Rachitas vaikui: požymiai, simptomai, gydymas ir kaip atpažinti ligą

Rachitas vaikui – tai augančių kaulų mineralizacijos sutrikimas, kai kaulai tampa minkštesni, silpnesni ir gali deformuotis. Dažniausiai rachitas siejamas su vitamino D trūkumu, tačiau ligą gali lemti ir kalcio ar fosforo trūkumas, sutrikęs šių medžiagų įsisavinimas, kai kurios kepenų, inkstų, virškinimo ligos, vaistai arba retesnės paveldimos būklės.

Rachito negalima patikimai nustatyti vien pagal prakaitavimą, neramų miegą ar dirglumą. Šie požymiai gali pasireikšti dėl daugelio priežasčių. Rachitas įtariamas vertinant vaiko augimą, raidą, kaulų požymius, mitybą, vitamino D vartojimą, rizikos veiksnius ir tyrimų rezultatus.

Pediatras Neil K. Kaneshiro, MD, mediciniškai peržiūrėtoje informacijoje apie rachitą nurodoma: „Rachitas yra sutrikimas, pasireiškiantis vaikams prieš pasibaigiant kaulų augimui. Jį sukelia vitamino D, kalcio arba fosfatų trūkumas.“

Kaip rachitas paveikia vaiko kaulus

Vaikui augant kaulai turi ne tik ilgėti, bet ir tinkamai mineralizuotis. Tam reikalingas vitaminas D, kalcis ir fosforas. Vitaminas D padeda organizmui įsisavinti kalcį ir fosforą iš maisto, o šios medžiagos būtinos tvirtiems kaulams.

Kai šių medžiagų trūksta arba organizmas jų negali tinkamai panaudoti, kaulai gali likti minkštesni. Dėl to gali atsirasti kojų iškrypimas, riešų ar kulkšnių sustorėjimas, augimo sulėtėjimas, raumenų silpnumas, skausmas ar vėluojanti motorinė raida.

Rachitas dažniausiai nustatomas kūdikiams ir mažiems vaikams, nes jų kaulai greitai auga. Vyresniems vaikams panašūs mineralizacijos sutrikimai taip pat gali pasireikšti, ypač jei ilgą laiką trūksta vitamino D, kalcio ar yra lėtinė liga.

Rachito priežastys

Dažniausia rachito priežastis yra vitamino D trūkumas. Jis gali atsirasti, jei vaikas gauna per mažai vitamino D su papildais ar maistu, retai būna lauke, turi tamsesnę odą, gimė neišnešiotas arba žindomas kūdikis negauna gydytojo rekomenduotos vitamino D profilaktikos.

Rachitą gali lemti ir nepakankamas kalcio kiekis mityboje. Tai ypač aktualu vaikams, kurių mityba labai ribota, kurie nevartoja pieno produktų ar kitų kalcio šaltinių ir neturi tinkamai sudaryto mitybos plano.

Rečiau rachitas susijęs su virškinimo ligomis, kai sutrinka maistinių medžiagų įsisavinimas, kepenų ar inkstų ligomis, kai kuriais vaistais arba paveldimais fosforo ar vitamino D apykaitos sutrikimais. Jei vaikas vartoja vitaminą D, bet požymiai nemažėja arba tyrimai išlieka pakitę, gydytojas ieško ir retesnių priežasčių.

Rachito požymiai pagal vaiko amžių

Ši lentelė padeda suprasti, kokie rachito požymiai gali būti pastebimi skirtingame amžiuje. Ji nepakeičia gydytojo apžiūros, nes panašius simptomus gali sukelti ir kitos vaikų ligos.

Ankstyvi simptomai

Ankstyvi rachito simptomai gali būti neryškūs. Tėvai gali pastebėti, kad vaikas lėčiau stiprėja, sunkiau išlaiko galvą, vėliau pradeda vartytis, sėdėti, ropoti ar vaikščioti. Gali būti raumenų silpnumas, prastesnis augimas, greitesnis nuovargis, kaulų ar raumenų jautrumas.

Kūdikiams rachitą atpažinti sunkiau, nes jie dar nevaikšto, todėl kojų ar laikysenos pokyčiai gali būti nematomi. Dėl to daugiau dėmesio skiriama augimui, raumenų tonusui, galvos ir kaulų apžiūrai, mitybai bei profilaktiniam vitamino D vartojimui.

Prakaitavimas, neramus miegas ar dirglumas vieni patys nėra patikimi rachito požymiai. Jei šie simptomai kelia nerimą, juos reikia vertinti kartu su vaiko raida, mityba, augimu ir gydytojo apžiūra.

Vėlyvesni kaulų ir raidos požymiai

Vėliau gali išryškėti kaulų deformacijos. Dažniau pastebimas kojų iškrypimas, riešų ar kulkšnių sustorėjimas, krūtinės ląstos pokyčiai, stuburo ar laikysenos problemos. Vaikas gali vėliau pradėti vaikščioti, dažniau griūti, greičiau pavargti arba skųstis kojų skausmu.

