Geriausi vaistai nuo šlapimo pūslės uždegimo

Vieno visiems tinkamo geriausio vaisto nuo šlapimo pūslės uždegimo nėra. Bakterinis cistitas dažniausiai gydomas antibiotikais, tačiau konkretus preparatas parenkamas pagal simptomus, ankstesnių šlapimo tyrimų rezultatus, bakterijų atsparumą, inkstų veiklą, nėštumą, alergijas ir kitas sveikatos aplinkybes. Europos urologų gairėse tarp dažnai pasirenkamų vaistų moterų cistitui nurodomi fosfomicinas ir nitrofurantoinas, tačiau jie tinka ne kiekvienam pacientui ir ne visoms šlapimo takų infekcijoms. Karščiavimas, šaltkrėtis ar šono skausmas gali reikšti, kad infekcija apėmė inkstus ir jai reikia kitokio gydymo.

Deginimas šlapinantis ne visada reiškia bakterinį šlapimo pūslės uždegimą. Panašius simptomus gali sukelti makšties infekcija, lytiškai plintanti infekcija, šlaplės dirginimas, akmenys, skausmingos šlapimo pūslės sindromas ar kitos būklės. Dėl to savarankiškai pradėtas antibiotikas gali būti neveiksmingas, užmaskuoti tikrąją problemą ir didinti bakterijų atsparumą. Šis straipsnis paaiškina gydymo principus, tačiau konkretaus vaisto ar dozės pasirinkimas turi būti suderintas su gydytoju.

Šlapimo pūslės uždegimo gydymo principai

Cistitas yra šlapimo pūslės uždegimas, kurį dažniausiai sukelia į šlapimo takus patekusios bakterijos. Tipiški simptomai yra deginimas ar skausmas šlapinantis, dažnas noras šlapintis, skuba ir nedidelis vienu kartu išskiriamo šlapimo kiekis. Lokalizuotam cistitui nebūdingi sisteminiai simptomai, tokie kaip karščiavimas, šaltkrėtis, ryškus bendras silpnumas ar skausmas šone. Atsiradus šiems požymiams reikia vertinti galimą inkstų ar kitą sisteminę šlapimo takų infekciją.

Gydymo tikslas yra sunaikinti infekciją, sumažinti simptomus ir neleisti jai išplisti į inkstus. Parenkant vaistą vertinamas tikėtinas sukėlėjas, vietinis bakterijų atsparumas, ankstesnis antibiotikų vartojimas ir galimas nepageidaujamas poveikis. Trumpas, tinkamai parinktas antibiotikų kursas dažnai yra veiksmingesnis ir saugesnis nei savavališkai pratęstas gydymas. Pasibaigus gydymui ir visiškai išnykus simptomams, kontrolinis šlapimo tyrimas daugeliu atvejų nėra būtinas.

Bakterinio ir nebakterinio cistito skirtumai

Bakterinis cistitas atsiranda, kai šlapimo pūslėje pradeda daugintis bakterijos, dažniausiai Escherichia coli. Šiai būklei būdinga staigi simptomų pradžia, skausmingas ir dažnas šlapinimasis, skuba bei diskomfortas pilvo apačioje. Sveikai ne nėščiai moteriai, kuriai pasireiškia tipiški simptomai ir nėra makšties išskyrų ar dirginimo, bakterinio cistito tikimybė yra didelė. Vis dėlto net ir tokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti šlapimo tyrimą, ypač jei simptomai kartojasi ar yra neįprasti.

Nebakterinis cistitas gali būti susijęs su vaistais, spinduliniu gydymu, cheminiu dirginimu ar skausmingos šlapimo pūslės sindromu. Deginimą taip pat gali sukelti vulvos ar makšties uždegimas, o šlaplės simptomai gali būti susiję su lytiškai plintančia infekcija. Antibiotikai tokių būklių neišgydo, todėl svarbu atkreipti dėmesį į makšties išskyras, niežėjimą, skausmą lytinių santykių metu, ilgai trunkančius simptomus ir neigiamus šlapimo pasėlius. Pasikartojantis „cistitas“, kurio tyrimai infekcijos nepatvirtina, turi būti vertinamas iš naujo.

