Parkinsono ligos požymiai

Parkinsono liga yra viena dažniausių neurodegeneracinių ligų, kuri vystosi lėtai ir progresuoja per kelerius metus. Jai būdingi įvairūs požymiai, paveikiantys judėjimą, kūno kontrolę, mimiką, nuotaiką bei kasdienę veiklą. Nors dauguma žmonių Parkinsono ligą sieja vien tik su rankų drebėjimu, iš tikrųjų pirmieji simptomai gali būti labai įvairūs ir išryškėti gerokai anksčiau nei motoriniai sutrikimai. Ankstyvas požymių atpažinimas yra esminis žingsnis, galintis padėti laiku pradėti gydymą, išvengti komplikacijų ir gerokai pagerinti gyvenimo kokybę.

Pasak vieno žymiausių JAV neurologų, Floridos universiteto sveikatos centro judėjimo sutrikimų specialisto dr. Michael Okun, „ankstyvieji Parkinsono ligos simptomai dažnai būna subtilūs, tačiau jie tikrai nėra nematomi – juos galima atpažinti, jei žinome, ko ieškoti“. Šis požiūris atspindi pasaulinę tendenciją: žmonės vis dažniau patys pastebi pirmuosius pokyčius ir kreipiasi į specialistus, tačiau taip pat nemaža dalis pacientų klaidingai mano, kad simptomai atsiranda dėl amžiaus ar pernelyg intensyvaus gyvenimo ritmo.

Kas yra Parkinsono liga ir kaip ji vystosi?

Parkinsono liga – tai lėtinė, progresuojanti neurodegeneracinė centrinės nervų sistemos liga, kurios metu palaipsniui žūva smegenų ląstelės, gaminančios dopaminą. Dopaminas yra vienas svarbiausių neuromediatorių, atsakingų už sklandų ir tikslų judesių valdymą, koordinaciją ir motorinę kontrolę. Kai dopamino trūkumas tampa pakankamai ryškus, pradeda pasireikšti specifiniai simptomai – tiek motoriniai, tiek nemotoriniai.

Neurologinis pagrindas – kas vyksta smegenyse?

Parkinsono ligai būdingiausi pokyčiai vyksta smegenų srityje, vadinamoje juodąja substancija. Čia esančios nervinės ląstelės gamina dopaminą ir dalyvauja kontroliuojant tikslius, koordinuotus judesius. Ligos pradžioje šių ląstelių žūtis nėra jaučiama, tačiau joms nykstant, atsiranda judesių sulėtėjimas, drebėjimas, sustingimas ir kiti būdingi simptomai.

Be dopamino trūkumo, mokslininkai pastebi ir kitus procesus – alfa-sinukleino baltymų kaupimąsi, uždegimines reakcijas ir sutrikusį neuronų tarpusavio signalų perdavimą. Šie veiksniai laikomi vienais svarbiausių ligos progresavimo mechanizmų.

Ligos eiga ir stadijos

Parkinsono liga vystosi palaipsniui, todėl skiriamos kelios pagrindinės jos stadijos. Įprastai liga prasideda subtiliais, lengvai nepastebimais simptomais, tokiais kaip uoslės sumažėjimas ar lengvas judesių sulėtėjimas. Vėliau atsiranda ryškesni motoriniai požymiai, pavyzdžiui, vienpusis drebulys ar eisenos pokyčiai.

Ligos progresavimas itin individualus – vieniems simptomai ilgą laiką išlieka lengvi, kitiems progresuoja greičiau. Pasak Mayo Clinic neurologo dr. James Beck, „Parkinsono ligą reikėtų vertinti ne tik kaip motorinių simptomų sutrikimą, bet kaip viso organizmo neurodegeneracinį procesą, kuris vystosi skirtingu greičiu ir skirtingomis formomis“.

Ankstyvieji Parkinsono ligos požymiai

Ankstyvieji Parkinsono ligos simptomai dažnai yra subtilūs, tačiau jų atpažinimas gali turėti didelę reikšmę tolesnei ligos eigai ir gydymo efektyvumui. Daugeliui pacientų pirmieji pokyčiai prasideda vienoje kūno pusėje, o simptomai progresuoja pamažu. Neurologai visame pasaulyje pabrėžia, kad žmonės dažnai šiuos požymius klaidingai priskiria stresui, amžiui ar nuovargiui, todėl į medikus kreipiasi gerokai pavėluotai. 

