Seborėjinis dermatitas: simptomai, priežastys ir gydymas

Seborėjinis dermatitas yra dažna uždegiminė odos būklė, kuri dažniausiai pažeidžia riebesnes odos vietas: galvos odą, veidą, antakius, nosies šonus, ausis, krūtinę ar viršutinę nugaros dalį. Jis gali pasireikšti pleiskanojimu, paraudimu, niežėjimu ir riebesnėmis, gelsvomis ar balkšvomis pleiskanomis.

Ši būklė nėra užkrečiama, tačiau dažnai linkusi kartotis. Vieniems žmonėms simptomai būna lengvi ir primena įprastas pleiskanas, kitiems atsiranda ryškesnis odos uždegimas, sudirgimas ar diskomfortas. Gydymo tikslas dažniausiai yra ne „visam laikui panaikinti“ ligą, o suvaldyti simptomus ir sumažinti paūmėjimų dažnį.

Seborėjinio dermatito požymiai

Seborėjinio dermatito požymiai gali skirtis pagal pažeistą vietą, odos tipą ir būklės sunkumą. Dažniausiai matomas odos pleiskanojimas, paraudimas, niežėjimas ir riebesnės, prie odos prikibusios pleiskanos.

Būdingi požymiai:

• pleiskanos galvos odoje, antakiuose, barzdoje ar ūsuose;
• paraudusi, sudirgusi oda;
• riebios, gelsvos ar balkšvos pleiskanos;
• niežėjimas ar deginimo pojūtis;
• odos šerpetojimas aplink nosį, ausis ar plaukų liniją.

Seborėjinis dermatitas gali paūmėti palaipsniui, todėl iš pradžių žmogus gali manyti, kad tai tik sausa oda ar paprastos pleiskanos. Jei oda nuolat paraudusi, niežti, pleiskanoja ir įprastos priežiūros priemonės nepadeda, verta pasitarti su gydytoju dermatologu.

Dažniausiai pažeidžiamos kūno vietos

Seborėjinis dermatitas dažniausiai atsiranda ten, kur yra daugiau riebalinių liaukų. Dėl to ši būklė ypač dažna galvos odoje ir veide, tačiau gali pasireikšti ir kitose kūno vietose.

Dažniausiai pažeidžiamos sritys yra galvos oda, antakiai, vokų kraštai, nosies šonai, ausų sritys, krūtinė ir viršutinė nugaros dalis. Vyrams simptomai gali būti ryškesni barzdos ar ūsų srityje, ypač jei oda linkusi riebaluotis.

Jei bėrimas atsiranda neįprastose vietose, greitai plinta, šlapiuoja ar tampa skausmingas, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tokie požymiai gali rodyti ne tik seborėjinį dermatitą, bet ir kitą odos ligą ar infekciją.

Seborėjinis dermatitas galvos odoje

Galvos odoje seborėjinis dermatitas dažnai pasireiškia pleiskanomis, niežėjimu ir odos paraudimu. Pleiskanos gali būti smulkios, sausos arba riebesnės, gelsvos, labiau prikibusios prie odos.

Lengvesniais atvejais būklė primena įprastas pleiskanas, tačiau seborėjinis dermatitas dažniau sukelia uždegimą ir gali kartotis. Jei galvos oda nuolat niežti, parausta ar pleiskanos nepraeina naudojant įprastą šampūną, verta rinktis gydomąsias priemones arba pasitarti su dermatologu.

Seborėjinis dermatitas ant veido

Ant veido seborėjinis dermatitas dažniausiai matomas aplink nosį, antakiuose, ties plaukų linija, ausų srityje ar ant vokų kraštų. Oda gali būti paraudusi, šerpetojanti, jautri, kartais jaučiamas niežėjimas ar perštėjimas.

Veido odai nereikėtų naudoti agresyvių prausiklių, spiritinių priemonių ar dažnų šveitiklių. Tokios priemonės gali dar labiau sudirginti odą. Jei simptomai kartojasi, gydytojas gali parinkti priešgrybelinį, priešuždegiminį ar kitą vietinį gydymą.

Seborėjinis dermatitas kūdikiams

Kūdikiams seborėjinis dermatitas dažniausiai pasireiškia galvos odoje kaip vadinamasis lopšio kepurės bėrimas. Ant odos gali atsirasti gelsvų, riebesnių pleiskanų ar plutelių, tačiau dažniausiai kūdikis dėl jų nejaučia didelio diskomforto.

Ši būklė kūdikiams paprastai nėra pavojinga ir dažnai praeina savaime. Vis dėlto reikėtų kreiptis į gydytoją, jei oda parausta, šlapiuoja, atsiranda nemalonus kvapas, bėrimas plinta ar kūdikis atrodo neramus.

Pagrindinės seborėjinio dermatito priežastys

Seborėjinio dermatito atsiradimas siejamas su kelių veiksnių deriniu. Svarbų vaidmenį gali turėti odos riebalų gamyba, natūraliai ant odos gyvenantys Malassezia genties grybeliai ir individuali imuninės sistemos reakcija.

Tai nereiškia, kad žmogus yra nešvarus ar blogai prižiūri odą. Seborėjinis dermatitas nėra užkrečiamas, o jo paūmėjimus gali skatinti stresas, šaltas oras, nuovargis, hormoniniai pokyčiai ar netinkamos odos priežiūros priemonės.

Rizikos veiksniai ir paūmėjimą skatinančios aplinkybės

Seborėjinis dermatitas gali paūmėti net tada, kai oda prižiūrima tinkamai. Simptomus dažniau sustiprina stresas, miego trūkumas, šaltas ir sausas oras, gausesnis odos riebalavimasis ar netinkamos kosmetikos priemonės.

