Anginos požymiai, simptomai, gydymas

Angina – tai ūminis tonzilių ir aplinkinių audinių uždegimas, dažniausiai pasireiškiantis staigiu, stipriu gerklės skausmu. Medicinoje angina vadinama ūminiu tonzilitu, o pagrindinis jos taikinys yra tonzilės – du limfinio audinio dariniai gerklės užpakalinėje dalyje, svarbūs imuninės sistemos veiklai. Tonzilės padeda apsaugoti organizmą nuo į organizmą patenkančių mikroorganizmų, tačiau jos taip pat pačios gali tapti infekcijos židiniu.

Angina gali būti virusinė arba bakterinė. Virusinė angina yra dažniausia ir paprastai praeina savaime, o bakterinę dažniausiai sukelia A grupės beta hemolizinis streptokokas. Dėl šios priežasties bakterinė angina dažnai vadinama streptokokine angina. Ji pasižymi ryškesniais simptomais ir reikalauja gydymo antibiotikais.

Svarbu suprasti, kad angina skiriasi nuo paprasto gerklės skausmo. Paprastas skausmas gali būti lengvas, nežymiai trikdyti savijautą ir nėra lydimas būdingų infekcijos požymių, tokių kaip pūlingos apnašos, karščiavimas ar padidėję limfmazgiai. Angina visada turi uždegimo požymių ir aiškius sisteminius simptomus.

Angina taip pat yra užkrečiama. Infekcijos sukėlėjai plinta oro lašeliniu būdu – kosint, čiaudint, dalijantis indais ar artimai kontaktuojant. Todėl sergant angina rekomenduojama laikinai vengti kontakto su žmonėmis, ypač rizikos grupėse esančiais – vaikais, pagyvenusiais žmonėmis ir silpnesnį imunitetą turinčiais pacientais.

Anginos priežastys

Anginą gali sukelti tiek virusai, tiek bakterijos, o nuo konkretaus sukėlėjo priklauso ir simptomų pobūdis, ir gydymo taktika. Medicininėje praktikoje svarbu atskirti, ar angina yra virusinė, ar bakterinė, nes tik bakterinė forma reikalauja gydymo antibiotikais. Nors abi anginos rūšys sukelia gerklės skausmą ir tonzilių uždegimą, jų eiga gali skirtis.

Virusinė angina yra dažniausia. Daugiau nei pusę visų ūminių tonzilitų sukelia įvairūs virusai, įskaitant adenovirusus, enterovirusus, gripo ir paragripo virusus, rinovirusus ar Epstein-Barr virusą, kuris sukelia infekcinę mononukleozę. Virusinė angina prasideda laipsniškiau, dažniau pasireiškia sloga, kosuliu, užkimimu, o gerklės skausmas paprastai būna vidutinio stiprumo. Virusai plinta tiesioginio kontakto būdu ir oro lašeliais, todėl infekcija greitai persiduoda bendruomenėse, šeimose ir ugdymo įstaigose.

Bakterinė angina, dar vadinama streptokokine angina, dažniausiai sukelta A grupės beta hemolizinio streptokoko (Streptococcus pyogenes), yra intensyvi ir prasideda staiga. Ši bakterija yra itin agresyvi, todėl infekcija dažnai sukelia aukštą temperatūrą, pūlingas apnašas ant tonzilių ir padidėjusius kaklo limfmazgius. Streptokokas plinta oro lašeliniu būdu, todėl užsikrėsti galima net ir po trumpo kontakto su sergančiuoju.

Svarbu žinoti, kad tiek virusinė, tiek bakterinė angina yra užkrečiama. Liga plinta kosint, čiaudint, dalijantis indais, gertuvėmis arba bet kuriuo artimu kontaktu su užsikrėtusiuoju. Todėl sergant angina rekomenduojama likti namuose ir vengti kontaktų bent 24–48 valandas nuo gydymo pradžios, ypač jei nustatyta streptokokinė infekcija.