Vienpusis rankos ar pirštų drebėjimas ramybės metu

Vienas dažniausių ir lengviausiai pastebimų ankstyvųjų simptomų – vienos kūno pusės tremoras. Dažniausiai jis prasideda rankoje, rečiau – kojoje ar net viename piršte. Svarbu tai, kad Parkinsono ligai būdingas drebėjimas pasireiškia ramybės būsenoje, kai žmogus neatlieka jokio veiksmo. Pradėjus judėti, tremoras dažnai sumažėja arba visai išnyksta.

Šis požymis aiškiai skiriasi nuo fiziologinio drebėjimo, kurį gali sukelti stresas ar kofeinas, nes pastarasis dažniausiai stiprėja atliekant veiksmą, o Parkinsono drebėjimas – atvirkščiai. Dėl matomo rankos judėsio žmonės dažniau kreipiasi į gydytoją greičiau, tačiau ne visada supranta, kad drebėjimas gali būti vienas pirmųjų ligos signalų.

Judesių sulėtėjimas (bradikinezija)

Judesių sulėtėjimas – vienas labiausiai būdingų Parkinsono ligos požymių. Tai nereiškia vien tik lėtesnio ėjimo. Bradikinezija gali pasireikšti kasdienių veiksmų sulėtėjimu: žmogus lėčiau apsirengia, ilgiau ruošiasi išeiti, sunkiau pradeda judėti po ilgesnio sėdėjimo. Kartais atrodo, kad veiksmai tampa ne tokie tikslūs ir reikalauja daugiau pastangų.

Šį simptomą pacientai neretai priskiria senatvei, sąnarių skausmams ar nuovargiui, todėl jis laikomas vienu dažniausiai nepastebimų ankstyvųjų Parkinsono ligos požymių.

Raumenų sukaustymas ir rigidiškumas

Sustingimas ar įtempti raumenys dažnai klaidingai siejami su stuburo ar sąnarių problemomis. Parkinsono ligai būdinga rigidiškumas pasireiškia kaip nuolatinis raumenų tonuso padidėjimas, dėl kurio judesiai tampa ne tokie laisvi, o kūno lankstumas sumažėja. Sustingimo pojūtis paprastai jaučiamas vienoje kūno pusėje ir gali būti lydimas lengvo diskomforto ar skausmo.

Šis simptomų trio – drebėjimas, lėtėjimas ir sustingimas – yra pagrindiniai Parkinsono ligos motoriniai požymiai, tačiau jų derinys gali būti labai įvairus. Kai kuriems žmonėms drebėjimas nepasireiškia visai, todėl liga gali būti diagnozuojama tik praėjus keleriems metams.

Smulkių judesių pakitimai

Ankstyvieji motoriniai pokyčiai dažnai atsispindi smulkaus motorikos funkcijose. Žmogus gali pastebėti, kad jo rašysena tapo smulkesnė ar labiau suspausta, sunkiau sekasi segti sagas ar atlikti tikslius rankų judesius. Šis reiškinys vadinamas mikrografija ir yra gana būdingas Parkinsono ligos pacientams.

Šie pokyčiai atsiranda dėl sutrikusios smegenų signalų kontrolės, todėl žmogui gali būti sunkiau atlikti greitus, nuoseklius judesius, kurie anksčiau nekeldavo jokių sunkumų.

Pakitusi laikysena ir eisenos pokyčiai

Parkinsono liga dažnai keičia žmogaus laikyseną ir eiseną dar prieš pasireiškiant ryškiam drebėjimui. Žmogus gali pradėti eiti palinkęs į priekį, mažesniais žingsniais, su sumažėjusiu rankų mostu. Vienoje pusėje nemoji ranka yra itin būdingas ankstyvas požymis.

