Kas yra endoskopija? Rūšys, pasiruošimas tyrimui ir kada jį atlikti būtina

Dalinkitės:

Endoskopija – tai tyrimo metodas, kai gydytojas specialiu optiniu prietaisu apžiūri kūno organus ar ertmes iš vidaus. Endoskopo gale įrengta kamera perduoda vaizdą į monitorių, todėl galima pastebėti uždegimą, opas, kraujavimo vietas, polipus, susiaurėjimus ir kitus pakitimus. Per tą patį prietaisą gydytojas gali paimti audinio mėginį, pašalinti darinį, sustabdyti kraujavimą arba atlikti kitą gydomąją procedūrą. Endoskopija gali būti naudojama diagnozei nustatyti, ligų profilaktikai, gydymui ir jau nustatytos būklės stebėjimui.

Turinys

Kasdienėje kalboje endoskopija dažniausiai siejama su gastroskopija arba kolonoskopija, tačiau šis terminas apima daug skirtingų procedūrų. Tyrimo rūšis pasirenkama pagal tai, kurį organą reikia apžiūrėti ir kokia liga įtariama. Endoskopijos poreikį nustato gydytojas, įvertinęs simptomus, ankstesnių tyrimų rezultatus, amžių ir rizikos veiksnius. Vien nemalonūs virškinimo pojūčiai ne visada reiškia, kad tyrimas būtinas, tačiau tam tikrų simptomų ignoruoti negalima.

Endoskopijos paskirtis ir veikimo principas

Dažniausiai naudojamas lankstus endoskopas yra plonas vamzdelis su šviesos šaltiniu, kamera ir kanalais medicininiams instrumentams įvesti. Priklausomai nuo tyrimo, jis gali būti įkišamas per burną, nosį, išangę, šlaplę arba kitą natūralią kūno angą. Kai kurios procedūros atliekamos per nedidelį chirurginį pjūvį, tačiau virškinimo trakto endoskopijai pjūvio paprastai nereikia. Vaizdas realiu laiku rodomas monitoriuje, todėl gydytojas gali nuosekliai apžiūrėti tiriamo organo paviršių.

Endoskopinis tyrimas gali būti diagnostinis ir gydomasis. Diagnostikos metu ieškoma simptomų priežasties, vertinama gleivinė ir prireikus paimama biopsija. Gydomosios endoskopijos metu galima pašalinti polipus, ištraukti svetimkūnį, išplėsti susiaurėjusią stemplę, sustabdyti kraujavimą ar įstatyti stentą. Dėl to kai kurias būkles galima gydyti be atviros operacijos arba sumažinti didesnės chirurginės intervencijos poreikį.

Pagrindinės endoskopijos rūšys

Gastroskopijos metu apžiūrima stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna. Kolonoskopija skirta tiesiajai ir storajai žarnai ištirti, o kai kuriais atvejais galima apžiūrėti ir galutinę plonosios žarnos dalį. Kapsulinės endoskopijos metu nuryjama nedidelė kapsulė su kamera, kuri slinkdama virškinimo traktu fotografuoja sunkiau įprastu endoskopu pasiekiamą plonąją žarną. Kapsulinė endoskopija leidžia gauti vaizdus, tačiau jos metu negalima paimti biopsijos, pašalinti polipo ar sustabdyti kraujavimo.

Endoskopinė ultrasonografija sujungia endoskopiją ir ultragarsinį tyrimą, todėl galima iš arčiau įvertinti virškinimo trakto sienelę, kasą, tulžies latakus ir aplinkinius audinius. Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija, trumpinama ERCP, derina endoskopiją su rentgeno vaizdais ir dažniausiai naudojama tulžies bei kasos latakų problemoms gydyti. Endoskopijos principu taip pat atliekama bronchoskopija, cistoskopija, histeroskopija, artroskopija ir kitos procedūros. Jų pasiruošimas, nejautra ir galimos komplikacijos skiriasi, todėl toliau daugiausia aptariami virškinimo trakto endoskopiniai tyrimai.