Didesnė rizika taip pat siejama su kai kuriomis neurologinėmis ligomis, nusilpusia imunine sistema ir tam tikromis lėtinėmis būklėmis. Jei dermatitas dažnai kartojasi, stipriai plinta ar sunkiai pasiduoda įprastai priežiūrai, verta pasitarti su dermatologu.

Seborėjinis dermatitas, pleiskanos, egzema ir psoriazė

Seborėjinis dermatitas gali būti painiojamas su paprastomis pleiskanomis, egzema ar psoriaze. Paprastos pleiskanos dažniausiai apsiriboja galvos oda ir nesukelia ryškaus paraudimo, o seborėjinis dermatitas dažnai apima ir veidą, antakius, ausis ar krūtinę.

Egzema dažniau siejama su sausa, jautria, stipriai niežtinčia oda, o psoriazei būdingos storesnės, aiškesnių ribų pleiskanojančios plokštelės. Tikslią diagnozę geriausiai nustato gydytojas, ypač jei bėrimas negerėja, plinta arba atsiranda skausmas, šlapiavimas ar įtrūkimai.

Kada reikalinga gydytojo konsultacija

Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei oda stipriai paraudusi, skausminga, šlapiuoja, atsiranda įtrūkimų ar bėrimas greitai plinta. Konsultacija taip pat svarbi tada, kai simptomai nepraeina naudojant įprastas priežiūros priemones arba dažnai kartojasi.

Dermatologo apžiūra padeda atskirti seborėjinį dermatitą nuo psoriazės, egzemos, grybelinės infekcijos ar kitų odos ligų. Tai svarbu, nes skirtingoms būklėms gali reikėti skirtingo gydymo.

Seborėjinio dermatito gydymo būdai

Seborėjinio dermatito gydymas priklauso nuo pažeistos vietos ir simptomų stiprumo. Dažniausiai naudojamos vietinės priemonės: gydomieji šampūnai, kremai, losjonai ar tirpalai, kurie mažina pleiskanojimą, uždegimą ir Malassezia grybelių aktyvumą.

Lengvesniais atvejais gali pakakti tinkamos kasdienės priežiūros ir gydomojo šampūno. Jei uždegimas ryškus, oda labai paraudusi ar niežti, gydytojas gali skirti priešgrybelinių ar priešuždegiminių vaistų trumpam laikotarpiui.

Šampūnai, kremai ir kitos vietinės priemonės

Galvos odai dažniausiai naudojami gydomieji šampūnai nuo pleiskanų ir seborėjinio dermatito. Jų sudėtyje gali būti priešgrybelinių, pleiskanojimą mažinančių ar odos riebalavimąsi reguliuojančių medžiagų.

Veido ar kūno odai dažniau naudojami kremai, geliai ar losjonai. Kadangi veido oda jautresnė, stiprių priemonių nereikėtų naudoti savarankiškai ilgą laiką. Jei priemonė dirgina, sausina ar simptomai blogėja, gydymą reikėtų aptarti su gydytoju.

Kasdienė odos ir galvos odos priežiūra

Kasdienė priežiūra turėtų būti švelni ir nuosekli. Reikėtų vengti agresyvių prausiklių, dažnų šveitiklių, spiritinių tonikų ir riebių, poras kemšančių kremų.

Galvos odai svarbu parinkti tinkamą šampūną ir naudoti jį pagal instrukciją. Veidui tinka švelnus prausiklis ir lengvas drėkinamasis kremas, kuris nedirgina odos. Jei simptomai linkę kartotis, priežiūrą geriausia derinti su dermatologo rekomendacijomis.

Seborėjinio dermatito paūmėjimų prevencija

Seborėjinis dermatitas linkęs kartotis, todėl svarbu ne tik gydyti paūmėjimą, bet ir palaikyti tinkamą odos priežiūros rutiną. Dažniausiai padeda švelnios priemonės, reguliarus galvos odos plovimas tinkamu šampūnu ir dirginančių produktų vengimas.

Paūmėjimus gali skatinti stresas, nuovargis, šaltas oras ar netinkama kosmetika, todėl verta stebėti, kada simptomai sustiprėja. Jei pavyksta atpažinti provokuojančius veiksnius, juos lengviau kontroliuoti.

Ar seborėjinis dermatitas išgydomas visam laikui?

Seborėjinis dermatitas dažnai yra lėtinė, linkusi kartotis būklė. Tai reiškia, kad simptomai gali sumažėti ar visai išnykti, tačiau vėliau vėl paūmėti.

Gydymo tikslas yra kontroliuoti pleiskanojimą, paraudimą, niežėjimą ir sumažinti paūmėjimų dažnį. Tinkama priežiūra ir laiku parinktos gydomosios priemonės dažniausiai leidžia būklę gerai valdyti.

Ilgalaikė seborėjinio dermatito kontrolė

Seborėjinis dermatitas dažnai kartojasi, todėl svarbu turėti aiškią priežiūros rutiną ne tik paūmėjimo metu. Oda turėtų būti valoma švelniai, vengiant agresyvių prausiklių, dažnų šveitiklių ir stipriai sausinančių priemonių.

Jei simptomai grįžta dažnai, verta stebėti, kas juos provokuoja: stresas, šaltas oras, netinkama kosmetika ar nereguliari galvos odos priežiūra. Jei bėrimas plinta, stiprėja arba pasirinktos priemonės nepadeda, reikėtų kreiptis į dermatologą.

DUK (dažniausiai užduodami klausimai)

Šaltiniai: