Tylusis infarktas: kaip atpažinti pavojingą širdies būklę? 

Tylusis infarktas yra tikras miokardo infarktas, kurio metu dėl sutrikusios kraujotakos pažeidžiama dalis širdies raumens, tačiau žmogus nejaučia įprastų simptomų arba jų nesusieja su širdimi. Stipraus krūtinės skausmo gali nebūti, o vietoje jo gali pasireikšti neįprastas nuovargis, dusulys, pykinimas, silpnumas ar nestiprus diskomfortas viršutinėje kūno dalyje. Šie požymiai neretai palaikomi virškinimo sutrikimu, stresu, pervargimu ar raumenų skausmu. Nepaisant neryškių simptomų, tylusis infarktas gali palikti randą širdies raumenyje ir padidinti vėlesnių širdies komplikacijų riziką.

Sąvoka „tylusis“ gali sudaryti klaidingą įspūdį, kad žmogus visiškai nieko nejaučia. Daugeliu atvejų simptomų būna, tačiau jie yra silpni, neįprasti, trumpam išnyksta arba neatpažįstami kaip infarkto požymiai. Dėl šios priežasties tikslesnis pavadinimas kartais yra „neatpažintas miokardo infarktas“. Naujas, nepaaiškinamas savijautos pokytis turi būti vertinamas rimtai, ypač kai žmogus turi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Tyliojo infarkto reikšmė

Infarktas įvyksta tada, kai širdies raumens dalis negauna pakankamai deguonies ir yra pažeidžiama. Dažniausiai kraujotaką sutrikdo vainikinėje arterijoje plyšusi aterosklerozinė plokštelė ir aplink ją susidaręs krešulys. Kuo ilgiau kraujotaka neatkuriama, tuo didesnė širdies raumens dalis gali būti pažeista. Tylusis infarktas nuo įprastai pasireiškiančio skiriasi ne pačiu širdies pažeidimo mechanizmu, o simptomų intensyvumu ir jų atpažinimu.

Žmogus apie persirgtą tylųjį infarktą kartais sužino tik po kelių savaičių, mėnesių ar metų, kai elektrokardiogramoje arba vaizdiniame tyrime aptinkama širdies raumens pažeidimo požymių. Kitais atvejais į gydytoją kreipiamasi dėl užsitęsusio nuovargio, dusulio, sumažėjusios fizinio krūvio tolerancijos ar širdies ritmo sutrikimų. Šie simptomai nėra būdingi vien persirgtam infarktui, todėl jo negalima nustatyti vien pagal savijautą. Diagnozei reikalingas gydytojo vertinimas ir tinkamai parinkti tyrimai.

Tyliojo infarkto simptomai

Tylusis infarktas gali pasireikšti nestipriu spaudimu, sunkumu, veržimu ar neaiškiu diskomfortu krūtinės centre. Pojūtis nebūtinai būna apibūdinamas kaip skausmas ir gali praeiti, o vėliau pasikartoti. Kartais diskomfortas jaučiamas vienoje ar abiejose rankose, pečiuose, nugaroje, kakle, žandikaulyje arba viršutinėje pilvo dalyje. Simptomų silpnumas neparodo, kokio dydžio širdies raumens pažeidimas įvyko.

Kiti galimi požymiai yra neįprastas nuovargis, staigus silpnumas, dusulys, šaltas prakaitas, pykinimas, galvos svaigimas ar alpimo pojūtis. Žmogui gali pasidaryti sunkiau atlikti veiklą, kuri anksčiau nesukeldavo dusulio ar išsekimo. Simptomai kartais primena virusinę infekciją, pervargimą ar nerimo epizodą. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į kelis tuo pačiu metu atsiradusius ir aiškios priežasties neturinčius požymius.

Tylusis infarktas taip pat gali būti palaikytas rėmeniu ar nevirškinimu. Galimas spaudimas viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas, atsirūgimas arba į gerklę ir žandikaulį kylantis diskomfortas. Namuose patikimai atskirti virškinimo problemą nuo širdies kraujotakos sutrikimo ne visada įmanoma. Jeigu pojūčiai nauji, neįprasti, užsitęsę arba pasireiškia kartu su dusuliu, prakaitavimu ar silpnumu, būtina nedelsti.