Anginos požymiai ir simptomai

Angina pasižymi aiškiai atpažįstamais simptomais, tačiau jų intensyvumas ir pobūdis priklauso nuo to, ar infekciją sukelia virusai, ar bakterijos. Dauguma pacientų pirmiausia jaučia staigų ir stiprėjantį gerklės skausmą, kuris ryjant tampa dar aštresnis. Dėl uždegimo tonzilės parausta, padidėja, o bakterinės anginos atveju ant jų atsiranda pūlingų apnašų. Šie požymiai leidžia gydytojui įtarti ūminį tonzilitą, tačiau tiksli diagnostika visada atliekama įvertinus visumą.

Vienas ryškiausių simptomų yra aukšta temperatūra. Virusinės anginos atveju karščiavimas dažniausiai būna vidutinio intensyvumo, o bakterinės – siekia 38.5–40 °C ir prasideda greitai. Karščiavimą lydi šaltkrėtis, silpnumas ir bendras organizmo išsekimas. Pacientai neretai jaučia galvos skausmą, apetito sumažėjimą ir nuovargį. Šie bendrieji simptomai, kartu su gerklės skausmu, sudaro tipišką anginos klinikinį vaizdą.

Bakterinei anginai būdingi ir padidėję, skausmingi kaklo limfmazgiai. Jų patinimas rodo, kad organizmas kovoja su infekcija. Tonzilės gali būti padengtos baltomis, gelsvomis ar pūlingomis apnašomis – tai vienas labiausiai atpažįstamų streptokokinės anginos požymių. Dėl patinusių tonzilių gali pasunkėti rijimas, o kai kuriais atvejais net kvėpavimas, ypač vaikams.

Virusinė angina pasižymi švelnesniais simptomais ir dažniau pasireiškia sloga, kosuliu, užkimimu ar akių paraudimu. Šių požymių beveik nebūna esant streptokokinei anginai. Dėl šios priežasties gydytojai dažnai remiasi vadinamaisiais klinikiniais kriterijais, kurie padeda įvertinti tikimybę, kad simptomus sukėlė bakterijos.

Kartais angina gali būti lydima odos bėrimo. Tai dažniausiai pastebima skarlatinos atvejais, kai streptokokas išskiria toksinus. Bėrimas būdingas šiurkštus, primenantis švitrinį popierių, o kartu gali atsirasti avietinė liežuvio spalva. Tokiu atveju būtina gydytojo konsultacija, nes ši anginos forma visada reikalauja antibiotikų.

Vienas svarbių simptomų, į kurį pacientai ne visada atkreipia dėmesį, yra nemalonus burnos kvapas. Tai lemia pūlingas uždegimas ir bakterijų sankaupos. Taip pat gali susilpnėti ar pakisti balsas – jis tampa prikimęs, duslus, kartais sunku kalbėti ilgiau.

Simptomų intensyvumas dažnai priklauso nuo ligos dienos. Pirmą dieną dominuoja gerklės skausmas ir nuovargis, antrąją – karščiavimas, tonzilių patinimas ir limfmazgių skausmingumas. Jei ligos eiga sunki, trečią ar ketvirtą dieną gali atsirasti pūlingos apnašos. Virusinės anginos simptomai paprastai pradeda silpnėti per 3–5 dienas, o bakterinės be antibiotikų dažnai tęsiasi ilgiau arba intensyvėja.

Kada angina pavojinga?

Nors daugeliu atvejų angina yra lengvai išgydoma ir praeina be komplikacijų, tam tikros situacijos gali kelti pavojų sveikatai ir reikalauti neatidėliotinos medicininės pagalbos. Pavojingomis angina laikoma tuomet, kai simptomai yra itin intensyvūs, trunka ilgiau nei įprastai arba rodo galimas komplikacijas. Kadangi bakterinė angina gali paveikti ne tik gerklę, bet ir kitas kūno sistemas, labai svarbu laiku įvertinti pavojų ir imtis tinkamų veiksmų.

