Trūkčioja akis – ką daryti? Viskas, ką svarbu žinoti

Kai sakoma, kad trūkčioja akis, dažniausiai nevalingai susitraukinėja viršutinio arba apatinio akies voko raumuo, o ne pats akies obuolys. Šis reiškinys vadinamas akies voko miokimija ir paprastai pasireiškia smulkiu vienos akies voko virpėjimu. Trūkčiojimas gali trukti kelias sekundes, kartotis dienos metu ir išnykti po kelių dienų ar savaičių. Dažniausiai jis yra nepavojingas ir susijęs su nuovargiu, stresu, miego trūkumu, kofeinu arba akių dirginimu.

Pirmiausia verta gerai išsimiegoti, sumažinti kofeino ir alkoholio vartojimą, daryti pertraukas nuo ekranų bei įvertinti, ar akys nėra sausos ar sudirgusios. Vien akies trūkčiojimas dažniausiai nerodo sunkios neurologinės ligos, ypač jeigu jis apima tik vieną voką ir nėra kitų simptomų. Vis dėlto gydytojo konsultacija reikalinga, kai trūkčiojimas nepraeina, stiprėja, visiškai užmerkia akį arba išplinta į kitus veido raumenis. Medicininis įvertinimas taip pat svarbus, jeigu kartu pakinta regėjimas, nusvyra vokas, atsiranda akių skausmas, paraudimas ar išskyrų.

Akies voko trūkčiojimo reikšmė

Akies voko miokimija yra smulkus, nevalingas ir paprastai neskausmingas voko raumens susitraukinėjimas. Dažniausiai trūkčioja vienos akies apatinis vokas, tačiau pojūtis gali atsirasti ir viršutiniame voke. Žmogui trūkčiojimas dažnai atrodo labai ryškus, nors aplinkiniai jo gali beveik nepastebėti. Įprasta miokimija paprastai neužmerkia akies ir neturėtų bloginti regėjimo.

Ne kiekvienas vokų spazmas yra paprasta miokimija. Blefarospazmo metu nevalingai ir kartais stipriai susitraukia abiejų akių vokai, todėl žmogui gali būti sunku išlaikyti akis atmerktas. Vienos veido pusės spazmas dažniausiai prasideda aplink vieną akį, bet vėliau gali apimti tos pačios pusės skruostą ir burnos kampą. Šios būklės pasitaiko rečiau, tačiau dėl jų reikalingas oftalmologo arba neurologo įvertinimas.

Lentelė skirta bendram šių būklių skirtumų supratimui, tačiau pagal ją negalima savarankiškai nustatyti diagnozės. Trūkčiojimo vieta, intensyvumas ir trukmė suteikia gydytojui svarbios informacijos, bet vertinami ir kiti akių bei nervų sistemos požymiai. Ypač svarbu atkreipti dėmesį, ar vokas tik smulkiai virpa, ar stipriai užsimerkia visa akis. Simptomų plitimas už voko ribų yra viena svarbiausių priežasčių kreiptis į specialistą.

Dažniausios priežastys, kodėl trūkčioja akis

Viena dažniausių akies voko trūkčiojimo priežasčių yra miego trūkumas ir bendras nuovargis. Ilgai neišsimiegant gali padidėti nervų bei raumenų dirglumas, todėl smulkūs nevalingi susitraukimai tampa labiau tikėtini. Trūkčiojimas dažnai atsiranda intensyvaus darbo, egzaminų, ilgų kelionių ar kitais laikotarpiais, kai žmogus miega trumpiau nei įprastai. Atkūrus miego režimą, simptomas dažniausiai palaipsniui sumažėja.

Stresas ir emocinė įtampa taip pat gali paskatinti voko raumens trūkčiojimą. Žmogus gali nepastebėti ryšio, nes spazmas kartais prasideda ne stresinės situacijos metu, o po kelių įtemptų dienų. Nerimas dėl paties trūkčiojimo gali dar labiau sustiprinti dėmesį šiam pojūčiui ir sudaryti įspūdį, kad jis vyksta nuolat. Streso mažinimas ne visada sustabdo simptomą iš karto, tačiau gali sutrumpinti jo trukmę ir sumažinti pasikartojimą.