Endoskopijos rūšis	Tiriama sritis	Dažniausia paskirtis	Pagrindinis pasiruošimas
Gastroskopija	Stemplė, skrandis ir dvylikapirštė žarna	Rijimo sutrikimų, refliukso komplikacijų, opų, kraujavimo ir kitų pakitimų diagnostika	Nurodytą laiką nevalgyti ir riboti skysčius
Kolonoskopija	Tiesioji ir storoji žarna	Kraujavimo, žarnyno veiklos pokyčių, uždegimo, polipų ir vėžio diagnostika	Speciali mityba ir visiškas žarnyno išvalymas
Kapsulinė endoskopija	Dažniausiai plonoji žarna	Neaiškaus kraujavimo, uždegimo ar kitų plonosios žarnos pakitimų paieška	Nevalgyti pagal pateiktus nurodymus ir kartais paruošti žarnyną
Endoskopinė ultrasonografija	Virškinimo trakto sienelė, kasa, tulžies latakai ir aplinkiniai audiniai	Darinių, kasos ir tulžies latakų ligų vertinimas bei biopsija	Pasiruošimas panašus į gastroskopijos, kartais į kolonoskopijos
ERCP	Tulžies ir kasos latakai	Akmenų šalinimas, susiaurėjimų gydymas ir stentų įstatymas	Nevalgyti, įvertinti vaistus ir atlikti gydytojo paskirtus tyrimus
Bronchoskopija	Trachėja ir bronchai	Kvėpavimo takų pakitimų, kraujavimo, infekcijų ar darinių diagnostika	Nevalgyti, įvertinti vaistus ir kvėpavimo būklę

Biopsija ir gydomosios procedūros

Biopsija – tai nedidelio audinio mėginio paėmimas laboratoriniam ištyrimui. Mėginys gali būti paimtas net tada, kai apžiūrima gleivinė atrodo normali, nes kai kuriuos pakitimus galima nustatyti tik mikroskopu. Biopsija padeda diagnozuoti uždegimines ligas, celiakiją, ikivėžinius pokyčius, navikus ir kitas būkles. Pats mėginio paėmimas iš virškinimo trakto gleivinės dažniausiai nejaučiamas.

Endoskopijos metu gydytojas gali pašalinti polipus, prideginti ar užspausti kraujuojančią vietą ir ištraukti svetimkūnį. Taip pat galima išplėsti susiaurėjusią stemplę, įstatyti stentą ar atlikti sudėtingesnę pakitusio audinio rezekciją. Gydomoji procedūra gali pailginti tyrimo trukmę ir pakeisti rekomendacijas po jo. Pašalinus didesnį darinį ar sustabdžius kraujavimą, gali reikėti ilgesnio stebėjimo gydymo įstaigoje.

Endoskopijos skyrimo priežastys

Gastroskopija gali būti skiriama dėl nuolatinio ar pasikartojančio viršutinės pilvo dalies skausmo, rijimo sunkumų, neaiškaus vėmimo, kraujavimo ar ilgalaikio rėmens su įspėjamaisiais simptomais. Tyrimas taip pat naudojamas diagnozuojant opas, celiakiją, Bareto stemplę ir kai kurias viršutinio virškinimo trakto onkologines ligas. Ne kiekvienam rėmenį jaučiančiam žmogui iš karto reikalinga gastroskopija, nes dalį būklių galima įvertinti kitais būdais. Tyrimas tampa svarbesnis, kai simptomai progresuoja, nepraeina gydant arba kartu atsiranda svorio kritimas, mažakraujystė ar rijimo sutrikimas.

Kolonoskopija gali būti skiriama dėl kraujo išmatose, neaiškios geležies stokos mažakraujystės, ilgalaikio viduriavimo, pakitusio tuštinimosi ar nepaaiškinamo svorio mažėjimo. Ji padeda nustatyti žarnyno uždegimą, opas, polipus ir storosios žarnos vėžį. Tyrimas taip pat atliekamas po teigiamo slapto kraujavimo išmatose testo arba stebint anksčiau nustatytus polipus bei lėtines žarnyno ligas. Tyrimo skubumas priklauso nuo simptomų, kraujo tyrimų, šeiminės ligų istorijos ir kitų rizikos veiksnių.

Kapsulinė endoskopija dažniausiai pasirenkama, kai įtariama plonosios žarnos liga, kurios nepavyksta nustatyti gastroskopija ar kolonoskopija. Ji gali padėti surasti neaiškaus kraujavimo šaltinį, plonosios žarnos uždegimą ar darinį. Prieš tyrimą gydytojas turi įvertinti, ar žarnyne nėra susiaurėjimo, kuriame kapsulė galėtų įstrigti. Dėl šios priežasties kapsulinė endoskopija tinka ne kiekvienam pacientui.

Situacijos, kai tyrimo atidėlioti negalima

Vemiant krauju, pastebėjus į kavos tirščius panašius vėmalus, juodas deguto spalvos išmatas ar gausų kraujavimą iš tiesiosios žarnos reikia skubiai kreiptis medicinos pagalbos. Ypač pavojingi požymiai yra silpnumas, alpimas, sumišimas, dusulys, šaltas prakaitas ir padažnėjęs pulsas. Tokiu atveju pirmiausia būtina įvertinti kraujotaką, kraujo netekimą ir bendrą būklę, o endoskopijos laiką nustato gydymo įstaigos specialistai. Esant stipriam kraujavimui ar blogėjančiai savijautai reikia skambinti 112, o ne laukti planinės konsultacijos.

