis gali jausti intensyvų sukimąsi aplinkui arba jausmą, tarsi kūnas neturėtų atramos. Dažnai toks simptomų kompleksas pasireiškia labai staigiai, visiškai netikėtai, ir tai yra vienas iš aiškiausių neurologinės kilmės sutrikimo ženklų.

Koordinacijos praradimas atsiranda, kai dėl insulto paveikiamos smegenėlės arba smegenų kamienas – vienos svarbiausių sričių, reguliuojančių motoriką. Šios sritys itin jautrios kraujotakos pokyčiams, todėl net trumpalaikis deguonies trūkumas gali sukelti ryškius simptomus. Dėl to staigus pusiausvyros sutrikimas beveik niekada nėra susijęs su paprastais kasdieniais veiksniais, tokiais kaip nuovargis ar nedidelis apsvaigimas.

Kai kuriems žmonėms koordinacijos sutrikimas būna vienintelis artėjančio insulto simptomas, todėl svarbu jo neignoruoti. Net jei žmogus atsikelia, pajunta, kad trumpam „susvyravo“ ar negali koordinuoti rankų judesių, o po kelių minučių tai praeina, vis tiek būtina medicininė apžiūra. Toks trumpalaikis sutrikimas gali signalizuoti, kad smegenų kraujotaka buvo paveikta, ir rizika patirti tikrą insultą smarkiai išauga.

Ką daryti pajutus artėjančio insulto simptomus?

Pajutus bet kurį iš artėjančio insulto požymių – net jei jis truko vos kelias minutes ir išnyko – būtina nedelsiant kreiptis pagalbos. Insultas yra ūmi būklė, kuriai galioja griežtas laiko rėmas: kuo anksčiau suteikiamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išsaugoti smegenų funkcijas ir išvengti sunkių pasekmių. Medicinoje naudojama taisyklė „auksinė valanda“, tačiau realiai kiekviena minutė turi reikšmę.

Pirmasis veiksmas pajutus simptomus – skambinti skubios pagalbos tarnybai. Negalima tikėtis, kad simptomai praeis savaime, nes net trumpalaikis pagerėjimas nereiškia, kad pavojus baigėsi. Trumpalaikės išeminės atakos dažnai būna artėjančio didesnio insulto įspėjamasis ženklas. Laukimas, bandymas „išsimiegoti“ ar tikėjimas, kad praeis, gali baigtis negrįžtamomis komplikacijomis.

Labai svarbu, kad žmogus nebūtų vežamas į ligoninę savarankiškai. Greitosios medicinos pagalbos komanda ne tik užtikrina saugų transportavimą, bet ir pradeda pirmuosius gyvybę gelbėjančius veiksmus pakeliui. Be to, greitosios pagalbos atvykimas leidžia pacientą nuvežti į artimiausią įstaigą, kurioje atliekamas insulto gydymas – o tai lemia, kad gydytojai gali pradėti intervenciją anksčiau.

Gydymo galimybės labai priklauso nuo laiko. Išeminio insulto atveju gali būti taikoma trombolizė – vaistų skyrimas, kurie ištirpdo krešulį. Šis gydymas veiksmingiausias, kai taikomas per pirmąsias kelias valandas nuo simptomų pradžios. Kai kuriais atvejais gali būti atliekama mechaninė trombektomija – procedūra, kurios metu krešulys pašalinamas specialiu instrumentu. Abi šios procedūros gali ženkliai sumažinti smegenų pažeidimą, tačiau jos įmanomos tik tada, kai pacientas gydymo įstaigoje atsiduria laiku.

Kada simptomai gali būti klaidinantys, bet vis tiek pavojingi?

Artėjančio insulto požymiai gali būti įvairūs, o dalis jų primena kitų, mažiau pavojingų būklių simptomus. Dėl šios priežasties žmonės kartais nusprendžia palaukti, manydami, kad simptomai susiję su nuovargiu, stresu ar laikinu negalavimu. Tačiau neurologiniai sutrikimai visada turi būti vertinami labai rimtai, nes net ir trumpi, praeinantys simptomai gali reikšti, kad smegenų kraujotaka buvo sutrikusi.

Viena iš dažniausiai klaidinančių situacijų – trumpalaikis galvos svaigimas ar nestabilumas, kurį žmonės dažnai painioja su vidinės ausies sutrikimais. Tačiau staigus, intensyvus svaigulys, ypač lydimas koordinacijos sunkumų ar vėmimo, gali būti smegenėlių kraujotakos sutrikimo požymis. Smegenėlių insultai dažnai iš pradžių atrodo „paprastesni“, tačiau gali būti ypač pavojingi, nes patinimas šioje srityje greitai sukelia spaudimą gyvybiškai svarbioms struktūroms.

Kalbos sutrikimai taip pat kartais klaidingai priskiriami emocijoms ar panikos priepuoliams. Žmogus gali manyti, kad kalba neaiškiai dėl streso ar nuovargio, tačiau tokie staigūs pakitimai dėl psichologinių priežasčių pasitaiko itin retai. Kalbos centrai smegenyse yra labai tiksliai kontroliuojami, todėl jų veiklos sutrikimai beveik visada rodo neurologinę problemą.

Regėjimo pokyčiai, ypač vienos akies regos išnykimas, kartais supainiojami su akių nuovargiu ar sausumu. Tačiau akių sausumas nesukelia staigaus aklumo ar ryškaus matymo lauko deficito. Bet koks staigus regėjimo pablogėjimas turi būti vertinamas kaip skubus neurologinės būklės signalas, net jei jį lydi lengvi simptomai.

Silpnumą rankoje ar kojoje kai kurie žmonės priskiria miegojimo pozai ar raumenų nuovargiui. Tačiau raumenų nuovargis neatsiranda akimirksniu ir nepaveikia tik vienos kūno pusės. Jeigu ranka staiga tampa „nepaklusni“ arba nebegalima jos normaliai valdyti, tai beveik visada rodo smegenų kraujotakos sutrikimą.

Yra ir situacijų, kai simptomai praeina taip greitai, kad žmogus nusprendžia nekreipti dėmesio. Toks trumpalaikis simptomų išnykimas būdingas trumpalaikei išeminei atakai. Tai yra labai rimtas perspėjimas, jog artimiausiomis dienomis gali įvykti visavertis insultas. Medicinoje trumpalaikė išeminė ataka yra laikoma vienu pavojingiausių ženklų, nes maždaug trečdalis žmonių per artimiausias 48 valandas gali patirti tikrą insultą.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)