Antibiotikai nuo šlapimo pūslės uždegimo

Antibiotikai yra pagrindinis patvirtintos ar labai tikėtinos bakterinės šlapimo pūslės infekcijos gydymas. Jų pasirinkimas priklauso nuo paciento grupės ir infekcijos pobūdžio, todėl tas pats vaistas gali būti tinkamas sveikai ne nėščiai moteriai, bet netinkamas nėščiajai, vyrui ar inkstų veiklos sutrikimą turinčiam žmogui. Europos gairėse pirmo pasirinkimo gydymui moterims nurodomi siauresnio poveikio antibiotikai, kurie veiksmingai kaupiasi šlapimo takuose ir daro mažesnį poveikį kitoms organizmo bakterijoms. Platesnio veikimo preparatai turėtų būti paliekami situacijoms, kai įprasti vaistai netinka arba bakterijų jautrumas rodo kitą pasirinkimą.

Lentelėje pateikiamos bendros gydymo kryptys, o ne individualios rekomendacijos. Vaistų dozės ir vartojimo trukmė skiriasi pagal preparatą, paciento amžių, inkstų veiklą ir infekcijos sunkumą. Nitrofurantoinas ir fosfomicinas nėra tinkami įtariant inkstų infekciją, nes reikalinga pakankama vaisto koncentracija ne tik šlapimo pūslėje, bet ir inkstų audinyje bei kraujyje. Gydymo schemą turi parinkti sveikatos priežiūros specialistas.

Antibiotiko parinkimas pagal infekcijos pobūdį

Empirinis gydymas reiškia, kad antibiotikas parenkamas dar nežinant tikslaus sukėlėjo, remiantis būdingais simptomais ir dažniausiai pasitaikančių bakterijų jautrumu. Toks pasirinkimas gali būti pagrįstas pirmą kartą pasireiškus tipiškam cistitui sveikai ne nėščiai moteriai. Jeigu infekcijos kartojasi, simptomai yra netipiški, pacientas nėščias arba kyla atsparumo rizika, daugiau reikšmės turi šlapimo pasėlis. Gavus rezultatą antibiotikas gali būti pakeistas siauresnio poveikio ir konkrečiai bakterijai veiksmingu preparatu.

Renkantis vaistą vertinama, ar anksčiau tas pats antibiotikas nebuvo vartotas neseniai, nes tai gali padidinti atsparumo tikimybę. Taip pat atsižvelgiama į alergijas, nėštumą, kepenų ir inkstų veiklą bei kitus vartojamus vaistus. Plataus poveikio antibiotikas nėra automatiškai „stipresnis“ ar geresnis. Dažnai geriausias pasirinkimas yra siauriausio tinkamo poveikio preparatas, kuris veikia nustatytą bakteriją ir sukelia mažiausiai nereikalingos žalos mikrobiotai.

Fosfomicinas ir nitrofurantoinas

Fosfomicinas yra antibiotikas, kuris pasiekia didelę koncentraciją šlapime ir dažnai skiriamas lokalizuotam nekomplikuotam cistitui. Kai kuriose gydymo schemose pakanka vienkartinės dozės, tačiau tai nereiškia, kad preparatas tinka kiekvienai infekcijai. Jis neturėtų būti savarankiškai vartojamas dėl pasikartojančių simptomų, nes bakterija gali būti atspari arba simptomų priežastis gali būti nebakterinė. Vaisto tinkamumą taip pat lemia paciento amžius, nėštumas ir infekcijos vieta.

Nitrofurantoinas taip pat dažnai pasirenkamas apatinių šlapimo takų infekcijoms, nes veikia dažnus cistito sukėlėjus ir kaupiasi šlapime. Šis preparatas netinka daliai žmonių, kurių inkstų veikla yra reikšmingai sutrikusi, nes gali nepasiekti pakankamos koncentracijos ir padidinti nepageidaujamo poveikio riziką. Jis taip pat nėra tinkamas įtariant inkstų infekciją ar prostatos pažeidimą. Ilgai vartojant nitrofurantoiną profilaktiškai, reikalingas gydytojo stebėjimas dėl reto, bet rimto poveikio plaučiams ar kepenims.

