Skoliozė suaugusiam žmogui: simptomai ir gydymas

Dalinkitės:

Skoliozė suaugusiam žmogui dažnai pastebima ne dėl pačios stuburo kreivės, o dėl jos sukeliamų kasdienių pokyčių: nugaros skausmo, greitesnio nuovargio, laikysenos asimetrijos, sumažėjusio lankstumo ar diskomforto ilgiau sėdint ir stovint. Kai kuriems žmonėms skoliozė lieka nuo paauglystės, kitiems stuburo iškrypimas pradeda ryškėti vėliau dėl degeneracinių stuburo pakitimų.

Turinys

Suaugusiųjų skoliozės gydymas priklauso nuo kreivės dydžio, simptomų, progresavimo, nervų spaudimo požymių ir bendros sveikatos būklės. Daugeliu atvejų gydymas pradedamas ne nuo operacijos, o nuo kineziterapijos, skausmo kontrolės, fizinio aktyvumo pritaikymo ir reguliaraus būklės stebėjimo.

Skoliozė suaugus ir jos ypatumai

Skoliozė – tai šoninis stuburo iškrypimas, dažniausiai vertinamas rentgeno tyrimu pagal Cobb kampą. Suaugusiam žmogui ji gali būti seniai esanti ir tik vėliau pradėjusi kelti simptomus arba atsiradusi dėl stuburo senėjimo, tarpslankstelinių diskų, sąnarių ir raiščių pokyčių.

Suaugusiųjų skoliozė dažniau siejama ne tik su laikysenos pokyčiais, bet ir su skausmu, raumenų įtampa, judesių ribojimu ar nervų dirginimu. Todėl gydymo tikslas ne visada yra „ištiesinti stuburą“. Dažniau siekiama sumažinti simptomus, pagerinti funkciją, sustiprinti raumenis ir sustabdyti arba sulėtinti būklės blogėjimą.

Skirtumas tarp paauglystėje likusios ir suaugus atsiradusios skoliozės

Viena suaugusiųjų skoliozės forma yra paauglystėje prasidėjusi skoliozė, kuri išlieka ir suaugus. Tokiu atveju žmogus gali ilgai nejausti didelių simptomų, tačiau vėliau, keičiantis fiziniam aktyvumui, darbui, kūno svoriui ar stuburo apkrovai, gali atsirasti skausmas, nuovargis ir laikysenos disbalansas.

Kita forma – degeneracinė skoliozė, dažniau atsirandanti vyresniame amžiuje dėl stuburo struktūrų dėvėjimosi. Tokia skoliozė gali progresuoti kartu su tarpslankstelinių diskų žemėjimu, sąnarių pakitimais ir stuburo kanalo susiaurėjimu. Dėl to simptomai gali būti ne tik nugaros srityje, bet ir kojose.

Dažniausi suaugusiųjų skoliozės simptomai

Suaugusiųjų skoliozė gali pasireikšti skirtingai. Vieni žmonės pirmiausia pastebi laikysenos pokyčius, kiti kreipiasi dėl nugaros skausmo, kuris stiprėja ilgiau stovint, vaikštant ar sėdint.

Dažniausi požymiai:

vienas petys atrodo aukščiau už kitą;
viena mentė labiau išsikiša;
dubuo atrodo pasviręs arba kūnas linksta į vieną pusę;
drabužiai krinta netolygiai;
nugaros skausmas stiprėja po ilgesnio sėdėjimo, stovėjimo ar vaikščiojimo;
jaučiamas raumenų nuovargis, tempimas ar sustingimas.

Simptomų intensyvumas ne visada tiesiogiai atitinka stuburo iškrypimo dydį. Nedidelė kreivė gali sukelti diskomfortą, jei kartu yra raumenų įtampa ar degeneraciniai pokyčiai, o didesnė kreivė kai kuriems žmonėms ilgą laiką gali būti pakankamai gerai toleruojama.

Nugaros skausmas ir raumenų nuovargis

Suaugus skoliozė dažnai pasireiškia ne aštriu, o maudžiančiu, varginančiu nugaros skausmu. Jis gali stiprėti dienos pabaigoje, ilgiau sėdint, stovint, vaikštant ar dirbant vienoje padėtyje. Skausmas dažnai susijęs su netolygiu stuburo, raumenų ir sąnarių apkrovimu.