Dantų vystymasis taip pat gali būti paveiktas. Kai kuriems vaikams gali vėluoti dantų dygimas, atsirasti emalio problemų ar didesnis polinkis į dantų pažeidimus, nors šie požymiai nėra būdingi tik rachitui.

Negydomas rachitas gali lemti ilgalaikes kaulų deformacijas, augimo sutrikimą, skausmą, silpnesnius raumenis ir didesnę lūžių riziką. Ankstyvas ištyrimas ir tinkamas gydymas padeda sumažinti komplikacijų tikimybę.

Rachito rizikos veiksniai

Rachito rizika didesnė tada, kai vaikas gauna per mažai vitamino D, kalcio ar fosforo arba organizmas negali jų tinkamai įsisavinti. Riziką gali didinti ir spartus augimas, nes augančiam organizmui mineralų poreikis yra didesnis.

Didesnę riziką gali turėti vaikai, kuriems būdingi šie veiksniai:

• neišnešiotumas arba mažas gimimo svoris;
• žindymas be gydytojo rekomenduotos vitamino D profilaktikos;
• ribotas buvimas lauke arba nuolatinis saulės vengimas;
• tamsesnė oda;
• labai ribota mityba arba mažas kalcio kiekis maiste;
• virškinimo, kepenų ar inkstų ligos;
• kai kurie vaistai, galintys veikti vitamino D ar mineralų apykaitą.

Rizikos veiksniai nereiškia, kad vaikas tikrai serga rachitu. Jie parodo, kada verta atidžiau stebėti augimą, raidą, mitybą ir aptarti profilaktiką su gydytoju.

Diagnostika

Rachitas diagnozuojamas ne vien pagal išvaizdą ar vieną simptomą. Gydytojas vertina vaiko ūgį, svorį, augimo kreives, motorinę raidą, kaulų formą, raumenų tonusą, mitybą, vitamino D vartojimą, buvimą lauke, gretutines ligas ir šeimos istoriją.

Gali būti atliekami kraujo tyrimai. Dažniausiai vertinamas vitamino D kiekis, kalcis, fosforas, šarminė fosfatazė, parathormonas ir kiti rodikliai pagal klinikinę situaciją. Kartais skiriamas šlapimo tyrimas, jei reikia įvertinti mineralų apykaitą ar inkstų funkciją.

Jei įtariami kaulų pokyčiai, gali būti atliekama rentgenograma. Ji padeda pamatyti kaulų mineralizacijos sutrikimus ir deformacijas. Tyrimų apimtį parenka gydytojas, nes skirtingiems vaikams rachito priežastys ir sunkumas gali skirtis.

Kaip gydomas rachitas vaikams

Rachito gydymas priklauso nuo priežasties. Jei liga susijusi su vitamino D ar kalcio trūkumu, gydytojas gali skirti vitamino D, kalcio papildus, mitybos korekciją ir stebėti tyrimų pokyčius. Dozės parenkamos pagal vaiko amžių, svorį, tyrimus, simptomus ir bendrą sveikatos būklę.

Didelių vitamino D dozių vaikui negalima skirti savarankiškai. Per didelis vitamino D kiekis gali būti žalingas ir sukelti kalcio perteklių kraujyje, pykinimą, vėmimą, troškulį, dažną šlapinimąsi, silpnumą ar inkstų pažeidimo riziką.

Pediatrinės endokrinologijos gydytojas Michael A. Levine, MD, aprašydamas paveldimas rachito formas, pabrėžia: „Vitamino D priklausomas rachitas apima sutrikimus, kai anksti prasidedantis rachitas kyla dėl negebėjimo palaikyti pakankamo aktyvių vitamino D formų kiekio arba dėl nepakankamo atsako į aktyvų vitaminą D.“ Tokiais atvejais įprastos profilaktinės priemonės gali nepakakti, todėl reikalingas specialisto ištyrimas.

Vitaminas D, kalcis ir papildai

Vitaminas D padeda įsisavinti kalcį ir fosforą, todėl jis būtinas augančių kaulų vystymuisi. Kalcis reikalingas kaulų tvirtumui, dantims, raumenų ir nervų veiklai. Jei trūksta vienos iš šių grandžių, kaulų mineralizacija gali sutrikti.

Profilaktinė vitamino D dozė ir gydomoji dozė nėra tas pats. Profilaktika skirta trūkumui išvengti, o gydymas taikomas tada, kai trūkumas ar rachitas jau nustatytas arba labai tikėtinas. Gydomąją dozę turi parinkti gydytojas.

Papildų forma, dozė ir vartojimo trukmė priklauso nuo vaiko sveikatos būklės. Jei vaikas turi inkstų, kepenų, virškinimo ligų, vartoja vaistus arba įtariama paveldima rachito forma, papildų planas turi būti individualus.