Vienas svarbiausių požymių, kad angina gali būti pavojinga, yra labai aukšta temperatūra, kuri nesumažėja vartojant karščiavimą mažinančius vaistus. Jei temperatūra viršija 39–40 °C, kartu jaučiamas stiprus silpnumas, šaltkrėtis, skauda sąnarius ar raumenis, tai gali rodyti bakterinę, progresuojančią infekciją. Tokiais atvejais būtina gydytojo konsultacija. Jei žmogui sunku ryti net skysčius ir atsiranda dehidratacijos požymių, tai taip pat laikoma pavojingos eigos ženklu.

Kaklo rigidiškumas arba labai skausmingi, stipriai padidėję limfmazgiai gali signalizuoti apie komplikacijas. Viena iš jų – peritonzilinis pūlinys, kai aplink tonzilę susiformuoja pūlių sankaupa. Tai gali sukelti kvėpavimo apsunkimą, žandikaulio sukaustymą, stiprią vienpusę gerklės skausmo lokalizaciją. Jei žmogus ima kalbėti „bulvių burnoje“ balsu, sunkiai prasižioja ar negali nuryti seilių, tai yra skubios pagalbos reikalaujantys požymiai.

Dar vienas nerimą keliantis simptomas – dusulys arba švokštimas. Šie požymiai gali atsirasti dėl ryškaus tonzilių patinimo, ypač vaikams, kurių kvėpavimo takai yra siauresni nei suaugusiųjų. Jei angina sukelia kvėpavimo problemų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Mažiems vaikams greitas kvėpavimas, vangumas, mėlynuojančios lūpos ar nenoras gerti yra rimti signalai, kad infekcija gali būti sunki.

Simptomai, trukdantys ilgiau nei 4–5 dienas be pagerėjimo, taip pat gali rodyti netipinę anginos eigą. Jei besitęsiantis skausmas, karščiavimas ar pūlingos apnašos nemažėja, būtina pakartotinė apžiūra ir papildomi tyrimai, nes tokiu atveju gali būti nustatyta kita liga, pavyzdžiui, mononukleozė ar bakterinė komplikacija.

Anginos gydymas

Anginos gydymas priklauso nuo to, kas ją sukėlė – virusai ar bakterijos. Šis atskyrimas yra esminis, nes nuo jo priklauso, ar gydymui reikalingi antibiotikai. Virusinė angina gydoma simptomiškai, o bakterinė, ypač streptokokinė, reikalauja tikslinio gydymo antibiotikais, siekiant išvengti komplikacijų. Teisingai parinktas gydymas ne tik padeda greičiau pasijusti geriau, bet ir apsaugo nuo ilgalaikių sveikatos sutrikimų.

Virusinės anginos gydymas orientuotas į simptomų palengvinimą. Kadangi virusai neatsako į antibiotikus, jų vartojimas šiuo atveju yra ne tik neveiksmingas, bet ir žalingas dėl atsparumo antibiotikams didėjimo. Gydymas paprastai apima karščiavimą mažinančius ir skausmą malšinančius vaistus, tokius kaip paracetamolis ar ibuprofenas. Taip pat rekomenduojama gerti daug skysčių, ilsėtis ir drėkinti patalpų orą. Virusinės anginos simptomai dažniausiai pradeda slūgti per kelias dienas ir išnyksta per savaitę.

Bakterinės anginos gydymas paremtas antibiotikais, dažniausiai penicilino grupės. Tai pirmo pasirinkimo antibiotikai A grupės streptokoko sukeltai anginai gydyti. Jei pacientas yra alergiškas penicilinui, skiriami alternatyvūs vaistai, pavyzdžiui, klindamicinas ar makrolidų grupės antibiotikai. Antibiotikų kursas paprastai trunka 10 dienų, ir jį būtina suvartoti iki galo, net jei simptomai pagerėja anksčiau. Tai padeda visiškai sunaikinti bakterijas ir sumažina pavojingų komplikacijų riziką.