Kofeinas stimuliuoja nervų sistemą, todėl didelis kavos, energinių gėrimų, arbatos ar kitų kofeino turinčių produktų kiekis gali prisidėti prie trūkčiojimo. Poveikis priklauso nuo individualaus jautrumo, todėl vieno visiems tinkamo saugaus kiekio, kuris nesukeltų šio simptomo, nėra. Alkoholis ir nikotinas kai kuriems žmonėms taip pat gali sustiprinti vokų virpėjimą. Jeigu trūkčiojimas prasidėjo padidinus šių medžiagų vartojimą, verta jų kiekį mažinti palaipsniui ir stebėti savijautą. Kaip pažymi „Moorfields Eye Hospital“ oftalmologas chirurgas Badrul Hussain, „Dažniausios priežastys yra nuovargis, miego trūkumas, akių sausumas, per didelis kofeino kiekis, nikotinas ir stresas.“

Ekranų, akių sausumo ir regėjimo įtampos įtaka

Ilgai žiūrint į kompiuterio, telefono ar planšetės ekraną, žmogus gali rečiau ir nevisiškai mirksėti. Dėl to ašarų plėvelė greičiau išgaruoja, o akys tampa sausos, pavargusios ar sudirgusios. Ekranai patys savaime nebūtinai tiesiogiai sukelia voko spazmą, tačiau akių įtampa ir sausumas gali jį paskatinti arba sustiprinti. Rizika didėja, jeigu kartu trūksta miego, patiriamas stresas ir vartojama daug kofeino.

Akies paviršiaus dirginimą gali lydėti graužimas, svetimkūnio pojūtis, paraudimas, ašarojimas, jautrumas šviesai ar trumpalaikis neryškus matymas. Tokiu atveju naudinga reguliariai daryti pertraukas nuo ekranų, sąmoningai dažniau mirksėti ir pasirūpinti tinkamu darbo vietos apšvietimu. Ekranas turėtų būti patogiame aukštyje, o patalpos oras neturėtų būti pernelyg sausas. Jeigu akių sausumas išlieka kelias savaites arba stiprėja, reikėtų kreiptis į akių priežiūros specialistą.

Netinkami arba pasikeitę akinių lęšiai taip pat gali didinti regėjimo įtampą. Žmogus gali nejučia prisimerkti, įtempti akių srities raumenis ir dažniau jausti nuovargį. Jeigu trūkčiojimas dažniausiai prasideda skaitant, vairuojant ar dirbant kompiuteriu, verta patikrinti regėjimą. Akių patikra ypač svarbi, kai kartu atsiranda galvos skausmas, neryškus matymas arba sunku sufokusuoti žvilgsnį.

Ką daryti, kai trūkčioja akis?

Pirmosiomis dienomis dažniausiai pakanka pašalinti galimus provokuojančius veiksnius. Reikėtų skirti daugiau laiko miegui, riboti kofeiną, mažinti alkoholio vartojimą ir daryti reguliarias pertraukas nuo ekranų. Trumpas šiltas kompresas gali padėti atpalaiduoti voko sritį, o esant sausumo pojūčiui gali būti naudingi drėkinamieji akių lašai. Rezultato nereikėtų tikėtis iš karto, nes voko trūkčiojimas gali mažėti palaipsniui per kelias dienas.

Pradėjus trūkčioti vokui, galima vadovautis trimis pagrindiniais veiksmais:

• Kelias naktis gerai išsimiegoti, sumažinti kofeino kiekį ir skirti laiko poilsiui.
• Kas 20–30 minučių trumpam nukreipti žvilgsnį nuo ekrano, dažniau mirksėti ir pasirūpinti tinkamu apšvietimu.
• Stebėti, ar trūkčiojimas neplinta, ar vokas neužsimerkia ir ar neatsiranda regėjimo, akių ar veido pokyčių.

Akies nereikėtų stipriai trinti, spausti arba bandyti jėga sustabdyti trūkčiojimo. Intensyvus voko masažavimas gali papildomai sudirginti akies paviršių ir odą. Jeigu norima švelniai paliesti voką, prieš tai būtina nusiplauti rankas ir nespausti paties akies obuolio. Taip pat nereikėtų naudoti kitam žmogui paskirtų akių lašų ar vaistinių preparatų. Kaip pabrėžia „Northwestern Medicine“ gydytoja oftalmologė dr. Anne M. Langguth, „Ilgalaikis sprendimas yra pašalinti voko trūkčiojimą provokuojantį veiksnį.“

Akių lašai, šilti kompresai ir kontaktiniai lęšiai

Drėkinamieji akių lašai gali būti naudingi, jeigu trūkčiojimą lydi sausumas, graužimas ar smėlio pojūtis akyse. Paprastai pasirenkamos dirbtinės ašaros, tačiau dažnai naudojant lašus gali būti tinkamesni preparatai be konservantų. Lašai padeda sudrėkinti akies paviršių, bet neišsprendžia miego trūkumo, streso ar neurologinio spazmo priežasties. Jeigu paraudimas, skausmas ar neryškus matymas išlieka, vien savarankiško lašų naudojimo nepakanka.