„Jeigu jaučiate aiškų savijautos pokytį, kad ir labai nežymų, turėtumėte kreiptis medicininės pagalbos.“

Dr. Curtis Rimmerman, kardiologas, išversta iš anglų kalbos.

Tyliojo, įprasto infarkto ir tyliosios išemijos skirtumai

Tylusis infarktas, aiškiais simptomais pasireiškiantis infarktas ir tylioji išemija yra susijusios, tačiau skirtingos būklės. Abiejų infarkto formų metu širdies raumuo yra pažeidžiamas, tačiau tyliojo infarkto simptomai lieka nepastebėti arba neteisingai įvertinami. Tylioji išemija reiškia sumažėjusią širdies raumens kraujotaką be aiškių simptomų. Išemijos epizodas ne visada baigiasi infarktu, bet gali rodyti vainikinių arterijų ligą ir didesnę širdies įvykių riziką.

Vien simptomų stiprumu šių būklių atskirti negalima. Labai didelis infarktas kartais sukelia silpnus pojūčius, o nedidelis pažeidimas gali pasireikšti ryškiu skausmu. Elektrokardiograma ir kiti tyrimai taip pat turi būti vertinami kartu su simptomais bei kraujo tyrimų rezultatais. Įtarus šiuo metu vykstantį infarktą, nereikėtų laukti, kol simptomai sustiprės ar taps „tipiški“.

Žmonės, kuriems rizika yra didesnė

Tyliojo infarkto riziką didina tie patys veiksniai kaip ir kitų miokardo infarkto formų. Tai aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis, cukrinis diabetas, rūkymas, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas ir ankstesnės širdies bei kraujagyslių ligos. Rizika taip pat didėja su amžiumi ir esant artimų giminaičių ankstyvų širdies ligų istorijai. Keli kartu esantys veiksniai paprastai kelia didesnę grėsmę nei vienas atskiras rodiklis.

Sergant diabetu gali būti pažeidžiami skausmo signalus perduodantys nervai, todėl širdies išemijos pojūčiai gali būti silpnesni arba netipiški. Vyresni žmonės taip pat gali jausti ne krūtinės skausmą, o silpnumą, dusulį, sumišimą ar staigų fizinės ištvermės sumažėjimą. Moterų dažniausias infarkto simptomas išlieka krūtinės skausmas ar diskomfortas, tačiau joms kartu gali dažniau pasireikšti pykinimas, dusulys, neįprastas nuovargis bei nugaros ar žandikaulio skausmas. Vis dėlto tylųjį infarktą gali patirti bet kurios lyties ir amžiaus žmogus.

Veiksmai įtarus tylųjį infarktą

Apie galimą infarktą reikėtų galvoti tada, kai staiga atsiranda naujas krūtinės ar viršutinės kūno dalies diskomfortas, dusulys, prakaitavimas, pykinimas arba nepaaiškinamas silpnumas. Simptomai neprivalo būti stiprūs ar pastovūs. Laukimas, kol pojūčiai taps ryškesni, gali atitolinti kraujotakos atkūrimą ir padidinti širdies raumens pažeidimą. Net abejojant saugiau kreiptis pagalbos ir leisti būklę įvertinti medikams.

• Nedelsiant skambinti numeriu 112, jeigu simptomai yra nauji, nepaaiškinami, kartojasi arba trunka ilgiau nei kelias minutes.
• Nutraukti fizinę veiklą, atsisėsti arba atsigulti saugioje vietoje ir nebandyti pačiam vairuoti į ligoninę.
• Tiksliai vykdyti skubiosios pagalbos dispečerio nurodymus ir savavališkai nevartoti nepažįstamų ar kitam žmogui paskirtų vaistų.

Numeris 112 Lietuvoje yra nemokamas ir veikia visą parą. Skambinant reikėtų aiškiai pasakyti, kokie simptomai pasireiškė, kada jie prasidėjo, kur yra žmogus ir ar jis sąmoningas bei normaliai kvėpuoja. Negalima manyti, kad normalus kraujospūdis, jaunas amžius ar nestiprus skausmas atmeta infarktą. Greitosios medicinos pagalbos komanda gali pradėti vertinimą bei gydymą dar vykstant į ligoninę.