Kitos antibiotikų grupės

Kai fosfomicinas ar nitrofurantoinas netinka, gydytojas gali rinktis kitą antibiotiką pagal šlapimo pasėlį, alergijas ir vietinį bakterijų atsparumą. Tam tikrais atvejais naudojami trimetoprimo preparatai, cefalosporinai, penicilinų grupės vaistai ar kiti antibiotikai. Amoksicilinas neturėtų būti skiriamas aklai vien todėl, kad dažnai vartojamas kitoms infekcijoms, nes nemažai cistitą sukeliančių bakterijų jam yra atsparios. Nėštumo metu kai kurie penicilinai ar cefalosporinai gali būti pasirenkami tik patvirtinus bakterijų jautrumą.

Fluorochinolonai, pavyzdžiui, ciprofloksacinas, paprastam cistitui neturėtų būti įprastas pirmasis pasirinkimas. Šie vaistai gali sukelti retų, bet sunkių ir kartais ilgai išliekančių nepageidaujamų reakcijų, todėl Europos gairės rekomenduoja juos palikti situacijoms, kai įprasti cistitui skirti antibiotikai netinka. Platesnio poveikio gydymo gali prireikti inkstų ar komplikuotai infekcijai, tačiau tuomet sprendimas grindžiamas visai kitais kriterijais. Savarankiškai naudoti anksčiau likusį ciprofloksaciną ar kitą antibiotiką nėra saugu.

Šlapimo tyrimų reikšmė parenkant gydymą

Šlapimo tyrimai padeda atskirti tikėtiną bakterinę infekciją nuo kitų simptomų priežasčių. Vis dėlto ne kiekvienai sveikai ne nėščiai moteriai, pirmą kartą pajutusiai tipiškus simptomus, prieš gydymą būtinas pasėlis. Europos gairėse nurodoma, kad cistito tikimybė yra didelė, kai kartu pasireiškia skausmingas, dažnas ir skubus šlapinimasis, bet nėra makšties išskyrų ar dirginimo. Tyrimai tampa ypač svarbūs, kai simptomai netipiški, kartojasi arba gydymas nepadeda.

Uroginekologė dr. Leslie Rickey pabrėžia, kad šlapimo tyrimas padeda nustatyti, ar simptomus iš tiesų sukelia šlapimo takuose esančios bakterijos. Ji taip pat pažymi, kad dažnai pasikartojant infekcijoms mėginys turėtų būti paimamas tyrimui, o ne kiekvieną kartą skiriamas tas pats antibiotikas pagal ankstesnę patirtį. Tai leidžia sumažinti klaidingų diagnozių ir neveiksmingo gydymo riziką.

Bendrasis šlapimo tyrimas

Bendrasis šlapimo tyrimas arba greitasis testas gali parodyti leukocitų, nitritų, kraujo ar kitų infekcijai būdingų pokyčių. Teigiamas nitritų rezultatas sustiprina bakterinės infekcijos tikimybę, tačiau ne visos bakterijos gamina nitritus. Leukocitų gali padaugėti ne tik dėl cistito, bet ir dėl kitų šlapimo ar lytinių takų uždegimų. Todėl tyrimo rezultatai turi būti vertinami kartu su simptomais, o ne atskirai.

Neigiamas greitasis testas ne visada visiškai atmeta infekciją, ypač jei šlapimas pūslėje buvo trumpai arba žmogus prieš tyrimą išgėrė daug skysčių. Kita vertus, vien bakterijų ar leukocitų radimas be šlapimo takų simptomų nebūtinai reiškia ligą, kurią reikia gydyti antibiotikais. Besimptomė bakteriurija paprastai negydoma, išskyrus nėštumą ir kai kurias urologines procedūras. Nereikalingas tokių radinių gydymas gali didinti bakterijų atsparumą negerindamas paciento sveikatos.

Šlapimo pasėlis ir bakterijų jautrumas antibiotikams

Šlapimo pasėlis parodo, ar mėginyje auga bakterijos, kokia jų rūšis ir kuriems antibiotikams jos jautrios. Tyrimas ypač svarbus nėščiosioms, vyrams, vaikams, pasikartojančių infekcijų atvejais ir įtariant inkstų ar komplikuotą infekciją. Jis taip pat rekomenduojamas, jei simptomai neišnyksta baigus gydymą arba netrukus atsinaujina. Mėginį geriausia paimti prieš pradedant antibiotikus, nes vaistai gali sumažinti bakterijų kiekį ir apsunkinti rezultato vertinimą.