Skausmui malšinti gali būti naudojami gerklės purškalai su antiseptikais ar lidokainu, pastilės su vietiniais anestetikais bei druskos tirpalo skalavimai. Tačiau šios priemonės skirtos tik palengvinti simptomus, o ne pašalinti infekciją. Sergant angina taip pat svarbu vengti dirginančių maisto produktų ir gėrimų, pvz., labai karšto ar aštraus maisto.

Kai kuriais atvejais anginos gydymas gali reikalauti intensyvesnės priežiūros. Jei pacientui pasireiškia kvėpavimo apsunkimas, sunkus rijimas, stiprus vienpusis gerklės skausmas ar įtariama, kad susiformavo peritonzilinis pūlinys, gali prireikti hospitalizacijos. Tokiais atvejais gydytojas gali atlikti pūlinio punktavimą arba drenažą ir skirti intraveninius antibiotikus.

Netinkamas anginos gydymas gali turėti rimtų pasekmių. Savarankiškas antibiotikų vartojimas be diagnozės ne tik nepadeda, bet ir gali sukelti atsparumą antibiotikams bei nuslėpti tikrą ligos eigą. Taip pat klaidinga manyti, kad angina visada praeina savaime. Virusinės formos dažniausiai išnyksta be specifinio gydymo, tačiau bakterinė angina be antibiotikų gali progresuoti ir sukelti širdies, inkstų ar sąnarių pažeidimus.

Gydymo tikslas yra ne tik palengvinti simptomus, bet ir užkirsti kelią komplikacijoms, todėl bet kuriuo atveju, esant ryškiems simptomams, rekomenduojama konsultuotis su gydytoju ir nevengti diagnostinių tyrimų. Laiku parinktas gydymas leidžia išvengti hospitalizacijos ir pagreitina pasveikimą, ypač vaikams ir žmonėms su nusilpusia imunine sistema.

Anginos komplikacijos

Nors dauguma anginos atvejų praeina be didesnių pasekmių, ypač jei gydymas parinktas teisingai, kai kuriais atvejais ši liga gali sukelti rimtas komplikacijas. Komplikacijos dažniau pasitaiko negydant bakterinės anginos arba ją gydant netinkamai, tačiau pavojus išlieka ir esant sunkioms virusinėms infekcijoms. Dalis komplikacijų gali būti vietinės, apsiribojančios gerkle, o kitos – sisteminės, paveikiančios gyvybiškai svarbius organus.

Viena dažniausių vietinių komplikacijų yra peritonzilinis pūlinys. Tai pūlių sankaupa šalia tonzilės, atsirandanti dėl progresuojančio uždegimo. Tokiu atveju gerklės skausmas tampa itin stiprus, paprastai vienpusis, žmogui gali būti sunku prasižioti, ryti, kalbėti. Kartais pasikeičia balsas, atsiranda kvėpavimo apsunkimas. Ši komplikacija laikoma skubia ir dažniausiai reikalauja gydytojo intervencijos – pūlinio drenažo arba kito chirurginio gydymo.

Kita vietinė komplikacija – tonzilių arba aplinkinių audinių infekcijos plitimas. Infekcija gali apimti kaklo audinius, sukelti limfmazgių abscesus, vidurinės ausies uždegimą ar sinusitą. Tokie atvejai pasireiškia stipresniais simptomais ir ilgiau trunkančiu karščiavimu. Vaikams ypač dažnai diagnozuojamas vidurinės ausies uždegimas, kuris gali atsirasti dėl nuolat atkartojančių kvėpavimo takų infekcijų.

Sunkesnės komplikacijos yra sisteminės ir gali paveikti širdį, inkstus ar sąnarius. Viena pavojingiausių – ūmus reumatas. Tai autoimuninė reakcija, kuri dažniausiai atsiranda po nelabai intensyvios, tačiau negydytos streptokokinės anginos. Reumatas gali pažeisti širdies vožtuvus, sukelti ilgalaikes problemas, reikalaujančias medicininės priežiūros visą gyvenimą.

DUK – Dažniausiai užduodami klausimai

Virusinė vs. bakterinė angina