Šiltas, bet ne karštas kompresas gali būti uždedamas ant užmerktų akių kelioms minutėms. Jis gali sumažinti vokų įtampą ir palengvinti simptomus, jeigu kartu yra akių sausumo ar vokų kraštų dirginimo požymių. Kompresui reikėtų naudoti švarią medžiagą, kad į akis nepatektų nešvarumų. Jeigu nuo šilumos trūkčiojimas nesumažėja, procedūros kartoti labai dažnai nebūtina.

Kontaktiniai lęšiai gali netiesiogiai prisidėti prie voko trūkčiojimo, kai ilgai nešiojami ar netinkamai prižiūrimi sukelia akių dirginimą. Jeigu akis paraudo, skauda, tapo jautri šviesai ar pablogėjo regėjimas, lęšius reikia išsiimti ir kreiptis medicininės pagalbos. Nereikėtų toliau nešioti lęšių bandant diskomfortą nuslopinti vien akių lašais. Kontaktinius lęšius naudojantis žmogus turi rinktis tik su jais suderinamus drėkinamuosius preparatus.

Ar akies trūkčiojimą sukelia magnio trūkumas?

Magnis reikalingas normaliai nervų ir raumenų veiklai, o didelis jo trūkumas gali sukelti silpnumą, dilgčiojimą, raumenų susitraukimus ir mėšlungį. Vis dėlto vien trūkčiojantis akies vokas nėra pakankamas magnio trūkumo požymis. Dauguma įprastos akies voko miokimijos atvejų yra susiję su miego, streso, kofeino ar akių dirginimo veiksniais. Todėl magnio papildų nereikėtų pradėti vartoti automatiškai vien dėl šio simptomo.

Magnio trūkumo tikimybė gali būti didesnė sergant tam tikromis virškinimo sistemos ligomis, ilgai viduriuojant, vartojant kai kuriuos vaistus ar nepakankamai maitinantis. Tokiu atveju paprastai būna ne tik vieno voko virpėjimas, bet ir kitų simptomų ar rizikos veiksnių. Magnio kiekio įvertinimą ir papildų poreikį reikėtų aptarti su gydytoju. Per didelės papildų dozės taip pat gali sukelti nepageidaujamą poveikį ir sąveikauti su vaistais.

Vartojamų vaistų ir kitų medžiagų įtaka

Kai kurie vaistai gali sukelti arba sustiprinti raumenų trūkčiojimą, tačiau šis poveikis nėra būdingas vienai konkrečiai vaistų grupei. Vertinant priežastį svarbu prisiminti, ar simptomas prasidėjo netrukus po naujo vaisto vartojimo, dozės padidinimo ar preparato pakeitimo. Gydytojui reikėtų pasakyti apie visus receptinius ir nereceptinius vaistus, maisto papildus bei stimuliuojančias medžiagas. Tai padeda įvertinti galimą šalutinį poveikį ar kelių preparatų sąveiką.

Paskirto vaisto negalima nutraukti savavališkai, net jeigu atrodo, kad būtent jis sukėlė trūkčiojimą. Staigus kai kurių vaistų nutraukimas gali būti pavojingesnis už patį simptomą. Gydytojas gali rekomenduoti tęsti vartojimą, koreguoti dozę arba saugiai pakeisti preparatą kitu. Jeigu kartu atsirado stiprus silpnumas, sąmonės sutrikimas ar kiti ūmūs simptomai, reikalingas skubus medicininis įvertinimas.

Kiek laiko gali trūkčioti akies vokas?

Įprastas voko trūkčiojimas gali trukti kelias sekundes ar minutes, išnykti ir vėl pasikartoti tą pačią dieną. Tokie epizodai kartais kartojasi kelias dienas arba savaites, ypač jeigu žmogus neišsimiega ar patiria nuolatinį stresą. Dauguma atvejų praeina savaime, pašalinus provokuojančius veiksnius. Voko trūkčiojimo trukmė pati savaime neleidžia tiksliai nustatyti jo priežasties.