Jautrumo atsakymas leidžia patikrinti, ar pradėtas antibiotikas veikia nustatytą bakteriją. Jeigu bakterija atspari, o simptomai nemažėja, gydytojas gali pakeisti gydymą. Jeigu savijauta aiškiai gerėja, rezultatą reikia vertinti individualiai, o ne automatiškai keisti vaistą. Pasikartojančio cistito atveju pasėlis taip pat padeda nustatyti, ar infekcijas sukelia ta pati, ar skirtingos bakterijos.

Vaistai skausmui ir deginimui mažinti

Paracetamolis gali būti vartojamas skausmui ir diskomfortui mažinti, laikantis informaciniame lapelyje nurodytų dozių ir neviršijant didžiausio paros kiekio. Kai kuriems žmonėms tinka ibuprofenas ar kitas nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, tačiau jis nerekomenduojamas esant tam tikroms inkstų, skrandžio, širdies ligoms, vartojant dalį kraują skystinančių vaistų ar kai kuriais nėštumo laikotarpiais. Nuskausminamieji nepašalina bakterijų ir negali pakeisti antibiotikų, kai jie būtini.

Vien simptominis gydymas gali būti svarstomas tik atrinktiems ne nėščių moterų atvejams, kai simptomai lengvi ir nėra inkstų infekcijos ar komplikacijų rizikos. Tokia taktika gali reikšti ilgesnį simptomų laikotarpį ir šiek tiek didesnę pielonefrito riziką, todėl būtina aiškiai susitarti, kada pradėti antibiotiką arba pakartotinai kreiptis į gydytoją. Uroginekologė dr. Jeannine Miranne pažymi: „Jūsų imuninė sistema gali pati tuo pasirūpinti“, tačiau tai taikoma tik daliai sveikų žmonių, kurių būklė per 48 valandas akivaizdžiai gerėja.

Pagalbinės priemonės gydymo metu

Pagalbinės priemonės gali sumažinti diskomfortą, tačiau jos nėra bakterijas naikinantis gydymas. Jeigu paskirtas antibiotikas, jį reikia vartoti tiksliai pagal gydytojo nurodymus ir nenutraukti vien todėl, kad po pirmųjų dozių pagerėjo savijauta. Netinkamas vaisto vartojimas gali lemti gydymo nesėkmę ir atsparių bakterijų atranką.

Gydymo metu rekomenduojama:

• stebėti, ar simptomai lengvėja ir neatsiranda karščiavimo, šaltkrėčio, vėmimo ar skausmo nugaroje ir šone;
• vengti agresyvių intymios higienos priemonių, makšties plovimų ir kitų šlaplės sritį galinčių dirginti produktų;
• laikinai riboti alkoholį, didelį kofeino kiekį ir labai rūgščius gėrimus, jeigu jie sustiprina deginimą;
• nebandyti progresuojančios infekcijos gydyti vien namų priemonėmis.

Pakankamas skysčių vartojimas

Gydymo metu rekomenduojama gerti tiek, kad būtų išvengta dehidratacijos. Nereikia per trumpą laiką išgerti labai didelio vandens kiekio, nes tai nesunaikina bakterijų ir gali būti pavojinga žmonėms, kuriems dėl širdies ar inkstų ligų ribojami skysčiai. Pakankamas gėrimas padeda palaikyti šlapimo gamybą ir gali sumažinti koncentruoto šlapimo sukeliamą deginimą. Skysčių poreikis turi būti pritaikytas prie oro, fizinio aktyvumo, kūno dydžio ir sveikatos būklės.

Žmonėms, kurie įprastai geria labai mažai, didesnis vandens kiekis gali padėti sumažinti pasikartojančių infekcijų dažnį. Viename tyrime papildomas maždaug pusantro litro vandens per dieną sumažino cistito epizodų ir antibiotikų vartojimo skaičių mažai skysčių gėrusioms moterims. Šis rezultatas nereiškia, kad visiems būtina gerti vienodą kiekį. Sergant širdies ar inkstų nepakankamumu, dėl skysčių vartojimo reikia tartis su gydytoju.