Skubiai vertinamas ir staigus negalėjimas nuryti maisto, skysčių ar seilių, ypač jei įtariama, kad stemplėje įstrigo maistas ar svetimkūnis. Progresuojantis rijimo sunkumas, skausmingas rijimas, pasikartojantis vėmimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ir geležies stokos mažakraujystė nėra būklės, kurias reikėtų ilgai stebėti savarankiškai. Kraujas išmatose ar ilgalaikis tuštinimosi įpročių pasikeitimas taip pat turi būti aptartas su gydytoju. Šie simptomai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau jų priežastį svarbu nustatyti laiku.

Endoskopija profilaktikai ir ligų stebėjimui

Kolonoskopija gali būti atliekama ne tik atsiradus simptomams, bet ir siekiant nustatyti bei pašalinti ikivėžinius storosios žarnos polipus. Lietuvoje storosios žarnos vėžio prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 50 iki 74 metų imtinai. Šios amžiaus grupės žmonėms kartą per dvejus metus gali būti atliekamas slapto kraujavimo išmatose testas. Gavus teigiamą rezultatą išduodamas siuntimas specialisto konsultacijai, o kolonoskopija ir prireikus biopsija padeda patvirtinti arba paneigti ligą.

Profilaktinės programos amžiaus ribos nereiškia, kad jaunesnis ar vyresnis žmogus, turintis simptomų, neturi būti tiriamas. Kolonoskopija gali būti paskirta bet kuriame amžiuje, jeigu yra medicininių indikacijų arba padidėjusi paveldima rizika. Pakartotinių tyrimų dažnis priklauso nuo rastų polipų skaičiaus, dydžio, histologinio atsakymo ir žarnyno paruošimo kokybės. Gastroskopija taip pat gali būti periodiškai atliekama stebint tam tikras lėtines ar ikivėžines būkles, tačiau intervalą individualiai nustato gydytojas.

Pasiruošimas gastroskopijai

Prieš gastroskopiją skrandis turi būti tuščias, kad maisto likučiai neužstotų vaizdo ir nepatektų į kvėpavimo takus. Dažniausiai prašoma nevalgyti mažiausiai šešias valandas, tačiau kai kurios gydymo įstaigos gali nurodyti nevalgyti ir negerti iki aštuonių valandų. Nedideli skaidrių skysčių kiekiai kai kuriais atvejais leidžiami, tačiau būtina vadovautis būtent tyrimą atliekančios įstaigos pateikta instrukcija. Savavališkai trumpinti nurodyto nevalgymo ar negėrimo laikotarpio negalima.

Prieš procedūrą reikia pranešti apie nėštumą, alergijas, širdies ar plaučių ligas, ankstesnes reakcijas į nejautrą ir visus vartojamus vaistus. Ypač svarbu paminėti kraujo krešėjimą veikiančius preparatus, insuliną, kitus vaistus nuo cukrinio diabeto, geležies papildus ir nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Daugumą vaistų galima vartoti įprastai, tačiau kai kuriuos preparatus gydytojas gali liepti laikinai pakeisti ar sustabdyti. Kraujo krešėjimą mažinančių vaistų negalima nutraukti savarankiškai, nes tai gali padidinti insulto, trombozės ar kitų komplikacijų riziką.

Pasiruošimas kolonoskopijai

Kolonoskopijos kokybė tiesiogiai priklauso nuo to, ar storoji žarna tinkamai išvalyta. Išmatų likučiai gali uždengti gleivinę, mažus polipus ir kitus pakitimus, todėl tyrimas gali būti nevisavertis arba jį gali tekti kartoti. Prieš procedūrą pateikiamas konkretus mitybos ir žarnyno valymo planas, kurį reikia vykdyti tiksliai. Mayo Clinic gastroenterologė dr. Natalee S. Campbell pabrėžia: „Todėl tinkamas pasiruošimas yra itin svarbus.“

Keletą dienų prieš tyrimą gali būti rekomenduojama sumažinti sėklų, riešutų, nesmulkintų grūdų ir daug skaidulinių medžiagų turinčių produktų kiekį. Dieną prieš kolonoskopiją gali būti leidžiami tik lengvi ar skaidrūs produktai ir skysčiai, tačiau konkrečios taisyklės priklauso nuo pasirinkto preparato bei gydymo įstaigos. Žarnynui išvalyti skiriamas vidurius laisvinantis tirpalas, sukeliantis dažną vandeningą tuštinimąsi. Jo negalima pakeisti įprastais laisvinamaisiais ar vartoti kitaip, nei nurodyta instrukcijoje.