Svarbu vertinti ne tik tai, kiek dienų trunka simptomas, bet ir kaip jis keičiasi. Pavienis smulkus vieno voko virpėjimas yra mažiau neraminantis nei stiprėjantys spazmai, visiškai užmerkiantys akį. Didesnio dėmesio reikia ir tada, kai trūkčiojimas plinta į skruostą, lūpą arba kitą kūno vietą. Jeigu simptomas nepraeina per kelias savaites, verta registruotis pas šeimos gydytoją arba oftalmologą.

Kada dėl akies trūkčiojimo kreiptis į gydytoją?

Gydytojo konsultacija reikalinga, jeigu trūkčiojimas tęsiasi kelias savaites, dažnėja arba pradeda trukdyti įprastai veiklai. Reikėtų kreiptis ir tada, kai vokas kiekvieno spazmo metu visiškai užsimerkia, sunku atmerkti akį arba pakinta regėjimas. Akių paraudimas, patinimas, skausmas, išskyros ir nusviręs vokas gali rodyti kitą akių problemą. Tokiais atvejais nereikėtų laukti, kad simptomas savaime išnyks.

Neurologo vertinimo gali prireikti, jeigu trūkčiojimas apima ne tik voką, bet ir kitus vienos veido pusės raumenis. Konsultacija taip pat svarbi, kai kartu atsiranda raumenų silpnumas, sustingimas, pusiausvyros sutrikimas ar kiti neurologiniai simptomai. Tokios būklės yra gerokai retesnės už paprastą voko miokimiją, todėl vien trūkčiojantis vokas neturėtų iš karto kelti baimės dėl sunkios ligos. Vis dėlto simptomų plitimas ir funkcijos sutrikimas yra pagrindas atlikti išsamesnį ištyrimą.

Jeigu staiga nusvyra viena veido pusė, pasidaro sunku kalbėti, pakelti ranką ar atsiranda kitas ūmus neurologinis sutrikimas, reikia nedelsiant skambinti numeriu 112. Tokie simptomai nėra įprasto voko trūkčiojimo požymiai ir gali rodyti insultą ar kitą skubią būklę. Staigus regėjimo praradimas, labai stiprus akies skausmas ar sunki akies trauma taip pat reikalauja neatidėliotinos pagalbos. Skubios situacijos neturėtų būti vertinamos vien kaip ilgiau užsitęsusi miokimija.

Akies voko trūkčiojimo diagnostika ir gydymas

Įprasta akies voko miokimija dažniausiai nustatoma pagal simptomų apibūdinimą ir akių apžiūrą. Gydytojas įvertina, kuri akis ir kuris vokas trūkčioja, ar spazmas apima kitus veido raumenis ir ar yra regėjimo arba neurologinių pokyčių. Taip pat klausiama apie miegą, stresą, kofeiną, kontaktinius lęšius ir vartojamus vaistus. Kraujo tyrimai, magnetinio rezonanso tomografija ar kiti sudėtingi tyrimai paprastai nėra reikalingi esant trumpalaikiam izoliuotam vieno voko trūkčiojimui.

Papildomas ištyrimas gali būti skiriamas, kai trūkčiojimas užsitęsia, yra neįprastai stiprus arba jį lydi kiti simptomai. Akių gydytojas gali patikrinti regėjimą, akies paviršių, vokų kraštus ir įvertinti, ar nėra sausų akių, uždegimo ar kitos akių ligos. Neurologinis ištyrimas atliekamas, jeigu įtariamas blefarospazmas, vienos veido pusės spazmas arba kita judesių sutrikimo priežastis. Vaizdiniai galvos tyrimai skiriami tik esant konkrečioms medicininėms indikacijoms.

Užsitęsusio trūkčiojimo gydymas priklauso nuo nustatytos būklės. Akių sausumas gydomas drėkinamosiomis ir kitomis gydytojo parinktomis priemonėmis, o netinkamas regėjimo koregavimas gali būti sprendžiamas parenkant akinius ar lęšius. Blefarospazmui arba varginančiam vienos veido pusės spazmui gali būti taikomos botulino toksino injekcijos, kurios laikinai atpalaiduoja susitraukiančius raumenis. Operacinis gydymas svarstomas retai ir nėra reikalingas įprastai akies voko miokimijai.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

American Academy of Ophthalmology – Eye Twitching Causes and Treatment https://www.aao.org/eye-health/tips-prevention/how-to-stop-eye-twitching

American Academy of Ophthalmology – What Is an Eyelid Spasm or Twitching Eyelid?https://www.aao.org/eye-health/diseases/eyelid-spasm-twitch