Šilumos naudojimas pilvo apačioje

Šilta, bet ne karšta šildyklė ant pilvo apačios gali trumpam sumažinti spazmus ir diskomfortą. Ją reikėtų apvynioti audiniu, nelaikyti tiesiai ant odos ir neužmigti su įjungtu elektriniu šildymo prietaisu. Šiluma nepanaikina infekcijos ir neturėtų atidėti gydytojo konsultacijos. Jeigu skausmas stiprus, apima šoną ar nugarą arba kartu karščiuojama, reikalingas medicininis įvertinimas.

Šildyklės nereikėtų naudoti labai karštos, ypač jei žmogus turi sumažėjusį odos jautrumą, diabetinę neuropatiją ar kraujotakos sutrikimų. Poveikį reikia vertinti kaip simptominį palengvinimą, o ne gydymą. Jei šiluma nepadeda arba skausmas stiprėja, nereikėtų nuolat didinti temperatūros ar šildymo trukmės. Tokiu atveju svarbiau patikrinti, ar infekcija neišplito už šlapimo pūslės ribų.

Spanguolių preparatai, D-manozė ir vaistažolės

Spanguolių preparatai nėra patikimas aktyvaus bakterinio cistito gydymo pakaitalas. Tyrimų rezultatai dėl jų naudos gydant ūmius simptomus yra nepakankami, todėl žmogus neturėtų atidėti antibiotikų, jei gydytojas juos paskyrė. Pasikartojančių infekcijų prevencijai spanguolių produktai kai kurioms moterims gali būti naudingi, tačiau tyrimų rezultatai nevienodi, o optimali produkto forma ir dozė nėra aiškiai nustatytos. Sultys taip pat gali turėti daug cukraus ir mažą veikliųjų medžiagų koncentraciją.

D-manozės įrodymai taip pat prieštaringi. Naujesniame dideliame tyrime kasdien vartota D-manozė nesumažino pasikartojančio cistito epizodų, dėl kurių moterys kreipėsi medicinos pagalbos. Vaistažolių deriniai kai kuriuose tyrimuose sumažino ūmaus cistito simptomus ir antibiotikų poreikį, tačiau jų sudėtis, dozės ir tyrimų kokybė skiriasi. Papildai gali sąveikauti su vaistais, todėl jų negalima automatiškai laikyti saugesniais už registruotus vaistus.

Dažniausios gydymo antibiotikais klaidos

Viena dažniausių klaidų yra vartoti nuo ankstesnės infekcijos likusį antibiotiką. Dabartinius simptomus gali sukelti kita bakterija, nebakterinė būklė arba infekcija, kuriai reikalingas kitoks vaistas. Netinkamas antibiotikas gali laikinai prislopinti simptomus, tačiau infekcija gali neišnykti. Vaistų taip pat negalima dalytis su kitu žmogumi, nes jo diagnozė, alergijos ir sveikatos rizika gali būti visiškai kitokios.

Kita klaida yra nutraukti gydymą, keisti dozę ar pratęsti kursą be gydytojo nurodymo. Uroginekologė dr. Leslie Rickey pabrėžia: „Nereikalingo antibiotikų vartojimo stengiamės vengti, nes taip gali atsirasti atsparių bakterijų ir sumažėti veiksmingų gydymo galimybių.“ Antibiotiko pasirinkimas turėtų būti peržiūrėtas gavus pasėlio rezultatą, ypač jei simptomai negerėja. Platesnio veikimo preparatas nėra pranašesnis, jeigu siauresnio poveikio vaistas veiksmingai gydo nustatytą infekciją.

Šlapimo pūslės uždegimo gydymas skirtingoms pacientų grupėms

Cistito gydymo taisyklės skiriasi pagal paciento amžių, lytį, nėštumą ir gretutines ligas. Sveikos ne nėščios moters pirmąjį tipišką epizodą dažnai galima gydyti trumpu geriamojo antibiotiko kursu. Nėščiosioms, vyrams ir vaikams svarbiau prieš gydymą paimti šlapimo mėginį, nes šių grupių infekcijos vertinamos atsargiau. Tą patį preparatą skirtingoms grupėms gali reikėti vartoti nevienodą laiką arba jis gali būti visai netinkamas.