Kiti ankstyvi eisenos pokyčiai gali būti trumpi sustojimai, tarsi užstrigimai, kai sunku pradėti judėti iš vietos, arba baimė užkliūti, kuri iš tiesų atsiranda dėl sutrikusios kūno kontrolės.

Kiti, dažnai nepastebimi ir nejudrieji Parkinsono ligos simptomai

Parkinsono liga dažnai siejama tik su motoriniais požymiais, tačiau vieni pirmųjų ir svarbiausių simptomų yra vadinamieji nemotoriniai sutrikimai. Jie gali pasireikšti dar gerokai prieš atsirandant drebėjimui ar judesių sulėtėjimui. Tokie simptomai dažnai klaidingai priskiriami kitoms priežastims, pavyzdžiui, stresui, virškinimo problemoms, amžiui ar miego trūkumui, todėl žmonės neretai nesusieja jų su Parkinsono liga.
Neurologė dr. Rachel Dolhun iš Michael J. Fox fondo pabrėžia: „Šie nemotoriniai simptomai gali atsirasti metų metais anksčiau, nei žmogus pajunta pirmuosius motorinius pokyčius. Jų atpažinimas būtinas ankstyvai diagnostikai.“

Uoslės susilpnėjimas (hiposmija)

Vienas ankstyviausių, moksliniais tyrimais pagrįstų Parkinsono ligos požymių yra susilpnėjusi uoslė. Žmogus gali sunkiai užuosti maisto, gėlių ar aplinkos kvapus, o kai kuriais atvejais uoslė sumažėja beveik nepastebimai. Šis požymis gali atsirasti net 5–10 metų prieš motorinius simptomus.
Nors susilpnėjusi uoslė gali būti susijusi ir su peršalimu ar lėtiniu sinusitu, nuolatinis, be aiškios priežasties atsiradęs kvapų sumažėjimas gali būti ankstyvas Parkinsono ligos signalas.

Miego sutrikimai, ypač REM miego elgesio sutrikimas

Vienas specifiškiausių Parkinsono ligos rizikos žymenų – REM miego elgesio sutrikimas. Tai būklė, kai žmogus miegodamas judesiais ar balsu tarsi „vaidina sapnus“. Gali pasireikšti staigūs rankų ar kojų mostai, kalbėjimas, riksmai ar net kritimas iš lovos. Tai yra aiškus ženklas, kad smegenys miego metu praranda normalią judesių kontrolę.

Toks miego sutrikimas laikomas vienu ankstyviausių neurodegeneracinių ligų prognozės rodiklių. Tyrimai rodo, kad daliai žmonių, turinčių šį sutrikimą, per kelerius metus gali išsivystyti Parkinsono liga ar kiti judėjimo sutrikimai.

Vidurių užkietėjimas

Vidurių užkietėjimas gali atrodyti visiškai nesusijęs su neurologinėmis ligomis, tačiau Parkinsono liga neretai prasideda būtent nuo virškinamojo trakto simptomų. Tai susiję su tuo, kad liga veikia ne tik smegenų neuronus, bet ir žarnyno nervų tinklą.
Jeigu žmogus ilgą laiką kenčia vidurių užkietėjimą ir negali paaiškinti jo mitybos ar gyvenimo būdo pokyčiais, tai gali būti ankstyvas ligos požymis.

Nuotaikos ir emociniai pokyčiai

Nerimas, apatija ar depresija – dažni ankstyvieji Parkinsono ligos simptomai. Jie atsiranda dėl pokyčių smegenų srityse, atsakingose už emocinę reguliaciją, dar iki dopamino trūkumo pasireiškimo motorinėse funkcijose.

Pakitusi veido mimika (hipomimija)

Parkinsono liga susilpnina veido raumenų judesius, dėl to mimika tampa skurdesnė ir mažiau išraiškinga. Šį požymį aplinkiniai dažnai pastebi anksčiau nei pats žmogus. Tokia būsena kartais vadinama „kaukinio veido“ terminu, nes veidas atrodo tarsi nejudrus ar mažiau gyvas.

Balso pokyčiai

Ankstyvoje ligos stadijoje balsas gali tapti tylesnis, monotoninis, mažiau aiškus. Žmogus pastebi, kad kalbant tenka dažniau kartoti žodžius, o aplinkiniai prašo pakartoti sakinius. Tai susiję su sumažėjusiu raumenų judrumu ir pakitusiu kvėpavimo-kalbėjimo koordinavimu.