Šiuolaikinėse rekomendacijose dažnai teikiama pirmenybė padalytai žarnyno valymo preparato dozei. Dalis tirpalo išgeriama išvakarėse, o likusi dalis – tyrimo dieną, procedūros laiką suderinus su pateiktais nurodymais. Toks režimas dažniausiai užtikrina švaresnę žarną ir geresnes sąlygas polipams pastebėti. Tačiau inkstų, širdies ar kitomis ligomis sergančiam žmogui preparatas ir skysčių kiekis turi būti parinkti individualiai.

Vaistų vartojimas prieš tyrimą

Apie visus receptinius ir nereceptinius vaistus, vitaminus bei maisto papildus reikia pranešti dar registruojantis tyrimui. Kraujo krešėjimą mažinančių vaistų vartojimas derinamas pagal planuojamos procedūros pobūdį ir kraujavimo bei trombozės riziką. Jeigu numatoma biopsija ar polipo šalinimas, pasiruošimas gali skirtis nuo paprastos diagnostinės apžiūros. Vaistų pakeitimus turi suderinti tyrimą skiriantis gydytojas, endoskopuotojas arba vaistą paskyręs specialistas.

Sergant cukriniu diabetu nevalgymas ir žarnyno valymas gali pakeisti gliukozės kiekį kraujyje. Dėl to gali reikėti koreguoti insulino ar kitų gliukozę mažinančių vaistų dozę ir dažniau matuoti gliukozę. Kai kurie geležies preparatai gali patamsinti žarnyno turinį ir apsunkinti kolonoskopiją, todėl kartais juos prašoma laikinai nutraukti. Tikslią vartojimo schemą visada turi pateikti sveikatos priežiūros specialistas.

Sedacija ir tyrimo eiga

Gastroskopija gali būti atliekama naudojant gerklę nuskausminantį purškalą, sedaciją arba abiejų priemonių derinį. Sedacija sumažina nerimą ir nemalonius pojūčius, tačiau tai nėra visais atvejais tokia pati nejautra kaip operacijos metu taikoma bendroji anestezija. Kolonoskopijos metu gali būti naudojami raminamieji, nuskausminamieji vaistai arba anestezija, atsižvelgiant į įstaigos praktiką ir paciento būklę. Procedūros metu stebimas pulsas, kraujospūdis, kvėpavimas ir deguonies kiekis kraujyje.

Gastroskopija dažniausiai trunka apie 10–20 minučių, jeigu neatliekama sudėtingesnė gydomoji procedūra. Kolonoskopija paprastai užtrunka iki valandos, tačiau trukmė priklauso nuo žarnyno anatomijos, paruošimo kokybės ir atliekamų veiksmų. Gastroskopijos metu endoskopas kvėpavimo neužblokuoja, nors gali būti jaučiamas spaudimas, žiaukčiojimas ar pilvo pūtimas. Kolonoskopijos metu gali būti jaučiamas tempimas, spazmai ar pilvo pūtimas, nes žarnai išskleisti naudojamos dujos.

Savijauta ir elgesys po procedūros

Po gastroskopijos trumpą laiką gali būti juntamas gerklės perštėjimas, pykinimas ar pilvo pūtimas. Po kolonoskopijos dėl žarnoje likusių dujų gali pūsti ar mausti pilvą, tačiau šie pojūčiai dažniausiai palaipsniui praeina. Jeigu buvo naudojamas gerklės nuskausminamasis purškalas, valgyti ir gerti galima tik tada, kai grįžta normalus rijimas ir tai leidžia medicinos darbuotojas. Po polipo šalinimo ar kitos gydomosios procedūros gali būti pateiktos specialios mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijos.

Po sedacijos negalima vairuoti, valdyti mechanizmų, vartoti alkoholio ar priimti svarbių teisinių sprendimų maždaug 24 valandas. Net jaučiantis budriam reakcija, koordinacija ir sprendimų priėmimas gali išlikti sutrikę. Reikia iš anksto pasirūpinti lydinčiu suaugusiuoju, kuris parvežtų namo ir liktų kartu gydymo įstaigos nurodytą laiką. Procedūros dieną nereikėtų planuoti darbo, reikalaujančio didelio susikaupimo ar atsakomybės už kitus žmones.