Mityba ir profilaktika

Rachito profilaktikai reikalinga subalansuota mityba pagal vaiko amžių. Vitamino D yra riebioje žuvyje, kiaušiniuose, kai kuriuose praturtintuose produktuose. Kalcio gali būti pieno produktuose, kai kuriuose praturtintuose augaliniuose gėrimuose, žaliose daržovėse ir kituose produktuose.

Kūdikių ir mažų vaikų mityba turi būti vertinama pagal amžių. Kūdikiams netinka savarankiškai taikyti vyresnių vaikų ar suaugusiųjų mitybos principų. Jei vaikas nevalgo tam tikrų produktų grupių, turi alergijų ar mitybos ribojimų, verta pasitarti su gydytoju arba dietologu.

Vien mitybos vitamino D poreikiui dažnai nepakanka, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams. Dėl to daugeliui vaikų rekomenduojama vitamino D profilaktika pagal gydytojo arba nacionalines rekomendacijas.

Buvimas lauke ir saulės poveikis

Saulės šviesa padeda odai gaminti vitaminą D, todėl buvimas lauke gali būti svarbi profilaktikos dalis. Vaikams naudinga kasdien būti gryname ore, judėti ir gauti natūralios šviesos.

Saulės poveikis turi būti saugus. Vaikų negalima skatinti ilgai būti tiesioginėje saulėje ar rizikuoti nudegimu. Kūdikių ir mažų vaikų oda jautri, todėl reikia laikytis saugaus buvimo saulėje principų.

Kai kuriais metų laikais, ypač šiauriau esančiose šalyse, vien buvimo lauke gali nepakakti tinkamam vitamino D kiekiui palaikyti. Tokiais atvejais profilaktika papildais aptariama su gydytoju.

Kada reikalinga gydytojo apžiūra

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei tėvai pastebi augimo, raidos, kaulų ar raumenų pokyčius. Ankstyva apžiūra padeda atskirti rachitą nuo kitų būklių ir išvengti nereikalingo papildų dozės didinimo.

Gydytojo konsultacija reikalinga, jei:

• vaikas lėčiau auga arba vėluoja motorinė raida;
• vėluoja sėdėjimas, ropojimas ar vaikščiojimas;
• matomas kojų iškrypimas, riešų ar kulkšnių sustorėjimas;
• vaikas skundžiasi kaulų, kojų, nugaros ar raumenų skausmu;
• yra ryškus raumenų silpnumas, dažnas griuvimas ar greitas nuovargis;
• tėvai įtaria vitamino D trūkumą arba savarankiškai didino papildų dozę.

Jei vaikui atsiranda traukuliai, stiprus silpnumas, vangumas, dažnas vėmimas ar kiti ūmūs simptomai, reikalinga skubi medicininė pagalba. Tokie požymiai gali būti susiję ne tik su rachitu, bet ir su kitomis pavojingomis būklėmis.

Negydomo rachito pasekmės

Negydomas rachitas gali lemti ilgalaikius kaulų pakitimus. Vaiko kojos gali iškrypti, gali pakisti krūtinės ląstos forma, laikysena, dubens ar stuburo padėtis. Kai kurios deformacijos gali išlikti net ir pagerinus vitamino D ar mineralų kiekį.

Dėl silpnesnių kaulų gali didėti skausmo, judėjimo sunkumų ir lūžių rizika. Vaikas gali greičiau pavargti, vengti judėjimo, sunkiau dalyvauti fizinėje veikloje.

Jei deformacijos ryškios arba ilgai negydytos, gali prireikti ortopedo įvertinimo. Retais atvejais gali būti reikalingos specialios ortopedinės priemonės arba operacinis gydymas.

Dažniausios tėvų klaidos

Viena dažniausių klaidų – rachitą įtarti vien pagal prakaitavimą. Prakaitavimas gali būti susijęs su aplinkos temperatūra, apranga, infekcija, miego ypatumais ar kitomis priežastimis, todėl jis nėra pakankamas rachito įrodymas.

Kita klaida – savarankiškai didinti vitamino D dozę be tyrimų ir gydytojo rekomendacijos. Vitamino D perteklius gali būti žalingas, todėl dozės turi būti saugios ir pagrįstos.

Dar viena klaida – manyti, kad pakanka vien papildų. Jei rachitą lemia prasta mityba, kalcio trūkumas, virškinimo, inkstų ar paveldima liga, gydymas turi apimti priežastį, o ne tik vitamino D vartojimą.

DUK (dažniausiai užduodami klausimai)

Šaltiniai

MedlinePlus Medical Encyclopedia – Rickets https://medlineplus.gov/ency/article/000344.htm

NHS – Rickets and osteomalacia https://www.nhs.uk/conditions/rickets-and-osteomalacia/