Vyresniame amžiuje vien staigus sumišimas ar bakterijų radimas šlapime be šlapinimosi simptomų nebūtinai patvirtina cistitą. Reikia ieškoti ir kitų galimų būklės pokyčio priežasčių, o besimptomė bakteriurija paprastai neturėtų būti gydoma. Imuniteto sutrikimų, kateterių, akmenų ar šlapimo nutekėjimo kliūčių turintiems žmonėms gydymas taip pat individualizuojamas. Tokiais atvejais infekcijos pasikartojimo priežastis gali būti svarbesnė už dar vieno antibiotikų kurso paskyrimą.

Gydymas nėštumo metu

Nėštumo metu bakterinė šlapimo takų infekcija gydoma antibiotikais, nes negydoma infekcija gali išplisti į inkstus ir didinti nėštumo komplikacijų riziką. Prieš gydymą paprastai paimamas šlapimo pasėlis, o vaistas parenkamas pagal bakterijų jautrumą ir nėštumo laikotarpį. Ne visi antibiotikai tinka visais trimestrais, todėl negalima vartoti anksčiau likusių vaistų. Net ir bakterijos šlapime be simptomų nėštumo metu dažniausiai turi būti įvertintos bei gydomos.

Nitrofurantoinas, fosfomicinas, kai kurie penicilinai ar cefalosporinai gali būti svarstomi atsižvelgiant į individualią situaciją, tačiau jų pasirinkimas nėra automatinis. Nitrofurantoino vengiama tam tikromis aplinkybėmis nėštumo pabaigoje, o trimetoprimas turi papildomų apribojimų ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Gavus pasėlio atsakymą gydymas gali būti koreguojamas. Karščiavimas, skausmas šone ar vėmimas nėštumo metu reikalauja skubaus įvertinimo.

Šlapimo takų infekcija vyrams

Lokalizuotas cistitas vyrams pasitaiko rečiau, todėl svarbu įvertinti, ar infekcija neapėmė prostatos ir ar nėra šlapimo nutekėjimo kliūties. Prieš pradedant antibiotiką rekomenduojama paimti šlapimo pasėlį. Gydymas paprastai trunka ilgiau nei ne nėščių moterų cistito atveju, o vaisto pasirinkimas turi užtikrinti poveikį galimai infekcijos vietai. Nitrofurantoinas netinka, jeigu įtariamas prostatos pažeidimas.

Pasikartojančios infekcijos vyrui gali būti susijusios su prostatos padidėjimu, nepilnu šlapimo pūslės išsituštinimu, akmenimis ar kitomis urologinėmis priežastimis. Vien pakartotinai skiriant antibiotikus pagrindinė problema gali likti neišspręsta. Dėl karščiavimo, tarpvietės skausmo, ryškaus šlapinimosi pasunkėjimo ar šlapimo susilaikymo reikia kreiptis skubiai. Gydytojas gali rekomenduoti papildomus kraujo, vaizdinius ar urologinius tyrimus.

Šlapimo pūslės uždegimas vaikams

Vaikui įtarus šlapimo takų infekciją, šlapimo mėginį svarbu paimti prieš antibiotikų vartojimą. Simptomai priklauso nuo amžiaus: vyresni vaikai gali skųstis deginimu ir dažnu šlapinimusi, o kūdikiams gali pasireikšti tik karščiavimas, vangumas, dirglumas, vėmimas ar prastas valgymas. Antibiotikas ir jo dozė parenkami pagal vaiko amžių, kūno svorį, infekcijos vietą bei tyrimų rezultatus. Suaugusiajam paskirto vaisto vaikui duoti negalima.

Jaunesniam nei trijų mėnesių kūdikiui įtarus šlapimo takų infekciją reikalingas skubus pediatro įvertinimas. Pasikartojančios, netipiškos arba inkstus apimančios infekcijos atveju gali būti atliekami papildomi tyrimai dėl įgimtų šlapimo takų pokyčių ar refliukso. Svarbu laiku pradėti tinkamą gydymą, bet kartu vengti antibiotikų vien dėl nespecifinių simptomų be tinkamai paimto šlapimo mėginio.

Pasikartojančio šlapimo pūslės uždegimo gydymas

Pasikartojančiu cistitu dažniausiai vadinami bent du epizodai per šešis mėnesius arba bent trys per metus. Tokiais atvejais svarbu bent dalį epizodų patvirtinti pasėliu, kad būtų aišku, jog simptomus sukelia bakterinė infekcija. Išsamūs vaizdiniai tyrimai ar cistoskopija nėra automatiškai reikalingi kiekvienai moteriai, tačiau jie gali būti būtini esant kraujui šlapime, akmenų, šlapimo nutekėjimo kliūties ar kitos netipiškos ligos požymiams.