Tyrimo ir biopsijos rezultatų gavimas

Pirminį endoskopijos vaizdo įvertinimą gydytojas dažnai gali pateikti iš karto po procedūros. Dėl sedacijos žmogus gali ne viską prisiminti, todėl naudinga, kad informaciją išgirstų ir lydintis asmuo arba ji būtų pateikta raštu. Jeigu buvo atlikta biopsija ar pašalintas polipas, audinį tiria patologas. Histologinio tyrimo atsakymo gali tekti laukti kelias dienas ar ilgiau, priklausomai nuo laboratorijos ir reikalingų papildomų tyrimų.

Normaliai atrodanti gleivinė ne visada reiškia, kad biopsijos atsakymas taip pat bus normalus. Kai kurios ligos, įskaitant celiakiją ar mikroskopinius uždegiminius pakitimus, gali būti nustatytos tik ištyrus audinį. Gavus rezultatus svarbu aptarti ne tik diagnozę, bet ir tolesnį gydymą, stebėjimą bei pakartotinio tyrimo poreikį. Savarankiškai vertinti pavienius medicininius terminus neatsižvelgiant į visą tyrimo išvadą nerekomenduojama.

Galimos komplikacijos

Endoskopiniai tyrimai laikomi saugiais, tačiau visiškai nerizikingų procedūrų nėra. Galimos komplikacijos yra kraujavimas, virškinimo trakto sienelės įplyšimas arba perforacija ir nepageidaujama reakcija į sedaciją. Rizika gali būti didesnė šalinant didelį polipą, plečiant susiaurėjimą ar atliekant kitą gydomąją procedūrą. Prieš tyrimą gydytojas turi paaiškinti planuojamus veiksmus, naudą, svarbiausias rizikas ir galimas alternatyvas.

Po gastroskopijos būtina skubiai kreiptis pagalbos, jeigu stiprėja krūtinės ar pilvo skausmas, sunkėja kvėpavimas ar rijimas, vemiama krauju, pakyla temperatūra arba išmatos tampa juodos. Po kolonoskopijos pavojingi požymiai yra stiprus ar didėjantis pilvo skausmas, gausus ar nesiliaujantis kraujavimas, karščiavimas, svaigulys ir silpnumas. Nedidelis kraujo kiekis po biopsijos ar polipo pašalinimo gali pasitaikyti, tačiau gydymo įstaiga turi nurodyti, kokį kraujavimą laikyti neįprastu. Staiga blogėjant būklei reikia kreiptis skubios medicinos pagalbos.

DUK – dažniausiai užduodami klausimai

Ar endoskopija yra skausminga?

Gastroskopija dažniau sukelia nemalonų spaudimą ar žiaukčiojimą nei skausmą. Kolonoskopijos metu gali būti jaučiami trumpi spazmai ir tempimas. Pojūčius sumažina sedacija ir nuskausminamieji vaistai. Procedūros toleravimas kiekvienam žmogui skiriasi.

Kiek laiko trunka endoskopinis tyrimas?

Gastroskopija dažniausiai trunka apie 10–20 minučių. Kolonoskopija paprastai atliekama greičiau nei per valandą. Gydomoji procedūra gali užtrukti ilgiau. Po sedacijos papildomai skiriama laiko stebėjimui.

Ar biopsijos paėmimas sukelia skausmą?

Virškinimo trakto gleivinės biopsijos paėmimas paprastai nejaučiamas. Mėginys paimamas per endoskopo kanalą įvestu mažu instrumentu. Po procedūros gali likti kitų su pačiu tyrimu susijusių nemalonių pojūčių. Biopsijos atsakymas gaunamas vėliau.

Ar prieš endoskopiją galima vartoti įprastus vaistus?

Daugumą vaistų galima vartoti, tačiau gali būti išimčių. Būtina iš anksto aptarti kraują skystinančius ir diabeto vaistus. Preparatų negalima nutraukti savarankiškai. Tikslius nurodymus pateikia gydytojas arba endoskopijos skyrius.

Kada po sedacijos galima vairuoti?

Po sedacijos vairuoti paprastai negalima 24 valandas. Šiuo laikotarpiu gali būti sulėtėjusi reakcija ir sutrikęs sprendimų priėmimas. Į namus turi parvežti kitas suaugęs žmogus. Visada reikia laikytis gydymo įstaigos pateiktų nurodymų.

Ar normalus tyrimo vaizdas reiškia, kad ligos nėra?

Ne visada, nes kai kurie pakitimai matomi tik mikroskopu. Dėl to gydytojas gali paimti biopsiją iš normaliai atrodančios gleivinės. Simptomams išliekant gali reikėti ir kitų tyrimų. Galutinę išvadą pateikia gydytojas, įvertinęs visus rezultatus.