„Geriau, kad žmogus būtų ištirtas ir paaiškėtų, jog nieko rimto, nei infarktą ištvertų namuose.“

Dr. David Morrow, kardiologas ir Harvardo medicinos mokyklos profesorius, išversta iš anglų kalbos.

Kaip nustatomas tylusis infarktas?

Jeigu įtariamas šiuo metu vykstantis infarktas, vienas pirmųjų tyrimų yra elektrokardiograma. Ji registruoja elektrinę širdies veiklą ir gali parodyti ūminio kraujotakos sutrikimo požymius, tačiau normali pirmoji elektrokardiograma infarkto visiškai neatmeta. Dėl to tyrimas gali būti kartojamas, ypač jeigu simptomai tęsiasi arba keičiasi. Kartu vertinama bendra žmogaus būklė, kraujospūdis, pulsas, deguonies kiekis kraujyje ir ligos istorija.

Kraujo tyrimuose matuojamas troponino kiekis, kuris padidėja pažeidus širdies raumens ląsteles. Troponino rezultatai vertinami dinamiškai, todėl kartais reikia kelių tyrimų skirtingu laiku. Padidėjęs troponinas rodo širdies raumens pažeidimą, tačiau gydytojas turi nustatyti jo priežastį, nes rodiklis gali didėti ir dėl kitų sunkių būklių. Infarkto diagnozė nustatoma derinant simptomus, elektrokardiogramos pokyčius, troponino dinamiką ir kitų tyrimų rezultatus.

Anksčiau nepastebėto infarkto požymiai kartais aptinkami elektrokardiogramoje, tačiau ji gali senesnio pažeidimo neparodyti arba pateikti klaidingai teigiamą rezultatą. Širdies echoskopija padeda įvertinti širdies raumens judėjimą, susitraukimo jėgą ir vožtuvų veiklą. Širdies magnetinio rezonanso tyrimas gali tiksliau parodyti randinį audinį, o vainikinių arterijų būklei vertinti gali būti naudojama kompiuterinė tomografija, krūvio tyrimai ar koronarinė angiografija. Tyrimai parenkami individualiai, todėl profilaktiškai atlikta viena elektrokardiograma nėra patikimas būdas visiems žmonėms atmesti tylųjį infarktą.

Tyliojo infarkto pavojai ir komplikacijos

Tylusis infarktas nėra nepavojinga ar „lengva“ širdies smūgio forma. Pažeista širdies raumens dalis gali prasčiau susitraukti, todėl didėja širdies nepakankamumo rizika. Randinis audinys gali sutrikdyti elektrinių impulsų sklidimą ir prisidėti prie širdies ritmo sutrikimų. Žmogus taip pat gali turėti likusių susiaurėjimų kitose vainikinėse arterijose, todėl išauga pakartotinio infarkto tikimybė.

Komplikacijų rizika priklauso nuo pažeistos širdies dalies dydžio, vietos, likusios širdies funkcijos ir tolesnio rizikos veiksnių valdymo. Ilgalaikiai stebėjimai rodo, kad neatpažinto infarkto pasekmės gali būti panašiai rimtos kaip ir aiškiais simptomais pasireiškusio infarkto. Kai kurie tyrimai taip pat sieja tylųjį infarktą su didesne insulto rizika, tačiau konkretus pavojus kiekvienam žmogui skiriasi. Aptiktas senas infarktas yra priežastis išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių būklę, o ne vien įrašyti radinį medicinos dokumentuose.

Tyliojo infarkto gydymas

Ūminis tylusis infarktas gydomas taip pat skubiai kaip ir ryškiais simptomais pasireiškiantis infarktas. Gydymo tikslas yra kuo greičiau atkurti kraujotaką, sumažinti tolesnį širdies raumens pažeidimą ir išvengti pavojingų komplikacijų. Priklausomai nuo infarkto tipo gali būti atliekama koronarinė angiografija, kraujagyslės išplėtimas ir stento įdėjimas. Vaistai skiriami kraujo krešėjimui, širdies apkrovai, skausmui ir kitiems būklės aspektams kontroliuoti.

