Ką reikia žinoti apie šlapimo ir kraujo tyrimus?

Kodėl užklupus vienai ar kitai ligai joks gydytojas neišrašo recepto vaistams prieš tai neatlikęs būtiniausių kraujo ar šlapimo tyrimų? Jų dėka ne tik galima atskirti vieną ligą nuo į ją panašios kitos ligos, bet ir pamatyti kitų sveikatos sutrikimų (kraujyje esantis cholesterolis, hemoglobino kiekis ir pan.). Tad kokiais atvejais būtinas šlapimo, o kuriais, kraujo tyrimas?

Dažniausias kraujo tyrimas – bendras. Jį atliekant galima rezultatuose įžvelgti tokius sveikatos sutrikimus, kaip mažakraujystė, alergijos, krešėjimo sutrikimai, infekcijos, ar kraujo ligos. Svarbus rodiklis – leukocitai. Tai imuninės kraujo ląstelės, kurių trūkumas rodo uždegimą, infekciją, autoimunines ligas, vėžį. Kraujo tyrimų metu taip pat tiriami eritrocitai, hematokritas, hemoglobinas, MCH, trombocitai. Kad kraujo tyrimas būtų kiek įmanoma tikslesnis, patariama kelias valandas prieš jį nevalgyti.

Šlapimo tyrimas  – tai geriausias būdas pirmiausiai ištirti, ar žmogus neserga inkstų ligomis. Tačiau jo dėka galima sekti ir kitus rodiklius, susijusius su kitomis ligomis. Bendras šlapimo tyrimas leidžia stebėti šlapimo spalvą, drumstumą ir tankį. Tarkime, tamsus šlapimas reiškia, jog žmogus vartoja per mažai skysčių, o šviesus nurodo, kad per dieną išgeriamas tinkamas kiekis vandens. Drumstumas gali rodyti šlapime esančias nuosėdas, druskas, kraujo daleles.

Šlapimo tyrime stebimi tokie rodikliai kaip:

santykinis-speficinis tankis, kuris rodo, ar gerai funkcionuoja žmogaus inkstai.

Ph – kurio dėka matomas šlapimo rūgštingumas ar šarmingumas. Ph bus aukštesnis, jeigu sergama infekcine liga, turint inkstų nepakankamumą ir t.t.

Leukocitai šlapime kaip ir kraujyje rodo infekcijas, vėžinius susirgimus, taip pat akmenligę.

Gliukozė paprastai neegzistuoja sveiko žmogaus šlapime, tačiau jeigu jos jame randama, vadinasi žmogus serga cukriniu diabetu ar inkstų ligomis.

 

Scroll to Top