Raumenų nuovargis atsiranda todėl, kad viena kūno pusė gali dirbti daugiau, bandydama kompensuoti stuburo iškrypimą. Dėl to žmogus gali jausti tempimą, sustingimą, vienos pusės nugaros įtampą ar poreikį dažnai keisti padėtį.

Laikysenos pokyčiai, pečių ir dubens asimetrija

Skoliozė gali pakeisti kūno laikyseną net tada, kai skausmas nėra ryškus. Vienas petys gali atrodyti aukščiau, viena mentė labiau išsikišti, liemuo gali būti pasislinkęs į šoną, o dubuo – pasviręs. Kartais šie pokyčiai pirmiausia pastebimi pagal netolygiai krentančius drabužius.

Suaugusiam žmogui laikysenos pokyčiai gali didėti palaipsniui, todėl jie ne visada pastebimi iš karto. Jei kartu atsiranda skausmas, nuovargis, eisenos pokyčiai ar mažėja judesių amplitudė, reikalingas išsamesnis stuburo įvertinimas.

Kojų skausmas, tirpimas ir nervų spaudimo požymiai

Kai skoliozė susijusi su degeneraciniais stuburo pokyčiais, gali atsirasti nervų spaudimo simptomų. Skausmas gali plisti į sėdmenį, šlaunį, blauzdą ar pėdą. Kartais juntamas tirpimas, dilgčiojimas, kojų silpnumas ar sunkumas ilgiau vaikščioti.

Tokie požymiai gali rodyti, kad problema susijusi ne tik su stuburo kreive, bet ir su nervų šaknelių dirginimu ar stuburo kanalo susiaurėjimu. Jei kojų silpnumas didėja, sutrinka eisena ar atsiranda šlapinimosi ir tuštinimosi kontrolės pokyčių, būtina skubi medicininė pagalba.

Skoliozė suaugus ir jos ypatumai

Stuburo chirurgas dr. Lawrence Lenke yra pasakęs: „Suaugusiųjų skoliozės gydymo tikslas yra ne tik kreivės korekcija, bet ir skausmo mažinimas bei gyvenimo kokybės gerinimas.“

Kada skoliozė pradeda riboti kasdienį gyvenimą

Skoliozė pradeda labiau trukdyti tada, kai skausmas, nuovargis ar judesių ribojimas paveikia įprastus veiksmus. Žmogui gali būti sunkiau ilgai vaikščioti, stovėti eilėje, sėdėti prie kompiuterio, kelti daiktus ar atlikti fizinį darbą. Kartais diskomfortas tampa toks dažnas, kad žmogus pradeda vengti judėjimo, nors tai gali dar labiau silpninti raumenis.

Kasdienį gyvenimą gali riboti ne tik pati stuburo kreivė, bet ir ją lydintys pakitimai: raumenų disbalansas, sąnarių perkrova, diskų dėvėjimasis ar nervų dirginimas. Dėl to gydymo planas turėtų būti orientuotas į konkretų žmogaus simptomų šaltinį, o ne vien į rentgeno nuotraukoje matomą iškrypimo kampą.

Diagnostika ir stuburo iškrypimo vertinimas

Diagnostika pradedama nuo apžiūros, laikysenos įvertinimo ir simptomų aptarimo. Gydytojas gali įvertinti pečių, menčių, liemens ir dubens asimetriją, nugaros judesius, skausmo vietą, raumenų jėgą, jutimus ir eiseną. Jei yra kojų tirpimas, silpnumas ar plintantis skausmas, papildomai vertinama nervų funkcija.

Pagrindinis tyrimas skoliozei įvertinti yra stovimos padėties stuburo rentgenograma. Ji leidžia matyti stuburo kreivę, jos kryptį, dydį ir pusiausvyrą. Suaugusiesiems dažnai vertinami ir degeneraciniai pakitimai, nes jie gali būti pagrindinė skausmo ar nervų spaudimo priežastis.

Cobb kampas ir skoliozės laipsnis

Cobb kampas parodo stuburo iškrypimo dydį laipsniais. Pagal jį gydytojai vertina, ar kreivė yra nedidelė, vidutinė ar didesnė, taip pat stebi, ar ji progresuoja. Vien šis skaičius neatsako į visus klausimus, nes žmogaus savijauta priklauso ir nuo raumenų būklės, stuburo lankstumo, nervų spaudimo bei bendro fizinio aktyvumo.