Prevencija pradedama nuo individualių rizikos veiksnių nustatymo ir neantibiotinių priemonių. Menopauzę patiriančioms moterims gali būti rekomenduojamas vietinis makšties estrogenas, jei nėra kontraindikacijų. Kitiems pacientams gali būti svarstomi spanguolių preparatai, metenamino hipuratas ar profilaktinis antibiotikas, tačiau šios galimybės turi skirtingą įrodymų lygį ir netinka visiems. Ilgalaikis gydymas pasirenkamas tik įvertinus infekcijų dažnį, pasėlius, ankstesnį gydymą ir paciento pageidavimus.

Atkryčio ir naujos infekcijos skirtumai

Atkryčiu galima įtarti situaciją, kai simptomai greitai grįžta baigus gydymą ir pasėlyje randama ta pati bakterija. Tai gali reikšti, kad pradinis gydymas nebuvo veiksmingas, bakterija atspari arba liko infekciją palaikantis veiksnys. Nauja infekcija dažniau atsiranda po ilgesnio laiko ir gali būti sukelta kitos bakterijos. Šį skirtumą patikimiausiai padeda nustatyti prieš gydymą atlikti pasėliai.

Jeigu simptomai išnyksta, bet grįžta per dvi savaites, Europos gairės rekomenduoja atlikti pasėlį ir jautrumo tyrimą. Tokiu atveju nereikėtų tiesiog pakartoti to paties antibiotiko neįvertinus rezultato. Kai simptomai pasikartoja po kelių mėnesių, tai dažniau būna naujas epizodas, tačiau gydytojas vis tiek atsižvelgia į ankstesnes bakterijas ir jų atsparumą. Dažni atkryčiai gali būti pagrindas išsamesniam urologiniam vertinimui.

Profilaktinio gydymo galimybės

Profilaktinis antibiotikas gali būti vartojamas kasdien, po lytinių santykių arba pagal iš anksto su gydytoju suderintą planą prasidėjus būdingiems simptomams. Tokia taktika svarstoma tik patvirtinus pasikartojančias bakterines infekcijas ir nepadėjus kitoms priemonėms. Ilgalaikis antibiotikų vartojimas gali skatinti atsparumą ir sukelti nepageidaujamą poveikį, todėl gydymas turi būti periodiškai peržiūrimas. Pacientas neturėtų pats pradėti profilaktikos iš turimų vaistų atsargų.

NICE rekomendacijose kaip alternatyva kasdienei antibiotikų profilaktikai daliai ne nėščių moterų gali būti svarstomas metenamino hipuratas. Menopauzės metu vietinis estrogenas gali padėti atkurti makšties audinių ir mikrobiotos apsaugines savybes. Spanguolių preparatų nauda galima, tačiau nėra vienodai įrodyta visoms pacientų grupėms. D-manozės negalima pristatyti kaip patikimai veiksmingos profilaktikos, nes naujesni tyrimai aiškaus pranašumo neparodė.

Požymiai, galintys rodyti inkstų infekciją

Inkstų infekcija, arba pielonefritas, gali prasidėti kaip paprastas cistitas, tačiau jai būdingi bendrieji organizmo simptomai. Dažniausiai pasireiškia karščiavimas, šaltkrėtis, skausmas šone ar nugaroje po šonkauliais, pykinimas ir vėmimas. Gali išlikti ir deginimas bei dažnas šlapinimasis. Tokiai infekcijai reikia kitokio antibiotiko, o sunkesniais atvejais – gydymo ligoninėje.

Skubiai kreiptis medicinos pagalbos reikia, jeigu:

• cistito simptomus lydi aukšta temperatūra, šaltkrėtis, stiprus šono ar nugaros skausmas;
• žmogus vemia, negali išgerti skysčių, tampa labai silpnas, mieguistas ar sutrikusios orientacijos;
• būklė greitai blogėja, mažėja šlapimo kiekis, atsiranda dusulys, padažnėja pulsas ar krinta kraujospūdis.

