Mityba sergant artritu: malšinantys maisto produktai

Sergant artritu, mityba gali turėti įtakos uždegimui, kūno svoriui ir bendrai savijautai. Maistas neišgydo artrito ir nepakeičia gydytojo paskirto gydymo, tačiau tinkamai pasirinkti produktai gali padėti mažinti uždegiminius procesus organizme ir palengvinti sąnariams tenkančią apkrovą.

Svarbiausia žiūrėti ne į vieną „stebuklingą“ produktą, o į bendrą mitybos modelį. Daugiausia naudos siejama su Viduržemio jūros tipo mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių, ankštinių, pilno grūdo produktų, riešutų, alyvuogių aliejaus ir riebios žuvies.

Harvardo visuomenės sveikatos mokyklos profesorius dr. Frank Hu teigia: „Daugelis maisto produktų, siejamų su didesne lėtinių ligų, tokių kaip 2 tipo diabetas ir širdies ligos, rizika, taip pat siejami su pertekliniu uždegimu.“ Tai svarbu ir sergant artritu, nes mitybos tikslas nėra vien „rasti gerą produktą sąnariams“, bet sumažinti bendrą uždegiminį foną organizme. 

Mitybos reikšmė sąnarių uždegimui

Artritas nėra viena liga. Šiuo pavadinimu apibūdinamos skirtingos būklės, kurios gali sukelti sąnarių skausmą, sustingimą, tinimą ir judėjimo ribotumą. Dėl to mitybos poveikis taip pat gali skirtis: sergant reumatoidiniu artritu daugiau dėmesio skiriama uždegimui, sergant osteoartritu – kūno svoriui ir sąnarių apkrovai, o sergant podagra – purinų ir alkoholio ribojimui.

Mityba gali padėti trimis kryptimis: mažinti uždegimą, palaikyti sveikesnį kūno svorį ir aprūpinti organizmą medžiagomis, reikalingomis kaulams, raumenims bei imuninei sistemai. Tačiau jei sąnariai tinsta, skausmas stiprėja ar rytais ilgai išlieka sustingimas, vien mitybos keitimo nepakanka – reikalinga gydytojo konsultacija.

Priešuždegiminės mitybos principai

Priešuždegiminė mityba remiasi paprastu principu: kasdien rinktis daugiau mažai perdirbtų, maistingų produktų ir mažinti tuos, kurie skatina svorio augimą, cukraus svyravimus ar bendrą uždegiminį foną. Tai nėra trumpalaikė dieta, o ilgalaikis valgymo būdas, kurį galima pritaikyti pagal žmogaus įpročius, ligas ir gydytojo rekomendacijas.

Praktikoje tai reiškia, kad lėkštėje dažniau turėtų būti daržovių, ankštinių, pilno grūdo produktų, riešutų, sėklų, alyvuogių aliejaus ir žuvies. Tuo pačiu verta riboti stipriai perdirbtus produktus, saldžius gėrimus, perteklinį cukrų, rafinuotus miltus ir dažną kepto maisto vartojimą. Toks mitybos modelis gali padėti ne tik sąnariams, bet ir širdies, kraujagyslių bei medžiagų apykaitos sveikatai.

Produktai, kuriuos verta įtraukti dažniau

Sergant artritu, naudinga dažniau rinktis produktus, kurie aprūpina organizmą skaidulomis, antioksidantais, nesočiaisiais riebalais, baltymais, vitaminais ir mineralais. Tai nėra atskiri „vaistai nuo sąnarių“, bet jie gali prisidėti prie bendros priešuždegiminės mitybos.

Geriausias rezultatas pasiekiamas tada, kai šie produktai tampa įprasta mitybos dalimi, o ne pavieniais pasirinkimais. 

Riebios žuvies ir omega-3 nauda sąnariams

Riebi žuvis, tokia kaip lašiša, sardinės, skumbrė, silkė ar upėtakis, yra vienas svarbiausių produktų priešuždegiminėje mityboje. Joje yra omega-3 riebalų rūgščių, kurios siejamos su mažesniu uždegiminių procesų aktyvumu organizme.

Sergant artritu, riebią žuvį verta valgyti kelis kartus per savaitę, jei žmogus ją toleruoja ir neturi gydytojo nurodytų apribojimų. Jei žuvis nevalgoma, dėl omega-3 papildų reikėtų pasitarti su gydytoju, ypač jei vartojami kraują skystinantys vaistai ar yra kitų sveikatos būklių.

Daržovės, uogos ir vaisiai kaip antioksidantų šaltinis

Daržovės, uogos ir vaisiai aprūpina organizmą antioksidantais, skaidulomis, vitaminu C ir kitomis medžiagomis, kurios svarbios bendrai uždegimo kontrolei. Sergant artritu, kasdien verta rinktis įvairių spalvų daržoves: lapinius žalumynus, brokolius, paprikas, pomidorus, morkas, burokėlius.