Nedidelė kreivė gali būti stebima, jei simptomai minimalūs. Didesnė arba progresuojanti kreivė dažniau reikalauja aktyvesnio gydymo plano. Suaugusiesiems sprendimai priimami vertinant ne tik laipsnius, bet ir skausmą, funkciją, laikysenos pusiausvyrą bei gyvenimo kokybę.

Rentgeno, MRT ir kiti tyrimai

Rentgeno tyrimas dažniausiai naudojamas stuburo iškrypimo dydžiui ir bendrai stuburo padėčiai įvertinti. Suaugusiesiems jis padeda matyti ne tik skoliozės kreivę, bet ir galimus degeneracinius pokyčius, slankstelių pasvirimą ar stuburo pusiausvyros sutrikimą.

MRT dažniau atliekamas tada, kai yra nervų spaudimo požymių: skausmas plinta į koją, atsiranda tirpimas, silpnumas ar įtariamas stuburo kanalo susiaurėjimas. Kai kuriais atvejais gali būti reikalinga kompiuterinė tomografija, kaulų tankio tyrimas ar papildomi neurologiniai tyrimai.

Gydymo galimybės be operacijos

Daugeliui suaugusiųjų skoliozė pirmiausia gydoma neoperaciniais būdais. Gydymo tikslas – sumažinti skausmą, pagerinti judėjimą, sustiprinti liemens raumenis, sumažinti nervų dirginimą ir padėti žmogui išlaikyti kuo aktyvesnį gyvenimą.

Gydymo būdas	Kada gali būti taikomas	Pagrindinis tikslas
Kineziterapija	Esant skausmui, raumenų disbalansui, laikysenos pokyčiams	Stiprinti raumenis, gerinti judėjimą ir kūno kontrolę
Vaistai nuo skausmo	Kai skausmas trukdo kasdienėms veikloms	Mažinti skausmą ir uždegiminį komponentą
Injekcijos	Esant nervų dirginimui ar sąnarių sukeltam skausmui	Laikinai sumažinti skausmą ir uždegimą
Įtvaras	Kai reikia papildomos atramos ar simptomų kontrolės	Sumažinti apkrovą ir pagerinti komfortą
Operacija	Kai konservatyvus gydymas nepadeda arba yra ryškus progresavimas	Stabilizuoti stuburą, mažinti spaudimą nervams, koreguoti deformaciją

Kineziterapija ir individualūs pratimai

Kineziterapija yra viena svarbiausių neoperacinio gydymo dalių. Ji gali padėti sumažinti skausmą, pagerinti laikyseną, sustiprinti giliuosius liemens raumenis, pagerinti kvėpavimo mechaniką ir sumažinti kasdienį nuovargį. Pratimai turėtų būti parenkami individualiai, nes skoliozės kreivės kryptis, skausmo vieta ir fizinis pasirengimas skiriasi.

Bendri pratimai gali būti naudingi, tačiau netinkamai parinktas krūvis kartais sustiprina skausmą. Dėl to suaugusiam žmogui geriausia pradėti nuo specialisto įvertinimo, o ne nuo atsitiktinių pratimų internete. Tikslas nėra agresyviai „ištiesinti“ stuburą, bet pagerinti kūno kontrolę, jėgą ir funkciją.

Skausmo kontrolė: vaistai, injekcijos ir fizioterapija

Skausmo kontrolė parenkama pagal tai, kas sukelia simptomus: raumenų įtampa, sąnarių perkrova, diskų pakitimai ar nervų dirginimas. Kai skausmas nedidelis, dažnai pakanka fizinio aktyvumo korekcijos, kineziterapijos, šilumos ar kitų fizioterapijos priemonių. Jei skausmas stipresnis, gydytojas gali rekomenduoti vaistus nuo skausmo ar uždegimo.

Kai skausmas plinta į koją arba yra susijęs su nervų dirginimu, gali būti svarstomos injekcijos į tam tikras stuburo sritis. Jos dažniausiai nėra skoliozės „išgydymas“, bet gali sumažinti skausmą ir sudaryti sąlygas aktyviau judėti, atlikti pratimus ir geriau toleruoti reabilitaciją.

Įtvarai suaugusiesiems

Suaugusiesiems įtvarai dažniausiai naudojami ne stuburui ištiesinti, o simptomams kontroliuoti. Jie gali suteikti papildomos atramos, sumažinti apkrovą ir padėti trumpam palengvinti skausmą tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, ilgiau stovint ar atliekant fizinį darbą.