Šie požymiai gali rodyti inkstų infekciją arba sepsį. Ypač greitai turėtų būti įvertinti nėščiosios, vaikai, vyresni žmonės, vyrai, žmonės su nusilpusiu imunitetu ar šlapimo nutekėjimo kliūtimi. Nitrofurantoinas ir fosfomicinas, dažnai vartojami paprastam cistitui, nėra tinkami savarankiškai gydyti įtariamą pielonefritą. Delsti nereikėtų net tada, kai šlapinimosi simptomai nėra labai stiprūs.

Kreipimasis į gydytoją ir skubios pagalbos būtinybė

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei simptomai pasireiškė pirmą kartą ir diagnozė nėra aiški, žmogus yra nėščias, vyras ar vaikas, serga inkstų liga, diabetu arba turi nusilpusią imuninę sistemą. Konsultacija taip pat reikalinga, kai šlapime matoma kraujo, simptomai dažnai kartojasi arba kartu yra makšties išskyrų, niežėjimas ar skausmas lytinių santykių metu. Šios aplinkybės gali pakeisti tyrimų ir gydymo poreikį.

Pakartotinai kreiptis reikia, jeigu pradėjus antibiotiką simptomai per 48 valandas nepradeda gerėti arba bet kuriuo metu ryškiai sustiprėja. Skubi pagalba būtina esant galimos inkstų infekcijos, sepsio, šlapimo susilaikymo ar stiprios alerginės reakcijos požymiams. Veido, lūpų ar liežuvio tinimas, dusulys ir išplitusi dilgėlinė pradėjus vartoti vaistą gali reikšti sunkią alergiją. Esant tiesioginei grėsmei sveikatai ar gyvybei Lietuvoje reikia skambinti 112.

Gydymo trukmė ir savijautos gerėjimas

Nekomplikuoto cistito gydymas dažnai trunka kelias dienas, tačiau skirtingų antibiotikų kursai nėra vienodi. Fosfomicinas kai kuriais atvejais vartojamas vieną kartą, o nitrofurantoinas ir kiti preparatai – kelias dienas. Nėščiosioms, vyrams, vaikams, pasikartojančios ar komplikuotos infekcijos atvejais gydymas gali būti ilgesnis. Vaisto negalima vartoti pagal kito preparato schemą vien todėl, kad abu skirti šlapimo takų infekcijai.

Deginimas ir dažnas noras šlapintis paprastai turėtų pradėti mažėti per pirmąsias 24–48 gydymo valandas. Tai nereiškia, kad vaistą galima nutraukti anksčiau nei nurodyta. Jeigu savijauta negerėja, reikėtų atlikti ar peržiūrėti pasėlį, įvertinti atsparumą ir kitas galimas diagnozes. Po sėkmingo gydymo visiškai simptomų neturinčiam žmogui kontrolinis pasėlis dažniausiai nereikalingas, išskyrus specialias situacijas.

Šlapimo pūslės uždegimo prevencija

Pasikartojančių infekcijų riziką gali padėti mažinti pakankamas skysčių vartojimas ir reguliarus šlapimo pūslės ištuštinimas. Nereikėtų ilgai sulaikyti šlapimo, ypač jei infekcijos dažnai kartojasi. Spermicidai kai kurioms moterims didina cistito riziką, todėl verta su gydytoju aptarti alternatyvią kontracepciją. Intymiai higienai pakanka švelnių priemonių, o makšties plovimai ir kvapūs produktai gali dirginti gleivinę.

Po menopauzės pasikartojančių infekcijų riziką gali didinti estrogenų trūkumo sukelti makšties ir šlaplės pokyčiai. Tokiu atveju gydytojas gali pasiūlyti vietinį estrogenų preparatą, kuris nėra tas pats, kas sisteminė pakaitinė hormonų terapija. Profilaktikos priemonės turėtų būti parenkamos pagal tikrąją infekcijų priežastį, pasėlių duomenis ir individualias aplinkybes. Vienas papildas ar higienos taisyklė negali apsaugoti nuo visų pasikartojančio cistito atvejų.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Šaltiniai

European Association of Urology (EAU) – Guidelines on Urological Infections https://uroweb.org/guidelines/urological-infections/chapter/the-guideline

National Institute for Health and Care Excellence (NICE) – Urinary tract infection (lower): antimicrobial prescribing https://www.nice.org.uk/guidance/ng109/chapter/recommendations