Uogos ir vaisiai taip pat gali būti naudingi, tačiau juos geriausia valgyti kaip visavertį produktą, o ne sultis. Uogos, citrusiniai vaisiai, obuoliai, vyšnios ar vynuogės gali papildyti mitybą polifenoliais ir kitais augaliniais junginiais. Svarbiausia įvairovė, o ne vieno konkretaus vaisiaus ar uogos vartojimas kasdien.

Ankštiniai, pilno grūdo produktai ir skaidulos

Ankštiniai produktai, tokie kaip pupelės, lęšiai, avinžirniai ir žirniai, suteikia augalinių baltymų, skaidulų, magnio ir kitų mineralų. Jie padeda ilgiau išlaikyti sotumą, todėl gali būti naudingi ir kūno svorio kontrolei, kuri svarbi sąnarių apkrovai mažinti.

Pilno grūdo produktai, pavyzdžiui, avižos, grikiai, rudieji ryžiai, viso grūdo duona ar perlinės kruopos, yra geresnis pasirinkimas nei rafinuoti miltai ir saldūs kepiniai. Skaidulos palaiko žarnyno mikrobiotą, padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje ir gali prisidėti prie palankesnio uždegiminio fono organizme.

Riešutai, sėklos ir alyvuogių aliejus

Riešutai, sėklos ir alyvuogių aliejus yra naudingi riebalų šaltiniai, kurie gali papildyti priešuždegiminę mitybą. Graikiniai riešutai, migdolai, linų sėmenys, ispaninio šalavijo sėklos ir moliūgų sėklos suteikia nesočiųjų riebalų, magnio, skaidulų ir augalinių junginių.

Svarbiausia atkreipti dėmesį į kiekį, nes šie produktai yra kaloringi. Pakanka nedidelės saujos riešutų ar sėklų per dieną, o alyvuogių aliejų galima naudoti salotoms, daržovėms ar kitiems patiekalams gardinti. Geriausia rinktis nesūdytus riešutus ir vengti saldintų ar stipriai skrudintų mišinių.

Prieskoniai, kurie gali papildyti priešuždegiminę mitybą

Kai kurie prieskoniai gali būti naudinga priešuždegiminės mitybos dalis, tačiau jų nereikėtų laikyti gydymo pakaitalu. Ciberžolė, imbieras, česnakas, cinamonas ar rozmarinas gali papildyti patiekalus augaliniais junginiais ir padėti mažinti druskos ar riebių padažų poreikį.

Prieskonius geriausia naudoti kaip bendros mitybos dalį: gardinti daržoves, sriubas, troškinius, žuvį ar ankštinius patiekalus. Jei vartojami kraują skystinantys vaistai, yra tulžies pūslės, skrandžio ar kitų sveikatos problemų, dėl didelių ciberžolės, imbiero ar česnako papildų dozių reikėtų pasitarti su gydytoju.

Produktai, kurie gali skatinti uždegimą

Sergant artritu, verta riboti produktus, kurie dažniau siejami su didesniu uždegiminiu fonu, svorio augimu ar prastesne medžiagų apykaita. Tai nereiškia, kad vienas saldumynas ar vienas keptas patiekalas iš karto pablogins sąnarių būklę, tačiau kasdieniai įpročiai turi didesnę reikšmę nei pavieniai pasirinkimai.

Dažniau reikėtų riboti:

• stipriai perdirbtus produktus;
• saldžius gėrimus;
• perteklinį cukrų;
• rafinuotų miltų gaminius;
• perdirbtą mėsą;
• daug sočiųjų riebalų turintį maistą;
• dažnai aliejuje keptus patiekalus;
• alkoholį, ypač sergant podagra.

Sergant podagra, mitybos apribojimai gali būti griežtesni, nes ši artrito forma susijusi su šlapimo rūgšties apykaita. Tokiu atveju dėl purinų turinčių produktų, alkoholio ir individualių ribojimų reikėtų pasitarti su gydytoju arba dietologu.

Kūno svorio įtaka artrito simptomams

Kūno svoris gali turėti didelę reikšmę sąnarių savijautai, ypač sergant kelio, klubo ar pėdų osteoartritu. Didesnis svoris didina mechaninę apkrovą sąnariams, todėl gali stiprėti skausmas, sustingimas ir judėjimo ribotumas.

Net nedidelis svorio sumažėjimas gali palengvinti sąnarių apkrovą ir pagerinti judėjimą. Svarbiausia vengti griežtų, trumpalaikių dietų, nes jos dažnai būna sunkiai išlaikomos. Geresnis tikslas – palaipsniui keisti mitybos įpročius, rinktis sotesnius, maistingesnius produktus ir derinti mitybą su saugiu fiziniu aktyvumu.