Gydymo galimybės

Nors Parkinsono liga yra lėtinė ir progresuojanti, šiandien turimi gydymo metodai leidžia efektyviai valdyti simptomus ir išlaikyti aukštą gyvenimo kokybę daugelį metų. Gydymas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai, atsižvelgiant į simptomų intensyvumą, amžių, bendrą sveikatos būklę ir gyvenimo būdą. Moderni medicina siūlo tiek medikamentines, tiek chirurgines, tiek nemedikamentines priemones, kurios padeda sulėtinti simptomų progresavimą ir pagerinti funkcinius gebėjimus.

Medikamentinė terapija

Pagrindinis Parkinsono ligos gydymo būdas – medikamentai, kurie kompensuoja smegenyse trūkstamą dopaminą arba pagerina jo veikimą. Efektyviausias ir dažniausiai skiriamas vaistas yra levodopa. Ji organizme virsta dopaminu ir padeda sumažinti drebėjimą, judesių sulėtėjimą ir rigidiškumą.

Kiti vaistų tipai – dopamino agonistai ir MAO-B inhibitoriai. Dopamino agonistai imituoja natūralaus dopamino veikimą, o MAO-B inhibitoriai lėtina dopamino irimą smegenyse. Šie vaistai dažnai derinami tarpusavyje, kad poveikis būtų kuo geresnis ir išliktų ilgesnį laiką. Gydymo pradžioje paprastai pasirenkamos mažesnės dozės, kurios pritaikomos pagal paciento reakciją ir simptomų progresavimą.

Su laiku kai kuriems žmonėms gali atsirasti vaistų veikimo svyravimų, pavyzdžiui, „on-off“ reiškinys, kai simptomai trumpam pagerėja, o vėliau vėl sustiprėja. Tokiais atvejais gydytojas koreguoja vaistus, jų kiekį ar skyrimo dažnį.

Chirurginė terapija – gilioji smegenų stimuliacija (DBS)

Kai medikamentai tampa mažiau veiksmingi arba sukelia nepageidaujamų šalutinių poveikių, gali būti svarstoma gilioji smegenų stimuliacija (DBS). Tai modernus chirurginis metodas, kurio metu į tam tikras smegenų sritis implantuojami elektrodai. Jie siunčia subtilius elektrinius impulsus, reguliuojančius sutrikusią nervinę veiklą ir taip sumažinančius pagrindinius Parkinsono ligos simptomus.

DBS netinka visiems pacientams. Paprastai ji rekomenduojama tiems, kurie serga bent penkerius–aštuonerius metus, nebetinkamai toleruoja didesnes vaistų dozes arba kuriems pasireiškia ryškūs motoriniai svyravimai. Taip pat operacija netinka esant pažengusiems kognityviniams sutrikimams ar demencijai.

Nemedikamentinės priemonės

Nors vaistai yra pagrindinė gydymo dalis, nemedikamentinės priemonės padeda palaikyti funkcinius gebėjimus ir prisideda prie simptomų valdymo.

Reguliari mankšta – vienas efektyviausių būdų išlaikyti judrumą. Aerobiniai pratimai, tempimo pratimai, joga ir specialios kineziterapijos programos padeda sumažinti rigidiškumą ir pagerinti eiseną. Taip pat svarbi kalbos terapija, padedanti valdyti balso susilpnėjimą, ir ergoterapija, padedanti kasdienėse veiklose.

Mityba ir skysčių vartojimas taip pat turi didelę reikšmę. Subalansuotos mitybos principai gali padėti spręsti vidurių užkietėjimą ir palaikyti energijos pusiausvyrą. Gydytojas gali pateikti individualias rekomendacijas, kaip derinti maistą su vaistų vartojimu, nes kai kurie vaistai geriau pasisavinami tam tikru metu arba nesant baltymų pertekliaus.

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Kaip atskirti Parkinsono ligos požymius nuo esminio tremoro ir su amžiumi susijusių pokyčių?