Ilgalaikis įtvaro nešiojimas be aiškaus plano gali silpninti raumenis, todėl jis neturėtų pakeisti kineziterapijos ir aktyvaus gydymo. Įtvaro poreikį geriausia vertinti individualiai, atsižvelgiant į skausmą, kreivės pobūdį, kasdienes veiklas ir raumenų būklę.

Chirurginis gydymas ir kada jis svarstomas

Operacija suaugusiesiems svarstoma tada, kai skoliozė progresuoja, sukelia stiprų skausmą, ryškiai riboja kasdienį gyvenimą arba spaudžia nervus. Ji gali būti reikalinga ir tada, kai konservatyvus gydymas nebepadeda, o žmogaus funkcija blogėja.

Chirurginio gydymo tikslas priklauso nuo situacijos: sumažinti nervų spaudimą, stabilizuoti stuburą, koreguoti deformaciją ir pagerinti gyvenimo kokybę. Stuburo chirurgas dr. Lawrence Lenke yra pasakęs: „Suaugusiųjų skoliozės gydymo tikslas yra ne tik kreivės korekcija, bet ir skausmo mažinimas bei gyvenimo kokybės gerinimas.“

Atsistatymas po skoliozės operacijos

Atsistatymas po skoliozės operacijos priklauso nuo operacijos apimties, žmogaus amžiaus, bendros sveikatos būklės ir to, ar buvo spaudžiami nervai. Pirmuoju laikotarpiu daugiausia dėmesio skiriama skausmo kontrolei, žaizdos gijimui, saugiam judėjimui ir palaipsniui didinamam aktyvumui.

Reabilitacija dažniausiai vyksta etapais. Iš pradžių mokomasi saugiai vaikščioti, keltis, sėstis ir saugoti stuburą, vėliau įtraukiami pratimai raumenims stiprinti ir judėjimui gerinti. Grįžimas prie darbo ar įprasto fizinio krūvio priklauso nuo gydytojo rekomendacijų ir individualaus gijimo.

Darbas, fizinis aktyvumas ir kasdieniai įpročiai

Suaugusiam žmogui skoliozės simptomus gali stipriai paveikti darbo pobūdis. Ilgas sėdėjimas, pasikartojantys judesiai, darbas pasilenkus ar sunkių daiktų kėlimas gali didinti nugaros skausmą. Dažnai padeda ne vien ergonominė kėdė, bet ir reguliarios pertraukos, padėties keitimas bei tinkamai sustiprinti liemens raumenys.

Fizinis aktyvumas turėtų būti pritaikytas pagal simptomus. Daugeliui žmonių tinka vaikščiojimas, plaukimas, individualiai parinkti stiprinimo ir mobilumo pratimai. Judėjimas neturėtų didinti kojų tirpimo, stipraus skausmo ar silpnumo.

Ko vengti sergant skolioze

Sergant skolioze nereikėtų visiškai atsisakyti judėjimo vien dėl baimės pakenkti stuburui. Dažniausiai daugiau žalos sukelia ilgalaikis nejudrumas, silpstantys liemens raumenys ir netinkamai parinktas fizinis krūvis. Vis dėlto kai kurie įpročiai gali didinti skausmą ar apkrovą stuburui.

Dažniausiai reikėtų vengti:

pratimų, kurie stiprina skausmą ar tirpimą;
staigaus didelio krūvio be pasiruošimo;
ilgalaikio sėdėjimo be pertraukų;
sunkių daiktų kėlimo pasisukus per liemenį;
savarankiškai parinktų „stuburo tiesinimo“ pratimų be specialisto įvertinimo.

Skoliozė ir tolesni veiksmai

Suaugusiųjų skoliozė ne visada reiškia, kad reikės operacijos. Daugeliu atvejų pirmiausia vertinami simptomai, laikysenos pokyčiai, judėjimas, nervų spaudimo požymiai ir tai, kaip skoliozė veikia kasdienį gyvenimą. Tinkamai parinkta kineziterapija, fizinio aktyvumo korekcija ir skausmo kontrolė gali padėti ilgai išlaikyti gerą funkciją.

Gydytojo konsultacija reikalinga, jei skausmas stiprėja, atsiranda kojų tirpimas ar silpnumas, blogėja laikysena, sunkėja vaikščiojimas arba įprastos priemonės nebepadeda. Kuo tiksliau nustatoma simptomų priežastis, tuo lengviau parinkti gydymo planą.