Skysčių vartojimas ir sąnarių sveikata

Pakankamas skysčių vartojimas svarbus bendrai organizmo veiklai, raumenims, medžiagų apykaitai ir sąnarių funkcijai. Vanduo nepanaikina artrito, tačiau dehidratacija gali bloginti bendrą savijautą, didinti nuovargį ir apsunkinti aktyvumą.

Dažniausiai geriausias pasirinkimas yra vanduo, nesaldinta arbata ar kiti nesaldinti gėrimai. Saldžius gėrimus, daug cukraus turinčias sultis ir alkoholį verta riboti. Sergant podagra, alkoholio vartojimą ypač svarbu aptarti su gydytoju, nes jis gali didinti šlapimo rūgšties kiekį ir provokuoti priepuolius.

Mitybos skirtumai sergant skirtingomis artrito formomis

Mitybos rekomendacijos gali skirtis priklausomai nuo artrito tipo. Sergant reumatoidiniu artritu dažniau akcentuojama priešuždegiminė mityba, kurioje gausu daržovių, žuvies, ankštinių, riešutų ir alyvuogių aliejaus. Sergant osteoartritu daug dėmesio skiriama kūno svoriui, nes mažesnė sąnarių apkrova gali padėti sumažinti skausmą ir pagerinti judėjimą.

Sergant podagra, mityba turi specifinių apribojimų, nes ši liga susijusi su šlapimo rūgšties apykaita. Tokiu atveju dažnai reikia riboti alkoholį, kai kuriuos daug purinų turinčius produktus ir aptarti individualų mitybos planą su gydytoju. Todėl universali „artrito dieta“ netinka visiems – ją reikia pritaikyti prie konkrečios diagnozės, vaistų ir kitų sveikatos būklių.

Papildai sergant artritu

Papildai gali būti naudingi tik tada, kai jų tikrai reikia, pavyzdžiui, nustačius vitamino D, kalcio ar kitų medžiagų trūkumą. Jie neturėtų pakeisti visavertės mitybos ar gydytojo paskirto gydymo.

Dažniausiai su gydytoju galima aptarti:

• vitamino D vartojimą, jei nustatytas jo trūkumas;
• kalcio poreikį, jei jo nepakanka su maistu;
• omega-3 papildus, jei žmogus nevalgo žuvies;
• geležį, vitaminą B12 ar folio rūgštį, jei tyrimai rodo trūkumą;
• papildų saugumą, jei vartojami kraują skystinantys ar imuninę sistemą veikiantys vaistai.

Didesnės papildų dozės nebūtinai reiškia geresnį poveikį. Kai kurie papildai gali sąveikauti su vaistais, todėl prieš juos vartojant verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

Mitybos klaidos, kurių reikėtų vengti

Viena dažniausių klaidų – tikėtis, kad vienas produktas ar papildas gali „išgydyti“ artritą. Mityba gali padėti mažinti uždegiminį foną, palaikyti sveikesnį kūno svorį ir pagerinti bendrą savijautą, tačiau ji nepakeičia gydytojo paskirto gydymo.

Taip pat nereikėtų imtis labai griežtų dietų, visiškai atsisakyti didelių produktų grupių be aiškios priežasties ar savarankiškai nutraukti vaistų, jei pagerėja savijauta. Jei įtariate, kad tam tikras maistas pablogina simptomus, geriau stebėti savijautą, užsirašyti reakcijas ir aptarti jas su gydytoju arba dietologu.

Praktinis dienos meniu pavyzdys

Praktinis meniu gali padėti lengviau suprasti, kaip priešuždegiminė mityba atrodo kasdienybėje. Tai nėra griežtas planas visiems, nes poreikiai priklauso nuo amžiaus, kūno svorio, aktyvumo, ligų ir vartojamų vaistų.

Pavyzdžiui, dienos meniu galėtų atrodyti taip:

• pusryčiai: avižinė košė su uogomis, riešutais ir nesaldintu jogurtu;
• pietūs: lęšių arba avinžirnių salotos su daržovėmis ir alyvuogių aliejumi;
• vakarienė: kepta ar troškinta žuvis su daržovėmis ir pilno grūdo kruopomis;
• užkandžiai: vaisius, sauja nesūdytų riešutų, daržovės su humusu arba natūralus jogurtas.

Tokį meniu galima keisti pagal skonį, sezoną ir sveikatos poreikius. Svarbiausia, kad mityboje reguliariai atsirastų daržovių, baltymų šaltinių, skaidulų ir kokybiškų riebalų.

DUK (dažniausiai užduodami klausimai)

Šaltiniai:

Arthritis Foundation – Mediterranean Diet for Osteoarthritis
https://www.arthritis.org/health-wellness/healthy-living/nutrition/healthy-eating/mediterranean-diet-for-osteoarthritis

Johns Hopkins Medicine – Anti-Inflammatory Diet
https://www.hopkinsmedicine.org/health/wellness-and-prevention/anti-inflammatory-diet