Jeigu tylusis infarktas nustatomas praėjus ilgesniam laikui, skubiai atverti jau seniai pažeistą kraujagyslę ne visada prasminga. Pirmiausia vertinama širdies funkcija, vainikinių arterijų būklė, išemijos požymiai ir naujo įvykio rizika. Atsižvelgiant į rezultatus gali būti skiriami cholesterolį mažinantys, kraujo krešėjimą slopinantys, kraujospūdį ar širdies darbą reguliuojantys vaistai. Konkrečius vaistus ir jų derinius parenka gydytojas, nes jie turi skirtingų kontraindikacijų ir sąveikų.

Kai nustatomas ryškus vainikinių arterijų susiaurėjimas, gali būti svarstomas stentavimas arba šuntavimo operacija. Procedūros poreikis priklauso ne vien nuo to, kad žmogus anksčiau patyrė tylųjį infarktą. Vertinamas susiaurėjimų skaičius ir vieta, simptomai, širdies funkcija, gretutinės ligos bei tai, ar dalis širdies raumens vis dar kenčia dėl nepakankamos kraujotakos. Reguliarus paskirtų vaistų vartojimas yra toks pat svarbus kaip ir atlikta procedūra.

Gyvenimas po tyliojo infarkto

Persirgtas tylusis infarktas turi būti vertinamas taip pat rimtai kaip ir atpažintas širdies smūgis. Po ištyrimo sudaromas planas, skirtas širdies funkcijai išsaugoti ir pakartotinio infarkto rizikai sumažinti. Gali būti rekomenduojama kardiologinė reabilitacija, apimanti saugiai parinktą fizinį aktyvumą, širdies rizikos veiksnių kontrolę ir mokymą apie vaistus. Tai yra medicinos specialistų prižiūrima programa, o ne vien bendras patarimas daugiau judėti.

Fizinis aktyvumas didinamas palaipsniui, atsižvelgiant į širdies funkciją, atliktas procedūras ir bendrą sveikatos būklę. Savarankiškai pradėti intensyviai sportuoti iš karto po nustatyto infarkto nereikėtų. Kardiologinės reabilitacijos metu taip pat sprendžiami mitybos, kūno svorio, rūkymo, streso ir emocinės savijautos klausimai. Dalyvavimas tokioje programoje gali padėti sumažinti būsimo širdies įvykio riziką ir grįžti prie kasdienės veiklos.

Svarbu kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolio ir gliukozės kiekį, vartoti paskirtus vaistus bei reguliariai lankytis pas gydytoją. Vaistų negalima nutraukti vien todėl, kad žmogus nejaučia simptomų arba mano, jog infarktas buvo nedidelis. Naujas krūtinės diskomfortas, dusulys, alpimas ar staigus fizinio pajėgumo sumažėjimas turi būti vertinami iš naujo. Tinkamai gydomi žmonės po infarkto dažnai gali grįžti į aktyvų ir visavertį gyvenimą.

Tyliojo infarkto rizikos mažinimas

Patikimo tyrimo, kuris iš anksto parodytų, ar konkretus žmogus patirs tylųjį infarktą, nėra. Rizika mažinama nustatant ir gydant aukštą kraujospūdį, padidėjusį cholesterolį, diabetą bei kitas širdies ir kraujagyslių ligas. Reguliarūs profilaktiniai vizitai ypač svarbūs žmonėms, kurie rūko, turi antsvorio, mažai juda arba kurių šeimoje buvo ankstyvų infarktų. Rizikos įvertinimas turi būti individualus, nes vien normalus kraujospūdžio ar cholesterolio matavimas neatmeta visų širdies problemų.

Kasdienę riziką padeda mažinti rūkymo nutraukimas, gydytojo rekomenduotas fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas miegas ir paskirtų vaistų vartojimas. Žmonės, sergantys diabetu, turėtų ne tik kontroliuoti gliukozės kiekį, bet ir žinoti, kad infarkto simptomai gali būti mažiau tipiški. Profilaktika negali visiškai pašalinti rizikos, todėl svarbu mokėti atpažinti ir neryškius simptomus. Greitas reagavimas išlieka būtinas net žmogui, kuris iki tol jautėsi sveikas.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

American Heart Association – Warning Signs of a Heart Attack https://www.heart.org/en/health-topics/heart-attack/warning-signs-of-a-heart-attack

American Heart Association – Diagnosing a Heart Attack https://www.heart.org/en/health-topics/heart-attack/diagnosing-a-heart-attack